Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. e2A-915-896/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
e2A-915-896/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07438-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
G. P.
Ieškovas
J. R., E. P.
Trečiasis asmuo
J. P., R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-915-896/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07438-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-533-775/2020 pagal ieškovių J. R. (buv. R.) ir E. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, tretieji asmenys J. P., R. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2003 m. birželio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-8545/2003 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. P. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

2. Ieškovės nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-8545/2003 iš atsakovo priteisė nepilnametei dukrai po 200 Lt (57,82 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nuo 2003 metų dukros poreikiai pakito, atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. E. P. yra paauglė, atsirado naujų poreikių, tenka daugiau skirti aktyvioms pramogoms, kinui, teatrui, mobiliajam telefonui. E. P. profesionaliai šoka sportinius šokius, todėl reikalingos papildomos išlaidos aprangai, treniruotėms, varžyboms bei stovykloms. Dukra yra vienuoliktokė, jai reikia ruoštis baigiamiesiems egzaminams, todėl padidėjo išlaidos knygoms, pratyboms, bus reikalingi anglų kalbos, matematikos bei biologijos dalykų korepetitoriai. Be to, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, todėl šiandien vaiko poreikiams išleidžiama suma yra gerokai didesnė nei 2003 metais. Dukrai per mėnesį reikalinga 1 006,12 Eur suma. Atsakovas taip pat privalo prisidėti prie dukros išlaikymo, atsakovo turtinė padėtis taip pat gera, jis buvęs pareigūnas, šiuo metu gauna pareigūno pensiją bei dirba vairuotoju uošvio transporto įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“, kurioje iki ieškinio padavimo uždirbdavo apie 1 500 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka dukrai mokėti po 125 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka, jog dukros poreikiai pakito ir išlaidos jiems padidėjo, tačiau mokėti 400 Eur išlaikymą per mėnesį jis neturi finansinės galimybės, be to, tokia suma viršija paties vaiko poreikius. Ieškovė uždirba 1 500 Eur, tačiau 1 006 Eur skiria dukrai. Tokia suma yra abejotina. Ieškovė gyvena prabangiai, kiekvieną sezoną dukrai perka naujus drabužius, avalynę, didelę dalį lėšų skiria E. sportiniams šokiams, stovykloms, korepetitoriams, nors tai nėra būtinos išlaidos. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės. Atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 710 Eur, kurias sudaro 185,62 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija bei 520 Eur darbo užmokestis. Atsakovo sutuoktinė J. P. dirba UAB „duomenys neskelbtini“ ir gauna apie 330 Eur per mėnesį. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas šiuo metu išlaiko nepilnametes dukras S. P. iš pirmos santuokos, kuriai teikia 85 Eur išlaikymą ir A. P., kurios susilaukė su dabartine sutuoktine. Be to, sutuoktinė J. P. taip pat turi nepilnametę dukrą. Atsakovui, sumokėjus išlaikymą dukroms, lieka 540 Eur, iš kurių jis turi pragyventi pats bei išlaikyti nepilnametę dukrą A. P.. Atsakovas su šeima dėl sunkios turtinės padėties gyvena socialiniame dviejų kambarių bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 155 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-8545/2003 dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo G. P. nepilnamečio vaiko E. P. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, kitą ieškinio dalį atmetė, paskyrė ieškovę J. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė ieškovei J. R. iš atsakovo G. P. 843,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo G. P. 65 Eur žyminį mokestį bei 9,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio, konstatavo, kad reali, būtina ir neviršijanti nepilnamečio vaiko poreikių suma per mėnesį yra 600 Eur.

