- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1263-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- N. K. M., M. M., Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kamava“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. Ž., Edukacinis kultūrinis centras ,,Metidė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Nojus“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ir atsakovės M. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo ir įrašo panaikinimo, tretieji asmenys N. K. M., M. M., Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kamava“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. Ž., Edukacinis kultūrinis centras ,,Metidė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Nojus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“ (toliau - ieškovė) Klaipėdos apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, patvirtinantį, kad patalpose (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo patalpos) šildymo nėra; priteisti ieškovei iš atsakovės M. P. (toliau - atsakovė) 1158,68 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 gruodžio mėn. iki 2017 birželio mėn., 53,20 Eur delspinigių, iš viso 1211,88 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei nuo 2015-12-01 nuosavybės teise priklauso kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)). Atsakovės M. P. patalpos iki 2017-06-07 buvo prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, tą patvirtina 2015-12-10 AB „Klaipėdos energijos“ šilumos ūkio patikrinimo aktas, 2017-04-06 leidimas Nr. LSPR-31-170406-00016 ir Centralizuotų šilumos tinklų žemų parametrų šilumos trasos atjungimo aktas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. M. P. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2015 gruodžio mėn. iki 2017 birželio mėn. yra 1158,68 Eur. Pagal Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Ieškovė teigia, kad skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl prašė priteisti skolą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra įrengtos šildymo sistemos ir ieškovė AB „Klaipėdos energija“ į atsakovei priklausančias patalpas centralizuotos šilumos energijos nurodytu laikotarpiu netiekė. M. P. nepageidavo, nesitikėjo ir jokiais veiksmais ar neveikimu neišreiškė valios, kad šiluma į jos įsigytas patalpas būtų tiekiama, o AB „Klaipėdos energija“ šilumos į patalpas netiekė ir neketino tiekti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės kokiu nors būdu buvo sudaryta sutartis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei nekyla pareiga mokėti už nesuteiktas šilumos tiekimo paslaugas. Ieškovė papildomame ieškinyje reikalauja pripažinti negaliojančiu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 8 d. kadastrinių matavimų dalį, kurioje nustatyta, kad šildymo nėra ir Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad patalpose (duomenys neskelbtini), šildymo nėra. Pareikštas šis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su atsakove, jos veiksmais, todėl mano, kad atsakovė nėra tinkama atsakovė pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Be to, mano, kad dėl šios ginčo dalies yra taikoma ikiteisminė ginčų sprendimų tvarką, kurios ieškovė nesilaikė, todėl pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas šią bylos dalį būtina nutraukti.
3. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, jog kūrybinėse dirbtuvėse (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo centrinis šildymas, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo N. K. M. ir M. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad 2017 metų pirmoje pusėje inicijavo pastato (duomenys neskelbtini) atsijungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų. M. M. kreipėsi į pastato bendrasavininkus - M. P. ir R. Ž. prašydamas bendradarbiauti organizuojant pastato atjungimą nuo centrinio šildymo tinklų. Antro aukšto savininkė M. P. 2017 m. nurodė, kad jai nėra aktualus šitas klausimas, kadangi į jai priklausančią pastato dalį šiluma iš centralizuotų tinklų nėra tiekiama. M. M. 2017 m. buvo apsilankęs M. P. patalpose ir pastebėjo, jog patalpose jokių centrinio šildymo įrengimų (radiatorių, vamzdyno) nėra.
5. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė AB ,,Klaipėdos energija” ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2006-03-08 kadastrinių matavimų dalį, kurioje nustatyta, kad šildymo nėra, netenkinti, o dėl kitų ieškinio reikalavimų nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad atlikus negyvenamosios patalpos - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, būtų galima patikslinti kadastro duomenis, nustatyti (patikslinti), ar šioje patalpoje nėra šildymo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktu, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo daikto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti AB „Klaipėdos energija“ iš M. P. 1158,68 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015-12 iki 2017-06 mėn., 53,20 Eur delspinigių, iš viso 1211,88 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6.1. Teismas konstatavo, jog atsakovei M. P. 2015-12-01 įgijus nuosavybės teises, šios ginčo patalpos buvo šildomos centralizuota šildymo sistema. Oficialus centralizuotos šilumos atjungimas buvo atliktas tik 2017-06-07.
