- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 1-1690-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13838-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- J. F.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. F. (J. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. F. 2021 m. gegužės 2 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais J. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. F. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2021 m. gegužės 2 d., apie 14 val. automobiliu važiavo nusipirkti produktų, buvo išgėręs degtinės. Nevartodavo alkoholio, dirbo (duomenys neskelbtini). Jau sveikata neleidžia vairuoti. Sūnus negeria, dirba (duomenys neskelbtini), geras vaikinas. Tai vienintelis jo sūnus. Automobilis priklauso sūnui. Gyvena su žmona. Nei sūnus nei žmona apie tai nežinojo. Apgadino kitą automobilį. Kišenėje rado tik tris eurus ir nusipirko 200 gr. degtinės, bet negėrė. Automobilis šiuo metu aikštelėje, įlenktas sparnas. Daugiau nebevažiuos. Teises atidavė policijai. Gėrė dėl ligos. Jis negeria, serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis sunkai vaikšto, dėl to važiavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. F. parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d., apie 10 val. būdamas namie, adresu (duomenys neskelbtini) išgėrė 250 g. degtinės. Vėliau apie 14 val. būdamas neblaivus sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti produktų, išėjo iš namų ir atsisėdo į jo sūnui Z. F. priklausantį automobilį ,,Tojota Corolla Verso“, raktai nuo automobilio gulėjo ant spintelės, kad pasiima automobilio raktus niekam nepasakė. Būdamas neblaivus užsivedė automobilį ir nuvažiavo iš namo kiemo (duomenys neskelbtini) link parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi netoli jo namų, apie 300 metrų. Ar važiuodamas link parduotuvės buvo į kažką atsitrenkęs pasakyti negali, bet kiek pamena išvažiuodamas iš kiemo užkabino kelio bortą. Ar buvo atsitrenkęs į kitą automobilį - neprisimena. Ar buvo vos nepartrenkęs pėsčiųjų neprisimenu. Atvažiavęs į ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelę pastatė automobilį, pastebėjo kad jis yra sudaužytas ir nuėjo į parduotuvę, ten produktų nenusipirko, nusipirko tik degtinės 200 g. butelį. Išėjęs iš parduotuvės nuėjo prie automobilio, tuo metu prie jo automobilių stovėjimo aikštelėje priėjo vyras, kuris jam pasakė, kad iškviečia policijos pareigūnus, kadangi jo automobilis yra sudaužytas, jis taip pasakė ne dėl asmeninės skriaudos, o tik dėl to, kad mašina buvo sudaužyta. Jis tikriausiai nepastebėjo, kad jis yra girtas. Kadangi matė kad automobilis yra sudaužytas, sutiko kviesti policiją, kaip ir minėjo galvojo, kad jį sudaužė į kelio bortą. Nori pažymėti, kad alkoholi vartojo tik namuose, išėjęs iš parduotuvės alkoholio nevartojo iki policijos atvykimo. Atvykusi policija kažką rašė ir jį išvežė į policijos įstaigą. Dėl padaryto labai gailisi ir prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojo duomenis pateiks vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Daugiau nieko papasakot negalėjo, kadangi papasakojo viską ką prisimena (b. l. 55).
Galimas laiduotojas Z. F. posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo sūnus, prašo atleisti tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Gyvena kartu su tėvu ir mama. Su tėvu kalbasi, jį vežioja atlikti (duomenys neskelbtini), matyt liga ir senatvė lėmė tokį jo elgesį. Jam paskambino policija ir pranešė, sakė, kad tėvui atvežtų vaistų, nes tėvas girtas padarė avariją. Nesitikėjo iš tėvo tokio poelgio. J. F. daugiau nevairuos, jam niekas to neleis. Tėvai jau (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini), dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuomojasi mašiną, nes jo mašina sudaužyta. Būtų sunku sumokėti užstatą. Tėvui prieš (duomenys neskelbtini) metų buvo (duomenys neskelbtini), metė rūkyti. Nedažnai vairuodavo, tik važiuodavo (duomenys neskelbtini). Tėčio pensija 520 Eur, mamos 300 Eur.
Kadangi J. F., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d., apie 14 val. būdamas adresu (duomenys neskelbtini) parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo kaip atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) g. automobilis ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas, t.y. automobilio priekis ir dešinė pusė, automobiliui sustojus aikštelėje iš automobilio vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus senyvo amžiaus vairuotojas, jis svirduliavo ir sunkiai kalbėjo. Kadangi suprato, kad jis yra neblaivus iš karto apie tai pranešė policijai. Iki atvykstant pareigūnams, ,,Toyotos“ vairuotojas buvo nuėjęs į ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš kur grižo su degtinės buteliu, kokios talpos nepasakys. Jo akivaizdoje prieš einant į parduotuvę ir po parduotuvės jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Kur jis apgadino savo automobilį pasakyti negali, nes nematė jo sugadinimo fakto (b. l. 13-14).
Šalies argumentai
A. L. prašyme nurodoma, kad jis šių metų gegužės 2 d. stovėdamas (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė atvažiuojantį ,,Toyota Corrola Verso“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai apgadintą. Jam įvažiavus į aikštelę iš jo išlipo akivaizdžiai neblaivus senyvo amžiaus vairuotojos. Įsitikinus, kad vairuotojas yra neblaivus iškvietė pareigūnus (b. l. 10).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad J. F., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 2 d., apie 14:20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. F. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d. (b. l.1).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 2 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje kelių policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sulaikė neblaivų vairuotoją, J. F., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš neblaivumo nustatymo akto duomenų bei alkotesterio ,,alcotest6810 Nr. ARBL-0751“ kvitų rodmenų matyti, kad J. F. 2021 m. gegužės 2 d., 14.23 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,18 promilių girtumas, 14.42 val. nustatytas 2.26 promilių girtumas (b. l. 16-17).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apgadintas automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratlankis (b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų nuotraukų matyti automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 20-22).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. F., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 24).
Iš ,,Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Toyota Corolla 2 D-4D Combi“ vidutinės transporto priemonių kainos Lietuvoje su PVM yra 2580 Eur (b. l. 27).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Be J. F. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. L. parodymais (b. l. 13), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 17), alkotesterio rodmenų kvitais (b. l. 16), tarnybiniais pranešimais (b. l. 1,9) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. F. 2021 m. gegužės 2 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šioje byloje nustatyti visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką J. F. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, byloje nėra asmenų pripažintais nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovai. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, (duomenys neskelbtini), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino neigiamai, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad kaltinamasis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Todėl teismo vertinimu yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų Z. F.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Z. F. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie jo gydymą priklausomybės ligų centre nėra, dirbantis, vykdo (duomenys neskelbtini). Pateiktame prašyme Z. F. nurodo, kad gyvena su tėvais, savo tikslų siekia teisėtomis priemonėmis, neigiamai žiūri į nusikalstamą elgesį, todėl mano, kad darys teigiamą įtaką tėvui. Teismo vertinimu, Z. F. yra kaltinamajam autoritetas, gali daryti teigiamą įtaką, kadangi gyvena kartu juos sieja tamprus ryšys. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sūnus yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato, laiduotoju 1 metams paskiriant Z. F., o baudžiamoji byla J. F. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad J. F. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis J. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,18 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,18 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. gegužės 3 d. Teismas, įvertinęs kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrindo skirti trumpesnio, nei prokurorės siūlomas, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, nenustatė.
Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Automobilis ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Minėto automobilio VĮ „Regitra“ duomenimis ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. F. Teismas byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies normos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, kasacinis teismas išaiškino, jog tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas. Todėl automobilio vertė atitinka pinigų sumą, už kurią galėtų būti įsigytas analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo kainą yra įskaičiuotas PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje tikslus, svarbu, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina suma sutaptų. Kartu tai užtikrina, jog asmuo, iš kurio yra konfiskuojamas automobilis, neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo iš kurio išieškoma automobilio kaina be PVM. Konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią įskaičiuotas PVM. Todėl konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota“, kaina be PVM Lietuvoje yra 2038,20 Eur, su PVM 2580 Eur (b. l. 27). Skirdamas konfiskuotino turto vertę teismas atsižvelgia į tai, kad J. F. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, senyvo amžiaus, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kita vertus ši priemonė teismo vertinimu turi padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltinamajam. Sumažinus konfiskuotino turto vertę baudžiamojo poveikio priemonė taptų nebeproporcinga ir per švelni. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės teismas pažymi, kad konfiskuotina visa automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM, t. y. 2580 Eur. Būtent tokio dydžio konfiskuotina suma pasieks šios baudžiamojo poveikio priemonės keliamus tikslus, bei sudarys sąlygas įvertinti sukeliamus neigiamus nusikalstamos veikos padarinius.
Teisiamojo posėdžio metu J. F. teismo prašė konfiskuotino automobilio vertė leisti sumokėti dalimis per 12 mėn. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad J. F. yra senyvo amžiaus, serga sunkiomis ligomis, jo pensija siekia tik 520 Eur, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais nustato ilgesnį t. y. 18 mėn. terminą, konfiskuotino automobilio vertei sumokėti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 185,94 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą J. F.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. F. teisiamojo posėdžio metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Vaidotė Radvilavičienė, kaltinamajam paskirtas gynėjas, kadangi jis nemoka proceso kalbos.
Šioje byloje, vertinant J. F. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis šiuo metu gauną tik 520 Eur pensiją, niekur nedirba, kitų lėšų neturi, teismo posėdžio metu nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo J. F. turtinę padėtį. Manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus tarnybinis pranešimas, dėl proceso išlaidų, kuriame nurodyta, kad už automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą patirtos išlaidos - 6,00 Eur (b. l. 29). Visgi, byloje yra pateiktas mokėjimo kvitas, kuriame nurodyta, kad Z. F. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bankiniu pavedimu pervedė 6 Eur jų patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo J. F.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.
J. F. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsakymui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
J. F. (J. F.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą Z. F. (Z. F.) be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą J. F. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. F. konfiskuoti automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2580 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai,
J. F. nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių konfiskuotino turto vertės sumokėjimo terminą.
J. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.
J. F. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, ir baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti J. F., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.