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad ieškovė augina vieną išlaikytinę dukrą E. P., turi nekilnojamojo turto, gauna pastovias darbines pajamas (1500 Eur), jos pačios ir jos šeimos gyvenimo sąlygos yra geros. Atsakovas turi tris išlaikomas nepilnametes dukras, yra buvęs pareigūnas, gauna 185,62 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, taip pat dirba UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotoju, jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 520 Eur. Nekilnojamojo, kilnojamojo turto atsakovas neturi. Nors atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis, palyginus su 2003 metais, pablogėjo ir yra daug prastesnė nei ieškovės, tačiau teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis taip pat pagerėjo. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur, duomenų, kokios jos buvo išlaikymo priteisimo metu, atsakovas nepateikė. Atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos važiuodavo dirbti į užsienį. Jis šios aplinkybės neneigė, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. dabartinėje darbovietėje pavadavo negalintį dirbti vairuotoją. Jo pajamos tuo metu sudarė apie 1100 Eur. Tai, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos iš socialinių tinklų, kuriose atsakovas su šeima atostogauja užsienyje, švenčia mažiausios dukros gimtadienį žaidimų kambaryje, su dukromis lankosi žirgyne, dalyvauja krepšinio varžybose. Teismas nurodė, kad atsakovas, turėdamas tris nepilnametes dukras, būdamas sveikas, darbingas, paklausios profesijos atstovas, turėdamas reikiamas vairuotojo kategorijas, turėtų imtis priemonių susirasti kitą (papildomą), geriau apmokamą darbą bei gauti didesnes pajamas ir taip užtikrinti tiek savo, tiek savo vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra dirbantis, turi perspektyvią ir gerai apmoką specialybę, stabilias pajamas, konstatavo, kad atsakovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą dukrai, todėl ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo G. P. ieškovės E. P. išlaikymui priteisė 300 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas G. P., atstovaujamas advokato V. M., apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-8545/2003 dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai didelį pasikeitusių vaiko būtinųjų poreikių dydį. Teismas sprendė, kad nepilnametė atsakovo dukra yra profesionali šokėja, šiam dukros užsėmimui per mėnesį reikia 180,72 Eur. Susumavus teismo nurodytas dukros išlaidas, susijusias su šokių užsiėmimais, jos sudaro daugiau kaip trečdalį, t. y. daugiau kaip 200 Eur, teismo nustatytų 600 Eur dukros išlaikymo išlaidų per mėnesį. Nustatydamas tokio dydžio dukros poreikius šokių užsiėmimams, teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės (dukros mamos) paaiškinimais ir į bylą pateikta E. S. pažyma, kurioje nurodyta, kad E. P. nuo 2014 m. lanko šokių grupę. 16 užsiėmimų mėnesinis mokestis 39 Eur, o 2 per savaitę privačių pamokų kaina po 24 Eur. Pažymoje nurodoma, kad dukra mažiausiai du kartus per mėnesį dalyvauja varžybose, kuriose mokamas startinis mokestis, taip pat du kartus dalyvauja stovyklose, kurių kiekvienos kaina apie 200 Eur. Tačiau pažymoje nurodytos sumos nėra pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais. Į bylą nėra pateikta apskritai jokių objektyvių įrodymų (mokėjimo kvitų, banko sąskaitų išrašų ir pan.), kurie patvirtintų E. S. pažymoje nurodytas išlaidas dukros šokių užsiėmimams. Be to, byloje nėra įrodymų, kad dukra reguliariai, t. y. du kartus per savaitę ima privačias šokių pamokas, ir už jas buvo ar yra mokama po 24 Eur, kad dukra mažiausiai du kartus per mėnesį dalyvauja varžybose, kuriose mokamas startinis mokestis. Startinio mokesčio mokėjimo įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų apie įmokas už dukros dalyvavimą šokių stovyklose. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik patį šokių užsiėmimų lankymo faktą, bet ir realų išlaidų dukters šokių užsiėmimams dydį kaip ieškinio faktinį pagrindą, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės turėtas išlaidas dukros šokių užsiėmimams. Byloje nėra jokių duomenų, kad dukra tikrai turėtų išskirtinius gabumus šokiams. Vien dalyvavimo varžybose faktas nepatvirtina, kad dukra yra išskirtinai gabi šokiams. Jokių ypatingų pasiekimų šokiuose, nors jai jau daugiau kaip 17 metų, nei nacionaliniu mastu, nei juo labiau tarptautiniu mastu, dukra nėra pasiekusi, todėl daryti išvadas apie jos profesionalumą šokiuose, teismas, neturėdamas specialių žinių šioje srityje, apskirtai negalėjo padaryti. Šio poreikio (pomėgio) patenkinimui, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, pilnai pakanka 40 Eur per mėnesį, kurie padengtų bazinių 16 užsiėmimų per mėnesį lankymo išlaidas.

8.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad korepetitoriai gali padėti dukrai geriau pasiruošti egzaminams, todėl pagrįsta išlaidų jiems suma per mėnesį yra 40 Eur. Byloje nėra duomenų, kad dukra lankytų kokius nors korepetitorių užsiėmimus, byloje nėra įrodytas korepetitorių paslaugų poreikis. Vien tai, jog dukra šiais metais pradės lankyti 12 klasę, tikrai nepagrindžia korepetitorių poreikio. Vadovaujantis tokia ieškovės ir teismo logika, bet kuriam Lietuvos Respublikoje 12 klasėje besimokančiam mokiniui reikalingi korepetitoriai. Duomenų, kad dukros lankomoje Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje būtų netinkamas ar nekokybiškas dalykų mokymas, nėra pateikta, todėl į būtinus dukros išlaikymo poreikius nepagrįstai įtrauktos 40 Eur per mėnesį korepetitorių paslaugos.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi apylygiai. Atsakovas negali teikti dukrai tokio paties dydžio išlaikymo, kokį pagal savo pajamas ir turimą turtą gali teikti ieškovė. Nuo 2003 metų ieškovės atlyginimas pakilo iki 1500 Eur, ji paveldėjo 15806/112583 dalis iš 11,2583 ha, 70/80 dalis iš 0,8000 ha, 51/338 dalis iš 3,3800 ha, 3/20 dalis iš 2,0000 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kitų išlaikytinių ieškovė neturi; atsakovas gauna 185,62 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, darbo užmokestis per mėnesį apie 520 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi tris (įskaitant ieškovę) išlaikomas nepilnametes dukras, iš kurių dvi (S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimė po Kauno apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. teismo įsakymo, kuriuo nepilnametei dukrai E. P. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas. Per laikotarpį nuo Kauno apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. teismo įsakymo, kuriuo nepilnametei dukrai iš atsakovo buvo priteistas 57,82 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (šiuo metu po indeksavimo išlaikymo dydis yra 85 Eur per mėnesį), tėvų turtinė padėtis iš tiesų pakito, tačiau akivaizdu, jog ieškovės turinė padėtis pagerėjo (ji įgijo nemažai nekilnojamojo turto, darbo pajamos pakilo iki 1500 Eur), o atsakovo, nors bendros pajamos (tiek darbo, tiek pareigūnų ir karių valstybinė pensija) absoliučiais skaičiais nuo 2003 m. tikrai paaugo iki 700 Eur per mėnesį, tačiau bendrai atsakovo turtinė padėtis, įvertinus tai, jog per nurodytą laikotarpį jo išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičius padidėjo iki trijų, jis su šeima gyvena socialiniame būste, nepagerėjo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinės padėties pokyčius nuo 2003 m., ignoravo, kad per nurodytą laikotarpį atsakovo išlaikytinių pagal įstatymą skaičius padidėjo nuo vieno iki trijų. Nepilnamečiams išlaikytiniams pagal įstatymą turi būti teikiamas panašaus dydžio išlaikymas, nes priešingu atveju jie būtų diskriminuojami.

8.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo gaunami dienpinigiai už gyvenimą užsienyje yra pajamos, į kurias atsižvelgiama vertinant jo turtinės padėties pagerėjimą. Dienpinigiai yra ne darbuotojo pajamos, o jo padidėjusių išlaidų dėl išvykos į komandiruotę atlyginimas. Išlaidų atlyginimas (dienpinigiai) negali būti vertinamas kaip atsakovo pajamų padidėjimas, nes tai paneigia pačią dienpinigių paskirtį – atlyginti padidėjusias išlaidas. Byloje yra pateikta atsakovo darbdavio UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. lapkričio 26 d. pažyma apie priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Įvertinus šias aplinkybes bei dienpinigių paskirtį kompensuoti patirtas padidėjusias darbuotojo išlaidas dėl komandiruotės į užsienį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. buvo padidėjusios iki 1100 Eur.

8.5. Teismo išvados, kad dukros gimtadienio šventimas žaidimų kambaryje, ar dukros lankymasis žirgyne gimtadienio proga, ar vardinių drabužių gavimas dovanų gimtadienio proga, patvirtina pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, yra nepagrįstos, paremtos išimtinai subjektyviu, o ne objektyviu įrodymų vertinimu.

