- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-6-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00694-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) Kelmės rajono policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu R. M. nubaustas 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 23 d. 13.17 val. (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas transporto priemonę „Nissan Pathfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimą, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, t. y. pravažiavo nesustojęs prie „Stop“ linijos. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi R. M. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą R. M. už ATPK 125 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirdamas 750 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutartį ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, palikti jam teisę vairuoti transporto priemones. Nesutinka su teismo teiginiu, jog jis pervažą kirto nepristabdęs važiavimo greičio, nes teisme nurodė, kad automobilio greitį pristabdė prieš geležinkelio pervažą (toliau iki jos), todėl ir policijos vaizdo įraše pareigūnai nematė per pervažą jo automobilio užsidegančių stabdžių žibintų, nors važiavimo greitis buvo tikrai pristabdytas. Teigia, kad įvykio metu skubėjo susitikti su grūdų pirkėjais, todėl mano, kad ši priežastis galėtų būti vertinama ypatinga, nepaprasta aplinkybe, dėl kurios buvo neišvengiamas važiavimas per geležinkelio pervažą nesustojus prie „Stop“ linijos. Pripažįsta, kad anksčiau buvo nubaustas už greičio viršijimą, tačiau iš karto sumokėjo jam paskirtą baudą, teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi šeimą, yra ūkininkas, vadovauja ŽŪB, dirba su žemės ūkio transporto priemonėmis, kadangi nėra, kas jas vairuotų, jis privalo rūpintis savo ūkio ir ŽŪB darbuotojais (teikti jiems darbus, mokėti atlyginimus, rūpintis gaunama produkcija, pats paima ir parveža darbininkus, nuveža juos į darbo objektus, paskirsto darbininkams darbus, parodo darbų plotus ir barjerus, tvarko savo ūkio ir ŽŪB buhalterinius, komercinius reikalus, ieško žemės ūkio technikai reikalingų detalių, važiuoja net už Lietuvos ribos). Supranta, kad administracinė nuobauda tam yra skiriama, kad kaltas asmuo pajustų nepatogumus, tačiau mano, kad jis nepadarė tokio pobūdžio teisės pažeidimo, kuris reikalautų tokio griežtumo nuobaudos (kad sugriūtų arba patirtų didžiulius nuostolius žemės ūkis, kuris ir taip šiuo metu yra nelabai pozityvus). Taip pat nurodo, kad jis priklauso Lietuvos Ūkininkų sąjungai, dirba 407,83 ha žemės. Teigia, kad visos šios jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis tikrai atlieka didelį ne tik ūkininko darbą, bet ir ūkių administravimo darbus, kurie yra skubūs, neatidėliotini. Be to, Ūkininkų sąjunga prašė neatimti jam teisės vairuoti, pasitikėdama juo, kad daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarys. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija, jo gyvenamosios vietos valdžia jį teigiamai charakterizuoja. Nurodo, kad jo vairavimo stažas yra daugiau nei 30 metų, ir per visą tą laiką jis yra baustas tik vieną kartą. Mano, kad tai rodo, kad jis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nes nėra padaręs itin pavojingų kelių eismo taisyklių pažeidimų (nevairavo būdamas neblaivus, nesukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, savo ar kitų asmenų sveikatai bei gyvybei) ir tai leidžia manyti, jog pagal savo pobūdį jo padarytas teisės pažeidimas nėra itin pavojingas. Taip pat mano, kad paminėtų aplinkybių visuma sudaro išimtines aplinkybes, kurių pagrindu galima teigti, kad paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – šiuo atveju yra neteisinga, neprotinga ir neproporcinga administracinė nuobauda. Teigia, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariatas nesutinka su R. M. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti, nes asmens gyvenimo būdas, užimtumas, šeimyninė, materialinė padėtis nėra tos aplinkybės, dėl kurių pažeidėjui šiuo atveju būtų galima netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos. Nurodo, kad R. M. skunde pateikia tiesos neatitinkančius duomenis, nes pakartotinai peržiūrėjus užfiksuoto administracinio pažeidimo vaizdo įrašą matyti, kad R. M. vairuojamas automobilis geležinkelio pervažą kerta didžiuliu greičiu prieš pervažą net nepristabdęs (neužsidega net automobilio stabdžių signalai). Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, bet ir siekiant juos auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų, bei kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Teigia, kad vairuotojas dar prieš įvykdydamas tyčinį KET pažeidimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui (o tik už tokius pažeidimus yra numatyta specialiosios teisės atėmimo nuobauda), privalo numatyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Mano, kad vien administracinės nuobaudos – baudos – skyrimas R. M. nepasiektų numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu R. M. iš esmės prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones, ir teigia, kad jis per geležinkelio pervažą pravažiavo nedideliu greičiu, nes buvo sulėtinęs važiavimo greitį.
