- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-356-1053/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44158-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo15 d. nuosprendžio, kuriuo O. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato ir laiduotoja paskiriant V. S.. O. M. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 21 d. O. M. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir valstybės naudai konfiskuotas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. O. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2021 m. gruodžio 21 d. apie 12.10 val., Trakų r. sav., Dobrovolės k., Ateities g. 4 kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu O. M. (toliau ir – apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį dalyje dėl jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų, nekonfiskuoti jos vardu registruoto automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o konfiskuoti 20-30 procentų šio automobilio vertės arba paskirti jai įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Apeliantė skunde teigia, kad savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, pažada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti nusikaltimų, toks įvykis jai pirmas gyvenime, dėl jo labai išgyvena. Yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, augina 3 vaikus, padarė išvadą dėl netinkamo savo elgesio, savo noru išklausė 4 akademinių valandų mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, lanko anoniminių alkoholikų kursus, pozityvios tėvystės mokymus, dailės terapijos mokymus.
2.2. Apeliantė teigia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui suvaržys ją labiau negu reikia bausmės tikslams pasiekti, jai teisė vairuoti yra labai reikalinga, kadangi reikia važiuoti į darbą, kuris yra Vilniuje, o ji gyvena Trakų rajone. Be automobilio jai į darbą nuvykti yra labai sunku, autobusai iki pačios darbovietės nevažiuoja, be to 2 jos vaikai yra nepilnamečiai, kuriais reikia pasirūpinti, sunku netgi nuvykti į parduotuvę. Automobilis reikalingas ir dėl to, kad patyrė sudėtingą kojos lūžį, buvo daroma operacija, ilgą laiką negali vaikščioti, po gydymo bus reikalinga reabilitacija, į kurią reikės važinėti kasdien. Apeliantė pažymi, kad įvykio metu niekas nenukentėjo, ji jau patyrė nepatogumus gyvenime ir darbe.
2.3. Apeliantė skunde pažymi, kad automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau jis priklauso jos dukrai V. S., nes dukra davė pinigus automobilio pirkimui, o apeliantė jį registravo, kad būtų pigesnės draudimo įmokos. V. S. šiuo automobiliu kas dieną važinėja į kelias darbovietes, todėl jis yra jai reikalingas. Apeliantės dukra dirba UAB „I“ adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės bendrosios praktikos slaugytoja, taip pat vykdo slaugą namuose, pas pacientus vyksta nuosavu automobiliu, tuo pačiu, kuris yra konfiskuotas. Ji tik kartais paskolindavo šį automobilį apeliantei. Jeigu teismas nuspręstų skirti jai įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, apeliantė prašo leisti ją sumokėti dalimis.
2.4. Apeliantė skunde teigia, kad jai gali būti skiriamas automobilio vertės dalies konfiskavimas, kadangi visos vertės sumos nesugebėtų sumokėti, nes gauna nedideles pajamas ir augina 3 vaikus, dėl kojos traumos yra nedarbinga.
2.5. Apeliantė skunde akcentuoja, kad bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės paleidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir tikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Žana Sokolovska prašo O. M. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei turto konfiskavimą O. M., tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino O. M. asmenybę, bylos aplinkybes ir atsižvelgė į skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus.
3.2. Prokurorės nuomone, teismas pagrįstai skyrė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 21 d., atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką susijusią su transporto saugumu, į kaltinamosios neblaivumo laipsnį 2,30 prom., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Sutiktina ir su teismo paskirtu turto konfiskavimu, kadangi automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
3.3. Atsiliepime daroma išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog bus pasiekti baudžiamojo poveikio priemonių tikslai sumažinus jų apimtį, todėl tik jų kompleksas padės pasiekti prevencinius tikslus ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji O. M. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės klausimų neginčija, o tik nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju O. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
6. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės ji nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuoto nusikaltimo, todėl skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai konstatuota, jog šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018).
9. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018).
10. Apeliaciniame skunde O. M. nurodo, kad minėtas automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau jis priklauso jos dukrai V. S., nes dukra davė pinigus automobilio pirkimui, o apeliantė jį registravo, kad būtų pigesnės draudimo įmokos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių apeliacinio skundo teiginių nepatvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį, jo viduje be kitų buvo rasta ir vaikiška kėdutė (b. l. 12-17). Teisiamojo posėdžio metu apklausiama apeliantės dukra laiduotoja V. S. parodė, kad ji šeimos nėra sukūrusi. Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad O. M. turi 2 nepilnamečius vaikus – O. M., gim. 2013 m. sausio 11 d., ir K. M., gim. 2009 m. spalio 20 d.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. S. šiuo automobiliu kas dieną važinėja į kelias darbovietes, todėl jis yra jai reikalingas, ji yra bendrosios praktikos slaugytoja, vykdo slaugą namuose ir pas pacientus vyksta konfiskuotu automobiliu. Tačiau iš teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuotų O. M. ir V. S. parodymų matyti, kad į darbą V. S. vyksta taksi, kurio išlaidas apmoka darbovietė, kartais į darbą važiuoja automobiliu; tais atvejais kai į darbą važiuodavo taksi, O. M. naudodavosi automobiliu. V. S. nurodė, kad aptariamo įvykio dieną dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad įvykio metu gyveno kartu su motina. Teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad gyvena Vilniuje, bet kas antrą dieną, ar net kiekvieną dieną atvažiuoja pas O. M..
13. Iš VĮ „R“ duomenų matyti, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas O. M. vardu (b. l. 24). Aptarti duomenys leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad O. M. ne tik formaliai registravo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau juo realiai naudodavosi kaip nuosavu, kas paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad minėtas automobilis išimtinai priklauso tik V. S..
14. O. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo klausimą, tačiau ji savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė turto konfiskavimą reglamentuojančias nuostatas. Teisėju kolegija, įvertinusi į O. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir į kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu O. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.
15. O. M. nusikalstamą veiką padarė būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, jai buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, automobilį vairavo dienos metu, kai yra intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas, automobilį vairavo žiemos metu, kai kelio danga yra slidi, nesuvaldė automobilio ir iš dalies nuvažiavo nuo kelio. Šios aplinkybės rodo, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, ji savo neteisėtais veiksmais sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Stiprius alkoholinius gėrimus vartojo dienos metu, iš anksto žinodama, kad reikės vykti į kirpyklą. Kodėl vartojo alkoholį, paaiškinti negalėjo. Žinodama, kad yra neblaivi, nusprendė vairuoti automobilį siekdama nuvykti nebūtinos paslaugos. Iš pačios O. M. ir laiduotojos V. S. paaiškinimų matyti, kad apeliantė galimai turi problemų su alkoholio vartojimu.
16. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jos šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Kaip matyti iš jau aptartų apeliantės ir laiduotojos parodymų, V. S. padeda O. M. finansiškai, dažnai pas ją lankosi, padeda buityje. O. M. nurodė turinti kitą automobilį, tačiau jis yra sugedęs. Nors O. M. turi išlaikytinių, tačiau gauna pajamas (b. l. 152), kurios, kolegijos vertinimu, yra pakankamos šeimos poreikiams patenkinti. Todėl automobilio konfiskavimas nesukels nei jai, nei jos šeimai nepakeliamų finansinių sunkumų.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo
17. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas, kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
18. Apeliantė skunde teigia, kad savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, pažada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti nusikaltimų, toks įvykis jai pirmas gyvenime, dėl jo labai išgyvena. Yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, augina 3 vaikus, padarė išvadą dėl netinkamo savo elgesio, savo noru išklausė 4 akademinių valandų mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, lanko anoniminių alkoholikų kursus, pozityvios tėvystės mokymus, dailės terapijos mokymus.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu atleidus O. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliaciniame skunde minimos aplinkybės neabejotinai buvo įvertintos. Kita vertus, iš BK 67 straipsnio 2 dalies seka, kad net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl teismui nėra privaloma pakartotinai vertinti aplinkybes, sudarančias pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.
20. Padarytos nusikalstamos veikos ir O. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios yra vertintinos ir skiriant BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, jau yra aptartos šioje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui skyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Kaip minėta, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).
21. Kolegija pažymi, kad O. M. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas skirta 2 metų laikotarpiui, kuris yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis. Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas padarytos veikos pavojingumui ir O. M. asmenybei.
22. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždrausdamas O. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su O. M. asmenybe, todėl panaikinti/pakeisti turto konfiskavimą ir/ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės O. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.