- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-287-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08305-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 774,43 Eur skolos už elektros energiją, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad tiekia elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau – Objektas). Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis Objektas nuosavybės teise priklausė S. N., kurį, S. N. (duomenys neskelbtini) mirus, paveldėjo Lietuvos Respublika. Už Objekto ieškovės patiektą per laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2013-11-08 priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 774,43 Eur skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Atsakovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tokį trumpą ginčo laikotarpį, nurodoma skolos suma yra neproporcingai didelė. Atsakovė paveldėjo mirusiojo S. N. turtą 2017 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o 2017 m. kovo 8 d. apžiūrėjus turtą surašytas apžiūros aktas ir fiksuoti elektros skaitliuko rodmenys, todėl atsakovė neturi jokių duomenų apie elektros energijos sunaudojimą Objekte iki nurodytos datos. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama, nes palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, kurios yra vykdomos neatsižvelgiant į tai, kokia yra paveldimo turto vertė. Jei būtų nustatyta aplinkybė, kad prašoma priteisti skola (jos dalis) susidarė iki S. N. mirties, tuomet tampa aktualus CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino laikymasis – praleidus šį terminą turi būti teikiamas prašymas dėl termino pareikšti kreditoriui reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo. Be to, nagrinėjamu atveju, Objektas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 15 d. iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas iš priskaitytų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2011-04-04 iki 2017-03-07 nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., apskaita įrengta 2011-04-11, paskutinis mokėjimas atliktas 2012-02-26, prieš tai skaitliuko rodmuo nurašytas 2012-01-03, vėliau rodmuo nurašytas tik 2013-10-08, fiksuojant 5335,16 kWh skirtumą tarp patikrinto ir apmokėto rodmens. Buvo deklaruojama nuo 200 iki 1000 kWh per mėnesį, o 2012-01-03 patikrinimo metu užfiksuotas rodmuo - 2877 kWh, nustatant 542,16 kWh skirtumą tarp patikrinto ir apmokėto rodmens. Teismas sprendė, kad per nepilnus 9 mėnesius buvo vidutiniškai suvartojama apie 320 kWh. Tai reiškia, kad, skaičiuojant iki S. N. mirties (duomenys neskelbtini) (dėl mirties fakto byloje nekilo ginčas), tikėtina galėjo būti suvartota dar apie 4800 kWh už 15 mėn. (320 kWh x 15 mėn.), t. y. viso iki pastarojo mirties galėjo būti suvartota apie 7677 kWh (2877 kWh + 4800 kWh). 2013-10-08 patikrinimo metu užfiksuotas rodmuo – 8670 kWh. Šis rodmuo iš esmės artimas rodmeniui iki S. N. mirties, be to, atsižvelgiant į tai, kad per nepilnus 9 elektros suvartojimo mėnesius buvo nustatytas apie 540 kWh skirtumas. Nurodytos aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad ginčo įsiskolinimo suma tikėtinai susidarė iki S. N. mirties – (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas nurodė, kad iš esmės taip argumentuoja ir atsakovė.