8.6. Teismo išvados, kad Lietuvos pilietis, turintis vairuotojo specialybę, gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą vairuotojo darbą, padarytos visiškai nesuvokiant transporto sektoriaus darbo rinkos. Šiuo metu Lietuvos įmonėse, veikiančiose transporto sektoriuje, vairuotojais dažniausiai dirba darbuotojai iš rytų valstybių (Baltarusijos, Ukrainos ir pan.), kurių pasiūla darbo rinkoje yra labai didelė, o darbo užmokesčio poreikiai yra ženkliai mažesni, nedaug viršijantys Lietuvos Respublikoje nustatyta MMA, nei Lietuvos gyventojų. Tuo labiau, kad šiuo metu Europoje įsivyravus COVID-19 viruso pandemijos protrūkiui ir po seksiančiam neišvengiamam ekonomikos nuosmukiui, pirmiausiai ir nukentės transporto sektorius, kuriame jau artimiausių kelių mėnesių laikotarpiu nuvilnys bankrotų ir atleidimų banga, todėl neabejotina, kad bent šiais metais atsakovo pajamos tikrai smuks ir realu, kad atsakovas apskritai neteks darbo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovo G. P. apeliacinį skundą ieškovė J. R., atstovaujama advokatės A. G., prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokėjimai už treniruotes, varžybas ir stovyklas vyksta grynais pinigais, todėl kvitus surinkti būtų sudėtinga, dažnai jie nėra išrašomi. Su šokiais susijusios išlaidos patvirtintos šokių vadovės E. S. išduota pažyma. Jeigu atsakovui kilo dvejonių dėl pažymoje nurodytos informacijos, jis turėjo teisę prašyti apklausti pažymą išdavusį asmenį, tačiau tokia teise nesinaudojo ir pažymos neginčijo. Byloje yra patikimas rašytinis įrodymas šokių vadovės E. S. išduota pažyma, patvirtinanti, jog ieškovė moka 39 Eur mėnesinį mokestį už treniruotes, 192 Eur už individualias pamokas, moka startinius mokesčius varžybose ir kartą į metus dalyvauja stovykloje, kurios kaina 200 Eur.

9.2. Teismui buvo pateikti E. P. diplomai, iš kurių matyti, jog ne kartą šalių dukra konkursuose iškovojo pirmąją vietą. Tokie pasiekimai galimi tik treniruojantis individualiai, o ne grupėse, taip pat aktyviai dalyvaujant sportinėje veikloje, kam yra būtinos papildomos lėšos. Viešoje erdvėje įvedus bet kurį sportinių šokių konkursą yra gausu informacijos apie konkursų dalyvių mokesčius, kurie priklauso net gi nuo šokių skaičiaus. Pavyzdžiui šokių lyga „Šokiai visiems“, kurioje 2017 m. E. P. iškovojo 1 vietą, dalyvio mokestis sudaro 10 Eur už vieną kompoziciją ir 5 Eur už kiekvieną papildomą, Lietuvos čempionato, kuriame 2018 m. ieškovė užėmė 1 vietą, dalyvio mokestis 12 Eur. Ieškovės talentą sportiniams šokiams patvirtina pateikti diplomai bei informacijos gausa viešoje erdvėje.

9.3. Ieškovė sportinę aprangą įsigyja dėvėtą. Naujų sportinių šokių suknelių kainos yra apie 1000 Eur, o dėvėtų vidutiniškai siekia 400–600 Eur. Perkant sukneles iš „antrų“ rankų niekas neišrašo ir nepateikia jokių kvitų, todėl tokių duomenų ieškovė teismui pateikti negali, o naujų suknelių pirkti neišgali. Sportinių šokių rūbams ir kitai aprangai skirta protingo dydžio suma, t. y. po 47 Eur per mėnesį, o bendra 80 Eur suma drabužiams, įskaitant ir sportinių šokių aprangą, yra protingo dydžio ir nėra pagrindo jos mažinti. Atsakovo pozicija, jog drabužiams reikia skirti 33 Eur per mėnesį yra nepagrįsta. Tokia suma yra nepakankama E. P. poreikiams patenkinti.

9.4. Skundžiamu sprendimu nustatyta minimali 30 Eur suma grožio procedūroms, kurios nėra pagrindo mažinti, nes ji ir taip nėra pakankama tinkamai pasiruošti konkursams.

9.5. Atsakovas nepagrįstai ginčija korepetitorių išlaidas, kurias sudaro 40 Eur per mėnesį. Įstatymas suteikia teisę priteisti ne tik esamas, bet ir būsimas išlaidas. Ieškovei yra būtini korepetitoriai tam, kad geriau pasiruoštų stojamiesiems egzaminams.

