Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. atstovei advokatei L. P.-L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės L. P.-L., skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos D. V. 2025 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2025 m. kovo 28 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. (toliau – ir Pareiškėja) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 427 straipsnio 1 dalį galutine 1000 Eur bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėnesiams bei išieškotina automobilio „Kia Motors Rio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 4670 Eur. J. A. buvo nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 7 d., 08.13 val., vairuodama automobilį, „KIA MOTORS RIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Taip pat nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo pagal ANK 422 str. 5 d., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas 0,42 promilių neblaivumo laipsnis, įvertinus paklaidą vairuotojos naudai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir J. A. kaltės nėra, bylos duomenys (administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4), pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11-13), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 53), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 54), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 47) bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina J. A. padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 48 mėnesiams, o šio prašymo netenkinus, prašo skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą arba skirti ANK 427 str. 2 d. numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėn. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Taip pat prašo taikyti dalinį konfiskuoto turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir išieškomą sumą sumažinti iki 934 Eur. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su J. A. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu, konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu bei galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju J. A. už administracinių nusižengimų, numatytų 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė galutinę minimalaus dydžio baudą – 1000 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Pareiškėja ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė sąžiningai klysdama. Pastebėtina, jog pati J. A. pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, matyti, kad sustabdyta J. A. pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, maždaug prieš 5 valandas, kas šiuo atveju patvirtina, jog pastaroji transporto priemonę nusprendė vairuoti ir ją vairavo praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, sprendimą vairuoti ryte priėmė tik pati subjektyviai įvertinusi savo buvusią būklę, nepasikliaudama jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąją būtų galėjusios suklaidinti dėl jos neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviai, taip pat nėra. Dar daugiau, teismas pastebi, jog J. A. automobilį, kuriame neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, vairavo, kai jos atžvilgiu vis dar buvo vykdoma administracinio poveikio priemonė draudžianti vairuoti tokias transporto priemones. Ši aplinkybė iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog Pareiškėja sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę, kurioje neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kadangi, kaip pati nurodė, iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko automobilio su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu vairuoti nebūtų galėjusi. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo J. A. itin atsainų požiūrį į jai paskirtų administracinių poveikio priemonių vykdymą. Todėl, teismas atmeta skunde dėstomus argumentus dėl J. A. veikimo sąžiningai klystant, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina jos tyčinės kaltės vairavus neblaiviai bei pažeidžiant jai vykdomą administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Ir nors skunde nurodoma, jog Pareiškėja automobilį be įrengto antialkoholinio bloko vairavo, kadangi J. A. automobilis su įrengtu antialkoholiniu bloku sugedo, tačiau pastebėtina, jog teismui nebuvo pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl teismo vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos ir laikytinos tik kaip Pareiškėjos gynybinė pozicija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį bei nepaneigianti pastarosios administracinės atsakomybės. Kartu teismas akcentuoja, kad atsakomybė dėl vairavimo būnant neblaiviam, asmenims kyla nepriklausomai nuo to, kada ir kiek buvo vartota alkoholio, esminę reikšmę turi tai, kad vairuotojui būtų nustatomas ne mažesnis nei 0,41 prom. neblaivumas.

