Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2022 m. gruodžio 29 d. 4.39 val. naktiniame bare (duomenys neskelbtini), paėmusi ant baro stalo stovėjusį stiklinį bokalą ir laikydama jį dešinėje rankoje, sudavė juo vieną kartą nukentėjusiajam L. M. į galvą, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam L. M. muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo klube su draugais ir prasidėjo muštynės. Ji paėmė stiklinę ir metė, buvo neblaivi.

Atsakydama į klausimus parodė, kad kaltinime laikas ir vieta yra nurodyti teisingai. Ji paėmė bokalą, laikė jį dešinėje rankoje ir sudavė juo nukentėjusiajam į galvą. Dėl neblaivumo neprisimena, dėl kokių priežasčių taip įvyko, gailisi. Su nukentėjusiojo pareikštu 1000 Eur civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka pilnai, dalį žalos (500 Eur) jau atlygino, o likusios dalies (500 Eur) dar neatlygino, nes neturėjo pinigų. Užimtumo tarnyba nepadeda susirasti darbo, todėl ieško savarankiškai virėjos darbo. Pinigų duoda draugas. Per porą mėnesių galėtų atlyginti likusią žalą nukentėjusiajam. Šiuo metu (duomenys neskelbtini). Sutiktų dirbti viešuosius darbus. Atsiprašo nukentėjusiojo (pastaba – nukentėjusysis jos atsiprašymą priėmė).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 16 d. apklausta Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d., tiksliai nepamena, vakare arba jau po vidurnakčio, ji atėjo į kažkokį barą, galbūt (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, prieš ateidama į barą ji jau buvo išgėrusi apie 1 l viskio. Kas vyko bare, ji nepamena, tačiau neneigia, kad dėl savo girtumo ji elgėsi netinkamai ir galėjo sužaloti kokį nors baro klientą. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 132–134).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 1 d. papildomai apklausta Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, sutinka su nukentėjusiojo L. M. pareikštu 1000 Eur civiliniu ieškiniu. Šiandien nukentėjusiajam yra pasiruošusi atlyginti dalį žalos, t. y. 100 Eur. Įsipareigoja atlyginti 400 Eur iki 2023 m. vasario 17 d., o likusius 500 Eur – iki 2023 m. kovo 10 d. (b. l. 139–140).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 16 d. papildomai apklausta Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki šiol nesumokėjo 500 Eur nukentėjusiajam, nes niekur nedirba, neturi pajamų. Ją išlaiko jos motina, todėl savarankiško pragyvenimo šaltinio iki šiol neieškojo (b. l. 141–143).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. apklaustas nukentėjusysis L. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. nakties metu, apie 03.00 val., atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo kolegos J. G. ir kt. Prisėdo prie staliuko. Pastebėjo bare jam nepažįstamą merginą, (duomenys neskelbtini). Moteris vilkėjo rožinės spalvos džemperį, mūvėjo šviesios spalvos džinsus, avėjo tamsios spalvos batelius su blizgučiais. Merginos veido bruožus įsidėmėjo, atpažinti galėtų. Minėta mergina bare elgėsi įžūliai ir agresyviai, kibo prie kitų baro lankytojų, kėlė konfliktus. Ne išimtis buvo ir jo kolegės, prie kurių minėta mergina pradėjo kabinėtis, jas graibyti, bandė bučiuoti. Tai pastebėjęs, jis apibūdintą merginą atskyrė nuo kolegių, kad nekiltų konfliktų. Tuomet prie jų staliuko priėjo vyriškis, (duomenys neskelbtini), vilkėjo šviesios spalvos džemperį, šio vyriškio veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Šis, priėjęs prie jų staliuko, kažką pasakė, tačiau jis dėl garsios muzikos bare neišgirdo, ką pasakė. Pamena, kad jo apibūdintas vyriškis dešine ranka sudavė smūgį į veidą kartu su juo sėdėjusiam asmeniui, kuris nugriuvo ant žemės. Norėdamas išskirti konfliktuojančius vyriškius, jis atsistojo tarp įvykio vietoje buvusių asmenų ir staiga pajuto stiprų smūgį į galvos sritį. Praleidęs smūgį į galvą, iš karto suprato, kad jam suduota ne su ranka, nes smūgis buvo labai stiprus. Iš karto iš sužeistos vietos pradėjo bėgti kraujas. Kadangi jam buvo smogta ne iš priekio, o iš nugaros, paties smūgio momento jis nematė. Atsisukęs už savęs (iš smūgio atlikimo pusės) jis pastebėjo šalia esančią jo anksčiau apibūdintą merginą, kuri jam ir sudavė. Kadangi po smūgio jis išgirdo stiklo dūžio garsą bei pamatė ant žemės stiklo šukes, suprato, kad jam į galvą buvo smūgiuota stikliniu daiktu. Supratęs, kad jam prakirsta galva, jis nuskubėjo pas baro darbuotojus paprašyti servetėlių. Pareigūnus ir medikus iškvietė baro apsaugos darbuotojai. Iki jiems atvykstant, bare jis matė jam sudavusią merginą, kuri atsisukusi jam dar pasakė „per mažai gavai“. Jo apibūdinta mergina bendravo su policijos pareigūnais, kuriems jis nurodė, kad būtent ji sužeidė jį suduodama smūgį į galvos sritį iš nugaros su kietu, stikliniu daiktu (b. l. 33–35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d. apie 22.00 val. jis atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), ten šoko, gėrė alų. 2022 m. gruodžio 29 d. apie 04.20 val. pirmajame klubo aukšte prie jo priėjo nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, kuris pradėjo su juo kalbėti, bet jis nesuprato, ko minėtas vyras nori ir ką jam sako. Kai jis paklausė vyriškio, ko šis nori, vyriškis be jokio priežasties kitų asmenų akivaizdoje trenkė jam rankos kumščiu į smakrą. Kuria ranka trenkė, jis nepastebėjo, bet nuo smūgio pajuto skausmą ir nukrito ant žemės. Sąmonės neprarado, tik orientaciją (laikinai). Po šito prasidėjo susistumdymas tarp jam nepažįstamų žmonių. Jis pajuto fizinį skausmą ir suprato, kad jam praskelta apatinė lūpa, pajuto kraujo skonį. Atsikėlęs matė, kad vyko susistumdymas, vienam vyrui iš galvos bėga kraujas. Nuėjo prie apsaugos darbuotojo ir paprašė, kad šis iškviestų policiją, nurodė vyrą, kuris jam trenkė. Jam į smakrą trenkęs (duomenys neskelbtini) vilkėjo baltos spalvos megztiniu su kažkokiu užrašu, po to apsirengė tamsią striukę, kalbėjo lietuviškai. Prie jo kelis kartus ėjo nepažįstama moteris, kuri sakė, kad ji yra to vyro mergina, prašė vyriškiui atleisti, sakė, kad vyriškis durnas, nesupranta, ką daro. Pats vyras taip pat kelis kartus sakė, kad neatsimena, ką padarė, ir jį gėdino, jog elgiasi nevyriškai, nes kviečia policiją. Apsaugos darbuotojai vyro neišleido, o jis vyriškį parodė atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 88–90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 03.00 val. kartu su kolegomis L. M. ir kt. atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Prieš ateidami į šį barą, jau buvo pavartoję alkoholio. Jo kolega L. M. buvo išgėręs alaus, jis buvo pavartojęs džino su toniku, įvairių alkoholinių kokteilių. Negali įvertinti, kiek apsvaigęs jautėsi jo kolega L. M., tačiau jis pats buvo gana stipriai apsvaigęs, todėl negali prisiminti visų įvykio detalių. Pamena, kad jiems atėjus į minėtą barą, nebuvo laisvų staliukų, todėl jie prisėdo prie vieno iš laisvesnių staliukų, prie kurio jau sėdėjo, jeigu gerai pamena, du vyriškiai. Būdamas bare pastebėjo, kad ten buvo gana agresyvi jam nepažįstama mergina (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, mergina vilkėjo džemperiu ir kelnėmis, veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Kiek matė, įvykio vakarą minėta mergina elgėsi agresyviai, kibo prie baro klientų, taip pat ir prie jo kolegės. Kiek pastebėjo, vienu momentu jo kolegei ir pažįstamai šokant, minėta mergina bandė prieiti prie jų, tačiau draugės liepė merginai atsitraukti. Minėta mergina neatsitraukė, todėl jis bandė minėtą merginą atitraukti nuo savo draugių, užstojo jas nuo minėtos merginos savo kūnu. Iš merginos elgesio buvo galima suprasti, kad ji buvo apsvaigusi. Vienu momentu, tai galėjo būti po 04.00 val., jis nusprendė vykti namo, apsirengė, atsisveikino su savo kolega ir išėjo iš baro. Kiek pamena, jis kartu su kolege išėjo iš baro ir laukė atvažiuojančio iškviesto taksi, kuriuo planavo grįžti namo. Kiek pamena, jiems stovint prie baro, jis pamatė iš baro kartu su kažkokiu vyriškiu, kurio požymių neįsidėmėjo, išėjusią anksčiau jo apibūdintą merginą, kuriai vyriškis sakė „ką tu čia darai, einam iš čia“, tačiau jis į juos nekreipė dėmesio. Netrukus atvažiavo taksi automobilis ir jis išvyko namo, todėl nežino, kas vyko po to. Tuo metu, kai bare buvo sužalotas jo kolega L. M., jis jau buvo išėjęs iš baro, todėl nematė, kas pastarąjį sužalojo. Apie tai, kad bare buvo sužalotas jo kolega, jis sužinojo tik tada, kai tą pačią dieną su juo susisiekė pastarasis ir jam apie tai papasakojo (b. l. 96–98).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 125/2023(01) nustatyta, kad L. M. padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. gruodžio 29 d.); nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; po sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje; sužalojimas yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje kūno vietoje; nustatytame kūno sužalojime požymių, leidžiančių nustatyti sužalojusį objektą, neužsifiksavo (b. l. 64–65).

