- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-311-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00214-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“
- Kategorijos
- 3.1.17.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės Telšių rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-1140-1117/2024, pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ prašymą dėl nutarties vykdymo pakeitimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjai žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ŽŪK) „Rešketėnai“ (kreditorius) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lukšių pieninė“ (skolininkė) susitarė dėl 247502,20 Eur įsiskolinimo, kurį sudaro 240873,62 Eur skola ir 6628,58 Eur palūkanos sumokėjimo pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką dalimis kas mėnesį, visą sumą sumokant iki 2024-09-27.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas ŽŪK „Rešketėnai“ 2024-03-22 pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ sumokėjo pirmą įmoką 27500 Eur ir antros įmokos dalį 13750 Eur. Pažymėjo, kad visa antra įmoka (27500 Eur) turėjo būti sumokėta iki 2024-02-29, tačiau daugiau lėšų, išskyrus 13750 Eur sumą, kreditoriui nebuvo sumokėta. UAB „Lukšių pieninė“ net ir raginama vykdyti taikos sutartį, toliau savo įsipareigojimų nebevykdo. Teigė, kad pagal taikos sutarties 1.4 p. ŽŪK „Rešketėnai“ turi teisę kreiptis į teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl viso nesumokėto skolos likučio išieškojimo.
3. Skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ atsakydama į kreditoriaus prašymą, 2024-04-05 pateikė teismui prašymą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutarties vykdymo pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą, nustatant, jog likusią neapmokėtą 206252,20 Eur įsiskolinimo dalį UAB „Lukšių pieninė“ įsipareigoja atlyginti ŽŪK „Rešketėnai“ lygiomis dalimis per 12 mėnesių (po 17187,86 Eur per mėnesį), pirmąją įmoką sumokant iki sekančio mėnesio 30 dienos po nutarties, kuria išspręstas šis prašymas, įsiteisėjimo. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi taikos sutartyje numatytomis sąlygomis. UAB „Lukšių pieninė“ finansinė situacija yra sudėtinga, ketinama kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau situacija ateityje gali pagerėti. Bendrovė yra numačiusi ir paruošusi planą, kuris sudarytų galimybę pagerinti finansinę padėtį ir užtikrinti bendrovės veiklos gyvybingumą. Patenkinus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo būtų pažeistas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, ŽŪK „Rešketėnai“ suteiktas prioritetas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kad ŽŪK „Rešketėnai“ finansinė padėtis būtų itin sudėtinga ir įsiskolinimo negavimas stabdytų kooperatyvo veiklą. ŽŪK „Rešketėnai“ veikla 2022 m. buvo pelninga. Teigė, kad tenkinus prašymą dėl nutarties vykdymo pakeitimo, kooperatyvo interesai nebus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024-05-08 nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir nutarė išduoti ŽŪK „Rešketėnai“ vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutartį. Teismas atmetė UAB „Lukšių pieninė“ prašymą dėl nutarties vykdymo pakeitimo, iš UAB UAB „Lukšių pieninė“ priteisė 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos ŽŪK „Rešketėnai“ naudai.
5. Teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjų ŽŪK „Rešketėnai ir UAB „Lukšių pieninė“ taikos sutartis, t. y. taikos sutarties šalys taikos sutartį pasirašė priimtinomis sąlygomis, suderinusios tarpusavio interesus, įvertinusios galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taikos sutarties šalys 2.2 punkte patvirtino, kad taikos sutarties turinys, sukeliamos teisės bei pareigos yra suprantamos, taikos sutartis atitinka jų valią ir tikruosius ketinimus. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Lukšių pieninė“ taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka yra įvykdžiusi tik taikos sutarties 1.1.1 sąlygą, t. y. ji sumokėjo pirmąją įsiskolinimo įmoką 27500 Eur iki 2024-01-31. Antroji 27500 Eur dydžio įsiskolinimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2024-02-29, tačiau iki šiol (2024-05-08) yra sumokėta tik iš dalies: 2024-03-04 sumokėjo 13750 Eur, 2024-03-29 sumokėjo 5000 Eur, 2024-04-25 sumokėjo 2000 Eur. Daugiau įmokų UAB „Lukšių pieninė“ nesumokėjo, negalėjimą vykdyti taikos sutarties grindė sunkia turtine padėtimi ir dėl to ketinama kelti restruktūrizavimo byla.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad UAB „Lukšių pieninė“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismo 2024-03-21 nutartimi prašymą dėl restruktūrizavimo bylos minėtai bendrovei iškėlimo buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas UAB „Lukšių pieninė“ teiginius, jog netenkinus jos prašymo ir išdavus vykdomąjį raštą bus pažeistas JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad skolininkė su kreditore bandė derinti kitokią nei nustatyta taikos sutartimi įsiskolinimo sumokėjimo tvarką.
