Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-509-304/2021 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui J. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad internete buvo patalpintas skelbimas apie už 1800,00 Eur parduodamą automobilį „VW Caddy“, išvardytos savybės: 2007 m. gamybos, techninė apžiūra 2020 m. rugsėjo mėn., be defektų, daugiafunkcinis vairas, elektra valdomi veidrodėliai, signalizacija, palydovinė sekimo sistema, CD grotuvas, komentaruose nurodyta, kad automobilis ekonomiškas, geros techninės būklės. Pagal ieškovo P. A. ir atsakovo J. V. 2020 m. lapkričio 20 d. 17 val. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) atsakovas pardavė ieškovui automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 1650,00 Eur sumą. Sutartyje pažymėta, kad Automobilio rida 406000 km, galioja techninė apžiūra, yra nežymūs kėbulo defektai. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovas Automobilį įregistravo savo vardu. Iš Panevėžio Volkswagen centro 2020 m. lapkričio 25 d. paslaugų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas užsakydamas Panevėžio Volkswagen centre paslaugą nurodė, kad sklinda pašaliniai garsai iš generatoriaus dirželio, neveikia signalizacija, nesirakinėja durys su rakto pulteliu, neveikia radijas, neveikia 12 V lizdas peleninėje, nėra apdailos panelėje kairės pusės apačioje, neveikia galinis stiklo šildymas, veikia tik 5 juostos, neveikia galinis valytuvas ir galinis stiklo apiplovimas, salono ventiliatoriaus veikia tik 4 padėtis, užsidega „Check“ simbolis, mirksi pakaitinimo spiralė, dingsta trauka. Panevėžio Volkswagen centras diagnostiniu aparatu atliko Automobilio klaidų apklausą ir nustatė: „reikia keisti generatoriaus dirželį, įtempėją, generatoriaus sankabą, dėl signalizacijos reikia mėginti pririšti pultelį, jeigu jis geras, 12 V lizdui reikia tikrinti maitinimą, reikia keisti galinį stiklą, nes perdegęs kaitinimo elementas, sugedęs galinis valytuvo elektrinis varikliukas, reikia keisti, dėl apiplovimo reikia nuimti buferį priekinį ir tikrinti el. apiplovimo varikliuką, salono varžyno el. gedimas, keisti salono ventiliatorių, „Check“ dega dėl turbokompresoriaus defekto, reikia tikrinti vakuuminę sistemą, sugedęs aušintuvas, reikia keisti, neveikia 2-3 cilindro pakaitinimo žvakės, reikia keisti aušinimo ventiliatorių, neveikia el. vožtuvas n345, reikia tikrinti laidus, jis neužsimaitina, tepalo lygio matuoklė neveikia, reikia tikrinti maitinimus, radijo magnetolos el. gedimas, reikia keisti“. Taip pat Paslaugų užsakyme nurodyta, kad Automobilio ridą – 406059 km, taip pat sudaryta detalių sąmatą – 4401,11 Eur. Ieškovas už Automobilio diagnostiką sumokėjo 114,11 Eur, už Automobilio įregistravimą – 131,30 Eur.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

20. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams.

21. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

23. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

24. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

25. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas pirko naudotą Automobilį turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl jis tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Apeliantas prieš sutikdamas pirkti naudotą automobilį pats jo neapžiūrėjo, tačiau tai padarė pirkimo vietoje buvęs jo sūnus A. A., kuris apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš pirkimą atvykus apžiūrėti Automobilį jis užsivedė tik nuo kitos transporto priemonės, o užsivedus Automobiliui atsirado daug dūmų, šildymas veikė, esant nustatytai aukščiausiai padalai, signalizacijos netikrino, nes esant nusėdusiam akumuliatoriui negalėjo užgesinti, matė, kad Automobilio galinis stiklas yra apledėjęs, rasojo stiklai, prieš pirkimą automobiliu važiavo apie 10 metrų, nes lauke buvo slidu. Automobilį pirko tamsoje, todėl jo padangų neapžiūrėjo. Iš pirkimo vietos į Panevėžį grįžo nupirktu automobiliu.