5. Teismas nurodė, kad šiai bylai taikytina CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Teismui pateikti įrodymai dėl realizuoto turto patvirtina atsakovės argumentus, kad faktiškai valstybei perėjusio turto tikroji vertė yra lygi 0, nes visas realizuotas turtas paskirstytas atsižvelgiant į pirmesnio išieškotojo – įkaito turėtojo – turtinius interesus (bankui pervesta 37 302,02 Eur); antstolei atlyginta 1 913,90 Eur vykdymo išlaidų; VĮ Turto bankui atlygintos 135,08 Eur išlaidos, susijusios su turto paveldėjimo procedūromis, – valstybė realios naudos pinigine išraiška negavo. Teismas padarė išvadą, kad valstybė neturi prievolės atlyginti palikėjo skolas ieškovės naudai. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo tiek dėl skolos priteisimo, tiek dėl tiek procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
6.1. Iš teismo sprendimo matyti, kad esminė aplinkybė, lėmusi CK 5.62 str. 3 d. taikymą, o tuo pačiu ir ieškovo ieškinio atmetimą, yra teismo padaryta prielaida, kad ginčo įsiskolinimo suma tikėtinai susidarė iki S. N. mirties – (duomenys neskelbtini). Iš esmės taip argumentuoja ir atsakovas. Šį savo teiginį, atsispirdamas nuo atsakovo gynybinės pozicijos, teismas grindė vien subjektyviai atliktu priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje (toliau – Ataskaita) esančių duomenų interpretavimu, teoriniu paskaičiavimu, kad iki S. N. mirties (duomenys neskelbtini) tikėtinai galėjo būti suvartota dar apie 4 800 kWh už 15 mėn. (320 kWh x 15 mėn.), t. y. viso iki pastarojo mirties galėjo būti suvartota apie 7 677 kWh (2 877 kWh + 4 800 kWh), o kadangi šis teismo paskaičiuotas duomuo yra artimas po S. N. mirties fiksuotam rodmeniui, tai neva savaime patvirtina, kad įsiskolinimo suma susidarė iki S. N. mirties.
6.2. Priimdamas sprendimą teismas aiškino bei taikė išskirtinai tik su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusias normas, nors reikalavimas atsiskaityti už į Objektą patiektą elektros energiją atsakovui buvo pareikštas dėl būtent jam, kaip naujam Objekto savininkui, atsiradusios prievolės. Pažymi, kad palikėjo mirties momentu ieškovo apskaitos sistemoje nebuvo duomenų apie būtent palikėjo įsiskolinimą už į Objektą patiektą elektros energiją, kas matyti ir iš Ataskaitos, kurioje nurodyta, jog skola laikotarpio pradžioje (t. y. S. N. mirties momentu – (duomenys neskelbtini)) yra lygi 0 (nuliui) Eur. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, tinkamai nenustatė ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momento, dėl ko tinkamai neatskleidė ginčo esmės ir pritaikė teisės normas, kurių taikymui nebuvo jokio pagrindo. Savo ruožtu tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
6.3. Iš Ataskaitos bei ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad į Objektą patiekta elektros energija ginčo atveju buvo apskaičiuota būtent pagal ieškovo fiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Itin svarbu tai, kad šie rodmenys buvo fiksuoti jau po S. N. mirties, turtą paveldėjus atsakovui, t. y. 2013-10-08 ir 2013-11-08. Tik pagal šiuos rodmenis, pritaikius atitinkamu laikotarpiu buvusį tarifą, buvo apskaičiuota už elektros energiją mokėtina suma, kas rodo, kad prievolė sumokėti 774,43 Eur įsiskolinimą atsirado atsakovui, kaip naujam Objekto savininkui. Taigi priešinga teismo išvada, lėmusi ieškinio atmetimą, yra nepagrįsta ir neteisėta, padaryta, pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas.
6.4. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti, kokiais laikotarpiais ir kokiais kiekiais buvo vartojama į Objektą patiekta elektros energija tiek iki S. N. mirties, tiek Objektą paveldėjus atsakovui. Be to, nesant duomenų apie tai, kad po S. N. mirties Objektu niekas nesinaudojo, nėra įmanoma nustatyti tikrojo elektros energijos vartotojo. Nuo (duomenys neskelbtini), kuomet mirė S. N., įskaitant ir laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2013-11-08, kai buvo priskaityta už į Objektą patiektą elektros energiją susidariusi skola, rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su jokiu kitu asmeniu nebuvo sudaryta. Taisyklių 101 p. numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
6.5. Teismas nukrypo nuo suformuotos Kasacinio teismo praktikos, kur pabrėžiama, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Vadovaujantis LAT praktika, nepaisant to, kas faktiškai naudojasi Objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas Objekto savininkas.
