Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Lauros Laurinavičiūtės 2019 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-652-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu R. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170,00 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn. atėmimu už tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. 10 val. 40 min., Anykščių r. sav., Naujųjų Elmininkų k., vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą automobilį. Tokiais veiksmais R. T. pažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus.

2. 2019-07-05 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose gautas R. T. skundas, kuriuo jis prašo Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos 2019-06-11 nutarimą administracinėje byloje Nr. 53-ANR_N-652-2019 (ROIK: 19101031243) panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti; jeigu neatsirastų aukščiau prašomo procesinio sprendimo priėmimo galimybės, skundžiamą nutarimą pakeisti ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę (protokole nenurodyta, kokią konkrečiai) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą automobilį (nenurodyta kokį kitą automobilį). Su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai, kadangi jo veikoje nebuvo tyčios, kas turi esminės reikšmės ANK 8 straipsnio ir 2 straipsnio 3 dalies požiūriu. Nurodo, kad prieš jį važiavo du automobiliai. Pirmasis jų, berods sidabrinės spalvos, parodė posūkio signalą, todėl jis suprato, kad tas automobilis arba suks į dešinę, arba automobilio vairuotojas duoda jo vairuojamam automobiliui kelią, pamatęs per galinio vaizdo veidrodėlį, kad jis yra numatęs (bet dar nepradėjęs) apvažiavimo manevrą. Tokia situacija leido jam atlikti ne lenkimo, o apvažiavimo manevrą, kadangi eismo dalyviai turi pareigą elgtis apdairiai ir derindami savo veiksmus su kitais eismo dalyviais. Pažymi, kad dėl tokio jo lenkimo manevro nekilo jokia grėsmė nė vienam iš eismo dalyvių, jis neviršijo leistino greičio, o pažeidimas, net jeigu toks ir buvo, yra formalus, o nesant jo tyčios, nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Be to, jam surašytame protokole ir nutarime, kurį skundžia, nėra nurodytos esminės aplinkybės, kurios protokole turėtų būti nurodytos: nėra nurodyta jo vairuoto automobilio markė ir valstybinis numeris, nėra nurodyta galimo administracinio teisės pažeidimo vieta (N. Elmininkų k. yra keletas sankryžų), kitų automobilių duomenys. Nurodo, kad bylą nagrinėjusi pareigūnė privalėjo išsiaiškinti jo veiksmų subjektyviąją pusę, tačiau to padaryta nebuvo, kas nulėmė ir neteisingą jo pripažinimą padarius administracinį nusižengimą, nuobaudos paskyrimą. Kaltu dėl tokių veiksmų asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų tos kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas padarytas, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai paskirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik ištyrus proceso metu surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinus, kuomet nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė administracinę veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, specialiosios teisės atėmimas yra kraštutinė priemonė, itin skausmingai atsiliepianti ne tik pareiškėjo, bet ir jo artimųjų gyvenimui. Jo tėvui V. T. diagnozuotas piktybinis navikas, jis turi nuvežti į chemoterapijos procedūras, nes po tokių procedūrų jis pats vairuoti nebegali. Be to, kartu su pareiškėju gyvena mažametis sūnus T. T., dažnai pasiima ir kitą sūnų R. T., todėl ir jo mažamečių sūnų interesams specialiosios teisės atėmimas labai smarkiai pakenks. Pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas reiškia, kad jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas yra neproporcingai didelė nuobauda, nors jis mano, kad iš viso jokio administracinio nusižengimo nepadarė.

4. Teismo posėdyje R. T. paaiškino, kad skundą palaiko. Jo vairavimo stažas yra nuo 1994 metų, per 10 metų jis yra pravažiavęs apie milijoną kilometrų, paskutinis jo nusižengimas buvo padarytas prieš gerus metus. Jo darbas ir gyvenimas yra susijęs su automobiliu. Jam keista, kad jis vairavęs visame pasaulyje, bet gimtame mieste, jis padarė pažeidimą. Jis nėra nedrausmingas vairuotojas, bet būtent tik Anykščiuose jis padaro nusižengimus. Sankryžoje jis nelenkė, nes ten buvo provokacinė situacija, toje vietoje yra punktyrinė linija, lenkti niekas nedraudžia, važiavo du automobiliai ir abu rodė posūkį į dešinę pusę. Toje vietoje yra kalnas, ten nesimato kada jis pradėjo lenkti, bet matosi tik manevro pabaiga. Abu automobiliai rodė posūkį, pirmas pasuko į dešinę, o antras persigalvojo, todėl jis buvo priverstas baigti savo apvažiavimo manevrą. Jis manevrą darė atsižvelgdamas į visus kelio ženklinimus. Jo darbas susijęs su vairavimu, jis vienas augina nepilnametį vaiką, jį reikia vežti į mokyklą, jo tėvukas serga, turi paukščių ūkį ir jam reikalinga pagalba, todėl jis ir prašo sušvelninti nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti. Lenkimas yra išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, automobilį jis apvažiavo, o ne lenkė, prieš sankryžą jis grįžinėjo. Lenkimą jis pabaigė prieš sankryžą. Sankryžoje jis neatliko lenkimo manevro, nes jau buvo savo juostoje. O toje vietoje jis tik apvažiavo dar vieną automobilį, kad nereikėtų stabdyti. Iš vaizdo įrašo nesimato, ar jis kirto vidurio liniją, ar ne. Jo tėtis serga trečios stadijos vėžiu, jam reikalinga pagalba važiuojant į chemoterapijos seansus, po jų jis pats vairuoti negali. Tėvas turi paukščių ūkį, ten yra kalakutai auginami. Jam jau sudėtinga dėl sveikatos prižiūrėti ūkį, todėl jis turi važiuoti ir padėti ūkyje. Jis turi seserį, kuri gyvena Vilniuje, dirba (duomenys neskelbtini). Tėtis gyvena vienas.

5. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas tinkamai. Policijos pareigūnai užfiksavo kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad automobilio vairuotojas darė lenkimą sankryžoje, ten kur lenkti yra draudžiama. Asmuo su padarytu nusižengimu nesutiko, protokole parašė paaiškinimą kokiomis aplinkybėmis atliko manevrą. Asmuo administracinio nurodymo nevykdė, todėl buvo paskirtas bylos nagrinėjimas. Atvykęs į bylos nagrinėjimą asmuo susipažino su bylos medžiaga. Išnagrinėjus visą pateiktą medžiagą buvo priimtas sprendimas skirti jam nuobaudą ir teisės vairuoti atėmimą. Kadangi buvo pateiktas prašymas dėl teisės vairuoti neatėmimo, buvo įvertintos visos aplinkybės ir buvo priimtas sprendimas šio prašymo netenkinti. Jo prašymas buvo išnagrinėtas teisingai, pagrindo švelninti administracinę poveikio priemonę nėra, todėl skundas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. T. skundas netenkinamas.

7. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.

9. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti pažeidimą numatyta ANK 420 straipsnyje.

10. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 53-ANR_N-652-2019 konstatuota, kad R. T. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 170 Eur ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui.

11. Pareiškėjas R. T. skunde nurodo, kad jis darė ne lenkimo manevrą, o apvažiavo automobilius, kurie rodė posūkio ženklą į dešinę. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Byloje esanti medžiaga, o būtent vaizdo įrašas (b. l. 6), aiškiai leidžia matyti pažeidimą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis aplenkia prieš jį važiuojančius du automobilius. Šio manevro vertinti kitaip nei lenkimas, neįmanoma, kadangi pareiškėjo vairuojamas automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Šis manevras buvo atliktas kelio atkarpoje, kuri buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, t. y. sankryžoje. Todėl teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei byloje esančiu vaizdo įrašu, visiškai sutinka su Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK nutarimu, jog R. T. pažeidė (duomenys neskelbtini)1 punkte numatytas taisykles.

12. Kitas pareiškėjo skundo argumentas buvo susijęs su tuo, kad protokole ir skundžiamame nutarime nebuvo nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad iš tiesų ir protokole, ir nutarime pažeidimo padarymo vieta yra nurodoma Anykščių r. sav. Naujųjų Elmininkų kaimas. Tačiau iš į bylą pateikto Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. S. 2019-09-26 Tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, jog jame yra detalizuota pažeidimo padarymo vieta nurodant, kad 2019-05-13 vykdant viešosios tvarkos bei eismo saugumo užtikrinimą, Anykščių r., Naujųjų Elmininkų k, Šilelio g. 10 val. 40 min., pastebėjo nuo Anykščių miesto pusės, dideliu greičiu atvažiuojantį pilkos spalvos „Škoda Octavia“ automobilį, kuris mums matant, kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis ir Anykščių r., Naujųjų Elimininkų k., Šilelio g. sankryžoje, aplenkė priešais jį važiavusį automobilį ir nuvažiavo tiesiai. Minėta sankryža nuo Anykščių miesto pusės, minėto automobilio važiavimo kryptimi, pažymėta įspėjamuoju kelio žanklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (b. l. 35). Kad pažeidimas užfiksuotas būtent šioje kelio dalyje matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame matoma Šilelio gatvė, esanti Naujųjų Elmininkų kaime bei šios gatvės pradžioje esantis ženklas „BGĮ „Baldjoda“ 0,4“. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų fotonuotraukų taip pat aiškiai matyti ši pažeidimo padarymo vieta (b. l. 38, 39). Taigi, nors protokole ir nutarime nėra aiškiai įvardinta, kad pažeidimas padarytas kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis ir Anykščių r., Naujųjų Elimininkų k., Šilelio g. sankryžoje, tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina būtent šią pažeidimo padarymo vietą. Todėl teismas, įvertinęs R. T. atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei priimtą skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad jie, nors ir turi trūkumų dėl to, kad juose nėra nurodyta, kad pažeidimas padarytas kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis ir Anykščių r., Naujųjų Elmininkų k., Šilelio g. sankryžoje, o nurodyta tik Anykščių r. sav., Naujųjų Elmininkų k., tačiau šie trūkumai nėra esminiai, jie gali būti pašalinti ir buvo pašalinti teisme, pateikiant į bylą tarnybinį pranešimą, todėl tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo ir teisenos nutraukti ar grąžinti bylą institucijai, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

