- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-1310-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16057-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- P. V., B. V.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- B. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Izoldos Nėnienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų P. V. ir B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams P. V. ir B. V., trečiajam asmeniui B. J. dėl deliktinės atsakomybės ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu (3-4 b.l.) prašė priteisti iš atsakovų P. V. ir B. V. 23 610,88 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2012-05-07 buvo aplietas draustas butas, priklausantis trečiajam asmeniui B. J. ir esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo aplietas iš viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2012-05-08 atliko aplieto buto apžiūrą ir nustatė, kad butas buvo aplietas iš viršutinio buto, priklausančio atsakovams R. V. ir B. V., trūkus vamzdžiui. Užliejimu buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui ir ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ trečiajam asmeniui (draudėjai) B. J. iš viso išmokėjo 23 610,88 Lt (1882,55 Lt už virtuvės baldų komplektą, čiužinį bei šviestuvą + 6827,96 Lt + 14900,37 Lt (21728,33 Lt = 22816,73Lt – 400,00 Lt (išskaita) - 688,40 Lt nusidėvėjimas). Ieškovė ieškinį grindžia byloje pareiktais rašytiniais įrodymais: pranešimais dėl žalos atlyginimo, 2012-05-24 draudimo išmokos mokėjimo pažymomis bylos Nr. 2012/116662, 2012/116660, 2012/116660 (1882,55 Lt, 6827,96Lt, 14900,37Lt), baldų defektavimo aktu bei priedu prie defektavimo akto, nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimais ir lentelėmis (1882,55Lt, 6827,96 Lt, 14900,37 Lt), 2012-07-18 darbų atlikimo sutartimi (22 816,73 Lt), atliktų darbų aktu Nr. 2012092401, PVM sąskaita-faktūra (Serija AB Nr. 0187) bei namų turto susidėvėjimo paskaičiavimu. Trečiasis asmuo B. J. savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas", su bendrove sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu jai buvo išduotas polisas TDIMS Nr. 55407. Ieškovė yra UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas" teisių perėmėja. Ieškinio sumą ieškovė draudėjai išmokėjo mokėjimo pavedimais: 2012-05-24 (6827,96Lt), 2012-05-24 (1882,55Lt) ir 2012-10-05 (14900,37Lt). Ieškovė atsakovams išsiuntė pretenzijas reikalaudama, kad atsakovai atlygintų žalą, tačiau žala iki šiol neatlyginta. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl turi teisę reikalauti visų išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė UAB „DK „PZU Lietuva“, solidariai iš P. V. ir B. V. 23 610,88 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-12-05 - iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė UAB „DK „PZU Lietuva“, iš P. V. ir B. V., po 1503,50 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, viso - 3007,80 Lt. Priteisė valstybei iš P. V. ir B. V. po 41,92 Lt iš kiekvieno, viso 83,83 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ yra UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ teisių perėmėja (t.1, b.l.135-140). Trečiojo asmens B. J. turtas-butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir bute esantis namų turtas 2003-08-12 buvo apdrausti UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ laikotarpiui nuo 2012-08-13 iki 2013-06-20; B. J. buvo išduoti Turto draudimo liudijimas serija TD Nr. 055407 ir Namų turto draudimo liudijimas serija NTD Nr. 005332 (t.1, b.l.8, 124). Teismas nurodė, kad 2012-05-09 Baldų defektavimo aktas ir jo priedas, 2012-05-08 Nekilnojamo turto apžiūros aktas, 2012-05-07 pranešimas apie įvykį, DNSB „17A“ 2012-05-08 raštas, fotonuotraukos (t.1, b.l. 9, 10, 14-15, 78-79, diskelis), patvirtina, kad butas Nr. 2 buvo užlietas. Teismas taip pat nustatė, kad vanduo prasiskverbė iš viršutinio buto Nr. 4. Ieškovė, nustačiusi buto sugadinimą, per du kartus išmokėjo trečiajam asmeniui B. J. 23 610,88 Lt žalos atlyginimo: 1) 6 827,96 Lt medžiagoms (paskaičiuota 10755,70 Lt nuskaičiavus 32,8% nusidėvėjimą, kuris sudaro 3 527,94 Lt ); 14 900,37 Lt už atliktus darbus pagal 2012-09-24 PVM sąskaitą -faktūrą serija AB Nr. 0187; 2) 1882,55 Lt už namų turtą (t.1, b.l.12,13, 15, 16 69, 62-63). Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog butas Nr. 2 buvo aplietas iš atsakovų buto, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Teismas atmetė atsakovų argumentai dėl to, jog įvykis nedraudiminis, kadangi Turto draudimo taisyklių Nr. 004 punktas 2.1.3 nenumato vandens patekimo pro atvirą langą. Teismas nurodė, kad atsakovai klysta manydami, jog draudimo išmoka negalėjo būti išmokėta dėl pasikeitusio buto ploto po kapitalinio remonto ir nepranešus apie tai draudimo kompanijai, ir esant draudimo įmokų įsiskolinimui. Teismo nuomone, atsakovai negali ginčyti sutarčių, kurių jie nesudarė, sąlygų dėl įmokų, pranešimo dėl pasikeitusio ploto, kadangi atsakovai ir draudimo kompanija nėra sutarties šalys. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl išpilto vandens kiekio, kadangi sprendė, kad įrodyta, jog užpylimo šaltinis buvo bute Nr. 4, priklausančiame atsakovams, byloje esantis rašytinis įrodymas UAB „Kauno vandenys“ Priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis patvirtina, jog 2012 m. gegužės mėn. atsakovų bute buvo suvartota 4 m³ vandens (t.2, b.l. 89), nors atsakovai neigė suvartoję 3 m³ vandens. Byloje pateikti trečiojo asmens B. J. rašytiniai įrodymai paneigia atsakovų argumentą, jog 2013 m. bute Nr. 2 buvo atlikta savavalinė rekonstrukcija ir dėlto padidėjo žalos dydis. Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad buvo atlikta paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti nereikalingas rašytinis kaimynų pritarimas (STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai). Remonto darbai atlikti pagal projekto vadovo architekto K. Š. projektą, po remonto pakitimai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (t.2, b.l. 37-63, 84-88).
Teismas nurodė, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ užliejimu padarytos žalos dydį trečiojo asmens (draudėjos) B. J. turtui įvertino ir išmokėjo 23 610,88 Lt. Ieškovė žalos dydį grindė byloje pareiktais rašytiniais įrodymais: pranešimais dėl žalos atlyginimo, 2012-05-24 draudimo išmokos mokėjimo pažymomis bylos Nr. 2012/116662, 2012/116660, 2012/116660 (1882,55 Lt, 6827,96Lt, 14900,37Lt), baldų defektavimo aktu bei priedu prie defektavimo akto, nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimais ir lentelėmis (1882,55Lt, 6827,96 Lt, 14900,37 Lt), 2012-07-18 darbų atlikimo sutartimi (22.816,73 Lt), atliktų darbų aktu Nr. 2012092401, PVM sąskaita-faktūra (Serija AB Nr. 0187) bei namų turto susidėvėjimo paskaičiavimu. Teismas nurodė, kad byloje esanti 2012-07-18 sutartis, sudaryta tarp UAB „B. P. Group“ ir trečiojo asmens B. J., patvirtina, kad remonto darbai po buto užliejimo buvo atlikti rangos būdu ir atliktų darbų kaina neviršijo išmokėtos draudimo sumos (t.1, b.l. 11). 2012-09-24 Atliktų darbų akte Nr. 2012092401 (t.1, b.l. 12-13) detaliai nurodyti atlikti darbai, nurodyta kvadratūra, sunaudotos medžiagos, kaina. Šalys pripažino, kad visas butas buvo užlietas vandeniu, tačiau, atsakovų nuomone, buvo galima remontą atlikti tik tose vietose, kuriose pratekėjo vanduo, o ne visame bute. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens butas buvo viena erdvė, ir dažant ar remontuojant vieną dalį buto atsiranda skirtumas tarp kitų buto dalių, todėl reikia atlikti remontą visoje patalpoje, keisti visas lubas, dažyti visas sienas, gipsinės lubos buvo visos sulietos, iškritusi dalis lubų, buvo atsikilnoję grindų kraštai. Atliktų darbų akte nurodyta kvadratūra, kuri buvo remontuota, neviršija bendro 58,87 kv.m. buto ploto, nurodyto VĮ Registrų centras“ duomenyse (t.1, b.l. 12; t.2, 38). Dėl vandens poveikio nukentėjo ir bute buvę virtuvės baldai: pakabinamos spintelės, plautuvės zonoje pažeistos viršutinė ir apatinė briaunos- išbrinkę nuo drėgmės, deformavosi stalviršis, apatinės spintelės, šviestuvas bei užpiltas čiužinys (b.l.14-18, 79, 1 t.), kuris turėjo palmių plaušo sluoksnį, po užliejimo prarado savo savybes ir tapo netinkamu naudoti. Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 1 882,55 Lt draudimo sumą už virtuvės baldų komplektą, čiužinį bei šviestuvą. Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė N. P. sudarytą lokalinę sąskaitą 2811,95 Lt (t.2, b.l. 80), nurodydami, jog už tokią kainą buvo galima atlikti remontą po buto užliejimo. Tačiau teismas nurodė, kad nesivadovauja pateikta sąmata, kadangi sąmatoje nurodyti duomenys neatitinka faktiškai atliktų darbų, joje nenurodytos panaudotų medžiagų kainos (lubos, grindys ir pan.), nurodyti remonto darbų kiekiai ir kaina. Teismas sprendė, kad atsakovai byloje nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui spręsti dėl kitokios remonto darbų, panaudotų medžiagų rūšies, kiekio ir kainos, nei yra nurodžiusi ieškovė, teismas negali vadovautis atsakovų pateikta lokaline sąskaita ir teismo ekspertizės aktu, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu žalos paskaičiavimu. Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos 3007,80 Lt priteistinos iš kiekvieno atsakovo po 1503,50 Lt
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai P. V. ir B. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindų bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti dalinai - priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovų P. V. ir B. V. 2 811,95 Lt žalos atlyginimo, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad teismas sprendime atmetė atsakovų argumentus, jog ginčo įvykis yra nedraudiminis, kadangi turto draudimo taisyklių Nr. 004 punktas 2.1.3 nenumato vandens patekimo pro atvirą langą. Tačiau būtent dėl šiose taisyklėse nurodytų nuostatų, akivaizdu, kad įvykis nėra draudiminis. 2003 m. rugpjūčio 12 d. Turto draudimo liudijimo TD Nr. 055407 matyti, kad draudiminiu įvykiu laikomi Turto draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau - Taisyklės) 2.1,1.; 2.1.2; 2.1.3 ir 2.1.4 punktuose nurodyti draudiminiai įvykiai. Vienas iš šių punktų, būtent, punktu 2.1.3 numatyta - vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos. Vandentiekio ar šilumos tinklų avarija vadinamas vandens išsiveržimas iš: a) vandentiekio ar kanalizacijos sistemos vamzdžių; b) kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio įrengimų; c) šildymo karštu vandeniu ar garų įrengimu. 2012 m. gegužės 8 d. raštas „Dėl buto Nr. 2 užliejimo vandeniu įvykio nustatymo" pasirašytas dviejų asmenų bendrijos pirmininkės ir nukentėjusios buto savininkės, šioje byloje įtrauktos trečiuoju asmeniu, nepareiškiančios savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, B. J. (toliau - trečiasis asmuo). Pažymėtina, kad nei viena iš šių asmenų nei bendrijos pirmininkė, nei trečiasis asmuo neturi tinkamos kvalifikacijos buto užliejimo įvykiui nustatyti, neturi tam specialių žinių. Be to, rašte nurodomi duomenys apie atsakovų „kažkokius“ teiginius, tačiau atsakovai nesupažindinti su šiuo aktu ir jo nepasirašė. Atsakovai atvykę į butą užliejimo momentu nurodė, kad vamzdyno avarijos nebuvo. Todėl nesant vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos, ginčo įvykis nebuvo draudiminis. Be to, kaip numato Taisyklių 10.4.2 punktas, trečiasis asmuo apie įvykį turėjo pranešti atitinkamoms tarnyboms, šalinančioms vandens avarijos priežastis, kurios turi tinkamus specialistus avarijos priežastims šalinti ir tinkamiems pažeidimams ir avarijos židiniui nustatyti. Namų turto draudimo liudijimui serija NTD Nr. 005332 galioja namų turto draudimo taisyklės Nr. 027. Taisyklių 11.7 punkte nurodyta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta. Draudimo prievolės įvykus draudiminiam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik sumokėjus draudėjui įmoką. Taigi, draudimo įmoka pagal draudimo liudijimą TD Nr. 055407 yra 118 Lt, pagal namų turto draudimo liudijimą NTD Nr. 005332 - 60 Lt, iš kurių 50 Lt išskaitoma iš draudimo liudijimo serija TD nr. 0554407. Tokiu būdu trečiasis asmuo privalėjo kasmet mokėti 128 Lt draudiminę įmoką, tačiau ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad nuo 2007 metų iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. mokėjo po 118 Lt. Todėl visiškai akivaizdu, kad buvo susidaręs draudiminės įmokos įsiskolinimas ir draudėjui nesumokėjus dalies draudimo įmokų apsauga buvo sustabdyta. Todėl ieškovei nebuvo pareigos išmokėti draudimo išmokų, kuri atsirado draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu. Ieškovė išmokėdamas draudiminę išmoką pagal pateiktus dokumentus veikė savo rizika, todėl neturi reikalavimo teisės iš atsakovų be pagrindo išmokėtų piniginių sumų.
Atsakovai nurodo, kad nei vienoje pretenzijoje nedetalizuota kokiais konkrečiais dokumentais remiantis paskaičiuotas žalos dydis. Byloje taip pat yra pateikta 2012 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita - faktūra, kurioje papildomos išmokos skaičiavimas atliktas tiesiog ranka ant pačios sąskaitos, tačiau neparemta jokiais įrodymais, metodais ar vertinimais. Be to, ieškovė pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 2012092401 (toliau -Aktas), iš kurio matyti, jog trečiojo asmens B. J. bute buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, įkainuoti 22 816,73 Lt B. J. bute buvo pakeistos visos lubos, visos grindys ir perdažytos visos sienos. Be to, analizuojant pateiktas nuotraukas aiškiai matyti, kad apgadinimai nebuvo tokie, kad būtų reikėję dažyti visas sienas, todėl atsakovų nuomone, buvo galima suremontuoti tik tas vietas, kurios buvo aplietos. Ieškovas neturėjo teisės išmokėti draudimo išmoką baldų remontui, kurie atsirado nuo jų naudojimo per tam tikrą laiką, t.y. juk jie buvo naudoti pagal paskirtį. Ieškovo pretenzijose atsakovams nurodoma, kad įvykio „priežastis nustatyta, kad patalpos buvo aplietos dėl įvykusio vandens nutekėjimo bute, esančiame virš šio buto“, tačiau lieka neaišku, kaip ieškovas, nustatė paminėtas aplinkybes jei šių aplinkybių netyrė bei patiems atsakovams iki šiol nėra aišku iš kur buvo prasiskverbęs vanduo, kas galimai galėjo būti ir dėl gretimame bute esančių vamzdynų avarijos ar lietaus vandens vamzdynų avarijos ar dėl kitų priežasčių, kurios liko nenustatytos. Taip pat, iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akto, kuris neva tai buvo surašytas sekančią dieną po įvykio, matyti, kad apgadintos patalpos Nr. 2-1; 2-2; 2.3; 2.4, nors realiai šių patalpų įvykio metu jau nebuvo. Todėl yra nepagrįstai skaičiuojamos ir kambarių pertvarų sienos, nes jų realiai užliejimo metu nebuvo. Trečiasis asmuo