6.6. Net jeigu būtų susiklosčiusi priešinga situacija, nėra pagrindo sutikti su aukščiau paminėta teismo išvada, nes aplinkybė, kad už iš varžytynių parduotą Objektą gautus pinigus atsakovas išleido savo patirtoms išlaidoms padengti (pvz.: išlaidoms, susijusioms su turto teisine registracija, kt.), nesudaro pagrindo išvadai, kad prioritetas turėjo būti teikiamas būtent tokiam išlaidų paskirstymui, kokį pasirinko atsakovas. Teismas nenurodė jokių teisės nuostatų, kuriomis remiantis, būtų galima teigti, kad atsakovas pirmiausia turėjo pasidengti savo paties patirtas išlaidas, o ne atlyginti kreditorių reikalavimus. Be kita ko, teismas visiškai nevertino to, kad ieškovo galimybės tinkamai bei laiku įstoti į galimų kreditorių eilę buvo esmingai apsunkintos būtent netinkamo atsakovo veikimo, visų pirma, per įstatymų nustatytus terminus nepriėmus palikimo, antra, šį faktą išviešinus tik 2017-03-13.
6.7. Teismas rėmėsi iš esmės tik niekuo nepagrįstais ir neargumentuotais atsakovo prieštaravimais, apsiribodamas nurodymu, kad iš esmės taip motyvuoja ir atsakovas, neanalizavo ir nevertino ieškovo pateiktų argumentų sutinkamai su byloje esančiais įrodymais, ir tokiu būdu pažeidė CPK 185 str. nuostatas. Sprendimas laikytinas tinkamai nemotyvuotu, todėl naikintinu. Papildomai pažymi, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje išdėstytų argumentų, susietų su tuo, kad pareiga sumokėti susidariusį įsiskolinimą atsirado, kaip nauja atsakovo pareiga, šiam tapus paveldėtoju.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
7.1. Pareiga įrodyti skolos susidarymo laikotarpį (CPK 178 str.) tenka apeliantui – bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo pateiktoje detalizacijoje apie elektros skaitliukų duomenų rodmenis ir apmokėjimą fiksuota, jog palikėjas S. N. paskutinį kartą už elektros paslaugas mokėjęs 2012 m. vasario 26 d. 133,23 Eur. S. N. mirė (duomenys neskelbtini), t. y., praėjus trylikai mėnesių po paskutinio savo atlikto mokėjimo už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė (CPK 185 str.), kad prašoma priteisti 774,43 Eur skola susidarė per nurodytą laikotarpį, S. N. esant gyvam.
7.2. Aplinkybė, kad skaitliukų duomenų rodmenys nurašyti 2013 m. spalio 8 d. nepatvirtina, kad skola susidarė po palikėjo S. N. mirties, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo turtu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 1 d. būtų naudojęsi tretieji asmenys. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po paskutinio skaitliukų duomenų nurašymo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (per kalendorinį mėnesį), kada abonentas atjungtas dėl skolos, nesikeitė skolos dydis.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovė skunde nurodo naują aplinkybę, kuri nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir atsakovė neturėjo galimybės į ją atsikirsti – neva atsakovė vilkinusi palikimo priėmimą, todėl ieškovė negalėjo savalaikiai išviešinti savo reikalavimo atsakovei. VĮ Turto bankas, siekdamas atsikirsti ir paneigti nurodytą aplinkybę, teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2017 m. vasario 7 d. raštą, kuris paneigia apeliacinio skundo motyvus (CPK 314 str.), t.y., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ne VĮ Turto bankui, o VMI (be nekilnojamojo turto buvo paveldimas ir kilnojamasis turtas). Atsižvelgiant, kad tik gavus nurodytą VMI raštą VĮ Turto bankui tapo žinoma apie valstybės paveldėtą turtą, visi veiksmai iš atsakovo pusės buvo atlikti tinkamai ir laiku.