6.2. Teismas, atsižvelgęs į suformuotą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad asmenys, neteisėtai atjungę šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją proporcingai pagal patalpų plotą, konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, dėl to ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo 2015 gruodžio mėn. iki 2017 birželio mėn. priteisė 1158,68 Eur.
6.3. Teismas pažymėjo, kad negyvenamosios patalpos - kūrybinių dirbtuvių kadastro duomenis būtų galima patikslinti tik atlikus kadastrinius matavimus (parengus kadastro bylą) ir nustačius, jog ginčo patalpose nėra šildymo. Be to, dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsižvelgęs į tai, šį ieškinio reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantė AB ,,Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kurią atmestas ieškinys ir šioje dalyje ieškinį patenkinti - pripažinti negaliojančiu patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2006-03-08 kadastrinių matavimų dalį, kurioje nustatyta, kad šildymo nėra ir Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad patalpose (duomenys neskelbtini), šildymo nėra bei priteisti AB „Klaipėdos energija“ iš M. P. 101 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Jei atsakovė M. P. paduos apeliacinį skundą ir motyvu nurodys tą aplinkybę, kad pagal viešą registrą jos patalpose šildymo nebuvo, jei nebus AB „Klaipėdos energija“ šio apeliacinio skundo, nežinoma, kokios pozicijos laikysis apeliacinės instancijos teismas dėl viešo įrašo.
7.2. AB „Klaipėdos energija“ ginčijo 2006-03-08 kadastrinių matavimų teisingumą (padarytą akivaizdžią klaidą), o ne dabartinę faktinę situaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad patalpos faktiškai buvo šildomos iš centralizuotų tinklų, turėjo 2006-03-08 kadastrinių matavimų klaidą ištaisyti.
7.3. Ieškinio reikalavimas dėl viešo įrašo Nekilnojamojo turto registre ginčijimo buvo išvestinis. Todėl teismui pripažinus šildymo faktą ir konstatavus neteisėtą atsakovės M. P. šildymo sistemos atjungimą, ieškovei turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė M. P. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Įrašo viešajame registre pakeitimui būtini nauji matavimai.
8.2. Bylinėjimosi išlaidos už šį reikalavimą negali būti priteistos, nes tai atskiras reikalavimas, be to, ji nėra tinkama atsakovė.
9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Tam, kad pakeisti kadastro duomenis, patalpų savininkas arba patikėjimo teise patalpas valdantis asmuo turi teisę kreiptis į kadastro duomenų tvarkytoją.
Motyvuojamoji dalis
9.2. Teismas sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus asmenis.
10. Atsakovė M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Bylą nagrinėjęs teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik vienos šalies - ieškovės pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, todėl bylos aplinkybės ištirtos vienpusiškai ir neatskleista bylos esmė. Nei faktinės aplinkybės, nei byloje esantys įrodymai ar liudytojų paaiškinimai nepatvirtina, kad nurodytu laikotarpiu AB „Klaipėdos energija“ tiekė šilumos energiją į atsakovei priklausančias patalpas ar atsakovė būtų buvusi prisijungusi prie šilumos tiekimo.
10.2. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų suteikimo, t. y. ieškovė teigė, kad laikotarpiu nuo 2015 gruodžio mėn. iki 2017 birželio mėn. tiekė šilumos energiją į M. P. nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už suvartotą šilumą. Tuo tarpu atsakovė byloje įrodinėjo, kad jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra įrengtos šildymo sistemos. M. P. įsigydama turtą žinojo, kad perka patalpas, kuriose nėra šildymo bei nepageidavo, nesitikėjo ir jokiais veiksmais ar neveikimu neišreiškė valios, kad šiluma į jos įsigytas patalpas būtų tiekiama, o AB „Klaipėdos energija“ šilumos į patalpas netiekė ir neketino tiekti, nes faktiškai nebuvo šildymo sistemos. Todėl M. P. nekyla pareiga mokėti už nesuteiktas šilumos tiekimo paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kad nurodytos paslaugos realiai buvo suteiktos ir kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti. Tačiau ieškovė jokių tinkamų, leistinų ir patikimų jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje pateiktiems įrodymams bei faktiškai nustatytoms aplinkybėms, į kurias bylą nagrinėjęs teismas visiškai neatsižvelgė.