ATPK 125 straipsnyje numatyta atsakomybė už kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Apeliantas pripažįsta, kad jis geležinkelio pervažą pervažiavo nesustojęs prie kelio ženklo „Stop“, t. y. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tai, kokiu greičiu buvo važiuojama per geležinkelio pervažą neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Be to, nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, nei apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kokiu greičiu buvo važiuojama per geležinkelio pervažą. Taip pat apeliantas teigia, kad jis pažeidimą padarė, nes skubėjo į susitikimą su grūdų pirkėjais. Tačiau R. M. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog tą dieną jis vyko į susitikimą. Be to, tokia aplinkybė, kaip skubėjimas į susitikimą, nelaikytina priežastimi pažeisti KET reikalavimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nenustatyta būtinojo reikalingumo sąlygų.
R. M. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta nuobauda, mano, kad jam nepagrįstai skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.
ATPK 125 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 125 straipsnyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.
Iš 2014-09-30 nutarimo, pakeisto skundžiama nutartimi, matyti, kad R. M. paskirta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 mėnesių terminui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, ir ši aplinkybė yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat iš bylos matyti, kad apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pažeidimą padarė per vienerius metus būdamas baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tiek ir apylinkės teismas nepagrįstai R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš pažymos apie R. M. baustumą (administracinio teisės pažeidimo bylos 8–9 lapai) matyti, kad jam 2012-03-19, 2013-04-26 ir 2014-04-14 buvo surašyti tik administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl 2012-02-15, 2013-04-24 ir 2014-04-04 užfiksuotų pažeidimų (sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 (sustoti ir stovėti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 807 (galiojimo zona į priekį ir atgal) galiojimo zonoje, ėjo į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje, viršijo leistiną važiavimo greitį 35 km/h), ir už šiuos pažeidimus paskirtas baudas R. M. 2012-03-20, 2013-04-26, 2014-04-14 sumokėjo. Taigi, R. M. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais, kuriuos jis įvykdė. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Pastebėtina, jog įstatyme nėra nustatyta, kad administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, o pagal ATPK 260¹ straipsnio 3 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013). Kadangi jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad R. M. pažeidė įstatymą ir nepaskyrė jam administracinės nuobaudos, apeliantas, įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas baustu. Byloje nėra duomenų, jog R. M. būtų padaręs kitų pažeidimų, kurie leistų manyti, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nenustatyta R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl skundžiamas nutarimas dėl to keičiamas panaikinant šią R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad R. M. prisipažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgė pareigūnas, skirdamas nuobaudą. Apeliantas yra vedęs, dirba (ūkininkauja), Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininko bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūno charakterizuojamas teigiamai (38, 39 b. l.), inkriminuoto pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nes jam 2013-04-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su nurodymu už 2014-04-04 padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, baustumo neužtraukia. Iš pažymos apie apelianto baustumus matyti, kad jis per 8 metus yra baustas iš viso 4 kartus, tarp jų tris kartus už pažeidimus transporte (neįskaitinis eismo įvykis, kelio ženklo reikalavimo pažeidimas), padarytus 2006-2007 metais. Nors teisės pažeidimai, už kuriuos R. M. buvo nubaustas, buvo padaryti pakankamai seniai, tačiau atsižvelgiant į visus jo padarytus pažeidimus, net ir į tuos, už kuriuos jam buvo surašyti administraciniai nurodymai (paskutinis už gyvenvietėje 35 km/h viršytą leistiną važiavimo greitį), yra pagrindas manyti, kad jis nesilaiko KET reikalavimų. Be to, tai, kad apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamų pasekmių – apsunkins jo darbą, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pastebėtina, kad šiuo metu (žiemos laikotarpiu) jokie žemės ūkio darbai laukuose nedirbami, todėl nėra būtinybės vairuoti transporto priemonę. Duomenų, patvirtinančių, kad ūkyje nėra asmenų, galinčių vairuoti transporto priemones, apeliantas nepateikė. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nėra pagrindo R. M. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti aplinkybėmis, švelninančiomis apelianto atsakomybę, t. y. nėra sąlygų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. M. neskirti ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino R. M. skundo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, teismas
nutaria:
R. M. skundą atmesti.
Pakeisti Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato 2014-09-30 nutarimą ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinant R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kitą nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.