9.6. Teismas pagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis yra apylygė ir šalys gali teikti dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį. Atsakovo vidutines mėnesines pajamas sudaro 1500 Eur suma. Viso proceso metu buvo matyti, jog atsakovas siekė nuslėpti tikrąsias savo pajamas, iki teismo atskiro pareikalavimo nepateikė duomenų apie gautus dienpinigius, neteikė pilnos informacijos apie darbo pobūdį, proceso eigoje su sutuoktine sudarė vedybų sutartį, nurodydamas, jog sutuoktinė siekia apsisaugoti nuo priverstinio išieškojimo. Ieškovė, numanydama, jog atsakovas sieks sumažinti savo gaunamas pajamas po ieškinio pateikimo, bei žinodama, jog atsakovas dirba uošviui priklausančioje įmonėje, pateikė teismui net du prašymus išreikalauti duomenis apie atsakovo pajamas ilgesniu laikotarpiu bei duomenis apie gautus dienpinigius. Iš gautų duomenų matyti, jog didžioji dalis pajamų atsakovui buvo išmokėta dienpinigiais. Iš UAB „duomenys neskelbtini“ viešoje erdvėje teikiamų duomenų matyti, kad vairuotojui siūlomas 1500 Eur darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog turi visas reikiamas vairavimo kategorijas bet kuriai pozicijai įmonėje užimti. Todėl atsakovo nurodyti argumentai, jog įmonėje jis daugiau nebegali užimti pareigų, suteikiančių teisę vykti į reisus ir gauti 1500 Eur darbo užmokestį yra neįtikėtina, neparemta jokiais patikimais įrodymai bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

9.7. Atsakovo gerą turtinę padėtį patvirtina jo viešai skelbiamas gyvenimo būdas. Atsakovas keliauja į užsienį, pramogauja, perka firminius daiktus. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog savanoriškai finansiškai remia sutuoktinės nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos. Atsakovo bei jo sutuoktinės teiginiai apie neva gaunamas prabangias dovanas yra neparemti patikimais rašytiniais įrodymais bei pateikti siekiant išvengti pilnaverčio išlaikymo E. P. teikimo. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteisto išlaikymo nepilnamečiui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

12. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio.

13. Ieškovė prašė išlaikymą dukrai padidinti iki 400 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymą padidino iki 300 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo išlaikymą padidinti iki 160 Eur.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius bei jo turtinę padėtį.

15. Atsakovo teigimu, dukros poreikiams užtikrinti pakanka 400 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytais 200 Eur poreikiais, susijusiais su dukters šokių užsiėmimais. Atsakovas nurodo, kad šiems dukters poreikiams užtikrinti pakankama 39 Eur suma.

16. Taigi, tarp šalių faktiškai kyla ginčas, ar išlaidos, susijusios su dukters šokių užsiėmimais, yra būtinosios išlaidos, o jei ir nėra būtinosios išlaidos, ar atsakovui tenka pareiga tokius dukters poreikius patenkinti.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad šalių dukra E. P. lanko E. S. vadovaujamą šokių grupę nuo 2014 m. Mėnesinis mokestis yra 39 Eur. Taip pat šokių grupės vadovės E. S. pažymoje nurodyta, kad E. P. du kartus savaitėje ima privačias pamokas, kurių kaina yra po 24 Eur. Be to, aktyviai dalyvauja federacinėse ir draugiškose varžybose visuose Lietuvos miestuose (kiekvieną mėnesį mažiausiai po du kartus), kur moka startinį mokestį. Taip pat vasarą 2 kartus dalyvauja savaitinėse intensyviose sezono paruošiamosiose stovyklose, kurių kiekvienos kaina apie 200 Eur. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad E. P. yra laimėjusi įvairias šokių varžybas ar tapusi jų prizininke. Iš pateiktų skelbimų matyti sportinių šokių aprangos ir avalynės kainos.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad šalių dukra sportinius šokius lanko jau ilgą laiką, mažiausiai šešis metus, į pateiktus įrodymus apie E. P. pasiekimus, sprendžia, kad šalių dukros išlaidos, susijusios su šiuo užsiėmimu, yra vertintinos kaip vaiko specialieji poreikiai. Pažymėtina, kad nors tai nėra būtinosios išlaidos, tačiau, teismo vertinimu, vaikui aktyviai siekiant rezultatų ir dedant dideles pastangas, tai tampa gyvenimo būdo dalimi, todėl tokios veiklos nutraukimas lemtų didelius pokyčius vaiko gyvenime, laisvalaikio organizavime ir saviugdoje bei gali būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas.