7. Dėl skolininkės prašymo pakeisti nutarties vykdymą, teismas sprendė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų nustatyti aplinkybes dėl išimtinio ar ypatingo atvejo, įgalinančio būtinybę nukrypti nuo bendrosios nutarties vykdymo tvarkos. Priešingai, teismas vertino, kad nutarties vykdymo pakeitimas (išdėstymas) neužtikrintų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, pažeistų ŽŪK „Rešketėnai“ interesą taikos sutartyje numatyta tvarka atgauti didelio dydžio įsiskolinimą.
8. Nesant ginčo dėl to, jog 2024-01-31 nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui ŽŪK „Rešketėnai“ išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad vykdomąjį raštą išduoda neįvykdytai taikos sutarties daliai, įpareigojant išieškotoją ŽŪK „Rešketėnai“ nurodyti antstoliui neįvykdytos taikos sutarties dalį vykdomojo rašto pateikimo vykdymui metu.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2SP-1140-1117/2024, ir: 1) netenkinti pareiškėjo ŽŪK „Rešketėnai“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo; 2) pakeisti 2024-01-31 Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1140-1117/2024 patvirtintos tarp ŽŪK „Rešketėnai“ ir UAB „Lukšių pieninė“ sudarytos 2024-01-25 Taikos sutarties sąlygas, nustatant, jog likusią neapmokėtą 199 252,20 Eur įsiskolinimo dalį UAB „Lukšių pieninė“ įsipareigoja atlyginti ŽŪK „Rešketėnai“ lygiomis dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiu, pirmąją įmoką sumokant iki sekančio mėnesio 30 dienos po teismo nutarties, kuria tenkintas šis UAB „Lukšių pieninė“ prašymas, įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė savo prašyme pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas, išdėstant neginčijamos skolos mokėjimą, nurodė aiškius argumentus bei įrodymus, patvirtinančius tiek teisinį prašymo pagrįstumą, tiek sudėtingą finansinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį duomenų, nepagrįstai nevertindamas kitų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2023-02-10 kreditorių susirinkimas nusprendė paskelbti UAB „Lukšių pieninė“ bankrutuojančia bendrove ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nuo šio sprendimo priėmimo dienos skolininkės atžvilgiu pradėjo galioti JANĮ nustatyti nemokumo bylos iškėlimo padariniai. Nors bendrovės bankroto procedūra buvo panaikinta, tačiau akivaizdu, jog jau vien tik kreditorių sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka rodo sudėtingą bendrovės finansinę padėtį.
9.2. Skolininkės akcininkui bei valdymo organams matant galimybę toliau tęsti Bendrovės veiklą bei išlaikant gyvybingumą atsiskaityti su kreditoriais, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2024-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-825-601/2024 pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimti atsisakė, nustatęs formalius pareiškimo trūkumus. Skolininkė 2024-04-23 pakartotinai kreipėsi Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir 2024-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-940-1060/2024 Kauno apygardos teismas apeliantės pareiškimą priėmė. Tokie bendrovės ketinimai buvo aiškiai išreikšti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir šią aplinkybę patvirtino JANĮ nustatyta tvarka pareiškėjui ir kitiems kreditoriams išsiųsti pranešimai dėl nemokumo bylos inicijavimo. Skolininkės akcininkui ir valdymo organams priėmus sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai rodo, jog bendrovė patiria finansinius sunkumus. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Teismui atsisakius tenkinti skolininkės prašymą bei išdavus vykdomąjį raštą taikos sutartyje numatytomis sąlygomis, priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, buvo pažeistas JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas bei kreditorės teisėms nepagrįstai suteiktas prioritetas, tokiu būdu paneigiant kitų kreditorių, suteikusių bendrovei pagalbą, interesus.
9.3. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl itin didelės sumos apmokėjimo, t.y. skolininkė geranoriškai pripažino bendrą savo įsiskolinimą 247 502,20 Eur dalyje, įsipareigojant mokėti net po 27 500 Eur dydžio mėnesines įmokas. Šiuo metu įsiskolinimas sudaro 199 252,20 Eur. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas bendrovės prašymo šiuo aspektu nenagrinėjo ir neatsižvelgė į tai, jog finansinius sunkumus patiriančiai įmonei nurodyta įsiskolinimo suma yra išties didelė.
9.4. Teismas nevertindamas apeliantės išdėstytų argumentų dėl patiriamų finansinių sunkumų, didelį dėmesį skyrė pareiškėjo ŽŪK „Rešketėnai“ finansinės padėties analizei. Tačiau aktualios teisės normos ar teismų praktika nenumato, jog kreditoriaus finansinės padėties pablogėjimas gali sudaryti pagrindą atmesti skolininko prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymą, nekeičiant šalių susitarimo esmės. Pažymėtina tai, jog bendrovė neprašė sumažinti pačios skolos dydį, apsiribodama tik prašymu nustatyti mažesnes įmokas, prailginant skolos mokėjimą neženkliam terminui. Atitinkamai vertintina, jog tokia aplinkybė niekaip neprieštarauja šalių lygiateisiškumo principui ir nepažeidžia kreditorės interesų.