10.3. Ieškovė skolą už šildymą reikalavo priteisti už laikotarpį nuo 2015 gruodžio mėn. iki 2017 birželio mėn., todėl logiška, kad esant viešiems duomenims, kad šildymo nėra, notarinės formos sutartyje taip pat fiksuoti duomenys, kad patalpos nėra šildomos bei nesant jokių kitų tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti tariamą įsiskolinimą iš atsakovės. Pagal rašytinius ir didesnę įrodomąją galią turinčius įrodymus (notarinės formos sutartį, nekilnojamojo turto registro duomenis ir kt.) akivaizdu, kad šildymo paslaugos ginčo patalpose nebuvo tiekiamos.
10.4. Atsakovės vertinimu neteisingą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą lėmė nepagrįsta teismo išvada, kad M. P. 2015-12-01 įgijus nuosavybės teises, šios ginčo patalpos buvo šildomos centralizuota šildymo sistema.
10.5. Atsakovės įsigytose patalpose centralizuotos šildymo sistemos tikrai nebuvo, tai patvirtina ne tik kadastro duomenys, bet ir atsakovės pateiktas įrodymas - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo faktas, kuriame užfiksuota, kad šildymas net negalėjo būti tiekiamas, nes nebuvo net radiatorių.
10.6. Nei AB „Klaipėdos energija“ vyr. vadybininkė šilumininkė A. Č., nei UAB „Lamberta“ eksploatacijos padalinio vadovas A. Š. 2015-12-10 ginčo patalpose nebuvo, jokio šilumos ūkio patikrinimo neatliko. Todėl minėtą ieškovo pateiktą įrodymą teismas privalėjo laikyti nepatikimu bei priimant sprendimą juo nesivadovauti.
10.7. Bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad patikrinimą atlikę A. Č. ir A. Š. į ginčo patalpas buvo įleisti atsakovės įgalioto asmens ir kad šie liudytojai patvirtino 2015-12-10 šilumos ūkio patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes yra neteisėta, nepagrįsta, bei neatitinka bylos aplinkybių.
10.8. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus akivaizdu, kad patalpos nuo jų įsigijimo momento nebuvo šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų. Jei jos anksčiau ir buvo šildomos, tai nenustatyti asmenys, nenustatytu laiku jas buvo atjungę nuo centrinio šildymo sistemos. Tačiau faktas, kad nuo atsakovės M. P. nuosavybės teisės į ginčo patalpas įgijimo momento patalpose nebuvo šildymo sistemos, jos nebuvo šildomos yra byloje įrodytos, todėl jokios mokestinės prievolės už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ir nebuvo tiekiamos atsakovei, neatsiranda.
11. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Centralizuotų šilumos tinklų žemų parametrų šilumos trasos atjungimo aktas įrodo, kad tik 2017-04-06 buvo gautas leidimas gamybinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atjungimui nuo centralizuotų šilumos tinklų ir šilumos trasa buvo atjungta 2017-06-07.
11.2. Nuo 2016-11-22 iki 2017-06-07 M. P. buvo neteisėtai atsijungusi savo šildymo sistemą nuo centralizuotų šilumos tinklų, ir dėl to jai išlieka pareiga mokėti už šilumos energiją.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gruodžio 11 d. įregistruota M. P. nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas: 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10620). Nekilnojamojo daikto (patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų 2006 m. kovo 8 d. byloje (2006 m. kovo 8 d. įrašytoje Nekilnojamojo turto registre) nurodyta, kad šildymo nėra.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
15. Byloje kilo ginčas dėl sumokėjimo už šilumos energiją jos tiekėjai, Nekilnojamojo turto registre esančių kadastrinių duomenų panaikinimo.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei M. P. 2015 m. gruodžio 1 d. įgijus ginčo patalpų nuosavybės teisę, šios patalpos buvo šildomos centralizuota šildymo sistema. Oficialus centralizuotos šilumos atjungimas buvo atliktas tik 2017 m. birželio 7 d.