Iš 2022 m. gruodžio 29 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo (kopijos) nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. 04.40 val. į Bendrąjį pagalbos centrą iš telefono Nr. (nurodytas) paskambinęs asmuo informavo, kad 2022 m. gruodžio 29 d. 04.20 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras pokalbio metu dėl nesuprantamų priežasčių rodydamas nepagarbą aplinkai trenkė kumščiu pareiškėjui į smakrą ir taip praskėlė apatinę lūpą bei sukėlė fizinį skausmą. Taip pat šiame bare moteris praskėlė vyrui galvą, vyras stipriai kraujuoja. Praneša apsaugos darbuotojas, visi vietoje. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja telefonu informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, kad 2022 m. gruodžio 29 d. 05.24 val. greitoji medicinos pagalba pristatė į ligoninę L. M., kuris paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 29 d. 04.45 val. klube (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas asmuo. Nustatyta galvos žaizda, asmuo paleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 69‑70).

Iš 2022 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas baras (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 71–86).

Iš 2023 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 99–100).

Iš 2023 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį užfiksavo vaizdo kameros, įrengtos bare (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 101–104).

Iš 2023 m. vasario 2 d. kitų objekto apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 105–106).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Nagrinėjamoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji Ž. B. prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydama, kad galimai 2022 m. gruodžio 28 d., tiksliai nepamena, vakare arba jau po vidurnakčio, ji atėjo į kažkokį barą, galbūt (duomenys neskelbtini); kiek pamena, prieš ateidama į barą ji jau buvo išgėrusi apie 1 l viskio; kas vyko bare, ji nepamena, tačiau neneigia, kad dėl savo girtumo ji elgėsi netinkamai ir galėjo sužaloti kokį nors baro klientą. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti, prieš tai išdėstyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusiojo L. M., liudytojų M. P. ir J. G. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 125/2023(01), 2022 m. gruodžio 29 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašas (kopija), 2022 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. sausio 27 d. ir 2023 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokolai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog Ž. B. 2022 m. gruodžio 29 d. 4.39 val. naktiniame bare (duomenys neskelbtini), paėmusi ant baro stalo stovėjusį stiklinį bokalą ir laikydama jį dešinėje rankoje, sudavė juo vieną kartą nukentėjusiajam L. M. į galvą, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam L. M. muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, kaltinamosios Ž. B. tyčiniai veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę Ž. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, sudavė vieną smūgį stikliniu bokalu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, šis jos atsiprašymą priėmė. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – neteista (b. l. 121), per penkerius metus tris kartus bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 119–120), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba (b. l. 117), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 118), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), įpareigojat kaltinamąją neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji Ž. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 153–154), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 41). 2023 m. vasario 1 d. sudarytu susitarimu dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamoji sutiko su L. M. pareikštu civiliniu ieškiniu, atlygino dalį – 100 Eur – padarytos žalos, įsipareigojo iki 2023 m. vasario 17 d. atlyginti 400 Eur žalos, o iki 2023 m. kovo 10 d. – 500 Eur (b. l. 44). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkei susitaikius (b. l. 11‑17). 2023 m. liepos 7 d. prašyme atnaujinti ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji neatlygino jam dalies padarytos neturtinės žalos – 500 Eur (b. 20–22). Prieš tai nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamoji atlygino nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos, o likusios 500 Eur žalos neatlygino, teisiamojo posėdžio metu patvirtino abu proceso dalyviai.

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu susitarimo dėl žalos atlyginimo nesilaikyta, dėl to ikiteisminis tyrimas atnaujintas (b. l. 24–26) ir baigtas surašius kaltinamąjį aktą bei perdavus bylą teismui, teismas nagrinėja ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą.

Minėtame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl įvykio metu patirto išgąsčio ir streso. Asmenų smurtinis ir konfliktinis elgesys jam yra nepriimtinas ir neįprastas, todėl įvykio metu nepažįstamos merginos smurtas jo atžvilgiu lėmė psichologinį sukrėtimą. Kurį laiką po įvykio jis jautė nerimą, įtampą. Iki šiol lankydamasis viešose susibūrimo vietose ir leisdamas laisvalaikį jis negali visiškai atsipalaiduoti, jaučiasi nesaugus, baiminasi, kad kas nors vėl jį užpuls be jokios priežasties. Be to, dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis turėjo pakeisti savo atostogų planus (b. l. 41).

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius matyti, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A‑219‑851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji, paėmusi ant baro stalo stovėjusį stiklinį bokalą ir laikydama jį dešinėje rankoje, sudavė juo vieną kartą nukentėjusiajam į galvą. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio dešinėje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė jo civiliniame ieškinyje nurodytus išgyvenimus ir, atitinkamai, neturtinę žalą. Kartu primintina, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad kaltinamoji nuoširdžiai dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, šis jos atsiprašymą priėmė, kaltinamoji dalį nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos savanoriškai atlygino, tačiau, neturėdama nei darbo, nei asmeninių pajamų, likusios nukentėjusiojo nurodytos žalos neatlygino. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichologinių išgyvenimų nukentėjusysis būtų nedarbingas, jam būtų skirtas medikamentinis gydymas, jis lankytųsi pas psichologus, būtų ilgam pakeitęs savo gyvenimo būdą ar įpročius. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies ir nustato 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamoji atlygino nukentėjusiajam dalį jo patirtos neturtinės žalos, todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas civilinio ieškinio dalyje dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamosios 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, priklijuotame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojat neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojat neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą L. M. civilinio ieškinio dalyje dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Ž. B. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39–45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

2) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas;

3) viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu;

4) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką;

5) nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.