7.4. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas 2020 m. kovo 20 d., t.y. po 7 metų nuo skolos fiksavimo ir po 3 metų, kada VĮ Turto bankas išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registravo nuosavybės teises, todėl ieškovės veiksmuose kaip specializuotos įmonės, tiekiančios elektros energiją ir administruojančios atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, veiksmuose galimai yra aplaidumo požymių. Savalaikiai pateikus pretenziją dėl palikėjo S. N. iki mirties atsiradusio prievolės CK 5.63 straipsnio pagrindu VĮ Turto bankas be savo patirtų 135,08 Eur išlaidų, būtų nurodęs turtą realizavusiai antstolei R. V. palikėjo kreditoriaus (apeliantės) reikalavimą ir, tikėtina, atsižvelgiant, jog S. N. varžytinėse parduotas turtas už 39 351 Eur, o be apeliantės vieninteliu kreditoriumi buvo įkaito turėtojas Luminor Bank AB, UAB „Ignitis“ reikalavimas būtų padengtas dar 2017 metais.
7.5. Apeliantė nenurodo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o skundžiamas sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, t.y. sprendime nurodyti motyvai dėl kurių apelianto argumentai yra atmetami. Teismas nepažeidė sprendimo turiniui keliamų įstatymo reikalavimų – motyvuojančioje sprendimo dalyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimai; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, teismo išvados nuoseklios ir logiškos, sprendimas pagrįstas įrodymais ir teisiniais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
9. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-02-07 raštą dėl S. N. paveldėto turto. Nurodo, kad atsirado poreikis pateikti šį įrodymą susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, kuriame keliamos naujos aplinkybės.
10. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, todėl pateiktas rašytinis įrodymas priimamas (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
11. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kaip turto (namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.) paveldėtojos 774,43 Eur skolą už ieškovės patiektą elektros energiją per laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2013-11-08.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (Objektas), kurį paveldėjo atsakovė, nuosavybės teise priklausė S. N.. Šis asmuo mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą buvęs namo savininkas už elektrą buvo sumokėjęs 2012 m. vasario 26 d. 133,23 Eur ir iki jo mirties už elektros energiją mokėta nebuvo.
13. Esminė ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nurodoma aplinkybė (ieškinio pagrindas), kad ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas atsirado atsakovei tapus turto savininke. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad skola susidarė dar iki Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į turtą įgijimo, t. y. iki buvusios turto savininko mirties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, su tokia atsakovės išvada sutiko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal anksčiau buvusio savininko ankstesniais mėnesiais vartotą elektros energiją realu, kad būtent savininkas vartojo elektros energiją, už kurią susidarė skola.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog skola už jos nurodomą laikotarpį, t. y. vieną mėnesį, susidarė tik po buvusio savininko mirties. Kaip minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvęs savininkas paskutinį kartą atliko mokėjimą 2012 m. vasario 26 d. Byloje nėra duomenų, kad buvęs savininkas iki mirties, t. y. net 13 mėnesių nevartojo elektros energijos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė atliko elektros skaitliukų patikrinimą ir nurašė duomenis apie Objekte suvartotą elektrą 2013 m. spalio 8 d. nepatvirtina, kad skola susidarė po palikėjo S. N. mirties. Atsakovė teisi teigdama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo turtu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 1 d. būtų naudojęsi tretieji asmenys. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po paskutinio skaitliukų duomenų nurašymo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (per kalendorinį mėnesį), kada abonentas atjungtas dėl skolos, nesikeitė skolos dydis. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikta atsakovės 2017 m. kovo 8 d. turto apžiūros akto kopija, kurioje nurodyta, jog į pastato vidų pateikti nepavyko, reikalinga durų atrakinimo paslauga. Nurodytas rašytinis įrodymas taip pat patvirtina, kad atsakovė tapusi turto, kuriam elektros energiją tiekė ieškovė, savininke 2017 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiais elektros energijos nurodytai sumai suvartoti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė Objekte po savininko mirties vartojo elektrą. Šalių dėstomos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad skola susidarė dar iki buvusio savininko mirties.