17. Atsakovė M. P. pateiktame apeliaciniame skunde neginčija nei įstatymo reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos esant neteisėtam šildymo sistemų atjungimui nuo bendrų šildymo įrenginių, tačiau akcentuoja, kad: 1) patalpas ji įsigijo be centrinio šildymo; 2) jokios sutarties dėl šilumos tiekimo su ieškove nesudarė; 3) ieškovė šilumos į atsakovės patalpas netiekė; 4) savavališkai nuo šilumos tiekimo sistemos atsakovė neatsijungė; 5) žinodama, kad įsigyja nešildomas patalpas ir matydama, kad patalpos registruotos viešame registre kaip nešildomos, jokiu būdu negaudama šilumos iš centralizuotų tinklų, atsakovė neturėjo jokio pagrindo netikėti turima informacija apie kadastro byloje fiksuotus duomenis.
18. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį tai, kad byloje neginčytinai nustatyta ir šalys to nekvestionuoja, kad name (duomenys neskelbtini) bei ginčo patalpose 1974 m. techniškai buvo sumontuota centralizuota šildymo sistema: į namą buvo tiekiama šilumos energija, o butai šilumos energiją vartojo bei už ją tiekėjui mokėjo komunalinius mokesčius. Šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo sistemos priežiūros ribų ir tiekimo – vartojimo ribos 2006 m. lapkričio 10 d. nustatymo aktas patvirtina, jog ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“, kaip tiekėja ir vartotojas - patalpų naudotojas A. S. pasirašė šį aktą patvirtindami, jog A. S. naudojamos patalpos yra prijungtos prie tiekėjo šilumos perdavimo tinklų (e. t. 1, b. l. 117). Ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“, kaip tiekėja ir vartotojas - patalpų naudotojas A. S. taip pat 2006 m. lapkričio 10 d. pasirašė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SV0000370 (e. t. 2, b. l. 81-84). AB ,,Klaipėdos energija“ rašte konstatuojama, jog nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiskaitė už suvartotą šilumos energiją, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 88-93). Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovei už šilumos energiją sumokėjo 1893,73 Eur (e. t. 2, b. l. 92).
19. Kitas aspektas tas, kad įprastai šilumos tiekėjai sudarius sutartį su šilumos energijos vartotoju yra mokami mokesčiai už patiektą ir suvartotą šilumos energiją (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, CK 6.383 straipsnis). Specifinis šių santykių dalykas yra tas, jog pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką asmenys, neteisėtai atjungę šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją proporcingai pagal patalpų plotą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012, 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 ir kt.).
20. Trečias aspektas tas, kad jei naujasis nekilnojamojo daikto savininkas nesudaro naujos šilumos energijos tiekimo sutarties ar jos nepakeičia, naujajam savininkui pereina to nekilnojamojo turto teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą šilumos energijos tiekimo sutartį, kadangi sutartis, laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos ir nutraukta šalims sudarius sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (originali redakcija) 7 ir 10 punktai). Kolegija pabrėžia, kad kasacinis teismas dėl sutarčių galiojimo yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų: naujasis savininkas, visa apimtimi perėmęs nuosavybės teisę į įsigytą objektą, perima ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Vadinasi, vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų faktas ir sudaryta sutartis yra teisiškai reikšmingi tiekėjo ir vartotojo teisiniams santykiams.
21. Ketvirtu aspektu galima paminėti aplinkybę, kad oficialus centralizuotos šilumos atjungimas buvo atliktas 2017 m. birželio 7 d. Šį momentą galima vertinti kaip energijos tiekėjos ir vartotojo sutarties nutraukimą (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
22. Teisėjų kolegija, apibendrindama teisinį reglamentavimą, išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių atsiradimo ir egzistavimo pagrindų yra pagrįsta.
