Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. kurį laiką dirbo ir gyveno Vokietijoje vis grįždama į Lietuvą pas sūnų Pareiškėją ir savo motiną J. B.. Pareiškėjo ir jo motinos O. B. santykiai visada buvo artimi, jis buvo jos vienintelis vaikas. Nusprendusi daugiau laiko praleisti su savo vieninteliu sūnumi ir savo motina, ji 2020 metų rudenį grįžo visam laikui gyventi į Lietuvą, parsivežė visus savo turėtus asmeninio naudojimo daiktus, apsigyveno kartu su Pareiškėju ir savo motina J. B. jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). O. B. jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturėjo. Grįžusi į Lietuvą O. B. tikrinosi sveikatą: 2020-10-30 lankėsi akių klinikoje „(duomenys neskelbtini) “, kur buvo išsiųsta tolimesniam gydymui ir tyrimams į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Ten buvo hospitalizuota,buvo vykdytas akių gydymas.

Grįžusi iš ligoninės O. B. pradėjo prastai jaustis, jai pakilo temperatūra, dingo uoslė, atsirado kosulys, pradėjo dusti. Galiausiai, sveikatos būklei itin pablogėjus, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir O. B. išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) mirties liudijime užfiksuota mirties priežastis: abipusis plaučių uždegimas ir ūmus kvėpavimo nepakankamumas, plaučių trombembolija, kardiogeninis šokas, COVID-19 liga, nutukimas. Pareiškėjas rūpinosi motinos O. B. laidotuvėmis, nupirko karstą, pasirūpino kapavietės vieta ir įrengimu, kitais būtinais dalykais. Taip pat Pareiškėjas kreipėsi dėl vienkartinės laidojimo pašalpos išmokėjimo, kuri jam buvo išmokėta.

Po motinos O. B. mirties, Pareiškėjas sutvarkė jos daiktus: asmens tapatybės dokumentą ir kitus dokumentus, drabužius ir batus, kavos aparatą, stalo įrankių komplektą, puodų rinkinį, keptuvę, papuošalus, nuotraukų albumus, grynuosius pinigus - tai, ką ji buvo parsivežusi į Lietuvą.

Pareiškėjas O. B. nuotraukų albumus, grynuosius pinigus (apie 3 000 Eur), puodus, keptuvę, kavos aparatą pasiėmė sau ir juos naudoja, kitus daiktus kol kas sandėliuoja.

Kadangi Pareiškėjas žinojo, kad jokio nekilnojamojo turto ar registruojamo kilnojamojo turto O. B. neturėjo, todėl manė, jog po jos mirties nėra reikalinga kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi jo žiniomis, visas jos turtas buvo kilnojamas, kurį ji turėjo gyvendama adresu (duomenys neskelbtini). 2022 metų vasarą, betvarkant įvairius dokumentus, tarp kurių buvo laikomi ir O. B. įvairūs dokumentai, buvo surasti dokumentai, susiję su O. B. privačiu pensijų kaupimu: (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sutartis CU Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini) “ (2007 metais pakeistas pavadinimas į Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), 2007-01-22 (duomenys neskelbtini) raštas dėl asmeninės pensijų fondo sąskaitos įmokėtų įmokų, 2020-04- 15 (duomenys neskelbtini) metinė pensijų fondo sąskaitos apžvalga, kiti su pensija susiję dokumentai. 2020-04-15 (duomenys neskelbtini) metinės pensijų fondo sąskaitos apžvalgoje nurodyta, kad 2019-12-31 buvo sukaupta 2236,29 Eur suma. Kreipusis į draudimo bendrovę, žodžiu buvo nurodyta, jog O. B. sąskaitoje yra sukaupta pinigų, tačiau juos išmokėti galima tik palikimą priėmusiam asmeniui.

O. B. kitų vaikų nei sutuoktinio neturėjo, Pareiškėjo žiniomis, testamentas sudarytas nebuvo. Mano, jog Pareiškėjas yra vienintelis asmuo, kuris priėmė savo motinos O. B. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti kaip savo.

CK 5.2 str. numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. CK 5.11 str. 1 d. įtvirtinta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013- 01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visa palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Pareiškėjas po motinos O. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą, tokiu būdu priimdamas visą jos palikimą: sutvarkė ir pasiėmė sau jos asmeninius daiktus, dokumentus, papuošalus, fotoalbumus, pinigus. Dokumentus, papuošalus, fotoalbumus pasiliko sau kaip prisiminimą, grynuosius pinigus pasiėmė asmeniniam naudojimui, batus bei drabužius sandėliuoja, tikisi juos atiduoti labdarai. Nekilnojamojo turto ar registruoto kilnojamojo turto O. B. neturėjo, tačiau paaiškėjo, jog yra sukaupta tam tikra suma privačiame pensijų fonde.

Pareiškėjui iškilo būtinybė kreiptis į teismą nustatyti juridinį faktą, jog jis priėmė savo motinos O. B. palikimą, kad galėtų gauti O. B. sukauptas lėšas iš privačių pensijų fonde. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pareiškėjo pateikto gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas yra mirusios O. B. gim. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pateiktu medicininiu mirties liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjo motina O. B. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad O. B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi savo išvykimą gyventi į Vokietiją.

Pateiktu Š. B. prašymu gauti paramą mirties atveju patvirtinama, kad Š. B. kreipėsi dėl laidojimo pašalpos gavimo už mirusią motiną O. B., o banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą kliento sąskaitoje patvirtinama, kad Kauno miesto savivaldybės administracija Š. B. (duomenys neskelbtini) išmokėjo laidojimo pašalpą už mirusią O. B..

2020-12-10 kvitu patvirtinama, kad pareiškėjas sumokėjo Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ už kapo duobės iškasimą ir užkasimą O. B..

Iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjas turi pas save motinos sukneles, batus, bei puodų komplektą.

Iš 2020-04-15 uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės (duomenys neskelbtini) “ pranešimo O. B. matosi, kad jai buvo pranešta apie 2019 m sukauptas pensinio draudimo lėšas bei esamą sukauptų pensinio kaupimo lėšų sumą.

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Pareiškėjas po motinos O. B. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jis po motinos mirties priėmė jos palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi pareiškėjas galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str.numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Š. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo motinos O. B. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.