15. Pripažinus aplinkybę, kad įsiskolinimas atsirado anksčiau nei atsakovei tapus turto savininke ir dar iki Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į turtą įgijimo, t. y. iki buvusio turto savininko mirties, ieškovė, norėdama tokį įsiskolinimą išieškoti, turėjo pareikšti atsakovei, kaip palikėjos įpėdinei, kreditorinį reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminu. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas 2020 m. kovo 20 d., t.y. po 7 metų nuo skolos fiksavimo ir po 3 metų, kada VĮ Turto bankas išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registravo nuosavybės teises. Byloje taip pat nustatyta, kad realizavus Luminor Bank AB įkeistą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., gauta 39 351 Eur lėšų, iš kurių įkaito turėtojui (bankui) pervesta 37 302,02 Eur, atlyginta 1 913,90 Eur vykdymo išlaidų antstolei; VĮ Turto bankui atlygintos 135,08 Eur išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu. Nustatyta, kad padengus kreditorių įsiskolinimus, valstybei jokio turto neliko. Šiame kontekste atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai taikė išskirtinai tik su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusias normas, nors reikalavimas atsiskaityti už į Objektą patiektą elektros energiją atsakovui buvo pareikštas dėl būtent jam, kaip naujam Objekto savininkui, atsiradusios prievolės.
17. Net ir tuo atveju, jei pripažinti, kad skola susidarė ieškovės nurodomu elektros energijos suvartojimo laikotarpiu, toks reikalavimas taip pat negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovė skolos susidarymo metu nebuvo turto savininke (ja tapo tik 2017-03-13 pagal paveldėjimo liudijimą). Turto savininke atsakovė nebuvo ir ieškovės kreipimosi į teismą metu (2020 m. kovo 20 d.), nes turtas buvo realizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 p., numatantis, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, negalėtų būti taikomas ir šiuo pagrindu.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė vilkino palikimo priėmimą, todėl ieškovė negalėjo pareikšti savo reikalavimo laiku. Šį ieškovės argumentą paneigia atsakovės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, kad atsakovė tik gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. vasario 7 d. raštą su kuriuo buvo persiųstas Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2017-12-03 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimą pagal kompetenciją su prašymu įtraukti turtą į atsakovės apskaitą, perimti jo valdymą patikėjimo teise bei pradėti šio turto skolų administravimo procedūrą. Atsižvelgiant, į VMI raštą nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė vilkino palikimo priėmimo procedūras.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių teisės nuostatų, kuriomis remiantis, būtų galima teigti, kad atsakovas pirmiausia turėjo pasidengti savo paties patirtas išlaidas, o ne atlyginti kreditorių reikalavimus. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino to, kad ieškovo galimybės tinkamai bei laiku įstoti į galimų kreditorių eilę buvo esmingai apsunkintos būtent netinkamo atsakovės veikimo, visų pirma, per įstatymų nustatytus terminus nepriėmus palikimo, antra, šį faktą išviešinus tik 2017-03-13. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes pati ieškovė, siekdama išieškoti susidariusį įsiskolinimą, netinkamai įgyvendino savo teises. Žinodama apie 2017 metais išviešintą faktą, kad turtą, kuriame buvo tiekiama elektra ir žinoma apie susidariusį įsiskolinimą, paveldėjo valstybė, nepareiškė įstatymu nustatytu terminu kreditorinio reikalavimo paveldėtojai. To ieškovei nepadarius atsakovei negalėjo būti žinoma apie ieškovei susidariusį įsiskolinimą. Todėl priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė padengusi visų kreditorių pareikštus įsiskolinimus galėjo padengti ir savo patirtas išlaidas, susijusias su paveldėto turto realizavimu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad valstybė neturi prievolės atlyginti palikėjo skolas ieškovės naudai.
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą
20. Ieškovės nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad nebuvo vertinti ieškovės pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
Dėl procesinės baigties
21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.