Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. (M.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, neteistas;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T., neturėdamas leidimo nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. vasario 16 d., 5.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šovinį, kuris yra šaudmuo – pramoninės gamybos („Companhia Brasileira de Cartuchos,“, Brazilija“) 9 mm kalibro (9x19) „Luger“, skirtą analogiško kalibro A,B,C kategorijos priskirtiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kol minėtą šaudmenį kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, M. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. vasario 16 d., 2.30 val. laikė ne mažiau kaip 4,587 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol šią psichotropinę medžiagą jam būnant šalia naktinio klubo „Grand Valentino“, esančio Iešmininkų g. 17A, Vilniuje, rado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. vasario 16 d., 5.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 10,441 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad šovinį rado prieš maždaug du metus prie savo mokyklos – (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadione. Nepagalvojo, kad gali būti už tai nubaustas ir pasiėmė jį, laikė savo kambaryje, stalčiuje. Šaudmenį laikė nesupakuotą, nepaslėptą, tokį, kokį jį rado. Radęs kulką, jos neapžiūrėjo, nenaudojo, ginklo neturi, leidimo turėti ginklą taip pat neturi. Buvo pamiršęs, kad savo namuose laiko rastą šaudmenį.

Taip pat pripažino savo kaltę dėl to, kad pas jį bei jo namuose rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau jas turėjo savo reikmėms. Kanapes nusipirko savo vartojimui. Pirko jas prie kareivinių, Naujininkų mikrorajone, su pardavėju dėl susitikimo iš anksto nesitarė, nuėjus į nurodytą vietą pardavėją galima rasti. Įsigijo kanapes ketvirtadienį prieš įvykį, nusipirko 7 pakelius už 80 Eur. Viename pakelyje buvo maždaug 1,2-1,3 g kanapių. Tokį kiekį pirko, nes kaltinamajam patinka iš karto įsigyti didesnį kiekį narkotinių medžiagų, kad dėl jų įsigijimo dažnai nereikėtų vaikščioti pas pardavėjus. Atsiskaičius už kanapes, kaltinamajam liko 10-20 Eur. Tuo metu kanapes vartojo nuolat, maždaug metus laiko, tik prieš sulaikymą buvo padaręs mėnesio laiko tarpą, nes nebuvo kur įsigyti narkotinių medžiagų. Įsigytų narkotinių medžiagų nespėjo pavartoti, planavo tai daryti kitą dieną po įvykio, grįžęs po klubo, t. y. sekmadienį. Rūkydamas kanapes kitą dieną po klubo kaltinamasis tokiu būdu pagerindavo savo sveikatą dėl blogos savijautos, nes klubuose maišydavo „ratus“ su alkoholiu ir ryte bloga būdavo. Jam įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, aktyviai lankydavosi klubuose, beveik kiekvieną savaitgalį, klube vartodavo alkoholį, „ratus“, namo grįždavo tik ryte arba kitą dieną, savijautą pagerindavo kanapių rūkymas. Kanapių įsigijimui pinigų susitaupė. Tuo metu buvo susitaupęs apie 1 000 Eur, šiuos pinigus nešėsi į klubą, nes norėjo pasipuikuoti prieš kitus jaunuolius. Kanapes laikė savo kambaryje, fotelyje. „Ratus“ įsigijo klube Traukinių depe, įsigijo 23 tabletes už 83 Eur. Tai buvo labai gera kaina, nes paprastai 1 tabletė kainuoja 10 Eur. Tuo metu klube per naktį jis suvartodavo po 3-4 tabletes („ratus“). Iš to asmens kaltinamasis ir anksčiau yra pirkęs „ratų“. Planavo likti klube, įsigytus „ratus“ laikyti namuose, neplanavo vaišinti draugų. Tabletės buvo supakuotos viename plastikiniame maišelyje, kaltinamasis jas laikė po savo trumpikėmis. Klube sulaikytas buvo praėjus kuriam laikui po „ratų“ įsigijimo, ne iš karto, maždaug po pusės valandos. Klube buvo su draugu, pas kurį rasta kokaino.

Kodėl kratos metu jo kambaryje, stalčiuje rastos maistinės svarstyklės, paaiškinti negali. Svarstyklės buvo tame pačiame stalčiuje kaip ir šovinys. Svarstyklių nenaudojo narkotinių medžiagų svėrimui, jomis kanapių nepasversi, nes jos rodo svorį tik nuo kelių gramų. Maišelius, rastus kratos metu, jis naudodavo dozėms paskirstyti. Ant popieriukų, rastų kratos metu jo namuose, kaltinamojo piršto antspaudų nerasta, nes galbūt jie buvo nauji. Kanapių kiekį, rastą pas kaltinamąjį, jis surūkytų per 2-3 savaites. Kratos metu rastus pinigus buvo susitaupęs iš tėčio, senelių duotų pinigų per maždaug metus laiko. Nuo sulaikymo iki šiol narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo. Gailisi dėl savo elgesio. Mama jo elgesiui padarė labai didelę įtaką, įtikino jį, kad neverta vartoti narkotinių/psichotropinių medžiagų. Santykiai su mama puikūs. Anksčiau mamos bijojo, jai nepasakodavo savo įvykių, bet dabar viskas pasikeitė. Būdamas (duomenys neskelbtini) -toje klasėje, įvykio metu mamos neklausė ir viską bandė daryti savaip. Yra vairavęs automobilį, kuris buvo neapdraustas, matyt todėl, kad draudimui neturėjo pinigų. Vėliau patikslino, kad jam buvo gaila pinigų automobilio draudimui, nes tuo metu jau buvo susitaupęs pinigų. Tuo metu jo logika buvo tokia, kad klube išleisti pinigus negaila, o automobilio draudimui – gaila. Mama nežinojo, kad jis vartoja „ratus“, bet buvo pastebėjusi, kad rūko „žolę“. Šiuo metu daug sportuoja, savarankiškai mokosi ispanų kalbos, nori išvykti į Ispaniją (b. l. 125-129).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios į šios baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo M. T. veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors M. T. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl kaltinamasis M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.), o byla šioje dalyje nutrauktina.

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014, 2K-48-303/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Šių medžiagų gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas (jas transportuojant, nešant su savimi ir pan.). Pažymėtina, kad gabenimu paprastai neturėtų būti laikomas nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan. arba jų gabenimas nedideliais nuotoliais (iš namo į kiemą ar pan.). Gabenantis asmuo pats dalyvauja gabenimo procese, laikydamas medžiagas kišenėse, lagamine, transporto priemonėje, slėptuvėje ir pan.

Sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis M. T. turėjo tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas, atsižvelgtina į kaltinamojo turėtų narkotinių medžiagų kiekį. Byloje nustatyta, kad pas kaltinamąjį rasta 4,587 g psichotropinės medžiagos MDMA. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nuostatas, MDMA nedidelis kiekis yra iki 0,2 g, o didelis – nuo 20 g. Kanapių (antžeminių dalių) pas kaltinamąjį rasta 10,441 g. Pagal minėtas nuostatas, nedidelis kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra iki 5 g, didelis – virš 500 g. Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekį, kuris artimesnis nedideliam jos kiekiui nei dideliam. Taigi teigti, kad kaltinamojo turėtos psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekis yra toks didelis, kad vien tai sudarytų pagrindo konstatuoti jį turėjus tikslą šias medžiagas platinti, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad nors pas kaltinamąjį jo kambaryje kratos metu buvo rastos maistinės svarstyklės, specialisto išvadoje Nr. 140-(880)-IS1-3325 konstatuota, jog ant jų paviršiaus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Be to, šioje išvadoje konstatuota ir tai, kad vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo kaltinamojo M. T. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų taip pat nerasta. Dėl to teigti, kad būdamas klube kaltinamasis galėjo platinti su savimi turėtas psichotropines medžiagas MDMA arba naudoti maistines svarstykles dozėms skirstyti, nėra pagrindo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei jų vertinimą, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis M. T. turėjo tikslą su savimi bei namuose laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip jį platinti. Vien numanymo, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepakanka. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Juolab kad ir ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingai pastebėjo gynėja, visą laiką kaltinamajam buvo pareikšti įtarimai tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o prieš pat kaltinamojo akto surašymą, įtarimas iš BK 259 straipsnio 1 dalies buvo pakeistas į BK 260 straipsnio 1 dalį, nors jokių naujų duomenų byloje nebuvo gauta.

Dėl to M. T. veika perkvalifikuotina iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, jog teismas šioje byloje nustatė, kad kaltinamasis M. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. vasario 16 d., 2.30 val. laikė ne mažiau kaip 4,587 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol šią psichotropinę medžiagą jam būnant šalia naktinio klubo „Grand Valentino“, esančio Iešmininkų g. 17A, Vilniuje, rado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. vasario 16 d., 5.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , laikė ne mažiau kaip 10,441 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Apie galimą inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą bylos dalyviai buvo informuoti 2019 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 141).

Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bausmės skyrimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. T. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, teismas konstatavo, kad padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl kaltinamasis M. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.), o byla šioje dalyje jam nutraukta. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos realios žalos nekilo, šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų. Įvertintina ir kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, ką tik pabaigė (duomenys neskelbtini) klasių, šiuo metu nesimoko, nedirba, teigia užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, šiuo metu sportuoja, savarankiškai mokosi ispanų kalbos, neteistas, tačiau yra daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe keturis kartus jau po nagrinėjamo įvykio, iš kurių vieną kartą už šiurkštų nusižengimą – smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Iki nagrinėjamo įvykio jis yra daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, ne kartą vairavo neįregistruotą bei nustatyta tvarka neapdraustą automobilį. Nors didžioji dalis baudų yra sumokėtos, vertinant tai, kad kaltinamasis nuo mokyklos baigimo nesimoko, niekur nedirba, darytina išvada, kad baudos sumokėtos iš kaltinamojo tėvų pinigų, o pastarasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir toliau pažeidinėja teisės aktus bei ignoruoja visuomenėje taikomas elgesio nuostatas, net ir žinodamas, kad jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje bus vertinami kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp jų į kaltinamojo elgesį po nagrinėjamo įvykio, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, dėl ko atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį (pagal laidavimą) nėra galimybės.

Be to, teismui kyla abejonių ir dėl kaltinamojo mamos galimybės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. J. T. teisme nurodė, kad ji jau iki įvykio žinojo, kad kaltinamasis vartoja narkotines medžiagas, darė jam vienkartinius narkotinių medžiagų nustatymo testus, kalbėjosi su kaltinamuoju, skaitė daug psichologinės literatūros tuo klausimu, tačiau šie jos veiksmai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo ir, teismo vertinimu, tik po to, kai kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pakeitė savo požiūrį į narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą. Tai įvyko ne dėl J. T. įtakos. Tuo tarpu šiuo metu J. T. nurodo, kad, siekdama teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, ji tęstų tokius pačius savo veiksmus, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, nebuvo pakankami. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad J. T. negali daryti esminės teigiamos įtakos kaltinamojo M. T. elgesiui. Taigi kaltinamasis M. T. neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jam skirtina bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neteisėtai laikytos 4,587 g psichotropinė (MDMA) ir 10,441 g narkotinė (kanapės – antžeminės dalys) medžiagos, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti), nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šios nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus bei įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta, siekiant savo reikmėms įsigyti psichotropinės ir narkotinės medžiagos, kurios buvo reikalingos linksminantis savaitgaliais klubuose bei po vakarėlių siekiant pagerinti savo savijautą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į M. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurios buvo aukščiau išsamiai aptartos. Taip pat įvertintina ir tai, kad byla išnagrinėta atlikus pilną įrodymų tyrimą, tačiau tas aplinkybes, dėl kurių kaltinamasis teismo pripažintas kaltu, jis visuomet pripažino, o prokurorės kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, šios bausmės dydį, įvertinus ir kaltinamojo turtinę padėtį, nustatant neženkliai didesnį nei sankcijoje numatytas minimumas – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur bauda (BK 47 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 16 d., 2.30 val. iki 2019 m. vasario 16 d., 16.40 val. (vieną parą). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę (1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos) ir nustatytina, kad galutinė mokėtina bauda sudaro 58 MGL, t. y. 2 900 Eur.

Įvertinus paskirtos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis – 6 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo terminas baudai sumokėti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo. Sumokėjus paskirtą baudą, kardomoji priemonė panaikintina.

Pagal BK 72 straipsnio 1-2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo sulaikymo metu pas jį buvo rasti 845,13 Eur, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK kasą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė ne nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bet nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir teigti, kad pas jį rastos piniginės lėšos yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas nėra pagrindo. Dėl to, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš M. T. paimti 845,13 Eur, saugomi Vilniaus aps. VPK kasoje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje; 2019 m. vasario 21 d. Kvitas A serija AAC Nr. 004878 (b. l. 43-44), grąžintini M. T..

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str. 1 d. 2, 4 p.): 1) po tyrimo likusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, perduotos saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią adresu Liepyno g. 7, Vilniuje; 2019 m. liepos 1 d. aktas Nr. A3-17157 (b. l. 22); 2) po tyrimo likę objektai saugomi Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilniuje; 2019 m. liepos 4 d. kvitas Nr. 2PK003707 (b. l. 23-24).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti M. (M.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Pripažinti M. (M.) T. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) eurų, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 16 d., 2.30 val. iki 2019 m. vasario 16 d., 16.40 val. (vieną parą, prilyginamą 2 MGL baudai) ir galutinę bausmę paskirti 58 MGL, t. y. 2 900 (du tūkstančius devynis šimtus) eurų, baudos.

M.(M.) T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo, o teismo nuosprendį įvykdžius – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. (M.) T. iš jo paimtus 845,13 Eur, saugomus Vilniaus aps. VPK kasoje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje; 2019 m. vasario 21 d. Kvitas A serija AAC Nr. 004878.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) po tyrimo likusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, perduotos saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią adresu Liepyno g. 7, Vilniuje; 2019 m. liepos 1 d. aktas Nr. A3-17157; 2) po tyrimo likę objektai, saugomi Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilniuje; 2019 m. liepos 4 d. kvitas Nr. 2PK003707.

Įpareigoti M. (M.) T. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.