27. Teisėjų kolegija, pažymi, kad iš liudytojo A. A. paaiškinimų daroma išvada, kad jis apelianto perkamą automobilį apžiūrėjo kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, iš jo apibūdintų Automobilio trūkumų matytų pirkimo metu, spręstina, kad automobilio pardavėjas transporto priemonės trūkumų neslėpė ir akivaizdžiai buvo matoma, kad Automobilis neužsiveda, neveikia tinkamai galinio lango šildymas, stiklai rasoja, salono ventiliatorius veikia, tik nustačius ant aukščiausios padalos. Nors akivaizdžiai buvo matomi minėti trūkumai, apeliantas, apžiūrėjus Automobilį A. A., jį nusprendė pirkti. Kiti apelianto nurodyti Automobilio trūkumai, kurie buvo nustatyti jį apžiūrėjus praėjus penkioms dienoms po transporto priemonės pirkimo, kaip neveikianti signalizacija, 12 V lizdas, neveikiantis galinis valytuvas, degantis „Check“ indikatorius, radijo magnetolos gedimas, yra lengvai pastebimas ir teismo vertinimu juos galėjo pastebėti transporto priemonę apžiūrėdamas, tikrindamas jos techninius duomenis atidus, rūpestingas vidutinis pirkėjas.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dalis Automobilio trūkumų nebuvo akivaizdūs, bet galėjo būti atitinkančiomis priemonėmis nustatyti autoservise. Pažymėtina, kad ir kiti nustatyti Automobilio gedimai nebuvo tokie, kad transporto priemonės nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, priešingai pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Automobilį naudoti pagal paskirtį galima. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs veiksmus, siekdamas paslėpti esamus ir galimus pastebėti trūkumus, priešingai atsakovas sudarė pakankamas sąlygas išbandyti pirkėjui Automobilį. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkėjas įsigydamas trylika metų eksploatuotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes eksploatuojamo automobilio detalės natūraliai nusidėvi. Pirkėjas teismo vertinimu turėjo visas galimybes patikrinti, nustatyti galimus trūkumus ir nuspręsti, ar esant nusidėvėjimui, konkretiems trūkumams, automobilio kaina pirkėją tenkina, ar ji yra per aukšta, ar iš esmės automobilis pirkėjui yra netinkamas. Pažymėtina, kad Panevėžio Volkswagen centro paslaugų užsakyme numatytas turbinos keitimas nauja už 1974,16 Eur, aušintuvo keitimas – už 453,36 Eur, galinio valytuvo variklio – už 221,68 Eur, taip pat nurodyta, kad reikia juos tikrinti, todėl neaišku, ar būtina atlikti naujų turbinos, aušintuvo ir galinio valytuvo variklio pirkimą ir montavimą, t. y., ar yra galimybė pašalinti esamų sutrikimus nekeičiant nurodytų detalių. Vien tik pasiūlymas keisti Automobilio detales nepatvirtina, kad minėti darbai tikrai yra būtini. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tikėtina Automobilio trūkumai gali būti pašalinti, t. y. trūkumai nėra esminiai ir nepašalinami. Be to vien tai, kad dėl įsigyto naudoto automobilio remonto apeliantas gali patirti išlaidas, ir tikėtina dėl eksploatuojamo automobilio gedimų šalinimo išlaidos neabejotinai gali būti patirtos ateityje šios aplinkybės dėl automobilio remonto išlaidų nėra pagrindas nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant Sutartį galiojo privalomoji techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Tačiau vien tai, kad skelbime apie Automobilio pardavimą buvo nurodyta, kad automobilis neturi defektų ir yra galiojanti transporto priemonės techninė apžiūra, pirkėjui esant atidžiam ir rūpestingai apžiūrint perkamą naudotą automobilį, nelaikytina esminiu kriterijumi sprendžiant dėl automobilio įsigijimo, juo labiau, kad apeliantui pardavėjas buvo sudaręs pakankamas sąlygas apžiūrėti Automobilį ir jo apžiūros metu buvo matomi trūkumai.

30. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ straipsnis).

31. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

32. Nagrinėjamu atveju automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir nurodytas vienas trūkumas – kėbulo nežymus defektas. Bet nėra nustatyta, kad atsakovas būtų privalėjęs nurodyti Sutartyje kitus trūkumus, kadangi ieškovo nurodyti Automobilio trūkumai nepatenka tarp privalomų, kurie nustatyti CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 2 punkte. Todėl šiuo atveju spręstina, kad atsakovas pareigą pateikti pirkėjui reikalaujamą informaciją įvykdė, o dėl kitų aplinkybių dėl nusidėvėjimo, dėl defektų jau pasisakyta.

33. Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2017; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apima tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

34. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog Automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateiktas Panevėžio Volkswagen centro paslaugų užsakymas, kuriame nenurodyta, kad pagal nustatytus gedimus Automobilio nebūtų galima eksploatuoti. Byloje nustačius, kad įsigyta transporto priemone po Sutarties sudarymo dalyvauti eisme buvo galima, apeliantas galėjo ją naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ką patvirtina ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė – apeliantas su įsigyta transporto priemone nuvažiavo apie 2000 km, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nustatyti trūkumai buvo paslėpti, daroma išvada, kad apeliantas nepagrįstai reikalavo taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį. Apelianto vertinimu jeigu atsakovas būtų atskleidęs informaciją apie visus automobilio gedimus, ieškovas nebūtų jo pirkęs. Ieškovo, apelianto kaip pirkėjo valią suformavo tikslios ir objektyvios informacijos apie automobilio būklę nepakankamumas. Atsižvelgiant į ieškovo galimybę apžiūrėti automobilį, jo defektus ir nuspręsti ar automobilis yra tinkamas, apelianto argumentai niekuo nepagrįsti.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, kad Automobilio įsigijimo metu nuo jo pardavėjas nuslėpė Automobilio trūkumus, priešingai, byloje esantys duomenys, pagrindžia aplinkybes, jog Sutarties sudarymo metu Automobilis galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad Automobilio trūkumai sužinoti apžiūrint apelianto atstovui automobilį ir sužinota iš pardavėjo informacija, apeliantui nekliudė priimti sprendimą įsigyti Automobilį už mažesnę nei skelbime buvo nurodyta kaina. Taip pat esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovas turėjo visas apsisprendimo galimybes automobilį įsigyti ar jo neįsigyti, t.y. sprendimą priėmė savo apsisprendimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, ir apeliantas, žinodamas Automobilio eksploatavimo trukmę ir ridą, bei kitus duomenis prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo Automobilį.

36. Ieškovas prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisių gynimo būdą – nutraukti 2020 m. lapkričio 20 d. sudarytą Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas pasirinko netinkamą ir neproporcingą savo teisių gynimo būdą. Iš esmės su atsakovo argumentais sutiktina. CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio ( paskutinė), išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 505-686/2016).

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties nutraukimas neatitiktų proporcingumo ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimų, nes atsakovas parduodamas apeliantui Automobilį neslėpė jo trūkumų ir sudarė apeliantui sąlygas apžiūrėti Automobilį, o sprendimą pirkti transporto priemonę apeliantas priėmė jo atstovui apžiūrėjus Automobilį (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, į tai, kad automobilis nėra naujas (13 metų senumo) ir dėl to gali turėti tam tikrų trūkumų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto prašomas taikyti jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trūkumams. Minėta, CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

40. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 968,00 Eur su PVM išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.