Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1857-432/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
e2S-1857-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Atsakovas
E. G.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-22 nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo E. G. prašymą dėl baudos už priesaikos sulaužymą panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-04-04 nutartimi atsakovui E. G. paskyrė 300 Eur baudą už priesaikos sakyti byloje tiesą sulaužymą.

Šalies argumentai

2. Atsakovas E. G. pateikė prašymą panaikinti jam paskirtą 300 Eur baudą, o šio prašymo nepatenkinus, sumažinti paskirtą baudą iki 50 Eur. Nurodė, kad atsakovo medicininė diagnozė – paranoidinė šizofrenija, o nuolatinis stiprių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, haliucinacijos, balsų girdėjimas turėjo įtakos jo parodymams. Atsakovas nesiekė sąmoningai sulaužyti duotos priesaikos ar klaidinti teismą, tačiau toks elgesys buvo nulemtas nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir dėl to susiformavusių įsitikinimų. Atsakovo nurodytos aplinkybės, nors ir teisingai teismo įvertintos kaip neatitinkančios tiesos, atsirado gerokai anksčiau – dar prieš duodant parodymus teismui. Atsakovo neadekvatumas pasireiškia ir atsakovo polinkiu apkalbėti save, teigiant, kad visi dokumentai buvo sudeginti, nors proceso eigoje buvo surinktos ir pateiktos įmonės banko sąskaitų operacijos, balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos ir pan. Be to, asmens duoti parodymai apie savo elgesį prieštarauja byloje surinktai medžiagai, kurią logiškai galima paaiškinti tik gydytojų nustatyta diagnoze ir jų išrašytais stipriais psichotropiniais vaistais, nuolat veikiančiais psichiką. Šalis gali neaiškinti sau nenaudingų aplinkybių ir tai nebus priesaikos sulaužymas. Pažeidimo pobūdis ir sukeltos pasekmės nesudaro pagrindo skirti baudą, juo labiau maksimalią, nes dėl atsakovo duotų neadekvačių parodymų realių neigiamų pasekmių neatsirado, kadangi visos aplinkybės buvo nustatytos, remiantis surinkta medžiaga, kuri paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovas sąmoningai nesiekė klaidinti teismo, teismo posėdžio metu nenorėjo pateikti sau pačiam nenaudingų, melagingų parodymų. Be to, atsakovo turtinė būklė yra sunki: jis yra bedarbis, neturi turto, todėl paskirta bauda dar labiau apsunkintų jo sudėtingą padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-04-22 nutartimi atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo/sumažinimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašydamas panaikinti (sumažinti) teismo paskirtą baudą, pats atsakovas neginčijo to, kad 2023-10-24 teismo posėdyje aiškindamas, kad veikiamas klausos haliucinacijų (,,Tymo balso“) 2022 m. rudenį įmonės UAB ,,Mejda“ dokumentus sudegino, sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo sakyti byloje tiesą. Tačiau, atsakovo teigimu, tai jis padarė ne sąmoningai siekdamas klaidinti teismą, o paveiktas jam diagnozuotos psichikos ligos ir vartojamų psichotropinių vaistų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šį atsakovo argumentą paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuotas aiškus atsakovo simuliacinis elgesys, kalbant apie ,,Tymo balsą“. Vien tai, kad atsakovui diagnozuota psichikos liga, neatleidžia jo nuo pareigos sakyti byloje tiesą. Faktas, kad atsakovo nurodomas ,,Tymo balsas“ yra akivaizdi gynybinė atsakovo taktika ir tipiška simuliacinė elgsena, konstatuota teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Dėl to pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad melagingų parodymų teikimas buvo nulemtas psichikos ligos ir/ar psichotropinių vaistų vartojimo.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, aiškindamas apie dokumentų sudeginimą ir ,,Tymo balsą“ bei tuo pagrindu prašydamas paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, ne apkalbėjo save, o siekė išvengti civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo argumentui, kad šalis gali neaiškinti sau nenaudingų aplinkybių ir tai nebus priesaikos sulaužymas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas ne atsisakė aiškinti sau nenaudingas aplinkybes, o aiškiai nurodė aplinkybes, kurių nebuvo, t. y. teikė melagingus paaiškinimus.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už priesaikos sulaužymą. Atsižvelgiant į atsakovo teiktų paaiškinimų mastą ir jų svarbą, nustatant teisingas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti atsakovui paskirtą baudą. Šios išvados nekeičia atsakovo argumentai apie jo sudėtingą finansinę būklę.

