- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- A-2541-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00833-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. P. 2019 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–9), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) 128 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN 1-ajame sektoriuje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Patalpose, kurių dydis nuo 12 iki 16 kv., m. buvo laikoma apie 6–12 žmonių. Pareiškėjo manymu, ypač mažas plotas ir ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl gyvenamojo ploto pažeidimo, būtina atsižvelgti į tai, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo kėdės (trūko inventoriaus, o lovos ir kiti baldai, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį gyvenamosios patalpos ploto). Tokios sąlygos trukdė pailsėti, išsimiegoti. 1-ojo sektoriaus 6 ir 7 būrių gyvenamosiose patalpose neveikė ventiliacija, buvo drėgna, tamsu, vėdinimas per langą, apšvietimas nepakankamas, kameroje buvo tik dvi 36 W lemputės, natūrali šviesa beveik nepateko dėl ant langų esančių grotų. Kameroje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, žiemą buvo nuo 14 iki 16 oC, o vasarą – iki 32 oC. Patalpos neremontuotos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, todėl buvo pažeista teisė į sveiką aplinką. Nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, pareigūnai neįspėję sanitariniuose mazguose darydavo kratas, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl dėl blogo kvapo patirdavo stresą. Pravieniškių PN nebuvo laikomasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ dėl būtiniausių prekių ir reikmenų kainų kontrolės, kadangi kainos parduotuvėje buvo didesnės, be to, perkant limonadą ir kitus gaiviuosius gėrimus, turėdavo sumokėti depozito (užstato) mokestį, tačiau nebuvo sudaryta galimybė susigrąžinti sumokėtą depozitą. Dušinėse nebuvo persirengimo kabinų, dušo galvutėse vanduo bėgo vientisa srove, dažniausiai vanduo būdavo šaltas, nebuvo kilimėlių, todėl pareiškėjas ne kartą buvo paslydęs ir nukritęs, dušai nebuvo atitverti vienas nuo kito sienelėmis, todėl tekdavo praustis stebint kitiems nuteistiesiems. Pravieniškių PN I būrys buvo avarinės būklės, laiptai sulūžę, elektros laidai neizoliuoti, ne kartą buvo nukritęs, o, norėdamas išsikviesti pareigūnus, buvo nusitrenkęs elektra. Pravieniškių PN grindų būklė netinkama, koridoriuje nebuvo radiatorių, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu. Virtuvėje maistui gamintis nebuvo indų, puodų, iš 4 viryklėje turinčių veikti kaitinimo skylių, veikė tik 1, nebuvo gartraukio. Virtuvėje buvo pilna parazitų (tarakonų, blakių), kurie jį kandžiodavo. Pareiškėjas turėdavo kvėpuoti dūmais, nors pats pareiškėjas yra nerūkantis, o kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN neįrengtas rūkomasis, poilsio kambarys. Visi nurodyti pažeidimai, pareiškėjo teigimu, jam sukėlė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, baimę, kančią, pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 14–21) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo laikomas Pravieniškių PN 1-ame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose, paskirtas į 7 ir 6 būrius, pagal miegamųjų vietų skaičių patalpoje nebuvo pažeista ploto norma, turinti tekti vienam nuteistajam. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Pravieniškių PN nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko pagal pataisos namų įstaigos vadovo patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.
5. Patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, patalpos vėdinamos per langus, patalpas turi valyti apgyvendinti nuteistieji. Apsauginės grotos ant langų įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82“ Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Įstaigoje yra užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, temperatūros palaikymas, sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų. Bendrojo sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra tiekiamas nuolat. Teisės aktai nenumato atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge, oras cirkuliuoja per ventiliacinę angą. Įstaigoje yra užtikrinamas privatumas: sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti sienelėmis. Įstaigoje direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kuri 2 kartus per mėnesį tikrina kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Šiuo metu yra derinamas klausimas dėl taros depozito grąžinimo nuteistiesiems. Įstaiga užtikrina tinkamą virtuvės patalpų ir inventoriaus būklę. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o gyvenamosiose patalpose rūkymas yra uždraustas.
6. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo. Pareiškėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl Pravieniškių PN prašė skundą atmesti.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 67–76) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo G. P. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista, o reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmetė.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktą, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. (11¹.2 punktas). Teismas iš byloje esančios Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus 2019 m. gegužės 2 d. pažymos, 2019 m. gegužės 8 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymos, Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. pažymos bei atsakovo atstovo atsiliepimo nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 6 ir 7 būriuose, kurių plotas 56,99 kv. m. (7 būrio, 5 brigada, įrengta 18 miegamųjų vietų) ir 48,38 kv. m. (6 būrio, 3 brigada, įrengta 16 miegamųjų vietų). Teismas nurodė, kad objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Teismas vertino, kad net ir skaičiuojant pagal pareiškėjo pateiktus duomenis (nuteistųjų buvo nuo 6 iki 12), vienam asmeniui tenkančio ploto norma atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus, todėl sprendė, kad pareiškėjo teisė į minimalų plotą pažeista nebuvo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamosios vietos ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14, 16, 17 punktų reikalavimus dėl patalpų apšvietos, temperatūros, vėdinimo, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkto nuostatas dėl langų gyvenamuosiuose kambariuose įrengimo, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat tai, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti išvadą, kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais būdais pamatuota santykinė oro drėgmė, šiluma kameroje, pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrįsti savo teiginiams, jo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, temperatūros, drėgmės vertino kaip deklaratyvius ir atmetė.
11. Teismas pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo nenustatė. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos atskirtos sienelėmis. Pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes pareigūnai atlikdavo kratas, teismas laikė deklaratyviais, nes pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Teismas vertino, kad teisės aktai nenumato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskiros oro šalinimo sistemos, todėl šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.
12. Pareiškėjo argumentus dėl persirengimo kabinų, kilimėlių, netinkamos apšvietimo sistemos teismas taip pat vertino kaip deklaratyvius, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, taip pat byloje nėra įrodymų dėl pareiškėjo sveikatos būklės, susitrenkus, paslydus ir pan. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad vanduo dušinėje yra tiekiamas nuolat bei nurodė, kad byloje pateiktame Visuomenės sveikatos centro rašte yra konstatuotos aplinkybės dėl netinkamos dušo ir įrenginių būklės, tačiau šis raštas negali būti laikomas įrodymu pagrįsti pareiškėjo nurodytus pažeidimus 2018 m. gegužės 29 d.–2018 m. spalio 29 d., nes patikrinimas buvo atliekamas 2019 m. vasario 19 d.
13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad apsipirkdamas parduotuvėje pareiškėjas mokėdavo brangiau bei nebuvo sąlygų susigrąžinti depozito mokestį teismas nurodė, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, 2016 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. V-139 yra sudaryta komisija, tikrinanti kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir lyginanti jas su Pravieniškių kaime veikiančia parduotuve. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė teiginį, jog kainos įstaigos parduotuvėje didesnės, tačiau nenurodė, kaip ir kas nustatė kainų neatitikimą, su kokiomis kainomis buvo lyginamos įstaigos parduotuvėje esančių prekių kainos, todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pripažįsta, jog depozito susigrąžinimo klausimas nėra išspręstas, šiuo metu deramasi su UAB „Pontem“ atstovais, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės šioje apimtyje galėjo būti pažeistos. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją dėl per didelių kainų parduotuvėje ar negalėjimo atgauti depozito mokestį, taip pat į tai, kad depozito grąžinimo klausimas nėra susijęs su atsakovo vykdoma viešojo administravimo veikla, o yra reguliuojamas privatinės teisės normomis, konstatavo, kad neturtinė žala yra negalima.
14. Dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosiose patalpose ir dušo patalpose sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, patalpos neremontuotos, teismas analizavo HN 134:2015 35 punkto nuostatas. Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos patalpų valymo vykdymo tvarkos 4, 6, 7 punktų nuostatas ir darė išvadą, kad už tai, jog gyvenamosiose be dušo patalpose nubūtų pelėsio, grybelio, yra atsakingi nuteistieji, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl neaprūpinimo kietuoju inventoriumi, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovo atstovui būtų reiškęs pretenzijas dėl kėdės patalpoje nebuvimo, taip pat nėra neaišku, kokios pasekmės pareiškėjui dėl to galėjo kilti.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl parazitų, bendrojo naudojimo virtuvės, laiptinės laiptų blogos būklės, nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB ,,Utenos deratizacija”, atliktų darbų aktus, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio, rugsėjo, spalio mėnesiais buvo atlikti ginčo patalpų kenkėjų naikinimo darbai. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 1.1 punktą kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Atsakovo atstovo duomenimis, darbai atliekami tose patalpose, kuriose kenkėjai pastebėti. Teismas nurodė, kad objektyvių duomenų, jog ginčo būriuose kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti liepos–rugpjūčio mėnesiais, atsakovo atstovas nepateikė (jei kenkėjų naikinimo darbai nebuvo atlikti, nepateikė dokumentų pagal sutarties 3.2.9 punktą – kenkėjų stebėjimo forma, kenkėjų kontrolės žurnalas ir pan.), todėl sprendė, kad pareiškėjui nurodžius, jog jis buvo sukandžiotas kenkėjų, patalpose buvo tarakonų, blakių, šios aplinkybės laikomos nepaneigtomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas 2018 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais neužtikrino HN 134:2015 20 punkto reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas pakankamai aiškiai nurodė sąlygas dėl koridoriaus, laiptų blogos būklės, nurodydamas, jog ne kartą lipdamas laiptais susižalojo, o atsakovas šiems teiginiams paneigti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas neužtikrino HN 134:2015 12 punkto reikalavimų. Atsakovo atstovas nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dėl netinkamos elektros instaliacijos koridoriuje, bandant iškviesti pareigūnus, ne kartą buvo nutrenktas elektros srovės, todėl teismas sprendė, kad šioje dalyje nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.
16. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos dėl inventoriaus trūkumo ar netinkamo jo veikimo virtuvėje, nes pareiškėjas pretenzijų atsakovo atstovui nereiškė, nenurodė, kokias pasekmes pareiškėjui tai sukėlė. Dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamojoje patalpoje turėjo kvėpuoti rūkalų dūmais, nors yra nerūkantis, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas paneigti šių argumentų neturi jokios galimybės, todėl, teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, privalėjo pranešti Pravieniškių PN administracijai dėl kitų nuteistųjų daromo pažeidimo, o to nepadaręs, pats prisiimti kilusias pasekmes, t. y. gyvenamosiose patalpose kvėpuoti rūkalų dūmais.
17. Apibendrindamas, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN 2018 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais neužtikrino HN 134:2015 20 punkto tinkamo įgyvendinimo, taip pat visą ginčo laikotarpį neužtikrino HN 134:2015 12 punkto reikalavimo (koridoriaus laiptų netinkama būklė bei elektros instaliacija), todėl darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, nes pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
III.
18. Pareiškėjas G. P. apeliaciniame skunde (b. l. 80) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes. Teismas HN 134:2015 12 ir 20 punktų pažeidimą pripažino tik 2 mėnesius, nors, pareiškėjo teigimu, jis visus 5 mėnesius buvo tame pačiame būryje, gyvenimo sąlygos buvo tokios pačios. Dėl ploto gyvenamosiose patalpose pareiškėjas akcentuoja, kad skunde pirmosios instancijos teismui prašė iš Pravieniškių PN išreikalauti gyvenamųjų patalpų nuotraukas, tačiau Pravieniškių PN nuotraukų nepateikė, o teismas to nevertino pareiškėjo naudai. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad karštas vanduo tiekiamas nuolat, šių teiginių atsakovo atstovas nepagrindė. Teismas nepagrįstai pareiškėjo naudai nevertino aplinkybių dėl negalėjimo susigrąžinti depozito už tarą. Pareiškėjas teigia pateikęs įrodymus, kad Pravieniškių PN sąlygos yra netinkamos, bet teismas to nevertino. Teismas nevertino aplinkybių, kad buvo pripažinta, jog elektros instaliacija netvarkinga ir dėl to buvo galima susižaloti. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN administracijos 6-ojo būrio fotonuotraukas ir reikalingus dokumentus, iš kurių matytųsi gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN.
Atsiliepimas
20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 84–86) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.
22. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 23 d. pataisos įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant pagal poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekvieną kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Ginčo patalpose, ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Tai patvirtina į bylą pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos.
23. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus pagal byloje pateiktus įrodymus įvertino tinkamai, teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjui 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista (2018 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais neužtikrintas HN 134:2015 20 punkto tinkamas įgyvendinimas, visą ginčo laikotarpį neužtikrintas HN 134:2015 12 punkto reikalavimas), o reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmetė.