23. Vadinasi, A. S. 2006 m. lapkričio 10 d. sudarius šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SV0000370, pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją perėjo kitai savininkei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (ji pareigą mokėti įvykdė), atitinkamai, atsakovei 2015 m. gruodžio 1 d. įgijus ginčo patalpų nuosavybės teisę, 2006 m. lapkričio 10 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SV0000370 prisiimtos pareigos perėjo atsakovei. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše buvo nurodyta, kad ginčo patalpose „šildymo nėra“.
24. Atsakovė, būdama / tapdama ginčo buto savininke, turėjo būti pakankamai rūpestinga ir apdairi, turėjo galimybę iš ieškovės bei ankstesnės savininkės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sužinoti šildymo tiekimo bei apmokėjimo aplinkybes, privalėjo atkreipti dėmesį, kad buto kadastro duomenys „šildymas: nėra“ yra nustatyti 2006 m. kovo 8 d., o paties namo, kuriame yra butas, 2014 m. sausio 15 d. kadastro duomenyse nurodyta, kad name yra „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Vadinasi, 2006 m. kovo 8 d. kadastro duomenys atsakovei tampant savininke galėjo neatitikti faktinės situacijos, kuri buvo / galėjo būti atsakovės bute.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei 2015 m. gruodžio 1 d. tapus ginčo patalpų savininke, nepriklausomai nuo to, ar šilumos energija buvo vartojama (nebuvo šildymo sistema atjungta nuo tiekėjos sistemos), ar šilumos energija nebuvo vartojama (šildymo sistema buvo atjungta nuo tiekėjos sistemos), atsakovei kilo pareiga mokėti mokestį už patiektą šilumos energiją: pirmu atveju (vartojant) pagal 2006 m. lapkričio 10 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SV0000370, antru atveju (realiai nevartojant) atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl atsijungimo nuo tinklų iki jų įteisinimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012, 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 ir kt.). Akcentuotina tai, kad šilumos tiekėjas įsipareigoja energiją tiekti iki šilumnešio vamzdynų vietos, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui (Šilumos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis), tai numatyta ir 2006 m. lapkričio 10 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyje (6.1.1. punktas). Pridėtina, kad pagal abonentų (vartotojų) skaičių tiekėjas naudoja savo resursus, kad vartotojui į namą / patalpą ar kt., patiektų sutartą energijos kiekį, dėl to tiekėjos kaštai turi būti kompensuojami.
26. Teisėjų kolegija dėl anksčiau nurodytų motyvų atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji neturi prievolės mokėti kainą už šilumos energiją dėl to, kad patalpas ji įsigijo be centrinio šildymo, nes prievolė atsiranda iš sutarties, kad jokios sutarties dėl šilumos tiekimo su ieškove nesudarė, nes jai galiojo anksčiau sudaryta 2006 m. lapkričio 10 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, kad ieškovė šilumos į atsakovės patalpas netiekė, nes neteisėtas tinklų atsijungimas pagal kasacinio teismo praktiką prievolės nepanaikina (tiekėjas vis tiek iki namo tam tikros ribos tiekia energiją), kad savavališkai nuo šilumos tiekimo sistemos atsakovė neatsijungė, nes kas atsijungė, neįtakoja ieškovės ir atsakovės teisinių santykių (ieškinys pareikštas atsakovei), kad pagal kadastro bylos duomenis patalpos nebuvo šildomos, nes vėlgi prievolė kyla iš sutarties, o ne iš kadastro bylos duomenų.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tiksliai įvertino teisinę situaciją ir pagrįstai skolą už šilumos energiją priteisė, ginčo dėl skolos dydžio nekilo.
28. Svarstydama klausimą dėl kadastro bylos duomenų panaikinimo, teisėjų kolegija, įvertinusi argumentus, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirma, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo daikto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Antra, ieškovei kadastro duomenų pakeitimas / panaikinimas nesukelia jokių teisinių padarinių, dėl to toks prašymas negali būti ginčo objektu. Trečia, duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino.
29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai netenkintini, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.