Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama, nes palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, kurios yra vykdomos neatsižvelgiant į tai, kokia yra paveldimo turto vertė.

Jei būtų nustatyta aplinkybė, kad prašoma priteisti skola (jos dalis) susidarė iki S. N. mirties, tuomet tampa aktualus CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino laikymasis - praleidus šį terminą turi būti teikiamas prašymas dėl termino pareikšti kreditoriui reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo. Be to, nagrinėjamu atveju, Objektas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 15 d. iš varžytynių.

2020-09-21 teisme gautame atsakovės rašte nurodoma, kad realizavus Luminor Bank AB įkeistą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), gauta 39 351 Eur lėšų, iš kurių įkaito turėtojui (bankui) pervesta 37 302,02 Eur, atlyginta 1 913,90 Eur vykdymo išlaidų antstolei; VĮ Turto bankui atlygintos 135,08 Eur išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu.

Atsakovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės pateiktoje detalizacijoje apie elektros skaitliukų duomenų rodmenis ir apmokėjimą fiksuota, jog palikėjas S. N. paskutinį kartą už elektros paslaugas mokėjęs (duomenys neskelbtini) 133,23 Eur. Asmuo mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus trylikai mėnesių po paskutinio savo atlikto mokėjimo už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę yra pagrindas teigti, kad prašoma priteisti 774,43 Eur skola susidarė per nurodytą laikotarpį, S. N. esant gyvam. Aplinkybė, kad skaitliukų duomenų rodmenys nurašyti 2013 m. spalio 8 d. nepatvirtina, kad skola susidarė po palikėjo S. N. mirties, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo turtu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 1 d. būtų naudojęsi tretieji asmenys. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po paskutinio skaitliukų duomenų nurašymo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (per kalendorinį mėnesį), kada abonentas atjungtas dėl skolos, nesikeitė skolos dydis.

Ieškovas neįrodė, kad atsakovės prievolė būtų atsiradusį po palikėjo S. N. mirties - tik tokiu atveju naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės galėtų būti vykdomos neatsižvelgiant į tai, kokia yra paveldimo turto vertė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

CK 5.1 straipsnio 1 d. reglamentuoja, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Nagrinėjamoje byloje iš Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2011-04-04 iki 2017-03-07 matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaita įrengta 2011-04-11, paskutinis mokėjimas atliktas 2012-02-26, prieš tai skaitliuko rodmuo nurašytas 2012-01-03, vėliau rodmuo nurašytas tik 2013-10-08, fiksuojant 5335,16 kWh skirtumą tarp patikrinto ir apmokėto rodmens. Buvo deklaruojama nuo 200 iki 1000 kWh per mėnesį, o 2012-01-03 patikrinimo metu užfiksuotas rodmuo - 2877 kWh, nustatant 542,16 kWh skirtumą tarp patikrinto ir apmokėto rodmens. Vadinasi, per nepilnus 9 mėnesius buvo vidutiniškai suvartojama apie 320 kWh. Tai reiškia, kad, skaičiuojant iki S. N. mirties (duomenys neskelbtini) (dėl mirties fakto byloje nekilo ginčas), tikėtina galėjo būti suvartota dar apie 4800 kWh už 15 mėn. (320 kWh x 15 mėn.), t. y. viso iki pastarojo mirties galėjo būti suvartota apie 7677 kWh (2877 kWh + 4800 kWh). 2013-10-08 patikrinimo metu užfiksuotas rodmuo - 8670 kWh. Šis rodmuo iš esmės artimas rodmeniui iki S. N. mirties, be to, atsižvelgiant į tai, kad per nepilnus 9 elektros suvartojimo mėnesius buvo nustatytas apie 540 kWh skirtumas.

Nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad ginčo įsiskolinimo suma tikėtinai susidarė iki S. N. mirties - (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai). Iš esmės taip argumentuoja ir atsakovė.

Tokiu atveju taikytina minėta CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata - už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Teismui pateikti įrodymai dėl realizuoto turto patvirtina atsakovės argumentus, kad faktiškai valstybei perėjusio turto tikroji vertė yra lygi 0, nes visas realizuotas turtas paskirstytas atsižvelgiant į pirmesnio išieškotojo - įkaito turėtojo - turtinius interesus (bankui pervesta 37 302,02 Eur); antstolei atlyginta 1 913,90 Eur vykdymo išlaidų; VĮ Turto bankui atlygintos 135,08 Eur išlaidos, susijusios su turto paveldėjimo procedūromis, - valstybė realios naudos pinigine išraiška negavo. Tai suponuoja išvadą, kad valstybė neturi prievolės atlyginti palikėjo skolas ieškovės naudai. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo tiek dėl skolos priteisimo, tiek dėl tiek procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.