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, atsakovui nepateikus įrodymų, aplinkybes nepagrįstai vertino pareiškėjo nenaudai, visą ginčo laikotarpį gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN buvo netinkamos, tačiau teismas pažeidimą nustatė trukusį tik 2 mėnesius. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl ploto, karšto vandens, depozito (užstato) už tarą, elektros instaliacijos.
27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktą prašymą išreikalauti naujus įrodymus (Pravieniškių PN administracijos 6-ojo būrio fotonuotraukas ir reikalingus dokumentus, iš kurių matytųsi gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN).
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, o vertina tik tuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.
29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes visų pirma, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
30. Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
31. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
32. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 d.).
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad visą ginčo laikotarpį gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN buvo netinkamos, tačiau teismas pažeidimą pripažino trukusiu tik 2 mėnesius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, 2016 m. lapkričio 23 d. sutarties su UAB ,,Utenos deratizacija” nuostatas, atliktų darbų aktus, konstatavo, kad atsakovas 2018 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais neužtikrino HN 134:2015 20 punkto, pagal kurį laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, reikalavimų. Pateikti UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktai (b. l. 51–53) patvirtina, kad Pravieniškių PN kenkėjų naikinimo darbai atlikti birželio, rugsėjo, spalio mėnesiais. Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodo ir pats pareiškėjas, kad pataisos įstaigos administracijai ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos būtų reiškęs skundus dėl kenkėjų (tarakonų, blakių) buvimo pataisos įstaigoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu pareiškėjui laikymo sąlygos nurodytu aspektu buvo priimtinos ir nepatogumų, kurie galėtų būti pripažįstami neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, nekėlė. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN, neužtikrinant HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, buvo pažeista visą ginčo laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstus pareiškėjo argumentus dėl koridoriaus laiptų netinkamos būklės ir elektros instaliacijos visą ginčo laikotarpį bei konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam higienos normas atitinkančiomis sąlygomis, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino aplinkybių dėl netvarkingos elektros instaliacijos.
35. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktą, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, šių taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 4,03 kv. m iki 4,75 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose nebuvo pažeista. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių nesutikimo argumentų su šia teismo sprendimo dalimi nenurodo, tik pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui prašė išreikalauti pareiškėjo gyvenamosios patalpos nuotraukas, o, atsakovui jų nepateikus, aplinkybės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė išreikalauti informaciją, dokumentus apie patalpas, kuriose pareiškėjas buvo, patalpų filmuotą medžiagą, tačiau nuotraukų neminėjo. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kokias aplinkybes patalpų nuotraukos galėtų patvirtinti ar paneigti, vertinant pareiškėjui tekusį plotą gyvenamojoje patalpoje. Šiuo atveju teismas vertino proceso šalių paaiškinimus bei Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus 2019 m. gegužės 2 d. pažymoje Nr. 61-1775 „Dėl nuteistojo G. P.“ (b. l. 23), Pravieniškių PN turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. 77-700 „Apie nuteistojo G. P. laikymo sąlygas“ (b. l. 24–27) ir Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 41-6477 (b. l. 29) pateiktus duomenis apie pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje laikomų asmenų skaičių ir patalpos plotą, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.
36. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat kvestionuoja, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog karštas vanduo duše buvo tiekiamas nuolat, teismas aplinkybes dėl depozito už tarą grąžinimo nepagrįstai vertino pareiškėjo nenaudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.). Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad duše vanduo dažniausiai būdavo šaltas, tačiau nedetalizavo, kuriomis dienomis vandens temperatūra pareiškėjo netenkino, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas pataisos įstaigai. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių dėl depozito už tarą susigrąžinimo, skunde nurodė, kad pataisos įstaigos parduotuvėje perkant limonadą ir kitus gaiviuosius gėrimus, sumokėdavo už tarą privalomą depozitą, tačiau jo susigrąžinti nebuvo sudarytos galimybės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas realiai pirko minėtus gėrimus bei mokėjo privalomą depozitą, tai pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu grąžinti sumokėtą depozitą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
37. Dėl pareiškėjo reikalavimo neturtinę žalą atlyginti pinigais, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų teikęs skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinusi, jog pareiškėjo nusiskundimai yra daugiau hipotetinio pobūdžio, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.