Nors skunde dėstoma, kad J. A. nebuvo policijos pareigūnų sustabdyta selektyviai dėl kokių nors KET pažeidimų, o policijai vykdant reidą dėl neblaivumo patikrinimo ir tai, neva yra jos teisinę padėtį švelninanti aplinkybė, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pastebėtina, kad asmenims atsakomybė tiek pagal ANK 427 straipsnio 1 dalies, tiek pagal ANK 424 straipsnio 4 dalies nuostatas kyla nepriklausomai nuo to, ar jie buvo sustabdyti policijos reido metu ar sustabdyti selektyviai ir dėl kitų KET pažeidimų ir tai savaime nėra nei teisinę padėtį lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė ir kartu tai nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje, numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir skundo argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Be kita ko, administracinis nusižengimas padarytas Šiaulių mieste, ryte (08.13 val.), kai eismas yra intensyvesnis, be to, skunde nurodoma, kad nusižengimo padarymo metu J. A. vežė vaikus į mokyklas. Taigi, šios aplinkybės tik didina J. A. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiai neblaiviai vairuotojai, tiek jos keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne pačios J. A. veiksmais, kadangi pastaroji savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia Pareiškėjos dėmesį, kad tuo atveju, jei jos veiksmais būtų buvę padaryti kiti KET pažeidimai, ir (ar) būtų kam nors padaryta žala, J. A. būtų traukiama atsakomybėn pagal griežtesnius ANK ar kitos teisės šakos straipsnius ir atitinkamai būtų sprendžiamas griežtesnės atsakomybės klausimas, nei yra šiuo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, J. A. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės grindžia tuo, kad Pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, gyvena kaimo vietovėje, sutuoktinis netikėtai mirė (duomenys neskelbtini) dėl ko Pareiškėja yra vienintelė šeimos išlaikytoja, o jos darbas yra mažai apmokamas (vos daugiau nei minimali mėnesinė alga), todėl ilgas specialios teisės atėmimas turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame Pareiškėjos gyvenime, bet ir žymiai apribotų Pareiškėjos finansines galimybes ir pragyvenimą sau ir visai šeimai, dėl ko neabejotinai nukentėtų net du vaikai. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad J. A. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis vaikais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonė praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Be to, tai, kad J. A. aplinkinių charakterizuojama teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad nors J. A. vaikų nuvežimas į mokymo įstaigas galimai tampa apsunkintas, tačiau akivaizdu, kad jis nėra neįmanomas, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad nors J. A. ir jos šeima patiria sunkumų dėl pastarosios prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos J. A. įvykdytų nusižengimų pavojingumui, neriboja pastarosios teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir pačia J. A. ir jos artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad J. A. prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas J. A. dar labiau švelninti atsakomybę. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad J. A. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas net 16 kartų, iš jų net 5 pažeidimus padarė vairuodama tą patį automobilį, t. y. „KIA MOTORS RIO“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 427 str. 1 d. ir ANK 424 str. 4 d., padarymo metu. Akivaizdu, jog priešingai nei nurodoma skunde, paminėtos aplinkybės apie J. A. ankstesnius baustumus itin neigiamai charakterizuoja pastarosios asmenybę ir rodo, kad ji nėra visiškai drausminga ir atsakinga vairuotoja, išvadų iš jai anksčiau paskirtų nuobaudų bei administracinių poveikio priemonių nepadarė ir toliau daro naujus, itin šiurkščius administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padarytų nusižengimų pavojingumą ir jų pobūdį, duomenis apie ankstesnius J. A. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo pastarajai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama alternatyvi administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. A. paskiriant alternatyvią administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams šešiems mėnesiams, t. y. minimaliems straipsnio sankcijoje numatytiems terminams. Pastebėtina, jog šios administracinio poveikio priemonės taikymui neprieštaravo ir Institucija bei šią administracinio poveikio priemonę kaip alternatyvą teisės vairuoti transporto priemones atėmimui 48 mėnesiams prašoma taikyti ir teismui pateiktame skunde.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. atstovės advokatės skunde taip pat reiškiamas prašymas, susijęs su administracinio poveikio priemone - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dydžiu, t. y. prašoma sumažinti konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Advokatės manymu, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, J. A. paskirtas visos automobilio vertės konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, o administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti net ir sumažinus konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Tačiau, nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais.

Kaip minėta, už J. A. padarytą administracinį nusižengimą automobilio konfiskavimas yra privaloma administracinio poveikio priemonė. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Teismų praktikoje proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, beje, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, ar tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 2 punktą administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. vairuotas automobilis „KIA MOTORS RIO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne jai, automobilio savininkas – IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, Institucija visiškai pagrįstai sprendė, kad iš J. A. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju konkrečios transporto priemonės įvertinimo pažymos byloje nėra, taigi konfiskuotino turto – minėto automobilio, vertę Institucija nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad 2015 m. pagaminto automobilio „KIA RIO L“, vidutinė vertė 4 670 Eur su PVM. Dėl ko buvo nuspręstą visą šią sumą konfiskuoti iš pažeidėjos.

Skunde kaip išimtinės aplinkybės, kurios, Pareiškėjos ir jos advokatės manymu, turi lemti konfiskuotino automobilio vertės sumažinimą, nurodoma J. A. turtinė padėtis - darbo užmokestis, kuris siekia apie 750 Eur per mėnesį, iš kurio Pareiškėja viena turi išlaikyti visą šeimą, aprūpinti vaikus, išlaikyti būstą. Taip pat argumentuojama, kad nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną ribą, nurodoma, kad pareiškėja yra našlė išlaikanti du nepilnamečius vaikus, po sutuoktinio mirties ji patiria labai didelius ir sunkius išgyvenimus – kankina nemiga, nerimas didelis stresas ir lėtinis nuovargis, gyvena kaime toli nuo vaikų mokymosi įstaigų ir darbovietės.

Pastebėtina, jog nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, šioje administracinių nusižengimų byloje jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nenustatyta.

Pastebėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės, svarbu įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. Teismui kartu su skundu buvo pateikta pažyma iš Pareiškėjos darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie J. A. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. vasario mėn. Pateikti duomenys iš esmės patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, tačiau šių duomenų nepakanka spręsti apie išties sunkią Pareiškėjos finansinę padėtį. J. A. yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl tam tikrų priežasčių ji ateityje negalėtų dirbti, be to, nėra jokių duomenų apie Pareiškėjos turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitų išrašų, kas leistų pagrįstai spręsti, jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma būtų neproporcinga.

Teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis, kadangi teismas įvertinęs Pareiškėjos padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, pažeidimų pobūdį (transporto priemonę vairavo Šiaulių mieste, rytiniu paros metu, kai eismas įprastai yra intensyvus), jos anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, be kita ko, pažeidimus padarė jau būdama baustas už vairavimą esant neblaiviai, taip pat atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. darbinę padėtį, sprendžia, kad visos pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, išieškojimas nepažeidžia proporcingumo principo, todėl skundas šioje dalyje netenkintinas.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, J. A. atstovės advokatės L. P.-L. skundas tenkintinas iš dalies ir, J. A. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams keistina ir J. A. skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalim, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

J. A. atstovės advokatės L. P.-L. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2025 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. A. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams pakeisti administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.