- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- eCIK-448/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00729-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Įžanginė dalis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. balandžio 17 d. pateiktu atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lesto“ (teisių ir pareigų perėmėja akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sutarčių nuostatų pripažinimo niekinėmis ir nuostolių atlyginimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl tinkamai neištyrė byloje surinktų įrodymų, nenustatė sutartinės atsakomybės taikymui visų privalomų sąlygų, nepašalino Ekspertizės akto prieštaringumo, kuriam esant nenustatytas įrodymui keliamas patikimumo reikalavimas, motyvuotai nepaneigė bei ignoravo Ekspertizės akto ydingumą ir jame pateiktų skaičiavimų neatitikimo kasacinio teismo praktikoje suformuluotoms negautų pajamų skaičiavimo taisyklėms. Ekspertams atliekant negautų pajamų skaičiavimą iš negautų pajamų nebuvo atimti privalomi mokėti mokesčiai. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą Ekspertizės aktą tirti ir klausimus ekspertams uždavinėti žodiniame teismo posėdyje, todėl liko neištirti ir nepašalinti Ekspertizės akto trūkumai, liko neišaiškintas Ekspertizės aktas. Argumentuojama, kad teismas nepagrįstai nepriėmė teiktų naujų įrodymų, neįvertino aplinkybės, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai teismui buvo pateiktas Ekspertizės aktas ir išanalizuoti jame esantys skaičiavimai. Teismui pakartotinai nagrinėjant bylos dalį dėl negautų pajamų priteisimo, nebuvo nustatomos visos būtinosios sąlygos tokiai atsakomybei taikyti, neįvertinti šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės ribojimo, todėl iš atsakovo priteistas netiesioginių nuostolių atlyginimas, esant šalių susitarimui netiesioginių nuostolių neatlyginti. Netinkamai buvo skaičiuotos procesinės palūkanos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovei (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 16 110 (šešiolika tūkstančių vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 13 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymas Nr. s0062497.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.