Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A. B. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo A. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, ir šalims nepareiškus prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie posėdį yra pranešta tinkamai (b. l. 17-20).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. A. su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2012-07-05 iki 2013-07-04 buvo apdraustas butas, (duomenys neskelbtini). 2013-04-10 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede nurodyta, kad 2013-04-08 bute, (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, dėl įvykio atsakingas asmuo - buto Nr. 40 savininkas, nustatyti ir foto nuotraukose užfiksuoti sienų tapetų atšokimai, suliejimo dėmės, medinių durų staktų sugadinimai, matomos. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą apskaičiuota ir išmokėta 710 Lt (205,63 Eur) dydžio draudimo išmoka trečiojo asmens sutuoktinei R. A., kuri draudimo sutartyje įvardinta naudos gavėja. Butas, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. B.. Butas, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. A..

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad šią sumą atlygintų už žalą atsakingas asmuo.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1723-565/2013).

AB „Lietuvos draudimas“ vyresniojo žalų eksperto A. Z. 2013-04-10 surašytu turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu užfiksuoti buto, A(duomenys neskelbtini), sienų tapetų atšokimai, durų staktų sugadinimai, suliejimo dėmės, patvirtina žalos padarymo faktą. Byloje ginčo, kad atsakovui priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), yra virš buto, kuriame padaryta žala, nėra, todėl konstatuotina, kad pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovo buto (CPK 177, 185 straipsniai).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir taip ir atsikirtimų pagrindu.

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ta aplinkybe, jog žala butui galėjo atsirasti dėl įtrūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio ir nurodytiems atsikirtimams į ieškinį pagrįsti, pateikė foto nuotraukas, kuriose užfiksuotos butų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), durys ir ant laiptinės sienų esančios skysčio nubėgimo dėmės. Tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina to, kad žala butui, (duomenys neskelbtini), padaryta iš kito šaltinio, nei atsakovo butas. Kita atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo kviečiamas ir nedalyvavo apžiūrint aplietą butą, nesudaro pagrindo turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo, lokalinės sąmatos pripažinti nepagrįstais, nes atsakovas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas, o draudikas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, neturi pareigos kviesti atsakovą dalyvauti turto apžiūroje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1310-273/2014). Aplinkybės, susijusios su atsakovo ir A. A. bei jo sutuoktinės konfliktiniais santykiais bei kiti atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno apylinkės teismo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo nutarties kopijos) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinos.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistina ieškovei 201,78 Eur turtinės žalos (CK 6.38 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str.).

Atsakovui žalos neatlyginus, ieškovė reiškė byloje reikalavimą priteisti iš atsakovo 21,78 EUR kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2013-11-04 iki 2015-12-31. Nagrinėjamu atveju, atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 18 dienų nuo pretenzijos pateikimo 2013-10-16, todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos tinkamai. Atsakovui praleidus ieškovės nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo priteistina ieškovei 21,78 EUR palūkanų (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. BUAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-124/2013).

Taip pat ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas ieškovės naudai žyminis mokestis – 15,00 EUR (CPK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 441 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai 201,78 Eur (du šimtus vieną eurą 78 ct) turtinės žalos, 21,78 Eur (dvidešimt vieną eurą 78 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (223,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.