13. Kaip papildomus įrodymus, leisiančius nustatyti pažeidimo padarymo vietą, į bylą buvo prašoma išreikalauti duomenis iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apie tarnybinio automobilio “VW Kombi”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietą ir judėjimą. Šie duomenys buvo pateikti į bylą (b. l. 48-52). Pareiškėjo atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu vertindamas į bylą pateiktus duomenis iš Vieningos pajėgų sistemos, teigė, jog šie duomenys yra nepatikimi. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais ir suabejoti duomenimis, užfiksuotais Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Iš šių duomenų yra matyti tarnybinio automobilio stovėjimo ir judėjimo vieta ir laikas. Šie duomenys sutampa su protokole ir nutarime nurodytais duomenims, o būtent laiku ir vieta, jie sutampa su kita bylos medžiaga, todėl šių duomenų įvertinti kaip nepatikimų ar prieštaringų pagrindo nėra. Be to, šie duomenys yra tik papildantys kitus byloje esančius įrodymus, ne šių duomenų pagrindu buvo grindžiamas pažeidimo padarymas, todėl jie net nėra esminiai, kadangi ir be šių įrodymų, kiti byloje esantys įrodymai visiškai pagrindžia pažeidimo padarymo vietą, laiką bei kitas aplinkybes.

14. Kitas pareiškėjo skundo argumentas buvo susijęs su tuo, jog pažeidimo padarymo vieta, nors ir pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu “Šalutinis kelias iš dešinės”, yra ne gatvė, o įvaža, nes šio kelio ar įvažos pradžioje yra ženklas “BGĮ “Baldjoda” 0,4”, rodantis įvažiavimą į baldų gamybos įmonę (b. l. 39, 40). Šiai aplinkybei patvirtinti arba paneigti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK buvo įpareigotas pateikti į bylą įrodymus, kurie atsakytų į šį klausimą. Iš į bylą pateikto Anykščių rajono savivaldybės administracijos rašto “Dėl informacijos pateikimo” matyti, kad atsakydami į paklausimą informuoja, kad Anykščių rajono Naujųjų Elmininkų k. Šilelio g. yra vietinės reikšmės kelias Nr. 41AS, gatvės ilgis 2338 m., šiam keliui suteiktas Naujųjų Elmininkų k. Šilelio gatvės pavadinimas (b. l. 36). Taigi, byloje esantis oficialus dokumentas - Anykščių rajono savivaldybės administracijos raštas - akivaizdžiai įrodo, kad pažeidimo padarymo vieta yra kelias, o ne įvaža į baldų gamybos įmonę, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Alternatyviai suformuluotu skundo prašymu pareiškėjas prašė teismo, tuo atveju jei nebus pagrindo skundžiamam nutarimui panaikinti ir teisenai nutraukti, skundžiamą nutarimą pakeisti ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, pareiškėjas prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

16. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

17. R. T., prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl to, kad jis turi pasirūpinti onkologine liga sergančiu tėvu nuvežant jį į chemoterapijos procedūras ir parsivežant iš jų, padedant prižiūrėti sergančio tėvo paukščių ūkį bei dėl to, kad jis augina mažametį sūnų, kurį reikia vežti į mokyklą ir pasiimti iš mokyklos.

18. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Apie tai, kad R. T. šeiminė padėtis nesudaro išskirtinių aplinkybių, sudarančios pagrindą švelninti pareiškėjo teisinę padėtį, konstatuota ir Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarime, kuriame išsamiai yra pasisakyta, kodėl nebuvo tenkinamas pareiškėjo R. T. prašymas netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismui pateiktame skunde dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-652-2019 pareiškėjas iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. šeiminio pobūdžio aplinkybėmis, ir kurios jau buvo įvertintos kaip nepakankamos tam, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės.

19. Nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti R. T. nurodytas aplinkybes, nei kad jos buvo įvertintos priimant skundžiamą nutarimą, nėra jokio pagrindo.

20. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su jo šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. T. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant R. T. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

21. Pareiškėjas R. T. teisme teigė, kad šiuo atveju administraciniu nusižengimu jokia reali žala padaryta nebuvo, jo veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė. Tačiau tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti R. T. taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sąrašą.

22. Nagrinėjamu atveju R. T. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nebuvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad R. T. su padarytu pažeidimu nesutiko. Bet net ir šių aplinkybių kontekste, kurios nesudarė institucijai pagrindo skirti jam minimalios nuobaudos, buvo įvertintos R. T. palankiu būdu, ir jam buvo paskirta minimalaus dydžio bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui, nors institucija turėjo pagrindą jį nubausti griežčiau, taikant ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

23. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. T. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, jam kartu su nuobauda – 170 Eur bauda paskirta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-652-2019 yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Lauros Laurinavičiūtės 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-652-2019, kuriuo R. T. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu trims mėnesiams, palikti nepakeistą ir R. T. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).