B. J., pasinaudodama tuo, kad atsakovų bute atsitiko nelaimė ir buvo tiek sulietas jos butas, B. J. sugebėjo nepagrįstai praturtėti, nes Ieškovė be jokio pagrindo sutiko apmokėti jai viso buto kapitalinio remonto darbus, kurie negali būti vertinami kaip šio buto atstatymo darbai dėl dalies buto apliejimo vandeniu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nebuvo kviečiami ir nedalyvavo apžiūrint B. J. butą po apliejimo vandeniu. Visi defektų aktai surašyti vienašališkai ir nepagrįstai. Atsakovai neneigia tos aplinkybės, kad trečiojo asmens butas buvo aplietas iš atsakovų buto ir neginčija, kad B. J. buvo padaryta žala, tačiau prašomas priteisti žalos dydis yra nerealus. Atsakovai sutiktų kompensuoti B. J. nuostolius, patirtus dėl jos turto apliejimo vandeniu - 2811,95 Lt sumoje, kaip nustatyta N. P. paruoštoje lokalinėje sąmatoje S001. Būtent šioje lokalinėje sąmatoje nurodyti realūs darbų ir išlaidų aprašymai, mato vienetai, kiekis ir bendra vertė su PVM. Atsakovų nuomone, ieškovės akte paskaičiuotos medžiagų, darbų, baldų ir kitos kainos yra parinktos pagal maksimalius įkainius, o toks paskaičiuotas ir iš atsakovų priteistas žalos dydis neatstatys trečiojo asmens būsto į pradinę padėtį, o atsakovų sąskaita pagerins trečiojo asmens būsto materialinę išvaizdą.
Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vienareikšmiškai vadovavosi tik ieškovės pateiktu žalos paskaičiavimu, o atsakovų pateiktą sąmatą ir ekspertizės aktą bei kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus ignoravo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos žalos dydžio atlyginimo, atsiradusiai dėl buto apliejimo, teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidė LR CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes iš esmės vienus ir tuos pačius įrodymus dėl žalos atlyginimo vertino skirtingai. Atsakovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra patikimesni faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turėjo pagrindą ieškovės ieškinį atmesti ar patenkinti ieškinį dalinai, t.y. priteisti protingą ir realią žalos atlyginimo sumą. Toks įrodymų vertinimas atitiktų LR CPK 185 straipsnio nuostatas. Faktinis civilinio proceso kodekso pažeidimas ir jį pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų P. V. ir B. V. apeliacinį skundą ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovė nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog atsakovai (apeliantai) atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Užpylimo šaltinį ieškovė neabejotinai įrodė. Priešingai nei teigia apeliantai, draudimo apsauga trečiajam asmeniui nebuvo sustabdyta. Draudimo įmokos buvo mokamos tinkamai, tai patvirtina į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai. Apeliantų keliama versija dėl draudimo įmokų įsiskolinimo nėra teisinga. Žalos dydis buvo tinkamai pagrįstas ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys pripažino, jog visas butas buvo užlietas vandeniu. Pabrėžtina tai, kad visas trečiojo asmens butas yra bendra erdvė (išskyrus san. mazgo ir drabužinės patalpas), kuri dažyta viena spalva. Remontuojant vieną dalį, būtų atsiradęs skirtumas tarp kitų buto dalių, todėl kilo poreikis remontą atlikti visoje patalpoje, keisti visas lubas, grindis, dažyti visas sienas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog trečiasis asmuo siekė pasipelnyti iš apeliantų namuose vykusios nelaimės, kurios metu buvo aplietas B. J. butas. Nukentėjusioji neatsidūrė geresnėje padėtyje nei buvo iki užpylimo, remonto darbai buvo atlikti tokia apimtimi, kokia dėl apeliantų veiksmų buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ieškovo ir apelianto pateiktus žalos dydžio įrodymus, jų turinį, įrodomąją vertę, teisingai nusprendė, kad ieškovo į bylą pateiktame 2012-09-24 atliktų darbų akte Nr. 2012092401 detaliai nurodyti atlikti darbai, nurodyta kvadratūra, sunaudotos medžiagos kaina, o apeliantų pateikta N. P. sudaryta lokaline sąmata 2811,95 Lt (t.2, b.l. b.l. 80) vadovautis nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad visi atlikti patalpų remonto darbai buvo pagrįsti ir būtini, o apeliantų pateiktoje sąmatoje pateikti neišsamūs ir abstraktūs duomenys, sąmata neatitinka realaus žalos mąsto, ji parengta tinkamai nesusipažinus su faktine situacija, todėl susidaro kainų skirtumai. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai (apeliantai) byloje nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui spręsti dėl kitokios remonto darbų, panaudotų medžiagų rūšies, kiekio ir kainos, nei yra nurodęs ieškovas, todėl teismas negali vadovautis atsakovų pateikta lokaline sąskaita ir vadovaujasi ieškovo pateiktu žalos paskaičiavimu. Konstatuotina, jog nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėta tokio dydžio draudimo išmoka, kokio dydžio buvo padaryta žala. Apeliantai neįrodė fakto, jog ieškovas išmokėjo draudėjai ženkliai didesnę draudimo išmoką, nei jos patirta žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ yra UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ teisių perėmėja (b. l. 135-140, 1 t.). Trečiojo asmens B. J. turtas-butas, esantis(duomenys neskelbtini), ir bute esantis namų turtas 2003-08-12 buvo apdrausti UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas". B. J. buvo išduoti Turto draudimo liudijimas serija TD Nr. 055407 ir Namų turto draudimo liudijimas serija NTD Nr. 005332 (b.l.8, 124, 1 t.). Dėl trečiojo asmens B. J. užlieto buto Nr. 2 sugadinimo ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 23 610,88 Lt žalos atlyginimo.
Byloje kilo ginčas dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo ieškovui iš atsakingų už padarytą žalą asmenų.
Dėl draudiminio įvykio
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta dėl kieno kaltės buvo aplietas butas, o name, kuriame gyvena tiek atsakovai, tiek tretysis asmuo, 2012-05-07 vamzdyno avarija nebuvo užfiksuota. Apeliantų nuomone, nesant vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos, ginčo įvykis nebuvo draudiminis.
Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad 2012-05-09 Baldų defektavimo aktas ir jo priedas, 2012-05-08 Nekilnojamo turto apžiūros aktas, 2012-05-07 pranešimas apie įvykį, DNSB „17A“ 2012-05-08 raštas, fotonuotraukos (b.l. 9, 10, 14-15, 78-79, diskelis 1 t.), patvirtina, kad butas Nr. 2 buvo užlietas. Byloje esančia rašytine, vaizdine medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad vanduo prasiskverbė iš viršutinio buto Nr. 4, o trečiajam asmeniui B. J. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 2 yra 1-ame aukšte. Atsakovai byloje neneigė, kad trečiojo asmens butas aplietas iš jų buto Nr. 4, esančio antrame namo aukšte virš buto Nr. 2. Po buto užliejimo, atsakovai 2012-12-19 butą pardavė S. V. (b.l. 137-138, 2 t.). Atsakovai pripažino, kad vanduo galėjo pratekėti į žemutį butą dėl to, kad buvo paliktas atdaras langas ir prilijo į butą. Atsakovai neigia, jog jų bute buvo vandentiekio avarija, ar trūkusi vandens padavimo žarnelė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008. Šioje nutartyje konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios reisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė aplinkybę, kad butas Nr. 2 buvo aplietas iš atsakovų buto, todėl galima konstatuoti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo įvykis nebuvo draudiminis.