III. Atskirojo skundo esmė.

8. Apeliantas (atsakovas) E. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-22 nutarties. Apeliantas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-22 nutartį ir paskirtą 300 Eur baudą; 2) nepatenkinus pirmojo prašymo, prašo sumažinti E. G. skirtą 300 Eur baudą iki 50 Eur.

9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kadangi teismas paskyrė baudą asmeniui, sergančiam paranoidine šizofrenija, vartojančiam stiprius vaistus, apkalbėjusiam teismo procese save, neišaiškinęs jam teisės neteikti sau nenaudingų aplinkybių.

10. Apelianto vertinimu, pažeidimo pobūdis ir sukeltos pasekmės nesudaro pagrindo E. G. skirti maksimalią – 300 Eur baudą, nes dėl asmens duotų neadekvačių parodymų realių pasekmių neatsirado, kadangi visos bylos aplinkybės buvo nustatytos remiantis byloje surinkta medžiaga, o neteisingos aplinkybės pateiktos, pirmosios instancijos teismui tinkamai neišaiškinus procesinių teisių.

11. Be to, prašymą nagrinėjęs teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovo turtinė būklė yra sunki: atsakovas – bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, negauna išmokų, neturi reikšmingo turto, todėl paskirta maksimali bauda yra neproporcinga ir dar labiau apsunkins jo ir taip sudėtingą padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas visiškai tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo/sumažinimo, yra teisėta.

14. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalies nuostatas už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

15. CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

16. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

17. Bauda apeliantui E. G. paskirta už neatitinkančius tikrovės parodymus, kad veikiamas klausos haliucinacijų, jis 2022 m. rudenį sudegino UAB „Mejda“ dokumentus, todėl jų neperdavė nemokumo administratoriui. E. G. psichinei būklei įvertinti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr. e2-214-1101/2025 2024-09-19 DOK-139180 3 failas) konstatavus, kad E. G. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam buvo psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas ir mišrus asmenybės sutrikimas, E. G. pripažino, kad dokumentų nesudegino.

18. Nagrinėjamu atveju aplinkybė sudegino ar nesudegino E. G. įmonės dokumentus neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Net ir paaiškėjus aplinkybei, kad UAB „Mejda“ dokumentai nebuvo sudeginti, šie dokumentai vis vien nebuvo perduoti įmonės nemokumo administratoriui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, net ir esant nemokumo administratoriui neperduotiems įmonės dokumentams, 2025-04-04 sprendimu UAB „Mejda“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui E. G. dėl žalos atlyginimo atmetė.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, nebūtinai sąmoningai palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo nuobaudų už priesaikos sulaužymą ar kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

20. E. G., kaip matyti iš 2024-08-27 – 2024-09-05 teismo psichiatrijos ekspertizės akto, turi psichikos ir elgesio sutrikimų. Ši būsena turi įtakos, suvokiant savo veiksmų reikšmę ir juos valdant. E. G., nagrinėjant bylą Nr. e2-214-1101/2025, buvo atsakovas, t. y. šalis, turinti materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių negalima iš atsakovo reikalauti objektyvios pozicijos dėl nagrinėjamos bylos. Suinteresuotai bylos baigtimi šaliai būdingas polinkis bylos aplinkybes aiškinti sau naudinga linkme. Konstatuoti E. G. psichikos ir elgesio sutrikimai galėjo nulemti jo neteisingus paaiškinimus dėl įmonės dokumentų sudeginimo. Tačiau aplinkybės, kad tikrovės neatitinkančius paaiškinimus davė psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo ir kad šie tikrovės neatitinkantys paaiškinimai neturėjo lemiamos įtakos sprendimo esmei yra pagrindas nuspręsti, jog baudos skyrimas už tokius veiksmus yra pernelyg formali ir neadekvati priemonė.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto E. G. atskirąjį skundą visiškai patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mejda“, j. a. k. 305275925, atstovo prašymą dėl baudos E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skyrimo už priesaikos sulaužymą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas