Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3270-584/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A. B. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo A. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 201,78 Eur turtinę žalą, 21,78 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-08 iš atsakovui priklausančio buto išsiliejęs vanduo sugadino butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 710 Lt (205,63 Eur) dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes žala galėjo atsirasti dėl įtrūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio, todėl jis nėra atsakingas dėl 2013-04-08 įvykusio vandens prasiskverbimo į trečiajam asmeniui A. A. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu atsakovo bute neįvyko jokia vandentiekio avarija. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo kaltės. Lokalinė remonto sąmata sudaryta nedalyvaujant atsakovui. Be to, tarp atsakovo ir trečiojo asmens bei jo sutuoktinės susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl trečiasis asmuo suinteresuotas nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 201,78 Eur turtinės žalos, 21,78 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (223,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. A. su ieškove sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2012-07-05 iki 2013-07-04 buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini). 2013-04-10 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede nurodyta, kad 2013-04-08 bute, (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, dėl įvykio atsakingas asmuo - buto Nr. 40 savininkas, nustatyti ir foto nuotraukose užfiksuoti sienų tapetų atšokimai, suliejimo dėmės, medinių durų staktų sugadinimai, matomos. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą apskaičiuota ir išmokėta 710 Lt (205,63 Eur) dydžio draudimo išmoka trečiojo asmens sutuoktinei R. A., kuri draudimo sutartyje įvardinta naudos gavėja. Butas, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teismas sprendė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad šią sumą atlygintų už žalą atsakingas asmuo (CK 6.1015 str. 1 d.). Byloje ginčo, kad atsakovui priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), yra virš buto, kuriame padaryta žala, nekilo, todėl teismas konstatavo, kad pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovo buto (CPK 177, 185 str.).Teismas nurodė, kad atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ta aplinkybe, jog žala butui galėjo atsirasti dėl įtrūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio, ir nurodytiems atsikirtimams į ieškinį pagrįsti, pateikė foto nuotraukas, kuriose užfiksuotos butų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), durys ir ant laiptinės sienų esančios skysčio nubėgimo dėmės. Tačiau, teismas vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina to, kad žala butui (duomenys neskelbtini), padaryta iš kito šaltinio, nei atsakovo butas. Taip pat teismas sprendė, kad kita atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo kviečiamas ir nedalyvavo apžiūrint aplietą butą, nesudaro pagrindo turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo, lokalinės sąmatos pripažinti nepagrįstais, nes atsakovas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas, o draudikas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, neturi pareigos kviesti atsakovą dalyvauti turto apžiūroje. Be to, aplinkybės, susijusios su atsakovo ir A. A. bei jo sutuoktinės konfliktiniais santykiais, bei kiti atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno apylinkės teismo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo nutarties kopijos) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nevertino. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 201,78 Eur turtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, kadangi byloje nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Byloje nėra neginčytinai įrodyta, jog žala buvo patirta dėl atsakovo kaltų veiksmų, t. y. jog vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto patalpų ir tai sąlygojo atsakovo kaltę. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi išimtinai ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, visiškai nepagrįstai atmesdamas atsakovo išdėstytus argumentus, kuriuos iš dalies patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai, juo labiau, dėl jų dalies sprendime visai nepasisakydamas ir jų nevertindamas. Kaip ir nurodoma ieškovės pridėtuose žalų bylų dokumentuose, atsakovo butas yra virš A. A. buto. Atsakovas pažymi, kad jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neįvyko jokia vandentiekio avarija, nebuvo jokių avarijos padarinių (nebuvo jokio vandens išsiliejimo, netrūko jokie vamzdžiai). Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka tam kas teigia, t.y. šiuo atveju ieškovei. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslių žalos padarymo priežasčių bei aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, užliejimo priežastys nebuvo nagrinėjamos.Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neatkreipė dėmesio į tai, jog kaip matyti, iš ieškovės pateiktų dokumentų, konkrečiai 2013-04-10 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, grafoje įvykio aprašymas tik lakoniškai nurodyta, jog 2013-04-08 trečiojo asmens sutuoktinės R. A. teigimu, butą apliejo viršutinio buto kaimynas (neįvardinant nei buto numerio, nei savininko duomenų), nurodant, jog žala analogiška kitiems trims įvykiams (nurodomi bylų Nr.). Grafoje numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo įvardinamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakovas A. A. B.. Taip pat užfiksuota, jog kaimynas 2013-04-10 durų 16 val. neatidarė. Teismas neįvertino atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jokie asmenys, nei ieškovės darbuotojas, nei pats trečiasis asmuo ar jo sutuoktinė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo atėję pareikšti pretenzijų bei apžiūrėti patalpos, t.y. atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, pas atsakovą tariamai buvo užeita 16 val., tačiau tuo metu atsakovo galėjo nebūti, kadangi buvo darbo diena. Be to, didelių abejonių kelia ir pats įvykis, kadangi Turto sunaikinimo, sugadinimo akto grafoje įvykio pavadinimas tik lakoniškai nurodyta, jog vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nenurodant konkretaus buto. Taigi, akte nenurodomos tikslios patalpos, iš kurių galėjo įvykti užliejimas. Tokio pobūdžio pranešimas jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad būtent atsakovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, yra atsakingas dėl neva atsiradusios žalos.Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog atsakovo buto neapžiūrėjo nei draudimo bendrovės atstovai, nei daugiabučio namo, kuriame įvyko vandentiekio avarija, bendrijos pirmininkas. Iš byloje esančio Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo, matyti, jog turtas buvo apžiūrėtas 2013-04-10. Žala grindžiama Lokaline sąmata, kuri sudaryta pagal 2013 m. kovo mėn. kainas. Tačiau trečiasis asmuo ir ieškovės atstovas, žinodami, jog neva atsakovas yra atsakingas už turtinės žalos padarymą, privalėjo įstatymo numatyta tvarka ir terminais informuoti atsakovą apie tokio veiksmo atlikimą, nes atsakovas turėjo teisę dalyvauti apžiūrint patalpas, ginčyti žalos dydį, apimtis ir kt. Taigi, žalą vienašališkai nustatė ieškovės atstovas. Šios aplinkybės nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kritiškai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog byloje nepateikta duomenų dėl trečiojo asmens buto būklės iki to laiko, kai neva dėl atsakovo kaltės 2013-04-08 buvo aplietas jo butas.Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad nurodytas vandens apliejimas A. A. priklausančiame bute galėjo įvykti dėl trūkusio vamzdžio, kuris tiekia vandenį bendrai visiems daugiabučio namo gyventojams, už kurio priežiūrą yra atsakinga namą prižiūrinti bendrovė ar namo bendrija. Visiškai nevertinta ir aplinkybė, jog namas yra senos statybos, su defektais, bendro naudojimo vamzdžiai yra nusidėvėję, pro kuriuos, neatmestina prielaida, ir skverbiasi vanduo į butus per visus aukštus. Aplinkybę, jog vanduo skverbiasi per visus namo aukštus, per bendras sienas, patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog vandens nubėgimo žymės yra tiek 6 aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra virš atsakovo buto, ir ties atsakovo butu, esančiu 5 aukšte Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog tarp atsakovo ir A. A. bei jo sutuoktinės R. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai (vyko ne vienas teisminis procesas, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai), todėl neatmestina prielaida, kad A. A. galėjo nurodyti klaidingas aplinkybes, susijusias su jo buto apliejimu. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti teismų sprendimai - Kauno apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2014-03-03 nutartis.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal suformuotą teismų praktiką turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1723-565/2013). Apelianto, ginčijant savo neteisėtų veiksmų buvimą, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti kitų gyvenamojo namo butų sienų sugadinimai, neįrodo, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra ne atsakovo bute. Įvykio vietą apžiūrėjęs ieškovės atstovas, išsiaiškino, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš viršuje esančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginys, jog užpylimo priežastis yra galimai trūkęs bendro naudojimo vamzdis yra nepagrįstas jokiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti vandens prasiskverbimo priežastis. Žalos buvimo faktą patvirtina ieškovės atstovo įvykio vietoje užfiksuoti padaryti apgadinimai ir su ieškiniu pateiktas Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede „Pastatų nuostolio aprašymas“. Teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, jog byloje yra įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė privalėjo kviesti už žalą atsakingą asmenį apžiūrint bei įvertinant padarytą žalą. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas, o draudikas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, neturi pareigos kviesti atsakovą dalyvauti turto apžiūroje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1310-273/2014). Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 47 punktą nuostolio dydį nustato Draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas teisingai ir pagrįstai vertino tik tuos pateiktus įrodymus, kurie susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, ir pagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo ir A. A. bei jo sutuoktinės konfliktiniais santykiais, bei kitų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (Kauno apylinkės teismo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo nutarties kopijos), kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl civilinės teisinės atsakomybės pagrindų nustatymo, įrodymų tam konstatuoti pakankamumo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procedūrų tinkamumo (CK 6.246 str.-6.249 str., CPK 178 str., 185 str.). Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, jog 2013-04-10 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede nurodyta, kad 2013-04-08 bute, (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, priklausančių atsakovui. Trečiasis asmuo A. A. su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2012-07-05 iki 2013-07-04 buvo apdraustas jam priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą lokalinę sąmatą ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 710 Lt (205,63 Eur) dydžio draudimo išmoką buto savininko sutuoktinei R. A., kuri draudimo sutartyje įvardinta naudos gavėja. Ieškovas, atlyginęs draudiminio įvykio metu atsiradusią žalą, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 201,78 Eur turtinę žalą, 21,78 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu įrodinėjo, kad buto užliejimas įvyko vandeniui prasiskverbus iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, todėl atsakovo kaltė preziumuojama, o neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys įrodyti (CK 6.246 str.-6.249 str., 6.263 str. 1 d.). Ieškinį grindė CK 6.1015 straipsnio pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 201,78 Eur turtinės žalos, 21,78 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (223,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog byloje nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino eilės atsakovo pateiktų įrodymų, paneigiančių atsakovo kaltę dėl buto užliejimo arba leidžiančių suabejoti atsakovo kalte dėl atsiradusios žalos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad šią sumą atlygintų už žalą atsakingas asmuo. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1723-565/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo užlietas iš virš šio buto esančių patalpų, t. y. iš buto N. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui. Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Byloje atsakovas kaip įrodymą kartu su atsiliepimu pateikė dvi fotonuotraukas, kurios jo manymu paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš virš šio buto esančio atsakovo buto patalpų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime šiuos įrodymus įvertino kritiškai, pažymėjęs, kad atsakovo pateikti minėti įrodymai nepatvirtina fakto, kad žala trečiojo asmens butui padaryta iš kito šaltinio, nei atsakovo butas. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog buto užpylimo priežastis yra galimai trūkęs bendro naudojimo vamzdis yra nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.), bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė prašymo skirti ekspertizę užliejimo priežasčiai nustatyti, nepateikė jokių leistinų įrodymų ieškovo pateiktiems įrodymams nuginčyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos atsiradimo priežastį ir jos buvimo faktą patvirtina ieškovės atstovo įvykio vietoje užfiksuoti padaryti buto apgadinimai ir su ieškiniu pateiktas Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas „Pastatų nuostolio aprašymas“. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, jog byloje yra įrodytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str.-6.249 str., 6.263 str.). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, tinkamai aiškino ir taikė įrodymo rinkimo ir įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius toje dalyje, kur nurodoma, jog atsakovo kaltę eliminuoja ta aplinkybė, jog ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrint užlietą butą ir vertinant žalą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neginčija padarytos žalos dydžio. Todėl spręstina, kad šioje dalyje ginčo tarp šalių nekilo. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas, o draudikas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, neturi pareigos kviesti atsakovą dalyvauti turto apžiūroje. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01). Pagal minėtų Taisyklių 47 punktą nuostolio dydį nustato Draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto teiginių apie jo ir A. A. bei jo sutuoktinės R. A. konfliktinių santykių, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas. Nustatyta, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 35,04 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš A. A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35,04 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.