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad tretysis asmuo nuo 2007 metų iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. neteisingai mokėjo draudiminę įmoką t.y. mokėjo po 118 litų, o turėjo mokėti po 128 litus. Apeliantų nuomone, draudiminės įmokos įsiskolinimas ir draudėjui nesumokėjus dalies draudimo įmokų apsauga buvo sustabdyta, todėl nebuvo pareigos ieškovei išmokėti draudimo išmokų, kuri atsirado draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas niekuo nepagrįstas, kadangi iš Turto draudimo liudijimo serija TD Nr. 055407 (b.l. 8, 1 t.) matosi, kad metinė draudimo įmoka 118 litų. Pagal Namų turto draudimo liudijimą serija NTD Nr. 005332 (b.l. 124, t.1) 50 Lt įmoka buvo išskaitoma iš draudimo liudijimo TD Nr. 055407 (b.l.8, t. 1), o 10 Lt „Civilinės atsakomybės“ įmoka buvo vienkartinė, t.y. mokama tik draudimo sutarties sudarymo metu (draudimo liudijimo skiltis „Trukmės pataisa“ – 1). 2013 m. rugpjūčio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo drausto buto vidutinė rinkos vertė 2013-07-22 dienai buvo 80 300 litų, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad draudimo liudijimas yra niekinis, nes draudimo liudijimo, sudaryto 2003 m. rugpjūčio 12 d., kurio draudimo suma 68000 Lt, draudimo suma 2012 metais yra minusinė.
Dėl žalos dydžio nustatymo
Ieškovė, nustačiusi buto sugadinimą, per du kartus išmokėjo trečiajam asmeniui B. J. 23 610,88 Lt žalos atlyginimo: 1) 6 827,96 Lt medžiagoms (paskaičiuota 10755,70 Lt nuskaičiavus 32,8% nusidėvėjimą, kuris sudaro 3 527,94 Lt ); 14 900,37 Lt už atliktus darbus pagal 2012-09-24 PVM sąskaitą -faktūrą serija AB Nr. 0187; 2) 1882,55 Lt už namų turtą (b.l.12,13, 15, 16, 69, 62-63, 1 t.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš ieškovės pateikto 2012 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų akto Nr. 2012092401 matosi, kad trečiojo asmens B. J. bute buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, įkainuoti 22 816,73 Lt. Iš darbų akto galima daryti išvadą, kad bute buvo pakeistos visos lubos, visos grindys ir perdažytos visos sienos, ko nebuvo būtinybės visko keisti, nes vanduo nesugadino viso buto. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens butas buvo viena erdvė, ir dažant ir remontuojant vieną dalį buto atsiranda skirtumas tarp kitų buto dalių, todėl reikia atlikti remontą visoje patalpoje, keisti visas lubas, dažyti visas sienas, gipsinės lubos buvo visos sulietos, iškritusi dalis lubų, buvo atsikilnoję grindų kraštai.
Nekilnojamo turto apžiūros akte nurodyti patirti nuostoliai: viso buto lubų gipskartonis dėmėtas, kambario 2-2 gipskartonio lubos sudaužytos, kambariuose 2-5, 2-3 dažai atsilupę, kambariuose 2-2, 2-3, 2-5 gipskartonio sienos dėmėtos, visos sienos dažai sutrūkinėję, kambarių 2-2, 2-3, 2-5 laminuotos grindys iškilnotos (b.l. 78 1 t.). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino apklaustas liudytoju J. P., kuris pagal susitarimą aptarnauja UAB „PZU Lietuva“ žalų administravimą ir atliko pirminę apžiūrą ( b.l. 118-119, t. 1) bei trečiasis asmuo B. J. ( b.l. 82, t.1).
CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Trečiasis asmuo negalėtų atkurti iki buto apliejimo buvusios padėties, pakeitus tiktai aplietos grindų dangos dalį, o kitą grindų dangos dalį palikus nekeistą, nes pakeistoji dangos dalis pagal savo savybes skirtųsi nuo nekeistos grindų dalies dangos, taip pat keisti tik dalį pakabinamų lubų ar dažyti tik dalį sienų jau vien dėl to, kad remontas darytas 2004 m., o atkurtoji bendra daikto vertė būtų akivaizdžiai mažesnė už prieš tai buvusią.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki buto užliejimo jame buvo žymiai pigesnės laminuotos grindys, bute parketo nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl laminuotų grindų lentelių dėjimo bei fiksavimo technologijos, nebuvo galimybės pakeisti dalies grindų dangos, todėl buvo pasirinktas trisluoksnis parketas „Boen“. Remiantis į bylą pateikta 2013-05-14 eksperto S. M. pažyma (b .l. 89, t.1), pridėjus laminuotoms grindims būtinų priedų (pakloto, akustinės dangos) kainą, laminuotų grindų dangos kaina susilygina su parketo ar parketlenčių dangos kaina. Atlyginus padarytą žalą, nukentėjęs asmuo pats sprendžia dėl apgadinto turto remonto darbų. Atliktų darbų akte nurodyta kvadratūra, kuri buvo remontuota, neviršija bendro 58,87 kv.m. buto ploto, nurodyto VĮ Registrų centras“ duomenyse (b.l. 12, 1 t.; 38, 2 t.).
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad lubų gipso kartono plokščių montavimo bei tvirtinimo detalių nebuvo būtinybės keiti, nes vanduo jų nesugadino, tačiau byloje trečiojo asmens B. J. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad gipso kartono plokščių montavimo ir tvirtinimo detalės dėl vandens poveikio aprūdijo ir buvo sugadintos demontavimo metu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Dėl vandens poveikio nukentėjo ir bute buvę virtuvės baldai: pakabinamos spintelės, plautuvės zonoje pažeistos viršutinė ir apatinė briaunos - išbrinkę nuo drėgmės, deformavosi stalviršis, apatinės spintelės, šviestuvas bei užpiltas čiužinys (b.l.14-18, 79, 1 t.), kuris turėjo palmių plaušo sluoksnį, po užliejimo prarado savo savybes ir tapo netinkamu naudoti. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad stalviršiai buvo pažeisti nuo ilgo naudojimo, bet ne dėl buto apliejimo vandeniu. Žalą virtuvės baldų stalviršiams patvirtina 2012-05-09 baldų defektavimo aktas (b.l. 14, 1 t.), stalviršių nuotraukos po užliejimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui 1 882,55 Lt draudimo sumą už virtuvės baldų komplektą, čiužinį bei šviestuvą.
Ta aplinkybė, kad atsakovai nebuvo kviečiami ir nedalyvavo apžiūrint aplietą butą nesudaro pagrindo defektų aktus pripažinti nepagrįstais, nes draudikas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, nėra saistomas pareigos kvieti atsakovus dalyvauti turto apžiūroje, nes atsakovai nėra nekilnojamojo turto ekspertai ar vertintojai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantai sutinka ieškovui atlyginti 2811,95 Lt pagal N. P. sudarytą lokalinę sąmatą ir nurodo, kad už tokią sumą galima atlikti remontą po buto užliejimo, tačiau teismas šia lokaline sąmata nesivadovavo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus tiek ieškovo tiek atsakovų pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio nustatymo ir nusprendė, kad ieškovo į bylą pateiktame 2012-09-24 atliktų darbų akte Nr. 2012092401 (b.l. 12-13, 1 t.) detaliai nurodyti atlikti darbai, nurodyta kvadratūra, sunaudotos medžiagos kaina, o apeliantų pateiktoje N. P. sudarytoje lokalinėje sąmatoje 2811,95 Lt (b.l. 80, 2 t.) nurodyti duomenys neatitinka faktiškai atliktų darbų, joje nenurodytos panaudotų medžiagų kainos (lubos, grindys ir pan.), nurodyti remonto darbų kiekiai ir kaina, kas neatitinka faktiškai atliktų darbų, todėl šia lokaline sąmata teismas pagrįstai nesivadovavo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą tinkamai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovų priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 532,40 Lt už atsiliepimo į į apeliacinį skundą parengimą (t.3, b.l. 10-11) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ į.k. 110057869, būstinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje iš P. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Galaunės g. 9, Kaune po 266,20 (du šimtus šešiasdešimt šešis litus 20 centų) Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.