9.5. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjui ŽŪK „Rešketėnai“ išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutartį. Pagal tokią teismo nutarties formuluotę pareiškėjas įgijo teisę gauti vykdomąjį raštą visai 247 502,20 Eur skolos sumai, dėl kurios išmokėjimo buvo susitarta 2024-01-31 teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi. Tačiau, apeliantės vertinimu, tokiu būdu buvo pažeista CPK 646 straipsnio 3 dalis, kurioje yra aiškiai įtvirtinta, jog teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Iš to darytina išvada, jog teismas neturėjo jokio pagrindo išduoti vykdomojo rašto visai pradinei įsiskolinimo sumai, motyvuojamoje nutarties dalyje tik užsimindamas apie įpareigojimą kreditoriui nurodyti antstoliui neįvykdytos taikos sutarties dalį vykdomojo rašto pateikimo vykdymui metu, o turėjo nurodyti aiškią ir konkrečią nutarties priėmimo metu fiksuojamą bendrovės likusios skolos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo atsakovei nevykdant taikos sutarties sąlygų bei atmestas skolininkės prašymas dėl taikos sutarties vykdymo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-01-31 nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjai ŽŪK „Rešketėnai“ (kreditorius) ir UAB „Lukšių pieninė“ (skolininkė) susitarė dėl 247502,20 Eur įsiskolinimo (240873,62 Eur skolos ir 6628,58 Eur palūkanų) sumokėjimo pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką dalimis kas mėnesį po 27500,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki 2024-01-31, visą sumą sumokant iki 2024-09-27. Taikos sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad skolininkei tinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, kreditorė įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokių išieškojimo iš skolininkės veiksmų. Taikos sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad, jeigu „skolininkė tinkamai nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, t. y. tuo atveju, jeigu skolininkas pavėluos atlikti bent vieną iš numatytų mokėjimų, skolininkė kreditoriaus reikalavimu privalės nedelsiant sumokėti kreditoriui visą nesumokėtą skolos likutį. Šalys aiškiai susitaria, kad kreditorius turi teisę šia nuostata naudotis savo nuožiūra ir aplinkybė, kad kreditorius, skolininkei vėluojant atsiskaityti, nepareikalavo sumokėti visą sumą, nereiškia, kad kreditorius atsisakė teisės pareikalauti nedelsiant sumokėti visą skolos likutį. Skolininkė žino ir supranta, kad pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus ir kreditoriui pareikalavus sumokėti visą nesumokėtos skolos likutį, skolininkė privalės įvykdyti šį reikalavimą, o neįvykdžius - kreditorius turės teisę kreiptis į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą“.
13. Skolininkui nevykdant taikos sutarties sąlygų, pareiškėjas ŽŪK „Rešketėnai“ pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
14. Skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ pateikė prašymą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutarties vykdymo pakeitimo, prašydama nustatyti, jog likusią neapmokėtą 206252,20 Eur įsiskolinimo dalį UAB „Lukšių pieninė“ įsipareigoja atlyginti ŽŪK „Rešketėnai“ lygiomis dalimis per 12 mėnesių (po 17187,86 Eur per mėnesį), pirmąją įmoką sumokant iki sekančio mėnesio 30 dienos po nutarties, kuria išspręstas šis prašymas, įsiteisėjimo.
Dėl skundo argumentų
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai, neįvertinęs atsakovės nurodytų argumentų dėl būtinumo pakeisti nutarties vykdymo tvarką, taip pat neįvertinęs prašyme išdėstytų aplinkybių dėl sunkios apeliantės finansinės padėties, dėl priimto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą nagrinėjamu klausimu, su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
16. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019).
17. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad atsakovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties ir neperveda po 27500,00 Eur per mėnesį. Apeliantė atsakydama į tai, pateikė teismui prašymą pakeisti taikos sutarties, patvirtintos 2024-01-31 teismo nutartimi, vykdymo tvarką, motyvuodama sunkia finansine padėtimi bei laikinais finansiniais sunkumais. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Lukšių pieninė“ taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka yra įvykdžiusi tik dalį taikos sutarties sąlygų - iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (2024-03-22), apeliantė pareiškėjui turėjo būti sumokėjusi 55000,00 Eur. Bylos duomenimis, atsakovė kreditoriui iki 2024-01-31 sumokėjo 27500 Eur, 2024-03-04 sumokėjo 13750 Eur, 2024-03-29 - 5000 Eur, 2024-04-25 – 2000,00 Eur. Taigi iš viso apeliantė pareiškėjui iki skundžiamos nutarties priėmimo (2024-05-08) buvo sumokėjusi 48250,00 Eur, nors pagal taikos sutarties sąlygas iki minėtos datos jau turėjo būti sumokėta 110 000,00 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui ŽŪK „Rešketėnai“ išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė prašydama pakeisti taikos sutartimi patvirtintą skolos mokėjimo išdėstymą ir leisti skolą mokėti lygiomis dalimis per 12 mėnesių po 17187,86 Eur per mėnesį, duomenų, kad bent tokio dydžio įmokas kreditoriui ginčo nagrinėjimo metu yra sumokėjusi, nepateikė.
19. Dėl apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jos nurodytų aplinkybių dėl sunkios įmonės finansinės padėties ir tuo pagrindu nepagrįstai atsisakė pakeisti nutarties vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą prašyme nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2012).
21. Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).
22. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad apeliantė neįrodė, jog jos turtinė padėtis ateityje pagerės ir ji bus pajėgi kas mėnesi mokėti po 17187,86 Eur dydžio įmokas bei, kad konkrečiu atveju egzistuoja aplinkybės dėl išimtinio ar ypatingo atvejo, kuris įgalintų būtinybę nukrypti nuo bendrosios nutarties vykdymo tvarkos. Apeliantės manymu, jos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo turėjo būti patenkintas, kadangi prašymo netenkinus, pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, pareiškėjui nepagrįstai suteikiamas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu, dar labiau pasunkėja įmonės finansinė padėtis.
24. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad konkrečiu atveju jos patiriami finansiniai sunkumai gali būti vertinti kaip išimtinis atvejis, suteikiantis pagrindą pakeisti teismo nutarties vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant atskirąjį skundą, nepateikė išsamių ir abejonių nekeliančių duomenų apie savo finansinę padėtį, taip pat neįrodė, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės ir ji galės vykdyti prievolę kreditoriui jos prašomomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis).
26. Sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinybės nepagrindžia ir apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo (kreditoriaus) finansinę būklę bei sprendė, kad kreditoriaus finansinės padėties pablogėjimas gali sudaryti pagrindą atmesti skolininko prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai neatitinka lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Pabrėžtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, priimant tokį sprendimą turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, bylos šalis, iš kurios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo priteistos atitinkamos sumos, neturi pasirinkimo laisvės nuspręsti, kokia jai priimtiniausia tvarka bus įvykdyti teismų procesiniai sprendimai, tačiau turi įvykdyti teismų procesinius sprendimus juose nurodyta tvarka. Priverstinio skolos išieškojimo procesas, kuris įgyvendinamas tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo teismo procesinio sprendimo gera valia, nėra skirtas minimizuoti absoliučiai visus skolininko turtinius praradimus, kurie gali atsirasti jo atžvilgiu pritaikius priverstinio skolos išieškojimo priemones. Taigi vien apeliantės papildomų finansinių sunkumų atsiradimo tikimybė, savaime nėra pagrindas modifikuoti teismo sprendimo įvykdymo tvarką apeliantei priimtiniausiu būdu.
27. Dėl apeliantės argumentų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2024-05-27 Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-940-1060/2024, atsakovei UAB „Lukšių pieninė“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartį apskundus apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu jai yra inicijuotas nemokumo (restruktūrizavimo) procesas, vykdomojo rašto (ne)išdavimui teisinės reikšmės neturi, kadangi teismui išdavus vykdomąjį raštą ir jį pateikus antstoliui priverstiniam vykdymui, antstolis, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti apeliantei nemokumo (bankroto arba restruktūrizavimo) bylą, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, tokį dokumentą privalės perduoti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė aplinkybių, kad pakeitus taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką apeliantės nurodytu būdu, kreditoriaus teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas (CPK 178 straipsnis).
28. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 646 str.3 d. nuostatas, nustatančias, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas ir nenurodė tikslios likusios skolos dalies sumos, tačiau motyvuojamoje dalyje aiškiai įvardino, kad vykdomasis raštas išduotinas neįvykdytai taikos sutarties daliai, įpareigojant išieškotoją ŽŪK „Rešketėnai“ nurodyti antstoliui neįvykdytos taikos sutarties dalį vykdomojo rašto pateikimo vykdymui metu. Tačiau siekiant pašalinti galimybę ateityje kilti šalių ginčams vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad vykdomasis raštas išduodamas pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutartį dėl neapmokėtos 206252,20 Eur skolos dalies.
29. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą ir vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrįstai nusprendė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo netenkinti kreditoriaus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo bei pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas apeliantės nurodytu būdu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad vykdomasis raštas išduodamas pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-01-31 nutartį dėl neapmokėtos skolos 206252,20 Eur dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo nutarties rezoliucinę dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ją išdėstyti taip:
Pareiškėjui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartį dėl likusios 206252,20 Eur skolos išieškojimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.