20. Akivaizdu, kad išlaidos, susijusios su sportiniais šokiais, yra didelės, tačiau pažymėtina, kad sprendimas leisti dukrą į šokių treniruotes, skatinti dalyvauti varžybose, kas neabejotinai ir lemia didesnes išlaidas (apranga, papildomos treniruotės, makiažas ir pan.) yra vienašališkas ieškovės sprendimas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas nebendrauja su dukra ir neprisideda prie jos auklėjimo, tačiau, teismo vertinimu, tokių specialiųjų vaiko poreikių sukūrimas negali lemti jo pareigos prie šių poreikių tenkinimo prisidėti lygia dalimi su ieškove.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko motina sugeba viena patenkinti vaiko poreikius, susijusius su dukters šokių užsiėmimais, todėl ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neturi pareigos lygia dalimi prisidėti prie tokių poreikių patenkinimo, nelems šios vaiko veiklos nutraukimo.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės nurodomų išlaidų korepetitoriams.

23. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, be savo pačios teiginių, nepateikė jokių įrodymų apie patirtas (ar būsimas) išlaidas korepetitoriams ar tokių išlaidų poreikį. Nors ieškovė nurodo, kad reikalingi korepetitoriai, tačiau nepateikė įrodymų, kad dukros mokymosi rezultatai tų disciplinų, kurioms, kaip nurodo, ieškovė, reikalingi korepetitoriai, prasti ir juos reikia gerinti. Be to, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė yra sudariusi mokymo sutartis su korepetitoriais, kokia pamokų kaina. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė išlaidų korepetitoriams poreikio ir kad tokių išlaidų patyrė ar patirs, todėl tokios ieškovės nurodomos išlaidos negali būti įskaitomos į išlaidas vaiko poreikiams užtikrinti.

25. Be to, įvertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš vaiko poreikių sumos neišskaitė ieškovės gaunamos vaiko išmokos pagal LR išmokų vaikams įstatymą. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

26. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti tokių pajamų, kurios leistų užtikrinti dukters E. P. poreikių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra dirbantis, turi specialybę, be to, gauna pareigūno pensiją. Ta aplinkybė, kad atsakovas gauna mažesnes nei ieškovė pajamas, nėra pagrindas teigti, jog atsakovo pareiga materialiai prisidėti prie dukters išlaikymo turėtų būti mažinama. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei teko didesnė išlaikymo našta, susijusi su kasdieninių vaiko poreikių užtikrinimu, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie materialinio dukters aprūpinimo. Ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė ieškinyje nurodė, jog gali 60 proc. prisidėti prie dukters išlaikymo, gali būti vertintina tik visų dukters poreikių (tame tarpe ir poreikių, susijusių su šokių užsiėmimais) kontekste.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių, prie kurių turi pareigą prisidėti atsakovas, apimtį, todėl, įvertinęs ir šalių tarpusavio pareigas prisidėti prie vaiko materialinių poreikių tenkinimo, sprendžia, kad atsakovas turi teikti 240 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ir tokio dydžio išlaikymas patenkins šalių dukters poreikius bei nepažeis atsakovo ir kitų jo išlaikytinių interesų.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo proceso eigoje ieškovė pakeitė pavardę iš „R.“, į R.“, siekiant viso teismo sprendimo nuoseklumo, ieškovės pavardė pakeičiama visoje sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys patenkintas 60 proc. dalimi, todėl iš atsakovo priteistinas 49,19 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), 735 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, o iš ieškovės atsakovui 120 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Be to, iš atsakovo priteistinos 7,37 Eur, o iš ieškovės 4,91 Eur pašto išlaidos valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Apeliacinis skundas patenkintas 42,86 proc. (ginčo suma 1680 Eur, patenkinta 720 Eur). Atsakovas patyrė 38 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui ir 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos 144,87 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė patyrė 500 išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo priteistina 285,70 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Priešpriešinės priteistos sumos įskaitytinos.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 8,52 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai atmestai ir patenkintai apeliacinio skundo daliai paskirstomos tarp šalių. Iš ieškovės priteistina 4,87 Eur, o iš atsakovo 3,65 Eur pašto išlaidų valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-8545/2003 dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Paskirti ieškovę J. R. (buv. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei J. R. (buv. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 615 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,19 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 19 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) bei 7,37 Eur (septynis eurus 37 ct), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660), o iš J. R. (buv. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 4,91 Eur (keturis eurus 91 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą.“

Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 140,83 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 83 ct) J. R. (buv. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,65 Eur (tris eurus 65 ct), ir iš J. R. (buv. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,87 Eur (keturis eurus 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660) valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika