Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-16 · Administracinė byla Nr. I-5159-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
I-5159-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00833-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
G.P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5159-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00833-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2;55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G.P. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų, jam priteisti 128000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 2-9) nurodė, jog jis nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I sektoriaus sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog patalpose, kurių dydis nuo 12 iki 16 kv.m. buvo laikoma apie 6-12 žmonių. Mano, jog buvo viršytas teisės aktais nustatytas ploto dydis, turintis tekti vienam asmeniui. Remiasi Europos žmogaus teisių teismo praktika, teigdamas, jog ypač mažas plotas ir ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme. Akcentuoja, jog gyvenamąjį plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai ir kitas inventorius. Tokios sąlygos trukdė pailsėti, išsimiegoti. Mano, jog už šiuos pažeidimus turi būti priteista 4000 Eur neturtinė žala. Teigia, jog I-ojo sektoriaus 6 ir 7 būrių gyvenamosiose patalpose neveikia ventiliacija, yra drėgna, tamsu. Pažymi, jog vėdinimas per langą, kurį uždengia vienos eilės grotos, yra nerezultatyvus. Skundžiasi netinkamu apšvietimu ir ventiliacija kamerose, prašydamas priteisti 6000 Eur neturtinę žalą. Pažymi, jog gyvenamosios patalpose ir kitur nėra tinkamai užtikrinamas patalpų apšvietimas, kameroje yra tik dvi 36 vatų lemputės, natūrali šviesa silpnai patenka dėl ant langų esančių grotų.

Pabrėžia, jog kameroje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, žiemą buvo nuo 14 iki 16 laipsnių, o vasarą – iki 32 laipsnių. Teigia, jog patalpos neremontuotos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, todėl buvo pažeista teisė į sveiką aplinką. Dėl minėtų pažeidimų prašo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Skundžiasi privatumo neužtikrinimu besinaudojant sanitariniu mazgu. Teigia, jog pareigūnai neįspėję sanitariniuose mazguose darydavo kratas. Nurodo, jog sanitariniuose mazguose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl dėl blogo kvapo patirdavo stresą. Pabrėžia, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas, ir už šiuos neteisėtus veiksmus prašo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Akcentuoja, jog Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje nebuvo laikomasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-72, kadangi kainos parduotuvėje buvo didesnės, be to perkant gaiviuosius gėrimus jis turėdavo sumokėti depozito mokestį, tačiau atsakovas nesudarė galimybės susigrąžinti depozito. Dėl šių neteisėtų veiksmų prašo atlyginti 14000 Eur. Skundžiasi dušinėse persirengimo kabinų nebuvimu, teigdamas, jog dušo galvutėse vanduo bėga vientisa srove, nėra kilimėlių, ne kartą buvo paslydęs ir nukritęs, dušai nėra atitverti vienas nuo kito sienelėmis, tekdavo praustis stebint kitiems nuteistiesiems. Dėl tokių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą, todėl prašo priteisti 12000 Eur neturtinę žalą. Akcentuoja, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos I būrys yra avarinės būklės, laiptai sulūžę, elektros laidai neizoliuoti, ne kartą buvo nukritęs, o norėdamas išsikviesti pareigūnus, nusitrenkęs elektra. Skundžiasi netinkama grindų būkle. Teigia, jog koridoriuje nėra radiatorių, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu. Akcentuoja, jog virtuvėje maistui gamintis nėra indų, puodų, iš 4 viryklėje turinčių veikti kaitinimo skylių, veikia tik 1, nebuvo gartraukio. Virtuvėje buvo pilna parazitų, kurie nuolat jį kramtydavo. Teigia, jog turėdavo kvėpuoti rūkalų dūmais, nes pats yra nerūkantis, o kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose. Pažymi, jog neįrengtas rūkomasis, poilsio kambarys. Dėl nurodytų pažeidimų patyrė 60000 Eur neturtinę žalą. Visi nurodyti pažeidimai jam sukėlė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, kančią, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 14-19) su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo laikomas Pravieniškių PN 1 –ame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose, paskirtas į 7 ir 6 būrius, pagal miegamųjų vietų skaičių patalpoje nebuvo pažeista ploto norma, turinti tekti vienam nuteistajam. Paaiškina, jog kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Pabrėžia, jog Pravieniškų PN nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko pagal pataisos namų įstaigos vadovo patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę. Pažymi, jog ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nurodo, jog patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, patalpos vėdinamos per langus, patalpas turi valyti apgyvendinti nuteistieji. Akcentuoja, jog apsauginės grotos ant langų įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Teigia, jog įstaigoje užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, temperatūros palaikymas, sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų. Pažymi, kad bendrojo sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra tiekiamas nuolat. Akcentuoja, jog teisės aktai nenumato atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge, oras cirkuliuoja per ventiliacinę angą. Pabrėžia, jog įstaigoje yra užtikrinamas privatumas: sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti sienelėmis. Pabrėžia, jog įstaigoje direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kuri 2 kartus per mėnesį tikrina kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pažymi, jog šiuo metu yra derinamas klausimas dėl taros depozito grąžinimo nuteistiesiems. Akcentuoja, jog įstaiga užtikrina tinkamą virtuvės patalpų ir inventoriaus būklę. Paaiškina, jog lokalinių sektorių lauke yra įregtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o gyvenamosiose patalpose rūkymas yra uždraustas. Paaiškina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo. Argumentuoja, jog pareiškėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl prašo skundą atmesti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą, nukentėjo jo orumas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose, kai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, ploto mažinimo užimamais baldais ir kitu inventoriumi, dėl higienos normų neatitikimo: drėgmės, netinkamos ventiliacijos, netinkamos apšvietimo, netinkamos temperatūros, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, dėl virtuvės, koridoriaus, laiptų netinkamos būklės, parazitų buvimo, taip pat dėl pažeistų teisių, apsiperkant kalinimo įstaigos parduotuvėje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 10 d.) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesniskaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. (11¹.2 punktas).

Iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2019 m. gegužės 2 d. pažymos (b.l. 23), 2019 m. gegužės 8 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymos (b.l. 24-27), Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. pažymos (b.l. 29) bei atsakovės atstovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 6 ir 7 būriuose, kurių plotas 56,99 kv.m. (7 būrio, 5 brigada, įrengta 18 miegamųjų vietų) ir 48,38 kv.m. (6 būrio, 3 brigada, įrengta 16 miegamųjų vietų). Pagal pateiktus duomenis apie faktinį asmenų skaičių matyti, jog 2019 m. gegužės 29 d. 7-o būrio 5 brigadoje buvo 14, o 6-ojo būrio 3 brigadoje – 11 nuteistųjų. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Vertintina tai, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog nuteistųjų skaičius buvo nuo 6 iki 12, todėl net ir skaičiuojant pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, imant maksimalų nuteitųjų skaičių, akivaizdu, kad minimali ploto norma pažeista nebuvo. Pagal atliktus skaičiavimus (56,99/12 (pagal pareiškėjo duomenis arba 14 – pagal atsakovo teiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių paskyrimo dienai) bei 48,38/12 (kaip nurodo pareiškėjas arba 11 – pagal atsakovo pateiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių paskyrimo dienai), akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas (4,75 kv.m., 4,07 kv.m. ir 4,03 kv.m., 4,39 kv.m.) atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Naujosioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsiželgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamosios vietos ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimo, buvo drėgna, buvo netinkama temperatūra.

Ginčo laikotarpiu higienos normas pataisos namuose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.).

Pagal HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal higienos normos 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per langus, ventiliacines angas, apšvieta atitinka minėto teisės akto reikalavimus.

Pareiškėjas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. raštą (b.l. 60-62), iš kurio nustatyta, jog buvo atliekama operatyvioji kontrolė ne pagal pareiškėjo, bet kito nuteistojo skundą dėl kalinimo sąlygų. Kontrolės metu nebuvo nustatyti pažeidimai dėl apšvietos, ventiliacijos, temperatūros gyvenamosios patalpose.

Dėl ventiliacijos, drėgmės patalpose, netinkamos oro temperatūros teismas sprendžia, jog pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams. Atsakovės atstovas nurodė, jog patalpos vėdinamos per langus, kas konstatuota ir minėtame Visuomenės sveikatos centro rašte, įstaigos 1-ame sektoriuje šildymas yra centralizuotas, yra užtikrinamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose, taip pat ir pelėsio. Pravieniškių PN, įrengdami grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis.

Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti išvadą, kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais būdais pamatuota santykinė oro drėgmė, šiluma kameroje. Argumentai, kad patalpose žiemos metu buvo nuo 14 iki 16 laipnių atmetami, nes ginčo laikotarpis apskritai nepatenka į žiemos laikotarpį. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamos šilumos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų, jam neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu.

Kadangi pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos atskirtos sienelėmis (b.l. 25), todėl akivaizdu, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018). Taigi šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai. Aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes pareigūnai atlikdavo kratas, laikytinos deklaratyviomis. Pareiškėjas nenurodė, kada buvo tokios aplinkybės (bent apytikriai), nepateikė kitų nuteistųjų, galinčių patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, pavardžių, dėl šių priežasčių laikytina, jog pareiškėjui buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskiros oro šalinimo sistemos, todėl nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai ir šioje dalyje.

Pagal HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiama į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovės atstovo duomenimis, karštas vanduo dušinėje yra tiekiamas nuolat, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti. Pareiškėjas nurodo, kad nėra persirengimo kabinų, kilimėlių, netinkama apšvietimo sistema, tačiau teismas tokius paaiškinimus vertina kaip deklaratyvius. Ir nors skunde nurodyta, kad pareiškėjas paslydo ir nukrito dėl kilimėlio nebuvimo, tačiau teismo vertinimu vienkartinis atsitikimas, jei toks ir galėjo nutikti, negali būti vertinamas kaip patirta neturtinė žala. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo kreiptis į Pravieniškių PN administraciją nurodydamas aplinkybes dėl kilimėlio nebuvimo, tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių įrodymų dėl pareiškėjo sveikatos būklės, susitrenkus, paslydus ar pan. Minėtame Visuomenės sveikatos centro rašte konstatuotos aplinkybės dėl netinkamos dušo būklės, dušo įrenginiai yra techniškai netvarkingi, veikė tik 4 iš 8 dušo galvučių, tačiau pažymėtina, jog patikrinimas buvo atliekamas 2019 m. vasario 19 d., todėl negali būti laikomas įrodymu pagrįsti pareiškėjo buvimo metu (nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d.) egzistavusias sąlygas dušo patalpose. Dėl šių priežasčių skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas skundžiasi pažeistomis teisėmis, nes apsipirkdamas parduotuvėje mokėdavo brangiau, be to, nebuvo sudarytos sąlygos susigrąžinti depozito mokestį.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, 2016 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. V-139 yra sudaryta komisija, tikrinanti kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir lyginanti jas su Pravieniškių kaime veikiančia parduotuve. Vertintina, jog pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė teiginį, jog kainos įstaigos parduotuvėje didesnės, nenurodė, kaip ir kas nustatė kainų neatitikimą, su kokiomis kainomis buvo lyginamos įstaigos parduotuvėje esančių prekių kainos, tdėl ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės atstovė pripažįsta, kad depozito susigrąžinimo klausimas nėra išspręstas šiuo metu deramasi su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, todėl laikytina, kad pareiškėjo teisės šioje apimtyje galėjo būti pažeistos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją dėl per didelių kainų parduotuvėje ar negalėjimo atgauti depozito mokestį, į tai, kad depozito grąžinimo klausimas nėra susijęs su atsakovės vykdoma viešojo administravimo veikla, o yra reguliuojamas privatinės teisės normomis, konstatuojama, jog neturtinė žala yra negalima.

Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose ir dušo patalpose sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, patalpos neremontuotos.

Pagal HN 134:2015 35 punktą, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 44-46). Pagal minėtos tvarkos 4 punktą gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji, o toks valymas atliekamas gyvenamosiose patalpose, <...>, dušo patalpose (6, 7 punktai). Taigi šis teisinis reglamentavimas patvirtina, jog už tai, kad gyvenamosiose be dušo patalpose nubūtų pelėsio, grybelio, yra atsakingi nuteistieji, todėl atsakovės atstovo atsakomybė šioje dalyje negalima.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų tinkamo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi, teigdamas, jog nebuvo taburetės.

Pagal 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintas Normas, gyvenamojoje patalpoje taburete ir arba kėde ir /arba suolais aprūpinama pagal poreikį. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas atsakovui išreiškė tokį poreikį, reiškė atsakovės atstovui pretenzijas dėl taburetės patalpoje nebuvimo. Be to, kaip ne kartą minėtą, būtina nurodyti ir kokias pasekmes sukėlė tam tikrų veiksmų atlikimas/neatlikimas. Nagrinėjamoje situacijoje, jei pareiškėjas turėjo poreikį būti aprūpintas taburete, visiškai neaišku, kokios pasekmės jam kilo dėl to, kad atsakovas jo neaprūpino taburete. Dėl šios priežasties skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl parazitų buvimo, bendrojo naudojimo virtuvės, laiptinės laiptų blogos būklės.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 47-50), atliktų darbų aktus (b.l. 51-53), iš kurių nusatyta, jog 2018 m. birželio, rugsėjo, spalio mėnesiais buvo atlikti ginčo patalpų kenkėjų naikinimo darbai. Pagal sutarties 1.1 punktą kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pagal atsakovės atstovo duomenis, darbai yra atliekami tose patalpose, kuriose kenkėjai pastebėti. Objektyvių duomenų, jog ginčo būriuose kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti liepos-rugpjūčio mėnesiais, atakovės atstovas nepateikė (jei kenkėjų naikinimo darbai nebuvo atikti, nepateikė dokumentų pagal sutarties 3.2.9 punktą – kenkėjų stebėjimo forma, kenkėjų kontrolės žurnalas ir pan.), todėl pareiškėjui nurodžius, jog jis buvo sukandžiotas kenkėjų, patalpose buvo tarakonų, blakių, šios aplinkybės laikomos nenuneigtomis. Nustatytų aplinkybių pagrindu kostatuotina, jog atsakovas 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais neužtikrino Higienos normos 20 punkto reikalavimų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai nurodė sąlygas dėl koridoriaus, laiptų blogos būklės, nurodydamas, jog ne kartą lipdamas laiptais susižalojo, o atsakovas šiems teiginiams paneigti nepateikė jokių įrodymų. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas neužtikrino Higienos normos 12 punkto reikalavimų.

Dėl netinkamos elektros instaliacijos, atsakovės atstovas paaiškino, kad užtikrinamas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės) 11.7 punkto reikalavimo laikymasis, elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Tačiau iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog jis skundžiasi netinkama elektros instaliacija koridoriuje, teigdamas, kad bandydamas iškviesti pareigūnus, ne kartą buvo nutrenktas elektros srovės. Šiems teiginiams paneigti atsakovės atstovas nepateikė jokių argumentų. Todėl šioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovo veikimas.

Atsakovės atstovas nurodo, jog buvo tinkamai užtikrintas Normų laikymasis virtuvėlėje, inventorius buvo tinkamos būklės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats nereiškė jokių pretenzijų atsakovės atstovui ginčo metu dėl indų trūkumo, netinkamos virtuvės būklės, nenurodė kokias pasekmes jam sukėlė aukščiau nurodytos aplinkybės, o pareiškėjui yra tiekiamas maitinimas, atsakovas yra atsakingas už tiekimo organizavimą, laikytina, jog šioje dalyje pareiškėjas neįrodė patyręs neturtinę žalą.

Dėl neįrengto poilsio kambario pažymėtina, kad pareiškėjas skundu nereiškė jokių pretenzijų dėl poilsio kambario neįrengimo, tačiau tik gavęs atsakovo atsiliepimą pateikė skundo papildymą (b.l. 59). Pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose (žr. pvz. LVAT 2019 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-520/2019). Dėl šių priežasčių aplinkybės dėl poilsio kambario neįrengimo paliekamos nenagrinėtinomis.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje turėjo kvėpuoti rūkalų dūmais, nors pats yra nerūkantis.

Atsakovas nurodo, jog lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Akivaizdu, jog atsakovės atstovas paneigti pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir turėjo gyvenamosiose patalpose kvėpuoti rūkalų dūmais, neturi jokios galimybės, todėl teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, privalėjo pranešti Pravieniškių PN administracijai dėl kitų nuteistųjų daromo pažeidimo, o to nepadaręs, pats prisiimti kilusias pasekmes, t.y. gyvenamosiose patalpose kvėpuoti rūkalų dūmais. Todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pravieniškių PN 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais neužtikrino Higienos normų 20 punkto tinkamo įgyvendinimo, taip pat visu ginčo laikotarpiu neužtikrino Hiegienos normų 12 punkto reikalavimo (koridoriaus laiptų netinkamos būklės bei elektros instaliacijos), todėl pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų (vertinant tai, kad atsakovas pateikė įrodymus dėl to, kad 3 mėnesius iš 5 pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN buvo tinkamai užtikintas HN 20 punkto laikymasis, tačiau 2 mėnesius nebuvo tinkamai užtikrintas HN 20 punkto laikymasis), nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą (naudojimasis laiptais ar paslydimas ir susitrenkimas galėjo nutikti ir dėl neatsargaus paties pareiškėjo elgesio, o nusitenkimas elektros srove dėl iškvietimo mygtuko naudojimo, taip pat galėjo būti momentinis), tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo G.P. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog Pravieniškių pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo G.P. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė