- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-264-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04103-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- G. T.
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-288-1136/2024 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui G. T. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur nuostolius, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2012 metais perdavė atsakovui prižiūrėti 15 bičių šeimų su aviliais, įvairų bityno inventorių, reikalingą bičių priežiūrai. Paaiškino, jog už perduotų bičių šeimų priežiūrą ieškovas atsakovui nemokėjo, tačiau atsakovas kiekvienais metais pasilikdavo bičių suneštą medų, dalį jo duodavo ieškovui.
3. Ieškovas teigė, kad 2023 metais atsakovas pranešė, jog nepageidauja tęsti šalių susitarimo ir bityno inventorių grąžino, išskyrus 15 bičių šeimų su aviliais. Taigi dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos įvertino 1 500,00 Eur suma, už kiekvieną bičių šeimą su aviliu po 100,00 Eur.
4. Taip pat nurodė, jog su atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl negalėjo būti susiklostę atlygintinio perleidimo nuosavybėn teisiniai santykiai, o dėl priimto bityno inventoriaus -priėmimo palaikymui santykiai.
5. Pažymėjo, kad apie bičių kritimą atsakovas jo neinformavo, o dėl įprastos rizikos – bičių kritimo dėl erkių daromos žalos, atsakovas galėjo atkurti bičių šeimas skaidant kitas bičių šeimas, kuriant dirbtinius spiečius, t. y. atsakovui atiteko bičių šeimų tinkamo valdymo rizika. Tvirtino, kad atsakovas nutraukė sutartį, tačiau negrąžino ieškovui jo gauto turto.
6. Nurodė, jog atsakovo bičių šeimų su aviliais įvertinimas medumi nepilnai atitiko tik 5 bičių šeimų su aviliais kainą ir tokio susitarimo tarp jo ir atsakovo nebuvo. Tvirtino, kad prašoma žala, vertinant vieną bičių šeimą su dėvėtu aviliu po 100,00 Eur, yra adekvati.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 950 Eur atstovavimo išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei liudytojų nurodytas aplinkybes sprendė, kad atsakovas iš ieškovo bityno išsigabeno tik 9 bičių šeimas su aviliais, o taip pat darė išvadą, jog ginčo šalis siejo ne priežiūros, o bičių šeimų su dėvėtais aviliais įsigijimas už jas sumokant medumi per 10 metų laikotarpį. Tokie teisiniai santykiai atitinka daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, reglamentuotus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.411-6.416 straipsniuose.
9. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog bičių šeimų su aviliais įsigijimo išsimokėtinai sutartis nebuvo sudaryta išimtinai ieškovo valia – pats patvirtino, kad pasitikėjo atsakovu. Byloje pateikta 2012 m. gegužės 1 d. Pažyma Nr. 9 netiesiogiai patvirtina, kad už ieškovo 9 bičių šeimas su aviliais atsakovas ieškovui per 10 metų pagal ieškovo poreikius atsiskaitys medumi. Minėta pažyma, parengta ūkininko (atsakovo) G. T. nenuginčyta, šia pažyma remtasi iš ieškovo gautas bičių šeimas įtraukiant į ūkininko ūkį bei fiksuojant 2013 m. kovo 1 d. kritusių bičių šeimų nurašymo aktu kritusias visas 9 bičių šeimas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pažymoje Nr. 9 nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu tai kartu sudarė pagrindą netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies normų, nes tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą bičių šeimų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį netiesiogiai patvirtina kitas rašytinis dokumentas, kuris nenuginčytas, ir laikyti, kad šalys susitarė dėl 10 metų laikotarpio, per kurį atsakovas duos ieškovui medaus už bites pagal ieškovo poreikius (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
10. Be to, byloje esantys duomenys apie perduotą ieškovui medaus kiekį, leidžia abejoti ieškovo teiginiais, kad buvo tartasi gauti medaus nuo kiekvieno bičių avilio po 1 kibirą. Priede prie Inventoriaus grąžinimo akto nurodyta, kad 2013 metais ieškovui buvo perduota didžiausias keikis medaus – 17,50 kg, o vėliau kiekis vis mažėjo ir paskutinius 2 metus (2021-2022 m.) ieškovui buvo perduota tik po 2 kg. Taigi, per visus priede nurodytus metus ieškovas daugiausiai gavo apie 1,17 kg medaus (pagal ieškovo nurodytą perduotą bičių šeimų skaičių - 15) arba pagal faktinį perduotų bičių šeimų skaičių (9) – 1,94 kg. Tokie skaičiai visiškai neatitinka ieškovo teiginių apie sutartą perduotiną medaus kiekį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas bet kokia forma būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl susitarimo (dėl medaus kiekio) nesilaikymo.
11. Tai, kad ginčo šalis nesiejo bičių priežiūros – paslaugų teikimo teisiniai santykiai gali netiesiogiai patvirtinti ir paties atsakovo veiksmai, kuomet 2013 m. kovo 1 d. užfiksavus visų iš ieškovo gautų bičių šeimų kritimą, atsakovas iki 2022 metų duodavo ieškovui medaus. Ieškovas neįrodinėjo, kad buvo tartasi, kaip elgsis atsakovas, ir tokiu atveju, kai žūsta visos ieškovo perduotos bičių šeimos.
12. Pagal CK 6.411 straipsnio 1 dalį, perduotų išsimokėtinai daiktų nuosavybės teisė į šiuos daiktus išlieka pardavėjui iki pirkėjas neatsiskaito pagal sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 10 metų duodavo ieškovui medaus pagal ieškovo poreikius, ieškovas dėl atsiskaitymo jokių pretenzijų nereiškė, todėl suėjus 10 metų terminui, atsakovas neteko pagrindo atsiskaityti medui ieškovui už bites, jam perėjo bičių šeimų su dėvėtais aviliais nuosavybė ir ieškovas nebeteko teisės reikalauti grąžinti perduotas 9 bičių šeimas su aviliais.
13. Taigi teismui pripažinus, kad tarp šalių sudarytas bičių šeimų su aviliais įsigijimo išsimokėtai sandoris pasibaigė, nėra pagrindo kilti sutartinei atsakomybei ir ieškovui reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.256 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur nuotolių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo sudaryta daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, o taip pat nepagrįstai nepripažino, jog buvo perduotas 15 bičių šeimų skaičius.
14.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino to, jog iki bičių bei inventoriaus perdavimo atsakovui, ieškovas bites su inventoriumi buvo patikėjęs prižiūrėti kitam profesionaliam bitininkui V. A., kuris grąžino ieškovui 15 bičių šeimų ir inventorių 2011 m. birželio 5 d. Iš pateikto į bylą elektroninio laiško ir SMS pranešimo, kuriuos rašė liudytojas V. A. (I tomas 64 lapas) ieškovui, matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime 2011 metais buvo 5 aviliai su bitėmis, o (duomenys neskelbtini) kaime – 10 avilių su bitėmis. Šias aplinkybes liudytojas patvirtino 2024-01-24 teismo posėdyje. Be to, atsižvelgus į liudytojų D. R. ir V. P. parodymus, matyti, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas iš ieškovo gavo ne 9, bet 15 bičių šeimų su aviliais.
14.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo šeimos narių nurodytomis aplinkybėmis, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.
14.4. Pažymima, jog išnagrinėjus bylą, esant skirtingiems byloje surinktiems įrodymams dėl bičių šeimų skaičiaus, ieškovo atstovas kreipėsi į Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybą dėl jų disponuojamos informacijos apie atsakovo turėtą bičių šeimų skaičių. Pateiktas prašymas buvo persiųstas Valstybės įmonei „Žemės ūkio duomenų centras“, kuri 2024 m. kovo 8 d. atsakyme pateikė turimus duomenis apie atsakovo deklaruotą bičių šeimų skaičių, t. y. 2012 m. sausio 20 d. atsakovas turėjo 8 bičių šeimas, o 2012 m. rugpjūčio 1 d. jau 22 bičių šeimas. Skirtumas sudaro 14 bičių šeimų. Iš bylos duomenų matyti, kad bičių šeimų perdavimas įvyko 2012 metų pavasarį. Taigi registre sukaupti duomenys liudija bičių šeimų padidėjimą 20112 m. rugpjūtį 14 vienetų. Tai liudija, kad labiau tikėtini yra ieškovo, V. P. ir D. R. parodymai apie perduotas 15 bičių šeimų, o ne atsakovo ir D. B. bei V. B. parodymai apie gautas 9 bičių šeimas. Be to, registro duomenų pagrindu gali spręsti ir apie vėlesnį atsakovo turimų bičių šeimų skaičiaus kitimą. Atsakovas teigia, kad 2013 m. pavasarį žuvo 9 bičių šeimos, kurias jis buvo gavęs iš ieškovo. Vis tik registro duomenys rodo, 4 kad 2013 metų liepą atsakovas deklaravo 18 bičių šeimų, t. y. 4 mažiau, nei 2012 m. vasaros pabaigoje. Tai vėlgi rodo kad mažai tikėtini atsakovo teiginiai apie 9 bičių šeimų žūtį.
14.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsietai vertino tiek bičių šeimų su aviliais, tiek bityno inventoriaus perdavimą, kadangi būtent visų šių objektų perdavimas ir vėliau bityno inventoriaus grąžinimas leidžia pagrįstai spręsti, jog tarp šalių buvo sudaryti ne du atskiri susitarimai dėl bityno inventoriaus ir bičių šeimų, o vienas bendras susitarimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties egzistavimo nenustatė vieno iš esminių tokiems sandoriams reikšmingų elementų – šalių sutartos kainos bei fakto, taip pat ar ta kaina buvo sumokėta.
Šalies argumentai
14.6. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl 2012 – 2013 metais žuvusias bičių šeimas iš dalies neatitinka atsakovo teiktų deklaracijų apie laikomų bičių šeimų pokytį. Be to, atsakovas jokia forma neinformavo ieškovo apie bičių šeimų žuvimą, tačiau tęsė medaus perdavimą ieškovui.
14.7. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CK 1.93 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies normas bei nepagrįstai priskyrė vienašališkai atsakovo sudarytą dokumentą 2012 m. gegužės 1 d. pažymą rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems daikto pirkimo – pardavimo sandorio egzistavimą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad šalis siejo ne priežiūros, o bičių šeimų su dėvėtais aviliais įgijimo už tai atsiskaitant medumi santykiai, todėl ieškovui 10 metų jokių pretenzijų dėl kasmet teikiamo medaus nereiškus, šiuo metu keliamas reikalavimas dėl bičių šeimų ir avilių grąžinimo yra neteisėtas.
15.2. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai civilinę bylą nagrinėjo pareikšto reikalavimo ribose ir teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, o apeliaciniame skunde dėstomi liudytojų parodymai, ką visiškai pagrįstai pripažįsta ir pats apeliantas, negali būti įrodymais grindžiant buvusią tarp šalių sudarytą nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visa apimtimi ir tvirtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje kilusį ginčą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2024 m. kovo 8 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Žemės ūkio duomenų centras“ raštą, kuriame pateikiamas atsakovo ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašas. Įvertinęs pridedamo prijungti dokumento turinį, kreipimosi dėl jo pateikimo laiką (kreiptasi jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), o taip pat atsižvelgiant į tai, jog nėra byloje duomenų, kad pirmosios instancijos teismas tokį įrodymą būtų atsisakęs priimti ar nepagrįstai jo nepriėmęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiamo naujo įrodymo nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių kartu su apeliaciniu skundu pateiktą dokumentą atsisakoma priimti.
Dėl reikalaujamų nuostolių pagrįstumo
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, taip pat į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalys tarpusavyje susirašinėjo bei sprendė klausimus dėl perduotų bičių statuso, perdavimo pagrindo ar atsiskaitymo/ neatsiskaitymo aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo nustatyti ir įvertinti daugiau nei prieš 10 metų atliktus šalių veiksmus, kuriuos kiekviena iš šalių šiuo metu vertina skirtingai.
20. Vertindamas byloje kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą įrodyti tvirtinamas aplinkybes tenka tai šaliai, kuri teigia. Be to, ieškovas, kuris yra teisminio proceso iniciatorius, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.
21. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dėl perduoto bityno inventoriaus nekilo, todėl teismas šių aplinkybių nenagrinėja. Nors apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes tokiu būdu nėra atskleidžiama bendra nuomos teisinių santykių esmė ir pagrįstumas, tačiau pabrėžtina, jog būtent ieškovas šiuo atveju rengė ieškinį ir yra atsakingas, kokias aplinkybes ir kokiomis priemonėmis nutarė įrodinėti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nustatė aplinkybę dėl bityno inventoriaus perdavimo, tačiau vien šis dėmuo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai ar, kad tokia aplinkybė automatiškai pripažintina patvirtinančia egzistavusius nuomos teisinius santykius, juo labiau kad atsakovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad bityno inventorius jam nebuvo reikalingas, tačiau ieškovas nesutiko parduoti tik bičių su aviliais, o buvo nurodęs kartu atlaisvinti ir sandėlį su bityno inventoriumi. Pastebėtina, jog šalys išvis nesudarė jokio rašytinio susitarimo, todėl automatiškai pripažinti, kad šalys dėl visų perduotų daiktų bei objektų sutarė sukurti vienodus teisinius santykius nėra pagrindo.
22. Vertinant perduotų avilių su bitėmis skaičių, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi viena vertus, ieškovas neteikė jokių konkrečių įrodymų, susijusių su jo 2012 metais turėtų avilių su bičių šeimomis apskaita, konkretaus avilių su šeimomis kiekio fiksavimo, taip pat nesurašė jokio perdavimo atsakovui akto ir neapskaitė, koks konkrečiai kiekis šalių susitarimo metu buvo perduotas atsakovui. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nurodomus teiginius įrodinėjo tik liudytojo V. A. duomenimis, kurie yra 2011 metų, todėl jų pagrindu nėra galimybės daryti pagrįstos išvados dėl 2012 metais gyvų bičių šeimų kiekio, juo labiau kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nurodoma, o taip pat visuotinai žinoma, jog bičių priežiūra yra reikalaujanti daug pastangų, o taip pat, kad ne visos bičių šeimos gali išgyventi po žiemos, o dalis bičių šeimų žiemą gali mirti, o pavasarį palikti avilius.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant tarp šalių kilusio ginčo dėl perduotų avilių su bitėmis skaičiaus, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nėra esminė ir nesudaro lemiamos reikšmės pareikšto ieškinio nepagrįstumui.
24. Sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacijos bei iš to atitinkamai kylančių teisinių pasekmių, pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog iš atsakovo kasmet gaudavo atitinkamą kiekį medaus. Taip pat ieškovas neįrodinėjo, jog per tą laikotarpį nuo 2012 metų iki 2023 metų buvo kreipęsis į atsakovą dėl pernelyg mažo medaus kiekio, taip pat, kad atliko kokius nors veiksmus, susijusius su perduotų bičių būklės ir laikymo sąlygų aptarimu ar išsiaiškinimu, nustatymu ar visos bitės išgyveno po žiemos, ar nepasikrėtė ligomis bei kiek būtent jo perduotos bitės suneša medaus per atitinkamą laikotarpį, juo labiau kad būtent medumi ir vyko atsiskaitymas. Taigi byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad ieškovas kokiu nors būdu rūpinosi ar atsakovo teiravosi dėl jam perduotų bičių būklės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo dėstomais apeliacinio skundo argumentais, jog tarp šalių buvo sudaryta būtent nuomos sutartis.
25. Papildomai pažymėtina ir tai, kad bičių priežiūra yra pakankamai daug lėšų ir pastangų reikalaujanti veikla, turinti daug rizikų dėl bičių šeimų išgyvenimo ir gyvybingumo, todėl ieškovas, kuris kaip pats nurodo, turi patirties su bičių priežiūra, turėjo suprasti, kad jo, kaip jis teigia, nuomojamos bičių šeimos kiekvienais metais gali išmirti, todėl per 10 metų jokiu konkrečiu būdu dėl savo, kaip tvirtinama ieškinyje, nuosavybės būklės bei statuso nesikreipęs ieškovas šioje byloje nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių vertinti, kad jis išties sudarė bičių šeimų su aviliais nuomos sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.477 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Nors bitės iš esmės nėra sunaudojamas daiktas, tačiau iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad bičių gyvenimo trukmė gali būti nuo 60 dienų (darbininkė) iki 2-4 metų (bitės motinėlė), o taip pat kad tam, jog bitės būtų sveikos yra reikalinga atitinkama priežiūra. Tokios aplinkybės papildomai sustiprina vertinimą, kad ieškovas, perduodamas bites su aviliais atsakovui, nebūdamas jų pats apskaitęs, nepatikrinęs jų būklės bei per 10 metų nesikreipęs dėl bičių šeimų gyvavimo, neįrodė, kad 2012 metais sudarė bičių su aviliais nuomos susitarimą.
26. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog tokia neaiški ir teisiškai neapibrėžta situacija susidarė ir dėl ieškovo veiksmų, kadangi jis nesiekė sudaryti jokio rašytinio susitarimo dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo atsakovui, taip pat per daugiau nei 10 metų terminą nesikreipė dėl savo turto būklės ar situacijos įvertinimo, nereiškė pretenzijų, kad galimas nuomos mokestis medumi yra per mažas, nereiškė pretenzijų dėl bičių atsiėmimo. Tai, atsižvelgiant dar ir į aplinkybę, jog ieškovas kasmet gaudavo medaus iš atsakovo už perduotus avilius ir bičių šeimas, leidžia spręsti, kad buvo sudarytas ne nuomos, o pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sandoris. Vien tai, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios parduodamo turto kainos, sutartos šalių iš anksto, nėra pagrindas susiklosčiusius santykius vien tuo pagrindu kvalifikuoti kaip nuomos, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju sutarties kaina yra svarbus teisinių santykių elementas, todėl kainos neapibrėžtumas iš esmės yra tiek pat reikšmingas tiek santykius kvalifikuojant kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, tiek kaip nuomos sutartis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi į bylą paties ieškovo pateiktais ir nenuginčytais įrodymais, jog atsakovas per 2012-2022 metus ieškovui pateikė 97,50 kg medaus kiekį.
27. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl neva nepagrįsto pirmosios instancijos teismo rėmimosi suinteresuotų asmenų parodymais nekeičia pirmiau išdėstytų aplinkybių bei skundžiamu sprendimu padarytų išvadų. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodytų liudytojų parodymus iš dalies atitinka ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo paneigti, t. y. 2012 m. gegužės 1 d. atsakovo G. T. turto perdavimo ūkininko ūkio aktas Nr. 6, kuriuo jis perdavė ūkininko G. T. ūkiui 9 bičių šeimas su dėvėtais aviliais, įkainodamas avilį 15,00 Lt (4,34 Eur), o bičių šeimą – 150,00 Lt (43,44 Eur); 2013 m. kovo 1 d. kritusių bičių šeimų nurašymo aktas, kuriuo ūkininkas (atsakovas) G. T. nurašė 9 kritusias bičių šeimas, gautas 2012 m. gegužės 1 d. turto perdavimo ūkininko ūkiui aktu Nr. 6; Priedas prie Inventoriaus grąžinimo akto, kuriame nurodyta, kad atsakovas ieškovui per 2012-2022 metus pateikė 97,50 kg medaus.
28. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pirmiau išdėstytoms aplinkybėms neprieštarauja ir ieškovo nuosekliai tvirtintos aplinkybės, jog bityną prižiūrėjusio liudytojo V. A. duomenimis 2011 metais perduodant ieškovui jo bityną, liudytojas paliko 15 bičių šeimų su aviliais. Tokie duomenys, priešingai nei tvirtina ieškovas, nesudaro pagrindo išvadai, kad būtent 15 bičių šeimų išgyveno iki 2012 metų, o taip pat kad būtent tiek šeimų atsakovas išsivežė, juo labiau kad atsakovas savo apskaitą vedė ir fiksavo pasiimtų bičių kiekį, o ieškovas jokių duomenų nesižymėjo ir bičių perdavimo fakto niekaip nefiksavo, apskaitos nei iki atsakovui paimant bites, nei jų paėmimo metu, nevedė, taip pat net pats fiziškai nedalyvavo bičių perdavime. Papildomai pastebėtina ir tai, kad į bylą ieškovas taip pat neteikė jokių konkrečių duomenų, kad jis apskaitė ir nuosavybės teise valdė bent 15 avilių bičių dar iki perdavimo liudytojo V. A. priežiūrai.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš ieškovo atsakovui (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas.