Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-285-1096/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-03-31
Bylos Nr.: 1-285-1096/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46957-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Kaltinamasis: V. S.
Nukentėjusysis: A. S.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-285-1096/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46957-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam V. S.,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. mušdamas nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, 2024 m. gruodžio 1 d., apie 01.45 val., būdamas prie baro „Carskoje selo“, esančio Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,40 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. S. į galvą bei kitas kūno vietas, tokiu būdu jis ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių padarė poodines kraujosruvas nosyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairės plaštakos pirštuose, kairiajame juosmenyje, kairiajame petyje ir keliuose, taip pat 36-ojo danties vainiko lūžį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo konfliktas, buvo visi apsvaigę, tačiau sąžiningai ne jis pas nukentėjusįjį atėjo, ne jis prisikabino, ne jis prie šio asmens lindo. Jis stovėjo su žmona ir su žmonos pussesere, o J. A. buvo gerokai daugiau išgėręs. Buvo apsvaigęs, kol jie laukė taksi, J. A. sėdėjo ant šaligatvio. Nukentėjusysis priėjo prie jų ir tiesiog pradėjo kabinėtis. Žmona ir šios pusseserės pasakė, kad nereikia, nuketėjusiajam vieną kartą pasakė, antrą kartą, šiam „nedaėjo“. Tiesiog žodis po žodžio jie susistumdė, moterys pradėjo bandyti juos išskirti, kadangi visi keturi buvo neblaivūs, jie visi nukrito nuo to šaligatvio, kol atsistojo nukentėjusysis ir pabėgo. Po to atsibudo, J. A., atsistojo. Pradėjo bėgti, jie sakė „ateik, pasikalbėsime, jeigu nori“, tačiau neatėjo ir viskas. Jie atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Konfliktas buvo, susistumdymas buvo, neneigia. Tie nubrozdinimai, sumušimai, gali būti vien dėl to, kad visi nukrito, nes ir pas jo žmoną buvo nubrozdinimai, tai yra užfiksuota. Taip pat ir pas V. A. irgi buvo nubrozdinimai ant kojos, pas žmoną ant rankos. Nukentėjusysis irgi buvo gerokai išgėręs, kas buvo su juo iki to, jis nežino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus specialisto išvadą, esančią 1 t., b. l. 68-69, paaiškina, kad neatmeta, kad gali būti, bet gali būti įvairiausių variantų, kurių jie nežino. Jie visu keturi buvo nukritę, tiesiog krūva girtų žmonių nuo šaligatvio susistumdymo metu. Jis neneigia, kad nukentėjęs susižalojo nukritęs. Gali būti, kad sudavė nukentėjusiajam, bet jis nespardė nukentėjusiojo. Buvo tiesiog konfliktas. Gali būti, kad sudavė vieną smūgį. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, nes gavo iškvietimą. Su bylos medžiaga yra susipažinęs.

Pažymi, kad įvykio metu keturiese pargriuvo, t. y. įskaitant ir jį, jo žmoną, V. A. ir nukentėjusįjį. Moterys iškart prašė, kad nukentėjusysis išeitų ir po to, kai tarp jų prasidėjo konfliktas, moterys buvo tarp jų, kad nesusimuštų. Nukrito, nes visi keturi buvo stipriai neblaivūs. Jis neneigia, kad nukentėjusiojo iš viso niekas nelietė, jis tik sako, kad tarp jų buvo konfliktas, susistumdymas. Pripažįsta, kad iš jo pusės buvo suduoti smūgiai, tačiau tikrai nespardė. Smūgius sudavė kumščiu, kur tiksliai sunku pasakyti. Į veidą tikrai netrenkė, sudavė į korpusą, atbėgo moterys, pradėjo juos skirti ir jie tiesiog nukrito. Sudavė 1-2 smūgius. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti nukentėjusiajam sužalojimai. Prieš įvykį vartojo alkoholį. Vartojo degtinę, alų. Degtinės išgėrė 6 žmonių kompanija 2 butelius, alaus gal 1-2 bokalus.

Įpūtė 1,6 promilės. Nesijautė blaivus, buvo gerai išgėręs. Jie susistumdė, sudavė jis jam sudavė 1-2 smūgius, atbėgo moterys, pradėjo skirti, jie nukrito visi keturi, t. y. L. S. jo žmona, A. A. žmonos pusseserė ir nukentėjusysis. Jie nukrito ir kol jie atsistojo, nukentėjusysis pabėgo. Svarstė dėl susitaikymo, buvo su kartus iškviestas pas tyrėją. Bandė nutraukti procesą, susitaikyti (2 t., b. l. 38-40).

Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pas draugą namuose, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Žiūrėjo krepšinį, gėrė alų. Krepšiniui pasibaigus, nutarė eiti namo. Ėjo prie „Carskoje selo“, suprato, kad jau autobusai nevažinėja, nutarė išsikviesti taksi. Šalimais stovėjo 4 asmenų kompanija, 2 vyrai, 2 moterys. Iš pradžių buvo viskas gerai, šnekėjosi, bendravo. Tik vėliau, žodinio konflikto metu, J. A. ir V. S. pradėjo jį pulti. J. A. jam trenkė į veidą, o V. S. laikydamas už striukės, tempė irgi trenkė į veidą. Jis nukrito ir jį spardė. Po viso šito atsikėlęs, pastebėjo, kad pas jį suplyšusi striukė, pajuto skausmą galvoje ir šiaip jautė skausmą. Tuo pačiu metu 4 asmenų grupė atsisėdo į taksi automobilį ir išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės. Jis spėjo paskambinti į pagalbos telefoną ir padiktuoti taksi automobilio valstybinius numerius. Atvažiavo policijos pareigūnai po 3-4 minučių ir buvo sulaikę asmenys. Įvykio dieną jis buvo išgėręs 6 bokalus alaus. Jam buvo tikrintas blaivumas. Kiek tiksliai nustatė neblaivumo, nežino. Įvykio labai gerai neatsimena, smulkmenų neatsimena, bet visą kitą puikiai pamena kaip jį užpuolė, kaip atsisėdo į taksi automobilį, jis dar sugebėjo paskambinti policijai. Žinoma, kad buvo sukrėstas viso šito įvykio, policijos pareigūnams papasakojo, kaip papasakojo, kad jį užpuolė du asmenys, o kiek jau asmenų jį spardė ant grindinio, jis nežino, jis tik gynėsi. Gynėsi ant žemės gulėdamas. Jo neblaivumą nustatė apie 2 promiles. Negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas, nes iš pradžių šnekėjo, bendravo, buvo viskas gerai, tik po to pamena tą momentą, kai šie asmenys pradėjo jį pulti. Jis nepriekabiavo prie merginos. Merginos buvo šiek tiek toliau, o vyrai arčiau „Carskoje selo“. Kai pareigūnai atvežė asmenys, iš karto atpažino, kurie sudavė jam smūgius. J. A. pirmas smogė jam smūgį, o V. S. už striukės paėmė ir tempdamas irgi smogė į veidą, tuo pačiu dar J. A., gal 3-4 smūgius į galvą stovėdamas gavo ir paskui nukritęs jau neskaičiavo. Jam atrodo, kad nuo J. A. veiksmų jam lūžo dantis, o gal nuo V. S.. Negali tiksliai pasakyti. Jis atsikėlęs pastabėjo, kad dantis išmuštas. Atsimena, kad J. A. trenkė jam.

Tai buvo naktis, tarp 01.00 val. ir 02.00 val., o gal 01.30 val., apie 02.00 val. nakties. Nežino ar tai buvo 2024 m. gruodžio 1 d., kadangi pareigūnai jam nedavė iš karto parašyti pareiškimo, atvažiavo sekančią dieną, kad prasiblaivytų. Jam buvo nuskeltas dantis, tai buvo plombuotas dantis. Kiek pamena buvo trenkta į nosį, buvo kraujosruva ir nežino, dabar atrodo, kad nelygi pertvara. Visu buvo nubrozdinimai, galvoje buvo didžiausias guzas pakaušyje. Po viso įvykio galvą skaudėjo apie mėnesį laiko. Guzai ant galvos nuo ko atsirado, nežino, sumušė, gal kai gulėjo ir spardė. Nors gal kai tempė už striukės, buvo pasilenkęs, gal smūgiavo iš viršaus į apačią. Mano, kad V. S. sudavė 6-7 smūgius, 3 į veidą, kai jis gulėjo dar kokius 4-5 tikrai, nes ilgai spardė. Negali pasakyti ar tikrai nebuvo praradęs sąmonės. Jis pats neprovokavo konflikto, jis atėjo prie jų, stovėjo šalia. Dėl ko įvyko žodinis konfliktas, nežino, gal kažką ne taip pasakė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus specialisto išvadą, paaiškina, kad pas specialistą nuvyko po įvykio gal kitą dieną, arba po dviejų dienų. Specialistui pasakė, kad jį sumušė 2 asmenys. Skundėsi dantimis, galvos skausmu ir nubrozdinimais. Negali pasakyti ar jis nebuvo praradęs sąmonės. Jie buvo tik dviese, jis, moterų nebuvo. Moterys stovėjo toliau prie automobilio, jos nebendravo su jais. Pargriuvę jie nebuvo visi kartu, tik jį buvo pargriovę ir suspardė. Į medikus kreipėsi, buvo darytas MRT dėl galvos skausmų. Kreipėsi praėjus gal 2-3 savaitėms, kad prašviestų galvą. Po įvykio nesikreipė, nes galvojo, kad praeis. Pasakė, kad po sumušimo galvą skaudą, gali skaudėti 1-2 mėnesius. Negali pasakyti ar nustatė smegenų sutrenkimą. Specifinio gydymo nereikėjo. Tai buvo ne šeimos gydytoja, tai buvo daktarė iš klinikos „Amedika“. Per įvykį buvo nuskeltas dantis ir iškrito plomba. Teko gręžti ir dėti naują plombą. Išsikvietęs policijos pareigūnus, nurodė, kad jį suspardė 2-3 asmenys. Nurodė, kad 3, nes pradžioje buvo jie trise, jis, V. S. ir J. A.. Galvojo, kad šių asmenų žmonos irgi spardė. Buvo išgėręs, sukrėstas visų įvykių. Gali būti, kad po sumušimo nesiorientavo. Galimai turi įtakos jo neblaivumas įvykių atsiminimui, smulkioms detalėms. Kaip jau ir minėjo J. A. jam trenkė, V. S. kol stovėjo jis už striukės tempė ir smūgiavo kumščiais, tuomet nukrito ir suspardė. Negali pasakyti, kuris sugadino rūbus (2 t., b. l. 48-54).

Liudytojas J. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo švogeris. Buvo konfliktas su nukentėjusiuoju. Išėjo iš baro iškviesti taksi ir laukė taksi. To vakaro aplinkybes sunkiai atsimena, bet pamena, kad kalbėjo su taksi vairuotoju, derėjosi dėl kainos, kad juos nuvežtų. O po to ką jau atsimena, kad važiavo su taksi namo. Buvo bare, kuris anksčiau vadinosi „Carskoje selo“. Tikriausiai įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 1 d. Iš baro išėjo, kai užsidarinėjo. Vakaro metu vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepasakys kiek išgėrė, bet nemažai. Jautėsi visiškai girtas. Nelabai atsimena iš viso kas ten vyko tame bare, kai į barą atvažiavo, labai greitai prisigėrė, tai jau nelabai ką prisimena. Kai policija sulaikė tai viską atsimena, matyt sukilo adrenalinas. Nukentėjusįjį asmenį matė pirmą kartą, kai policijoje sėdėjo. Jis bendrai apie įvykusį konfliktą žino, kai jau namo grįžinėjo, nes visi kalbėjo. Viską žino iš pasakojimų. Kai konfliktas vyko su nukentėjusiuoju, tai greičiausiai buvo gatvėje, prie taksi automobilio. Nelabai galėjo fiziškai suduoti smūgių nukentėjusiajam ir trenkti į veidą. Jis tikrai nukentėjusiajam negalėjo suduoti, nes jį kas nors būtų pastūmęs ir būtų kritęs. Jis nematė muštynių apie kurias kalbama. Pamena, kad jam nustatinėjo neblaivumą. Nežino kiek pripūtė. Jis nežino ko nukentėjusysis norėjo, gal tiesiog buvo priėjęs parūkyti ar pakabinti. Nukentėjusiajam ne vieną kartą buvo pasakyta pasitraukti ir viskas, o po to prasidėjo stumdymai. Jis nežino kas ką stumdė, šito nematė, ar nukentėjusysis pradėjo stumti. Po visų šių įvykių jo žmona apdaužyta, alkūnės buvo sudaužytos, rankinukas suplėšytas. Pažymi, kad viską ką geriausiai atsimena tai, kad kalbėjo su taksi vairuotoju, derino kainą, nes buvo brangu. Po to jau atsimena kas vyko policijoje ir tą žmogų pirmą kartą pamatė policijoje.

Pažymi, kad prieš einant į barą, jau buvo išgėrę, kiek tiksliai nežino. Gal tai buvo 0,5 l. Tiksliai neprisimena, nes jau daug laiko praėjo. Įvykusių muštynių nematė. Pas jį po įvykio nebuvo jokių sužalojimų. Sakė, kad švogerį spardė, daužė, tai turėtų būti rankos apdaužytos, tačiau nieko nėra. Jis net nebuvo nugriuvęs ant nukentėjusiojo. Mano, kad nukentėjusysis meluoja, nežino kokiu pagrindu jį apkalbėti nori, gal nori pinigų. Taip pat nežino kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam (2 t., b. l. 82-85).

Liudytoja V. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos pusseserės vyras. Tą dieną buvo bare, kuris vadinasi „Royal Village“. Buvo susitikę tiesiog šeimomis pasėdėti. Paskui išėjo iš baro, kiek atsimena, priėjo prie taksi, norėjo važiuoti namo, taksi vairuotojas brangiai užsiprašė ir ji su pussesere nuėjo šiek tiek atokiau išsikvietė kitą taksi. Priėjo prie jų nukentėjusysis, veido nematė, buvo tamsu ir pradėjo prie jų kabinėtis. Pusseserė pasakė gražiuoju „atstok nuo mūsų, eik kur eini“, žodis po žodžio ir prasidėjo apsistumdymas, ir krito visi keturiese. V. S. stovėjo šiek tiek atokiau, o jos vyras, ar sėdėjo miegojo, ar buvo kažkur prie taksi, jo nebuvo šalimais. Jie nukrito keturiese, atstojo ir tada jau atsimena kaip važiuoja su taksi. Paskambino iš policijos, kad sustotų, tai buvo sankryžoje prie „Audėjo“. Atvažiavo policijos ekipažai ir jų vyrus išsivežė, o jas su sese paliko vidury gatvės. Viską pasakoja nuoširdžiai. Buvo tikrai nemažai išgėrę, jos su sese gėrė brendžio butelį. Ką tiksliai priėjęs nuketėjusysis kalbėjo neprisimena. Kiek ji atsimena pradėjo stumdytis ir griuvo. J. A. buvo kažkur toliau nuo jų, sėdėjo. Buvo ji, L. S. ir V. S. atbėgo iki jų. Apsistumdė, apsižodžiavo. Ką tiksliai sakė, neatsimena. Ji irgi ranką sužalojo rankinė suplėšyta. Nežino kiek laiko stumdėsi. Nepasakys kas ką tiksliai stumdė. Ji nežino kodėl suplyšo rankinukas. Kritimo metu nubrozdino alkūnę, kadangi griuvo. Ji nematė ar buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Ji nugriuvo ir paskuti jie taksi automobilyje atsidūrė, ji nematė kas ką mušė. Dabar tiksliai negali pasakyti kaip jie nugriuvo, ar ant kelių, ar ant pilvo, ar ant nukentėjusiojo, ji neatsimena. Stumdėsi ir kažkaip nugriuvo. Kai vyko susistumdymas, vienas kitą stumdė ir neišsilaikę griuvo. Ji jautė, kad ant šono griuvo, jeigu visa alkūnė nubrozdinta. Nukentėjusysis su jais kartu griuvo. Ji nežino iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai, gal nuo to kai kartu griuvo. Ji nebuvo nukritusi ant nukentėjusiojo, bent jau neatsimena. Visų aplinkybių neprisimena, nes viskas labai greitai įvyko. Visų pirmą jie buvo pavartoję alkoholį, o paskui viskas įvyko greitai. Pažymi, kad nevengia duoti parodymų, ji pasakoja taip kaip buvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus specialisto išvados duomenis paaiškina, kad ji asmeniškai nemušė nukentėjusiojo. Ji neatsimena kaip jie griuvo visi, ar veidu, šonu ar ant nugaros. Tikrai negalėjo taip būti, kad tiek sužalojimų buvo pas nukentėjusįjį. Tai reikia labai mušti žmogų, kad tiek būtų sužalojimų. Ji nemušė ir nebuvo mušimo, pasistumdymas. Ji nematė, kad kažkas iš jos kompanijos muštų nukentėjusįjį. J dalyvavo tame įvykyje, tačiau nematė, kadangi viskas vyko labai greitai. Ji negali pasakyti ar mušė, ar kažkas mušė. Nežino kaip jie nugriuvo, kad pas nukentėjusįjį tokie sužalojimai.

Neatsimena kiek įvykio metu buvo išgėrę. Ji neatsimena ar ji pati stumdėsi su nukentėjusiuoju, bet mano, kad ji negalėjo nukentėjusiojo stumdyti. Visi kartu stumdėsi, todėl ir buvo susistumdymas. Pažymi, kad gal kažką buvo pastūmusi, bet tikrai ne nukentėjusįjį. Ji neprisimena kokie buvo jos veiksmai. Ji tikrai negalėjo suduoti nukentėjusiajam į dantis, nes nėra „mušeika“, ji moteris. Kaip ji galėjo suduoti į dantis (2 t., b. l. 85-87).

Liudytoja L. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išėjus iš kavinės, ji stovėjo, norėdama išsikviesti taksi. Prie jos priėjo V. A. ir maždaug 1-2 metrų atstumu stovėjo jos vyras su J. A.. Priėjo prie jų nukentėjusysis, ji neprisimena ką šis sakė, ji pasakė jam „atsitrauk nuo mūsų ir nelysk“, tai pakartojo kelis kartus. Nukentėjusysis į tai nekreipė dėmesio, paskui įvyko tai, kad susikabino jos vyras su nukentėjusiuoju, kaip pradėjo stumdytis, ji neprisimena arba nematė. Ji su V. A. pradėjo skirstyti, užsikabino kažkaip už bordiūro ir visi keturiese nukrito. Nukentėjusysis pabėgo, jie atsisėdo į taksi ir išvažiavo. Žinoma, kad apie šį įvykį yra kalbėję visi keturiese, jie šeima. V. S. su nukentėjusiuoju buvo susikabinę, vienas kita laikė, ji su V. A. bandė skirstyti, kadangi jie buvo šalia bordiūro, tai ji spėja, kad kažkas užsikabino už to bordiūro ir tiesiog visi keturiese krito. Įvykio pradžioje priėjo prie jų vyras (nukentėjusysis), kažką pradėjo šnekėti, paprašė, jog šis išeitų ir nelystų. Kaip tuo metu atsirado jos vyras ji nežino, ji neprisimena. Vėliau tik akis pakėlė ir mato, kad šie du asmenys susikabinę stovi. Pradėjo juos skirstyti ir griuvo. V. A. nugriuvo prie mašinos, o jie trise į vieną krūvą. Kas buvo apačioje ji nežino, ji buvo viršuje. Ji nepamena kas buvo po ja. Ji ant vieno kelio kažkaip suklupo, nukrito. Pas ją buvo nubrozdinimai ant kelių. Ji nematė ar jos vyras sudavė kažkokius smūgius nukentėjusiajam į veidą. Nežino kaip sužalojimai atsirado pas nukentėjusįjį, gal griuvimo metu galėjo sužalojimai atsirasti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus specialisto išvadą, paaiškina, kad ji nežino kaip nukentėjusysis nukrito. Ji iš išvados suprato, kad buvo skilęs dantis. Nežino iš kur kraujosruva nosyje galėjo atsirasti. Kai tik atėjo nukentėjusysis ji žiūrėjo į telefoną, ji nežiūrėjo į tą asmenį ir nematė ar šis atėjo sveikas. Nežino kiek jie buvo išgėrę, ji gėrė brendį. Jautėsi kaip išgėręs žmogus. Už vairo tokios savijautos tikrai nevažiuočiau. Vyro blaivumas buvo panašus. J. A. buvo truputį daugiau padauginęs, nei jie. Ji neprisimena, ar J. A. matė aplinką, ar miegojo.

Patvirtina, kad jos vyras su nukentėjusiuoju buvo susikabinę, laikė vienas kitą. Konflikto pradžios nematė. Pradėjo matyti, kai tie asmenys jau stovėjo susikabinę vienas į kitą. Arba ji nematė, arba tiesiog neatsimena dėl ko prasidėjo konfliktas. Jos mintis buvo sutelktos ties taksi kvietimo procesu. Kai tik pamatė susistumdymą tarp jos vyro ir nukentėjusiojo, V. A. stovėjo šalia, jos iškarto pradėjo skirti. Visą tai truko labai greitai, kelių sekundžių laikotarpyje. Neprisimena ar konflikto metu kažkas kažką kalbėjo, rėkavo. Po nugriuvimo nukentėjusysis atsikėlė ir nubėgo į tą pusę kur kavinė. Be to, ji nematė ar skyrimo metu buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam (2 t., b. l. 87-89).

Liudytojas E. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė, jog buvo ne muštynės, o pasistumdymas. Pamatė ir atėjo, sušaukė, pasakė „baikit“ ir žmonės nustojo. Sakė „nesimuškit, pažiūrėkit, kameros stovi, bus visiems blogai, jeigu kas nors nukentės“. Prieš tai nukentėjusįjį matė, nežino jo vardo. Tas žmogus prieidavo prie žmonių restorane ir kabinėjosi, prie moterų kabinėjosi, negražiai elgėsi, provokavo žmones, tikriausiai norėdamas susimušti ir pasipelnyti. Negalima taip prieiti prie žmonių, svetimų moterų. Tai buvo žodinis priekabiavimas, kažkaip prie moterų prisiliesti, girtas žmogus kažką burbuliuoja, negražus elgesys. Lauke buvo daug žmonių. Matė, kad prieina prie vieno žmogaus, kažką pašneka, vos nesiglosto prie kito žmogaus. Jokių smūgių nematė. Vėliau tik matė pas tą vyrą suplėšyta striukė. Jam atrodo, kad nelabai buvo parkritęs, nelabai prisimena, bet niekas to asmens nespardė. Kiek matė tai stumdėsi. Policijos pareigūnus ne jis iškvietė, o pats nukentėjusysis. Po susistumdymo iškvietė policijos pareigūnus, kai tik jis buvo priėjęs, asmenys nustojo stumdytis. Neprisimena ar jie visi buvo nugriuvę. Paties susistumdymo jis nematė, jis išgirdo šūksnius. Jis tuo metu buvo prie laiptų, stovėjo ir išgirdo, kad kažkas rėkauja, galvojo, kad žmonės mušasi. Galvojo gal reikės kam pagelbėti, bet niekam nereikėjo. Jis stovėjo prie baro laiptų. Minėta kompanija buvo toliau, gal kokie 5 metrai nuo laiptų. Priėjo, sušaukė ir asmenys nustojo stumdytis. Jis nelabai atsimena ką sakė policijai. Buvo minėtame bare ir vartojo alkoholį. Jautėsi normaliai, įvykio aplinkybes prisimena. Matė, kad pas nukentėjusįjį buvo suplėšyta striukė. Nežino kas suplėšė striukę, nematė. Buvo prie baro kai atvyko policijos pareigūnai. Jie buvo jau kitoje kelio pusėje, laukė taksi. Jis nebuvo tas vyras, kuris padavė paltą nukentėjusiajam. Neprisimena, kad padavė kažkam paltą. Atvažiavusiems policijos pareigūnams davė paaiškinimus, surašė jų duomenys ir išvažiavo. Atvažiavo taksi ir jie išvažiavo. Moterų daug buvo su jais, jie kartu su taksi išvažiavo.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20241201-021311UTC+0200, paaiškina, kad vaizdo įraše jo pusbrolis. Pusbrolis A. D.. Jis išlipo iš keleivio sėdynės su pusbroliu. Priekyje sėdintis vyras yra jo pusbrolis. Su moterimi susipažino restorane. Moters vardo ir pavardės nežino, nebendrauja. Jis nežino ar iš tos moters paimti duomenys, neprisimena. Jis nematė, kad spardytų asmenį. Jis girdi ką moteris šneka vaizdo įraše. Nežino kas čia šneka apie narkomaną, gal ir jo balsas, gal jam taip pasirodė. Jo žodžiai, kad „netgi aš nuėmiau savo paltą ir sakau nemuškite jį, nemuškite jį“, jam atrodo, kad jo balsas. Jis su paltu, vadinasi jo balsas. Nežino ar tai galima pavadinti muštynėmis, jeigu pasistumdymas. Jis neįsivaizduoja, kodėl rėkė „vyrai, nemuškite“, nukentėjusysis nebuvo sumuštas. Šiuo metu jam atrodo, kad jis nematė, kad šį spardė. Nežino ką girtas sakė policijos pareigūnams.

Jis prisimena įvykį, tačiau tiksliai negali pasakyti, ką pasakojo policijos pareigūnams. Praėjo pusantrų metų. Nukentėjusįjį matė porą kartų prie „Carskoje Selo“, kai šis kabinėjosi prie kitų žmonių. Jis nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo, matė, kad striukė suplėšyta (2 t., b. l. 89-92).

Liudytojas A. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šventė 30 gimtadienį įstaigoje, pavadinimu „Royal Palace“. Persivadino iš „Carskoje selo“. Kiek supranta, kad žmogus nukentėjo. Paties konflikto nematė. Susistumdymo irgi nematė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškina, kad buvo bare žmogus, kuris vaikščiojo nuo vieno staliuko prie kito. Iš veido negalėtų neatsiminti ar tai nukentėjusysis. Jų staliukas kiek pamena buvo salės centre. Jis buvo atsisukęs, sėdėjo į šokių aikštelę. Kažkoks žmogus vaikščiojo, prieina prie vieno staliuko, pakalba, prieina prie kito, jiems toks jausmas, kad žmogus kvietė kažką šokti. Jo pusbrolis yra E. N., jie buvo dviese. Moterų su jais nebuvo. Namo vyko su taksi. Vyko dviese. Nepamena ar taksi buvo moterys, atsikėlė vienas namuose. Namo parvyko su taksi „Bolt“, išsikvietė ir išvažiavo namo. Šventė 30 gimtadienį, todėl buvo daug išgėręs. Jautėsi kaip išgėręs per savo gimtadienį, kai grįžo namo, atsigulė ir neatsimena. Atsimena, kad buvo policija, nes paėmė duomenis.

Peržiūrėjus tą patį vaizdo įrašą, kurį teismas rodė prieš tai, paaiškina, kad save atpažįsta priekinėje sėdynėje. Neįsivaizduoja, kas tai per moterys. Negali pakomentuoti vaizdo įrašo, neprisimena. Nežino kas tos moterys, kažką tikriausiai nusikabino, bet namie moterų nebuvo, kai grįžo namo. Tikslių aplinkybių neprisimena (2 t., b. l. 92-93).

Liudytojas L. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kiek atsimena, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 01.00 val. gavo pranešimą, kad sumuštas vyras. Įtariamieji pasišalino taksi automobiliu, markė „Škoda“, adresas Šeimyniškių g. 3, buvo baras, tikslaus pavadinimo neprisimena. Jiems atvykus nurodytu adresu, buvo nukentėjusysis, matėsi suplyšusi striukė, kraujavo kelio dalis, bei nukentėjusysis paaiškino, kad einant iš draugo namų, ties pastatų Nr. 3, be jokios priežasties užpuolė du žmonės. Nurodė, kad vienas laikė už striukės, kitas apie porą smūgių smūgiavo į veido sritį ir minėti asmenys pasišalino automobiliu taksi „Škoda“. Asmenys buvo du vyrai ir dar dvi moterys Ši informacija buvo perduota į budėtojų dalį, šie sukoordinavo ekipažą bei kiek atsimena, Manufaktūrų g. buvo sustabdytas minėtas automobilis ir sulaikyti du galimai įtariamieji u. Taip pat nukentėjusiajam buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo jį, į gydymo įstaigą nevežė, pasiūlė dėl danties kreiptis vėliau į gydymo įstaigą. Taip pat įvykio vietoje, stotelėje, buvo du vyrai, kurie teigė, kad matė patį įvykį. Nurodė, kad laukdami taksi automobilio pastebėjo kaip du vyrai muša vieną asmenį, ko pasėkoje, jie priėjo prie jų ir visas konfliktas baigėsi, kaip minėjo anksčiau, tie du vyrai, įsėdę į taksi automobilį, pasišalino. Tiesiogiai jis būtent su nukentėjusiuoju bendravo daugiausiai, kai sulaikė įtariamuosius, jis su jais, kiek atsimena, tikrai atrodo asmeniškai nebendravo, nes įvykį perdavė tyrėjų ekipažui, procesinius veiksmus toliau jie atliko. Jam atrodo, kad su liudytojais daugiau bendravo kolega, nes jis daugiau buvo prie nukentėjusiojo. Neatsimena ar rašė tarnybinį pranešimą.

Teismui pagarsinus, liudytojo L. L. tarnybinį pranešimą, esantį 1 t., b. l. 45, paaiškina, kad tuo metu buvo su kolega G. M.. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės teisingos. Kiek atsimena nukentėjusysis A. S.. Dažniausiai tarnybiniame pranešimuose parašyta būna, visa situacija tik glausčiau ir logiškiau sudėliotos mintis. Matė sužalojimus, sakė, kad skauda veido sritį, kol laukė medikų paprašė išsižioti ir matėsi, kad nuskeltas dantis. Jiems atvykus A. S. negulėjo ant žemės, kiek atsimena, buvo perėjęs į kitą kelio pusę. Jie buvo perdavę informaciją, kad įtariamieji šalinasi, budėtojas susisiekė su taksi automobilio savininku ir pasakė, kad sustabdytų automobilį, tada nusiuntė kitą ekipažą, kad sulaikytų galimai įtariamuosius, tai kitas ekipažas sulaikė ir atvežė pas juos į įvykio vietą. Vaizdo įrašai ne iš jų kūno kamerų, nes jie visą laiką prabuvo įvykio vietoje. Turėti BODY kamerą turėjo įvykio metu, tačiau ar ši buvo įjungta, atsakyti negali. Dažniausiai įjungiama, bet tuo metu tikrai neatsimena. Liudytojų buvo keturi, tai dvi merginos, du vyrai. Jie užsirašė būtent tų asmenų duomenys, kurie geranoriškai priėjo ir teigė, kad matė aplinkybes visas (2 t., b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįstą iš dalies ir nori paaiškinti, kad 2024 m. lapkričio 30 d. 19 val., jis kartu su savo žmona L. S., J. A. ir jo žmona V. A. buvo bare „Carskoje selo“, su tikslu pailsėti, buvo užrezervavę staliuką. Jis su J. A. gėrė degtinę, o merginos gėrė brendį. Išgėrė 2 butelius degtinės po 0,5 l. Maždaug apie 02:00 val., tiksliai pasakyti negali, jie jau ruošėsi važiuoti namo, išsikvietė taksi ir išėjo į lauką jo laukti. Išėję iš „Carskoje selo“, jie nuėjo kiek toliau, prie pagrindinio kelio, ir laukė, kol atvažiuos taksi. Kol laukė, prie jų priėjo jiems nepažįstamas asmuo, kuris priekabiavo prie jų su tokiais klausimais: „Kur buvote? Ar turite parūkyti?“ Jie jam atsakė: „Eikite, kur ėjote, nelįskite.“ Ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie jam pasakė: „Eik lauk, kol negavai malkų,“ ir jis pasakė: „Davaj, davaj,“ ir pats priėjo prie jų. Priėjęs prie jų, jo žmona atsistojo tarp jo ir to asmens ir ištiesusi rankas juos laikė, kad nepradėtų muštis. Galimai jis galėjo tuo momentu vieną kartą trenkti jam ranka, tačiau ar pataikė, negali pasakyti, nes buvo labai girtas. Susikabino su tuo vyru, ir jo žmona ir V. S. bandė juos išskirti, ir jie visi keturiese nukrito. Po to tas asmuo pirmas atsistojo ir pabėgo į „Carskoje selo“. Jis jam šaukė: „Ateik čia, išsiaiškinsime,“ tačiau jų žmonos pasakė: „Nereikia lįsti, baikit.“ Ir tuo viskas baigėsi. Jie įsėdo į taksi ir nuvažiavo namo, tačiau taksistui paskambino iš policijos ir pranešė, kad palauktų, tuoj privažiuos policija. Atvykusi policija jiems pasakė, kad turi grįžti į įvykio vietą. Grįžę jis kartu su J. A. įsėdo į policijos mašiną, vėliau pareigūnai įteikė jiems šaukimus. Iš policijos mašinos buvo išlipęs asmuo, su kuriuo kilo konfliktas. Išeidamas iš mašinos jis jiems parodė „faką“ ir rodydamas ant striukės, kad jie jam suplėšė, jis jokių sužalojimų ant jo veido nepastebėjo ir jį vėl įsodino į policijos mašiną. Jie jau ruošėsi išeiti, tačiau vienas pareigūnas juos atgal pakvietė ir pasakė: „Ateikit dar prasipūsti.“ Jie prasipūtė ir išėjo namo. Kiek atsimena, J. A. konflikto metu nedalyvavo, nes jis buvo labai girtas. Jis stovėjo atokiai, galimai sėdėjo ant bordiūro, nes stovėti nelabai galėjo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi tarp jų kilo žodinis konfliktas, susistumdė. Taip, galimai jis galėjo jam vieną kartą trenkti, tačiau to neatsimena, nes buvo labai girtas. Norėtų to žmogaus atsiprašyti ir, jeigu bus kokia nors žala, ją atlygins (1 t., b. l. 189-192).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 10 d. įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad 2025 m. birželio 10 d. gavo pranešimą apie įtarimą, su jo turiniu susipažino, suprato, kuo yra įtariamas, jam buvo išaiškintos jo teisės. Gynėjas šiuo metu jam nėra reikalingas. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės visiškai nepripažįsta. Prašo vadovautis jo pirminiais parodymais, kuriuos davė 2024 m. gruodžio 3 d. (1 t., b. l. 198-200).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 30 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 18.00 val., nuvyko pas draugą adresu Vilnius, Tuskulėnų g. pažiūrėti krepšinio varžybų. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 01.00 val., nusprendė iš draugo vykti į namus adresu Vilnius, Architektų g. pėsčiomis. Eidamas Šeimyniškių gatve, apie 01.45 val. priėjo barą „Carskoje selo" adresu Vilnius, Šeimyniškių g. 3. Prieidamas pastebėjo šalia baro prieigų stovinčius jam nepažįstamus asmenis: 2 merginas, kurios buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir 2 vyrus, abu maždaug 25 metų amžiaus, vienas iš vyrų buvo tamsių trumpų plaukų, su juodos spalvos barzdele, tatuiruočių ar randų nepastebėjo, apsirengęs juodos spalvos striukę, dėvėjo juodos spalvos kelnes, kitas - trumpų šviesių plaukų, daugiau asmenų požymių nurodyti negali, nes buvo neblaivus. Su asmenimis užmezgė pokalbį, tačiau nepamena, ar jis juos užkalbino, ar jie jį užkalbino. Apie ką šnekėjosi, tiksliai negali atsakyti, nes nepamena, tačiau praėjus maždaug 5 minutėms nuo pokalbio pradžios anksčiau minėti 2 jam nepažįstami vyrai pradėjo jį mušti. Iš pradžių abu vyrai kojomis ir rankomis trenkė jam ne mažiau 2 kartus į veidą, bei kūną, po ko jis pajuto fizinį skausmą, bei parvertę jį ant grindinio sudavė jam ne mažiau 4 smūgius į kūną ir veidą, po jo jis pajuto fizinį skausmą. Po muštynių abi šalia baro stovėjusios moterys bei abu vaikinai įlipo į šalia stovėjusį taksi automobilį ir kažkur nuvažiavo. Nuvažiuojant taksi automobiliui, spėjo įsidėmėti valstybinių numerių ženklus ir, nieko nelaukęs, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir budinčiajam darbuotojui nurodė juos. Iš kart po konflikto pastebėjo, kad kairės pusės apatinio žandikaulio dantis buvo nuskilęs. Taip pat ant savo abiejų kelių bei kairės rankos piršto pastebėjo nubrozdinimus. Taip pat ant nosies atsirado kraujosruva. Taip pat muštynių metu 2 vyrai suplėšė jam priklausančią striukę, suplėšė jam priklausančias kelnes, bei suplėšė jam priklausančius marškinėlius. Po muštynių dar pastebėjo, kad jam priklausančio mobilaus ryšio telefono Xiaomi Redmi note 8 pro galinis stiklinis dangtelis buvo suskilęs. Striukę vertina 150 Eur suma, kelnes vertina 100 Eur suma, marškinėlius vertina 5 Eur., dėl sudaužytos telefono nugarėlės vertės šiuo metu atsakyti negali, sąskaitą faktūrą pateiks tyrimo eigoje. Bendrai šiuo metu dėl kilusių muštynių jis patyrė 255 Eur. turtinę žalą. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai pasisodino jį į savo tarnybinį automobilį ir jam sėdint viduje, pastebėjo lauke stovinčius 2 vyrus, kurie jį sumušė, su kuriais policijos pareigūnai kitame tarnybiniame automobilyje bendravo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi buvo stipriai neblaivus ir įvykio seką, bei detales prisimena miglotai. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje, kai bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys (1 t., b. l. 1-7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. liudytoju apklaustas E. N. parodė, kad 2024 metų gruodžio pradžioje, tiksliai datos neatsimena, maždaug apie 2 val. nakties, buvo kartu su A. D. prie „Carskoje Selo“ išėjimo, kur stovėjo ir laukė iškviesto taksi automobilio. Būdami toje vietoje, pamatė, kad kiek toliau stovėjo 4 asmenų kompanija – du vyrai ir dvi moterys. Staiga išgirdo riksmą, atsisukęs priėjo prie tų asmenų, kurie stovėjo keturiese, ir pastebėjo, kad prie jų buvo dar vienas vyras. Jie jam paaiškino, kad prie jų priėjęs vyras pradėjo kabinėtis. Jokių muštynių nematė, jokio sužalojimo ant to vyro taip pat nematė, tik pastebėjo, kad jo striukė buvo suplėšyta. Daugiau reikšmingos informacijos neturi, nes jokių muštynių nematė. Kiek atsimena, aplink buvo daug nepažįstamų žmonių, kurie sakė, kad tas vyras prie visų kabinėjosi. Taip pat pastebėjo, kad jis buvo visiškai girtas (1t., b. l. 99-101).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 5. liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad 2024 metų lapkričio 30 dieną buvo kartu su savo pusbroliu E. N. bare „Carskoje Selo“, šventė jo gimtadienį. Atsimena, kad bare buvo vyras, kuris elgėsi keistai – kabinėjosi prie moterų ar tai kvietė jas šokti. Vėliau šį vyrą iš baro išprašė apsauga. Kai baras užsidarė, jis su pusbroliu išėjo į lauką ir pastebėjo, kad tas pats vyras sėdėjo atokiau nuo jų. Laukdami taksi, pastebėjo atvykstančią policiją, kuri surinko jų duomenis, kadangi jie buvo netoliese. Jokių muštynių jis nematė. Daugiau reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 103-105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 6 d. liudytoja apklausta L. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 19 val., ji kartu su savo vyru V. S., jos pussesere V. A. ir jos vyru J. A. susirinko bare „Carskoje selo“, adresu Šeimyniškių g., Vilniuje. Prieš savaitę buvo užrezervavę staliuką, nes norėjo kartu pasimatyti. Bare jie pradžioje buvo 6, tačiau R. T. ir D. T. ilgai neužsibuvo, apie 22:00 val. išvyko, o jie keturiese liko, linksminosi, šoko. Vyrai gėrė degtinę, apie 2–3 butelius po 0,5 l, o ji su V. A. gėrė brendį. Apie 01.00 val. jos jau ruošėsi išvažiuoti iš baro, nes jis pradėjo užsidarinėti. Išėjusios iš baro, ji bandė per Bolt programėlę užsakyti taksi, tačiau pirmą kartą nepavyko. Bandė dar kartą ir pavyko. Nuėjo šiek tiek toliau, prie pagrindinio kelio, ir laukė, kol atvažiuos taksi. Kol laukė, prie jų priėjo nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo priekabiauti. Tiksliai neatsimena, ką jis joms sakė, tačiau jie jam tris kartus pasakė „nelįsk“, „eik iš čia“, tačiau jis vis tiek priekabiavo. Jos vyras V. S. su tuo vyru susistumdė. Kas pirmas ką pastūmė, nežino, nes viskas įvyko greitai. Ji su V. A. iškart atsistojo tarp jų, kad juos atskirtų. Tuo metu J. A. kažkur nuošaliau buvo, ar jis ant šaligatvio sėdėjo, tiksliai nepamena. Bet tuo metu, kai V. S. ir tas asmuo susistumdė, J. A. nebuvo šalia. Ji su V. A. bandydamos išskirti juos, jie pradėjo kristi ant kelio. Taip pat užkabino V. A., kuri parkrito ant žemės, ir ją užkabino, ir su jais kartu nugriuvo. Nukritus ant žemės, tas asmuo išsprūdo po jomis ir pabėgo tiesiai į barą „Carskoje selo“ ir tuomet viskas baigėsi. Ji nematė, kad jos vyras trenktų tam vyrui, jie tik susistumdė, galimai kai jie krito ant žemės, galimai netyčia galėjo užkabinti (1 t., b. l. 107-110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 17 d. liudytoja apklausta V. A. parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 19:00–20:00 val., kartu su savo vyru J. A., L. S. ir jos vyru V. S. atvyko į barą „Carskoje Selo“, esantį Šeimyniškių g., Vilniuje. Buvo iš anksto rezervavę staliuką. Jų tikslas buvo smagiai praleisti laiką kartu. Prie jų prisijungė R. T. su D. T., tačiau jie išvyko apie 23:00 val., nors tiksliai pasakyti negali. V. S. ir J. A. vartojo degtinę, galimai išgėrė du butelius, tačiau tiksliai pasakyti negali. Ji su L. S. gėrė brendį – išgėrė vieną butelį. Apie 01:00–01:30 val. ruošėsi išvykti iš baro, nes jis pradėjo užsidarinėti. Nuėjo prie pagrindinio kelio ir laukė taksi, nes jos pusseserė L. S. bandė jį iškviesti. Kol laukė, prie jų priėjo nepažįstamas asmuo ir pradėjo priekabiauti. Tiksliai neprisimena, apie ką kalbėjo, ar ko jis prašė. Atsimena, kad jo pusseserė L. S. jam kartojo: „nelįsk“, „eik iš čia“, tačiau jis vis tiek elgėsi įkyriai. Kas vyko toliau, tiksliai neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai – kas su tuo asmeniu susistumdė, ji neatsimena. Atsimena, kad ji, L. S. ir tas asmuo nukrito ant žemės. Kaip tiksliai tai nutiko, neprisimena. Nukritęs nepažįstamasis staiga atsistojo ir pabėgo nežinoma kryptimi. Kur tuo metu buvo jos vyras J. A., nežino, neprisimena. Daugiau reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 112-115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 1 d. įtariamuoju apklaustas J. A. parodė, kad savo kaltę nepripažįsta visiškai ir nori parodyti, kad apie 19.00 val. jis kartu su savo žmona V. A., V. S. ir jo žmona L. S. susirinko bare „Carskoje Selo“. Dar viena pora buvo, tačiau jie labai anksti išėjo. Jis su V. S. gėrė degtinę ir alų, galimai 3 butelius degtinės po 0,5 l, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Kelintą jie iš ten išėjo, jis negali pasakyti, nes neatsimena, nes buvo labai girtas. Jam viskas labai greit praėjo, nes kiek atsimena, buvo net užmigęs prie stalo. Išėję iš baro „Carskoje Selo“ jis pamatė stovintį taksi ir prie to taksisto priėjo tartis dėl kainos. Jisai sakė, kad už 25 eurus nuvežtų, tačiau jis jam pasakė, kad tai labai brangu, ir po to jis tik atsimena, kai atsidūrė tame pačiame taksi, kai važiavo namo. Kad buvo kažkoks konfliktas, jis išvis nieko neatsimena. L. S. pasakojo, kad jo tuo metu nebuvo, kai įvyko konfliktas, jis buvo kažkur šone. Ką jis darė, negali pasakyti, buvo labai girtas ir nieko neatsimena. Tik atsimena, kai išėjo iš baro ir jis nuėjo prie taksisto tartis dėl kainos, o vėliau kažkaip atsidūrė tame pačiame taksi, kai grįžinėjo namo. Atsimena, kai važiavo namo, taksistui paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia sustoti ir palaukti policijos. Jie sustojo ir laukė policijos. Atvykusi policija pasakė, kad reikia važiuoti į įvykio vietą, bet liepė tik jam ir V. S. važiuoti. Jie nuvažiavo. Atvykę į įvykio vietą, jie beveik visą laiką praleido mašinoje. Pareigūnai įteikė šaukimus, davė prasipūsti ir paleido. Kai juos paleidinėjo ir tuo metu tas asmuo, kuris galimai iškvietė policiją, rodė jiems negražius gestus. Ir tuo viskas baigėsi. Ar jis jam galėjo trenkti, nežino, nieko neatsimena. Jam buvo tokia stadija, kad nemano, ar jis kam nors galėjo ką nors padaryti (1 t., b. l. 127-130).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2025 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo J. A. atžvilgiu (1 t., b. l. 133-137).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 18 d. liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad apie 19.00 val. jis kartu su savo žmona V. A., V. S. ir jo žmona L. S. susirinko bare „Carskoje Selo“. Jis su V. S. gėrė degtinę ir alų, galimai 1l degtinės, dabar tiksliai negali pasakyti, nes tai buvo prieš metus. Kelintą jie iš ten išėjo, jis negali pasakyti, nes neatsimena, bet maždaug apie 01 val. 00 min. nakties. Išėjus iš baro „Carskoje Selo“, jis pamatė stovintį taksi ir prie to taksisto priėjo tartis dėl kainos. Taksistas sakė, kad už 25 eurus nuvežtų, tačiau jis jam pasakė, kad tai labai brangu, ir po to jis tik atsimena, kai atsidūrė tame pačiame taksi, kai važiavo namo. Kad buvo kažkoks konfliktas, jis išvis nieko neatsimena. L. S. pasakojo, kad jo tuo metu nebuvo, kai įvyko konfliktas, jis buvo kažkur šone. Nieko neprisimena, ką jis darė tuo metu, nes buvo labai girtas. Tik atsimena, kai išėjo iš baro ir jis nuėjo prie taksisto tartis dėl kainos, o vėliau kažkaip atsidūrė tame pačiame taksi, kai grižinėjo namo. Atsimena, kai važiavo namo, taksistui paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia sustoti ir palaukti policijos. Jie sustojo ir laukė policijos. Atvykusi policija pasakė, kad reikia dviejų vyrų, o dėl moterų nieko nepasakė. Jam ir V. S. liepė važiuoti į įvykio vietą, o V. A. ir L. S. liko prie taksi, nes policijos pareigūnai pasakė, kad joms vietos tarnybinėje mašinoje nėra. Jie nuvažiavo. Atvykę į įvykio vietą, jie beveik visą laiką praleido mašinoje. Pareigūnai davė jam papūsti į alkotesterį. Jis prašė pareigūnų, kad jį nuvežtų namo, bet jie jo nenuvežė, paliko juos įvykio vietoje. Jie išėjo pėsčiomis namo (1 t., b. l. 177-178).

Iš 2024 m. gruodžio 1 d. A. S. pareiškimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 1 d., apie 01.50 val., adresu Vilnius, Šeimyniškių g. 3, šalia baro „Carskoje selo“ įėjimo, žodinio konflikto metu 2 jam nepažįstami vyrai kojomis ir rankomis trenkė jam ne mažiau 2 kartus į veidą, bei kūną, po ko jis pajuto fizinį skausmą, bei parvertę jį ant grindinio sudavė jam ne mažiau 4 smūgius į kūną ir veidą, po ko jis pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 1 d., apie 01.50 val., adresu Vilnius, Šeimyniškių g. 3, šalia baro „Carskoje selo“ įėjimo, žodinio konflikto metu V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kojomis ir rankomis trenkė A. S. ne mažiau 2 kartus į veidą, bei kūną po ko A. S. pajuto fizinį skausmą, bei parvertę A. S. ant grindinio sudavė jam nemažiau 4 smūgius į kūną ir veidą, po ko A. S. pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 18-20).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus 2024 m. gruodžio 1 d. tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 1 d., apie 02.00 val., adresu Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, konflikto metu A. S. buvo sumuštas dviejų asmenų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. nustatytas 2,12 prom. girtumas, šiuo metu, ar pareiškimą rašys, nenurodo. Esant pretenzijoms išsiblaivęs ir pilnai apsisprendęs rašyti pareiškimą, atvyks į artimiausią policijos komisariatą (1 t., b. l. 35-38).

Iš 2024 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gatvės atkarpa šalia pastato adresu Šeimyniškių g. 3, Vilnius. Atsisukus į sankryžą Šeimyniškių g. - Kalvarijų g., kairėje pusėje yra matomas pastatas. Ant pastato yra namo numeracija Nr. 3. Atsisukus veidu į pastatą Nr. 3, pastato kairėje pusėje, pirmame aukšte, matomi langai per visą sienos ilgį, ant langų matomas užrašas „Royal village“. Dešiniau matoma per vidurį pastato esanti fasado niša su įėjimais. Ši niša yra apšviesta šviestuvais, taip pat yra laiptų segmentas, kuriuo pakilus kairėje pusėje matomas įėjimas į restoraną „Royal vilalge“, dešinėje pusėje - įėjimas į parduotuvę „Nike“. Tiesiai prieš laiptus matomas įėjimas, kuris yra iš stiklinių į šonus besislankiojančių durų. Šaligatvis, esantis prie pastato Nr. 3, yra grįstas šaligatvio trinkelėmis. Įvykio vieta nėra aptverta, nesaugoma, patekimas laisvas. Apžiūrimoje įvykio vietoje tamsiu paros metu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nenustatytos. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 39-43).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos stacionarių objektų apsaugos skyriaus vyriausiosios patrulės E. K. 2024 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 1 d. dirbant nustatytu grafiku nuo 18.30 val., iki 06.00 val., radijo ryšio šaukiniu „V1754" iš OVS budėtojo gavo iškvietimą vykti į Manufaktūrų g., kur laukė ekipažas „1747" su dviem įtariamais asmenimis, kaip paaiškėjo tai buvo akivaizdžiai neblaivūs asmenys, kuriems iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas – V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su įtariamaisiais buvo jų žmonos, t. y. L. S. ir V. A.. Šie asmenys buvo sustabdyti važiuojant su TAXI automobiliu pasišalinę iš įvykio vietos, esančios Šeimyniškių g. 3, Vilnius, kur minėti asmenys sumušė vyrą A. S., kuris skundėsi išmuštu dantimi bei suplėšytais drabužiais, t. y. striuke bei džinsinėmis kelnėmis. Atvykus Šeimyniškių g. 3 su įariamaisiais pas V1750 pareigūnus, nukentėjusysis A. S. atpažino minėtus asmenys (1 t., b. l. 44).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus 2024 m. gruodžio 1 d. vyriausiojo patrulio L. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. M. tarnybiniu automobiliu „VW CADDY" radijo ryšio šaukiniu V1750 iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budinčios dalies gavo pranešimą, kad adresu Vilnius, Šeimyniškių g, 3. prieš 2 min. pranešėją sumušė 2-3 nepažįstami asmenys ir suplėšė pranešėjo striukę. GMP nereikalinga. Asmenys šalinasi su taksi automobilis „ŠKODA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad ką tik prie baro, adresu Šeimyniškių g. 3, sumušė du nepažįstami asmenys ir pasišalino ŠKODA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu. A. S. teigė, kad nepažįstami asmenys buvo keturiese, dvi merginos ir du vyrai. Kaip apsirengę, pasakyti negalėjo, tik teigė‚ kad vienas asmuo laikė jį už striukės, o kitas kumščiais trankė į veido sritį. Kiek smūgių buvo suduota, A. S. pasakyti negali. Šalia įvykio vietos buvo A. D. ir E. N., kurie paaiškino, kad matė, kas čia įvyko. Šie paaiškino, kad stovėjo ir laukė taksi automobilio ir pamatė, kaip kitos gatvės pusėje ant žemės parkritusį asmenį trankė kiti du vyrai. Šiems atbėgus, konfliktas baigėsi. Ant žemės gulėjo A. S.. Liudininkai labai skubėjo namo ir išvyko taksi automobiliu. Apžiūrint A. S., ant jo buvo matomi sužalojimai ties kelio zona - nubrozdinimas, suplyšusi striukė, bei nuskilęs kairės pusės dantis. A. S. teigė, kad ėjo iš draugo namo ir staiga ji užpuolė du nepažįstami asmenys ir be jokios priežasties jį sumušė. Atvykus GMP 0835 apžiūrėjo A. S. ir nustatė, kad kairės pusės dantis yra nuskeltas. Dėl sugadinto danties medikai patarė kreiptis į ligoninę. Žinodami, kokiu automobiliu pasišalino įtariamieji, kolegos V1747 juos sustabdė, kurie sėdėjo ŠKODA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo patikrintas A. S. neblaivumas, kurio metu buvo nustatytas 2.12 prom. girtumas. Įvykis perduotas V1711 (1 t., b. l. 45).

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Z. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-46957-24, 2024-12-05 buvo nuvykta adresu Vilniuje, Šeimyniškių g. 3. Pastatas, tai verslo centras su administracinėmis patalpomis, įmonėmis ir parduotuvėmis. Pirmame pastato aukšte įrengta parduotuvė „teamsport, restoranas „Royal Village“ ir įėjimas į verslo centrą. Ant minėto pastato išorėje ar viduje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (1 t., b. l. 46).

Iš 2024 m. gruodžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė: juodos spalvos striukę, džinsus „BIG STAR“ tamsiai mėlynos spalvos, marškinėlius trumpomis rankovėmis (1 t., b. l. 47-50).

Iš 2025 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra vyriška žieminė “Tiger Force” prekinio ženklo, L dydžio, striukė su gobtuvu, juodos spalvos, vidaus pamušalas tamsiai žalios/melsvos spalvos. Striukė yra suplyšusi iš dešinės pusės per siūlę nuo rankovės iki liemens apačios. Apžiūrimas objektas yra vyriški „Big Star“ prekinio ženklo džinsai. Priekinėje džinsų pusė, dešinėje kojoje, yra įplėšimas. Džinsų užpakalinėje pusėje matomos neryškios rusvos spalvos dėmės. Apžiūrimas objektas yra vyriški, margos spalvos „Cropp“ prekinio ženklo, M dydžio marškinėliai. Pažeidimai (įplyšimai) priekinėje marškinėlių pusėje matomi nuotraukose Nr. 13 ir 14, užpakalinėje marškinėlių pusėje pažeidimai matomi nuotraukose Nr. 12 ir 15. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 51-58).

Iš 2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašyti BPC skambučio garso įrašai. Aprašytas BPC skambučio įrašas (ID 92327636240, skambučio pradžia_ 2024-12-01 02_05_09). BPS skambučio įrašo data 2024-12-01; laikas 02:05 val. Garso įrašo trukmė 1 minutė 31 sekundės. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą Windows Media Player. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC) pokalbis su pranešėja.

BPC darbuotoja: – Vienas, vienas, du. Pranešėjas: – Eee, sveiki. BPC darbuotoja: – Taip. Pranešėjas: – Šeimyniškių tris, mane sumušė, žmonės. BPC darbuotoja: - Greitosios reikia? Pranešėjas: – Suplėšė striukę. BPC darbuotoja: - Greitoji reikalinga? Pranešėjas: – Nu, suplėšė, suplėšė striukę, visą. BPC darbuotoja: - Tai jūs sumušė? Kas svarbiau, striukė ar, kad jus sumušė, ar jums greitosios reikia? Pranešėjas: – Šeimy… atsiprašau, čia šeimyniškių tris, šeimyniškių tris mane sumušė ir suplėšė striukę. BPC darbuotoja: – Kada čia nutiko? Pranešėjas: – Ką tik. BPC darbuotoja: – Prieš kiek minučių? Pranešėjas: – Prieš dvi minutes. BPC darbuotoja: – Kur tie asmenys dabar yra, kur tie užpuolikai yra? Pranešėjas: – Eee, dabar atsisėdo į taksi, atsisėdo į taksi kurio numeris T (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: – Čia valstybinius numeris, jūs diktuojat? Pranešėjas: – Jo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eeee... BPC darbuotoja: – (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas: Taip. BPC darbuotoja: O kokia markė? Pranešėjas: – Ee, „Škoda“, man atrodo, universalas. BPC darbuotoja: – Kiek jų buvo? Pranešėjas: – Man atrodo, dviese, trise. BPC darbuotoja: – Čia nepažįstami asmenys jums? Pranešėjas: – Jo, nepažįstami asmenys, suplėšė mano striukę. BPC darbuotoja: – Jūsų vardas pavardė? Pranešėjas: – A. S.. BPC darbuotoja: – Laukit policijos, viso gero. Pranešėjas: – Nu, okey (1 t., b. l. 60-61).

Iš 2025 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašai pažiūrimi paleidus juos kompiuteryje per leistuve "Windows Media Player".

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241201-021311UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. gruodžio 1 d. laikas 02:13:11 val. Įrašo trukmė 9 min. 27 sek. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (toliau – policija), sėdintys tarnybiniame automobilyje. Netrukus policijos pareigūnai kalbasi su vyriškiu (toliau -vyras), kuris pasakoja, kad jį einantį gatve sumušė kažkokie asmenys, skundžiasi, kad suplėšė striukę, kuri kainuoja 400 Eur. Policija: -Dviese mušė? Vyras: -Dviese trise, nepamenu.

Policijos pareigūnams paklausus, ar vyras atpažintų, sako, kad taip. Toliau vyras sako, kad lauke esantys žmonės yra asmenų draugai. Paskui vyras pasako, kad asmenys išvažiavo su ,,TAXI“, o lauke esantys žmonės norėjo jį sumušti. Toliau policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, gatvėje matomas baltos spalvos automobilis, prie kurio prieina policijos pareigūnai. Priėjus prie priekinės keleivio pusės, matomas vyras (toliau – vyriškis nr.1), policijos pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes. Netrukus vyriškis nr.1 sako, kad nepažįsta vyro. Netrukus girdimas moteriškas balsas (toliau – moteris). Moteris kreipiasi į vyrą: -Mes tave išgelbėjom, nes tave spardė. Netrukus policijos pareigūnai prašo paaiškinti, moteris pasakoja, kad matė, kai vyrą spardė du vyrai ir moterys, po ko moteris sako, kad pribėgo prie vyro padėti. Moteris: -Čia kiti žmonės buvo. Netrukus į pokalbį įsiterpia dar vienas vyrukas (toliau – vyriškis nr.2), kuris sako, kad nuėmė savo paltą ir norėjo uždengti vyrą, kad jo nemuštų, norėdamas išgelbėti. Toliau policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje, kad ,,šitie“ iš baltos spalvos automobilio išgelbėjo bandė ginti vyrą. Toliau policijos pareigūnai užsirašo duomenis. Policijos pareigūnai prieina prie laikino sulaikymo kameros, kurioje sėdi vyras. Vyras prašo nepaleisti jų (vyriškio Nr. 1, vyriškio Nr. 2 ir moters), tikina, kad jam skėlė dantį. Toliau vyras nesiorientuoja, kas jam būtent sutrikdė sveikatą. Policija: -Jie tave gynė. Vyras: -Ne, niekas manęs negynė, man dantį nuskėlė, mane spardė. Policija: -Tu ant kitų žmonių sakai…Vyras: -Jie labai panašūs. Netrukus policijos pareigūnai nuramina vyrą, pasako, kad asmenys yra sustabdyti kito policijos pareigūnų ekipažo. Policija: -Vienas laikė, viena ar gal dvi moterys, nu dviese vyrai. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241201-021848UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. gruodžio 1 d., laikas 02:18:48 val. Įrašo trukmė 19 min. 32 sek. Atidarius vaizdo įrašą matomas gatvėje tamsios spalvos automobilis, šalia kurio matoma moteriškė (toliau – moteriškė nr.1), aukštesnio ūgio, kuri pasakoja, kad ją pastūmė, ir ji krito. Netrukus iš automobilio keleivio priekinės sėdynės išlipa vyriškis (toliau – vyriškis nr.3), apsirengęs su paltu, su barzda. Šalia vyriškio Nr. 3 matoma dar viena moteris (toliau – moteriškė Nr. 2), tamsios spalvos striuke, su šaliku. Toliau moteriškė nr.1 sako: -Jam davė į snukį, kad jis atsikabintų. Moteriškė Nr. 2 sako, kad vyras ją pastūmė, ji pargriuvo ir ranką susidaužė. Vyriškis nr.3 sako: -Nu susikibom. Vyriškis nr.3 pasakoja, kad vyras lindo prie moteriškės nr.1 ir moteriškės nr.2, po ko įvyko konfliktas, susistumdymas. Toliau kyla pokalbis tarp visų, diskusija. Moteriškė nr.2 sako, kad vyras jai rankinuką suplėšė. Toliau matomas dar vienas vyriškis (toliau – vyriškis Nr. 4), išlipęs iš automobilio. Policijos pareigūnai įsodina į laikino sulaikymo kamerą vyriškį Nr. 3 ir vyriškį Nr. 4. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241201-022334UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. gruodžio 1 d., laikas 02:23:34 val. Įrašo trukmė 4 min. 49 sek. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai iš laikino sulaikymo kameros ištraukia vyrą, pasako, kad vyras gali pasėdėt ant suoliuko, taip pat patikslina, ar reikia vyrui greitosios pagalbos (toliau – GMP). Policijos pareigūnai iškviečia GMP. Policija: -O ką sakė? Vyras:-Supiso dantį, už ką, už nieką? Policijos pareigūnai tikslina, kur vyko konfliktas, vyras rodo į kitą gatvės kelio pusę, sako ,,ten“. Vyras sako, kad yra išgėręs tris alaus. Policijos pareigūnai pasako, kad vyrui bus patikrintas blaivumas. Toliau policijos pareigūnai eina link tarnybinio automobilio. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241201-023009UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. gruodžio 1 d., laikas 02:30:09 val. Įrašo trukmė 1 min. 25 sek. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai kalbasi su vyru. Vyras pasakoja, kad vienas tempė, kitas į galvą trenkė, toliau pakartoja, kad jam nuskėlė dantį. Toliau policijos pareigūnai paprašo vyro prieiti. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241201-024253UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. gruodžio 1 d., laikas 02:42:53 val. Įrašo trukmė 17 sek. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad vyras kalbasi su policijos pareigūnais. Policija: -Abu tave mušė, ar vienas? Vyras: -Jie dviese. Vienas mane tempė , o kitas man trenkė. Policija: -Fizinį skausmą pajutai? Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241201-024310UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. gruodžio 1 d., laikas 02:43:10 val. Įrašo trukmė 2 min. 43 sek. Atidarius vaizdo įrašą matoma, vyras kalbasi su policijos pareigūnais. Vyras: -Ne, bet pajutau kai vienas mane iš nugaros tempė, o kitas trenkė. Toliau policijos pareigūnai sako palaukti, toliau diskutuoja su vyru. Vyras pasakoja, kad ,,nešokinėjo“, tiesiog ramiai ėjo. Netrukus atvažiuoja policijos ekipažas. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 62-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3956/2024(01) nurodyta, kad remiantis A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis konstatuota, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos nosyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės plaštakos pirštuose, kairiame juosmenyje, kairiame petyje ir keliuose, bei 36 danties vainiko trūkumas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasekoje. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 1 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. A. S. sužalojimų jam padarymo metu negalėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Kūno kamerų“ vaizdo įrašus, skambučio į BPC garso įrašą bei apžiūros protokolus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, vieną kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – mušdamas nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu.

Kaltinamojo pozicija dėl kaltės proceso metu nekito, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. paaiškino, kad kilo konfliktas, buvo visi apsvaigę, tačiau nukentėjusysis priėjo ir pradėjo lįsti, kabinėtis. J. A. buvo daug išgėręs, kol jie laukė taksi, J. A. sėdėjo ant šaligatvio. Nukentėjusysis priėjo prie jų ir tiesiog pradėjo kabinėtis. Žmona ir šios pusseserė pasakė, kad nereikia, nuketėjusiajam vieną kartą pasakė, antrą kartą, šiam „nedaėjo“. Tiesiog žodis po žodžio jie susistumdė, moterys pradėjo bandyti juos išskirti, kadangi visi keturi buvo neblaivūs, jie visi nukrito ant šaligatvio, kol atsistojo nukentėjusysis ir pabėgo. <...> Konfliktas buvo, susistumdymas buvo, neneigia. Tie nubrozdinimai, sumušimai, gali būti vien dėl to, kad visi nukrito, nes ir pas jo žmoną buvo nubrozdinimai, tai yra užfiksuota. <...> Teismui pagarsinus specialisto išvadą, esančią 1 t., b. l. 68-69, paaiškina, kad neatmeta, kad gali būti, bet gali būti įvairiausių variantų, kurių jie nežino. Jie buvo visi keturi nukritę, tiesiog krūva girtų žmonių nuo šaligatvio susistumdymo metu. <...> Gali būti, kad sudavė nukentėjusiajam, bet jis nespardė nukentėjusiojo. <...> neneigia, kad nukentėjusiojo iš viso niekas nelietė, jis tik sako, kad tarp jų buvo konfliktas, susistumdymas. Pripažįsta, kad iš jo pusės buvo suduoti smūgiai, tačiau tikrai nespardė. Smūgius sudavė kumščiu, kur tiksliai sunku pasakyti. Į veidą tikrai netrenkė, sudavė į korpusą, atbėgo moterys, pradėjo juos skirti ir jie tiesiog nukrito. Sudavė 1-2 smūgius. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti nukentėjusiajam sužalojimai (2 t., b. l. 38-40). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo užėję į barą, pasilsėti, kadangi buvo rezervuotas staliukas. Vartojo alkoholinius gėrimus. <...> Maždaug 02.00 val. ruošėsi važiuoti namo, išsikvietė taksi. Prie baro įėjimo laukė taksi vairuotojo kol atvažiuos. Kol laukė, prie jų priėjo jiems nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo priekabiauti. <...> Galimai po žodinio konflikto galėjo vieną kartą trenkti nukentėjusiajam ranka, tačiau ar pataikė, negali pasakyti, kadangi buvo labai girtas. Tačiau susikabino su nukentėjusiuoju ir jo žmona bei V. A. bandė išskirti, ir visi keturiese nukrito. <....> Pažymi, kad kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi tarp jų įvyko žodinis konfliktas, susistumdė (1 t., b. l. 189-191).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad buvo pas draugą namuose, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Žiūrėjo krepšinį, gėrė alų. Krepšiniui pasibaigus, nutarė eiti namo. Ėjo prie „Carskoje selo“, suprato, kad jau autobusai nevažinėja, nutarė išsikviesti taksi. Šalimais stovėjo 4 asmenų kompanija, 2 vyrai, 2 moterys. Iš pradžių buvo viskas gerai, šnekėjosi, bendravo. Tik vėliau, žodinio konflikto metu, J. A. ir V. S. pradėjo jį pulti. J. A. jam trenkė į veidą, o V. S. laikydamas už striukės, tempė irgi trenkė į veidą. Jis nukrito ir jį spardė. Po viso šito atsikėlęs, pastebėjo, kad pas jį suplyšusi striukė, pajuto skausmą galvoje ir šiaip jautė skausmą. Tuo pačiu metu 4 asmenų grupė atsisėdo į taksi automobilį ir išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės. Jis spėjo paskambinti į pagalbos telefoną ir padiktuoti taksi automobilio valstybinius numerius. Atvažiavo policijos pareigūnai po 3-4 minučių ir buvo sulaikę asmenys. <...> Negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas, nes iš pradžių šnekėjo, bendravo, buvo viskas gerai, tik po to pamena tą momentą, kai šie asmenys pradėjo jį pulti. Jis nepriekabiavo prie merginos. Merginos buvo šiek tiek toliau, o vyrai arčiau „Carskoje selo“. Kai pareigūnai atvežė asmenys, iš karto atpažino, kurie sudavė jam smūgius. J. A. pirmas smogė jam smūgį, o V. S. už striukės paėmė ir tempdamas irgi smogė į veidą, tuo pačiu dar J. A., gal 3-4 smūgius į galvą stovėdamas gavo ir paskui nukritęs jau neskaičiavo. Jam atrodo, kad nuo J. A. veiksmų jam lūžo dantis, o gal nuo V. S.. Negali tiksliai pasakyti. Jis atsikėlęs pastabėjo, kad dantis išmuštas. Atsimena, kad J. A. trenkė jam. <...> Jam buvo nuskeltas dantis, tai buvo plombuotas dantis. Kiek pamena buvo trenkta į nosį, buvo kraujosruva ir nežino, dabar atrodo, kad nelygi pertvara. Visur buvo nubrozdinimai, galvoje buvo didžiausias guzas pakaušyje. Po viso įvykio galvą skaudėjo apie mėnesį laiko. <...> Mano, kad V. S. sudavė 6-7 smūgius, 3 į veidą, kai jis gulėjo dar kokius 4-5 tikrai, nes ilgai spardė. Negali pasakyti ar tikrai nebuvo praradęs sąmonės. Jis pats neprovokavo konflikto, jis atėjo prie jų, stovėjo šalia. Dėl ko įvyko žodinis konfliktas, nežino, gal kažką ne taip pasakė. <...> Negali pasakyti ar jis nebuvo praradęs sąmonės. <...> Pargriuvę jie nebuvo visi kartu, tik jį buvo pargriovę ir suspardė. Į medikus kreipėsi, buvo darytas MRT dėl galvos skausmų. Kreipėsi praėjus gal 2-3 savaitėms, kad prašviestų galvą. Po įvykio nesikreipė, nes galvojo, kad praeis. Pasakė, kad po sumušimo galvą skaudą, gali skaudėti 1-2 mėnesius. Negali pasakyti ar nustatė smegenų sutrenkimą. Specifinio gydymo nereikėjo. <...> Gali būti, kad po sumušimo nesiorientavo. Galimai turi įtakos jo neblaivumas įvykių atsiminimui, smulkioms detalėms. Kaip jau ir minėjo J. A. jam trenkė, V. S. kol stovėjo jis už striukės tempė ir smūgiavo kumščiais, tuomet nukrito ir suspardė. Negali pasakyti, kuris sugadino rūbus (2 t., b. l. 48-54). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 6).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. S. paaiškino, kad išėjus iš kavinės, ji stovėjo, norėdama išsikviesti taksi. Prie jos priėjo V. A. ir maždaug 1-2 metrų atstumu stovėjo jos vyras su J. A.. Priėjo prie jų nukentėjusysis, ji neprisimena ką šis sakė, ji pasakė jam „atsitrauk nuo mūsų ir nelysk“, tai pakartojo kelis kartus. Nukentėjusysis į tai nekreipė dėmesio, paskui įvyko tai, kad susikabino jos vyras su nukentėjusiuoju, kaip pradėjo stumdytis, ji neprisimena arba nematė. Ji su V. A. pradėjo skirstyti, užsikabino kažkaip už bordiūro ir visi keturiese nukrito. Nukentėjusysis pabėgo, jie atsisėdo į taksi ir išvažiavo. <...> V. A. nugriuvo prie mašinos, o jie trise į vieną krūvą. Kas buvo apačioje ji nežino, ji buvo viršuje. Ji nepamena kas buvo po ja. Ji ant vieno kelio kažkaip suklupo, nukrito. Pas ją buvo nubrozdinimai ant kelių. Ji nematė ar jos vyras sudavė kažkokius smūgius nukentėjusiajam į veidą. Nežino kaip sužalojimai atsirado pas nukentėjusįjį, gal griuvimo metu galėjo sužalojimai atsirasti. Teismui pagarsinus specialisto išvadą, paaiškina, kad ji nežino kaip nukentėjusysis nukrito. Ji iš išvados suprato, kad buvo skilęs dantis. Nežino iš kur kraujosruva nosyje galėjo atsirasti. <...> Įvykio metu jautėsi kaip išgėręs žmogus. <...> Patvirtina, kad jos vyras su nukentėjusiuoju buvo susikabinę, laikė vienas kitą. Konflikto pradžios nematė. Pradėjo matyti, kai tie asmenys jau stovėjo susikabinę vienas į kitą. Arba ji nematė, arba tiesiog neatsimena dėl ko prasidėjo konfliktas. Jos mintis buvo sutelktos ties taksi kvietimo procesu. Kai tik pamatė susistumdymą tarp jos vyro ir nukentėjusiojo, V. A. stovėjo šalia, jos iš karto pradėjo skirti. <...> Be to, ji nematė ar skyrimo metu buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam (2 t., b. l. 87-89). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes. <...> Pažymėjo, kad nematė, kad jos vyras V. S. trenktų nukentėjusiajam, tik susistumdė, galimai krito ant žemės, galimai netyčia galėjo užkabinti (1 t., b. l. 107-108).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. A. nurodė, kad tą dieną buvo bare, kuris vadinasi „Royal Village“. Buvo susitikę tiesiog šeimomis pasėdėti. Paskui išėjo iš baro, kiek atsimena, priėjo prie taksi, norėjo važiuoti namo, taksi vairuotojas brangiai užsiprašė ir ji su pussesere nuėjo šiek tiek atokiau išsikvietė kitą taksi. Priėjo prie jų nukentėjusysis, veido nematė, buvo tamsu ir pradėjo prie jų kabinėtis. Pusseserė pasakė gražiuoju „atstok nuo mūsų, eik kur eini“, žodis po žodžio ir prasidėjo apsistumdymas, ir krito visi keturiese. V. S. stovėjo šiek tiek atokiau, o jos vyras, ar sėdėjo miegojo, ar buvo kažkur prie taksi, jo nebuvo šalimais. <...> Įvykio metu buvo tikrai nemažai išgėrę, jos su sese gėrė brendžio butelį. Ką tiksliai priėjęs nuketėjusysis kalbėjo neprisimena. Kiek ji atsimena pradėjo stumdytis ir griuvo. J. A. buvo kažkur toliau nuo jų, sėdėjo. Buvo ji, L. S. ir V. S. atbėgo iki jų. Apsistumdė, apsižodžiavo. <...> Kritimo metu nubrozdino alkūnę, kadangi griuvo. Ji nematė ar buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Ji nugriuvo ir paskuti jie taksi automobilyje atsidūrė, ji nematė kas ką mušė. <..> Kai vyko susistumdymas, vienas kitą stumdė ir neišsilaikę griuvo. Ji jautė, kad ant šono griuvo, jeigu visa alkūnė nubrozdinta. Nukentėjusysis su jais kartu griuvo. Ji nežino iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai, gal nuo to kai kartu griuvo. <...> Visų aplinkybių neprisimena, nes viskas labai greitai įvyko. Visų pirmą jie buvo pavartoję alkoholį, o paskui viskas įvyko greitai. Pažymi, kad nevengia duoti parodymų, ji pasakoja taip kaip buvo. <...> Neatsimena kiek įvykio metu buvo išgėrę. Ji neatsimena ar ji pati stumdėsi su nukentėjusiuoju, bet mano, kad ji negalėjo nukentėjusiojo stumdyti. Visi kartu stumdėsi, todėl ir buvo susistumdymas. Pažymi, kad gal kažką buvo pastūmusi, bet tikrai ne nukentėjusįjį. Ji neprisimena kokie buvo jos veiksmai. Ji tikrai negalėjo suduoti nukentėjusiajam į dantis, nes nėra „mušeika“, ji moteris. Kaip ji galėjo suduoti į dantis (2 t., b. l. 85-87). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 112-113).

Taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytoju J. A., kuris paaiškino, jog to vakaro metu vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepasakys kiek išgėrė, bet nemažai. Jautėsi visiškai girtas. Nelabai atsimena iš viso kas ten vyko tame bare, kai į barą atvažiavo, labai greitai prisigėrė, tai jau nelabai ką prisimena. Kai policija sulaikė tai viską atsimena, matyt sukilo adrenalinas. Nukentėjusįjį asmenį matė pirmą kartą, kai policijoje sėdėjo. Jis bendrai apie įvykusį konfliktą žino, kai jau namo grįžinėjo, nes visi kalbėjo. Todėl viską žino iš pasakojimų. Kai konfliktas vyko su nukentėjusiuoju, tai greičiausiai buvo gatvėje, prie taksi automobilio. Nelabai galėjo fiziškai suduoti smūgių nukentėjusiajam ir trenkti į veidą. Jis tikrai nukentėjusiajam negalėjo suduoti, nes jį kas nors būtų pastūmęs ir būtų pats kritęs. Jis nematė muštynių, apie kurias kalba. <...> Pažymi, kad prieš einant į barą, jau buvo išgėrę, kiek tiksliai nežino. Gal tai buvo 0,5 l. Tiksliai neprisimena, nes jau daug laiko praėjo. Įvykusių muštynių nematė. Pas jį po įvykio nebuvo jokių sužalojimų. Sakė, kad švogerį spardė, daužė, tai turėtų būti rankos apdaužytos, tačiau nieko nėra. Jis net nebuvo nugriuvęs ant nukentėjusiojo. Mano, kad nukentėjusysis meluoja, nežino kokiu pagrindu jį apkalbėti nori, gal nori pinigų. Taip pat nežino kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam (2 t., b. l. 82-85). Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, tas pačias aplinkybes, kad išgėrė 3 butelius degtinės su V. S.. Buvo labai girtas, įvykio aplinkybių neatsimena. Kiek prisimena, kad buvo prie stalo užmigęs. <...> Tai, kad buvo kažkoks konfliktas neprisimena. <...> Prisimena kai važiavo taksi automobilyje, taksi vairuotojui paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia sustoti ir palaukti policijos. <...> (1 t., b. l. 127-129).

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojui J. A. buvo pareikšti įtarimai dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu J. A. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 133-137). Nutarime nurodyta, jog iš visos ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad skambučio į bendrąjį pagalbos centrą metu A. S. nurodė, kad šį sumušė trys asmenys, o atvykusiems policijos pareigūnams apskritai nurodė ne įtariamuosius, kaip jį sumušusius asmenis. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl įvykio skiriasi, taip galėjo būti ir dėl nukentėjusiojo neblaivumo, tą pripažįsta ir pats nukentėjusysis. <...> Be to, apklaustos liudytojos nurodė, kad konflikte su nukentėjusiuoju dalyvavo V. S., o įtariamasis J. A. tuo metu stovėjo nuošaliai, į konfliktą nesikišo. Įtariamuoju apklaustas V. S. taip pat nurodė, kad konflikte dalyvavo vienas. Todėl, esant šioms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas J. A. atžvilgiu nutrauktinas.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. N. paaiškino, kad matė, jog buvo ne muštynės, o pasistumdymas. Pamatė ir atėjo, sušaukė, pasakė „baikit“ ir žmonės nustojo. <...> Nukentėjusiojo asmens vardo nežino, tačiau šis žmogus prieidavo prie žmonių restorane ir kabinėjosi, prie moterų kabinėjosi, negražiai elgėsi, provokavo žmones, tikriausiai norėdamas susimušti ir pasipelnyti. <...> Tai buvo žodinis priekabiavimas, kažkaip prie moterų prisiliesti, girtas žmogus kažką burbuliuoja, negražus elgesys. Lauke buvo daug žmonių. Matė, kad prieina prie vieno žmogaus, kažką pašneka, vos nesiglosto prie kito žmogaus. Jokių smūgių nematė. Vėliau tik matė pas tą vyrą suplėšyta striukė. Jam atrodo, kad nelabai buvo parkritęs, nelabai prisimena, bet niekas to asmens nespardė. Kiek matė tai stumdėsi. Policijos pareigūnus ne jis iškvietė, o pats nukentėjusysis. Po susistumdymo iškvietė policijos pareigūnus, kai tik jis buvo priėjęs, asmenys nustojo stumdytis. Neprisimena ar jie visi buvo nugriuvę. <...> Asmeniškai jis pats buvo minėtame bare ir vartojo alkoholį. Jautėsi normaliai, įvykio aplinkybes prisimena. Matė, kad pas nukentėjusįjį buvo suplėšyta striukė. Nežino kas suplėšė striukę, nematė. Buvo prie baro kai atvyko policijos pareigūnai. <...> Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20241201-021311UTC+0200, paaiškina, kad vaizdo įraše jo pusbrolis. Pusbrolis A. D.. Jis išlipo iš keleivio sėdynės su pusbroliu. Priekyje sėdintis vyras yra jo pusbrolis. Su moterimi susipažino restorane. Moters vardo ir pavardės nežino, nebendrauja. Jis nežino ar iš tos moters paimti duomenys, neprisimena. Jis nematė, kad spardytų asmenį. Jis girdi ką moteris šneka vaizdo įraše. <...> Patį įvykį prisimena, tačiau tiksliai negali pasakyti, ką pasakojo policijos pareigūnams. Praėjo pusantrų metų. Nukentėjusįjį matė porą kartų prie „Carskoje Selo“, kai šis kabinėjosi prie kitų žmonių. Jis nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo, matė, kad striukė suplėšyta (2 t., b. l. 89-92). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 99-100).

Liudytoju apklaustas A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šventė 30 gimtadienį įstaigoje, pavadinimu „Royal Palace“. Persivadino iš „Carskoje selo“. Kiek supranta, kad žmogus nukentėjo. Paties konflikto nematė. Susistumdymo irgi nematė. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškina, kad buvo bare žmogus, kuris vaikščiojo nuo vieno staliuko prie kito. Iš veido negalėtų neatsiminti ar tai nukentėjusysis. <...> Jo pusbrolis yra E. N., jie buvo dviese. Moterų su jais nebuvo. Namo vyko su taksi. Vyko dviese. Nepamena ar taksi buvo moterys, atsikėlė vienas namuose. Namo parvyko su taksi „Bolt“, išsikvietė ir išvažiavo namo. Vakaro metu vartojo alkoholinius gėrimus. Jautėsi kaip išgėręs per savo gimtadienį, kai grįžo namo, atsigulė ir neatsimena. Atsimena, kad buvo policija, nes paėmė duomenis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20241201-021311UTC+0200, paaiškina, kad save atpažįsta priekinėje sėdynėje. Neįsivaizduoja, kas tai per moterys. Negali pakomentuoti vaizdo įrašo, neprisimena. Nežino kas tos moterys, kažką tikriausiai nusikabino, bet namie moterų nebuvo, kai grįžo namo. Tikslių aplinkybių neprisimena (2 t., b. l. 92-93). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 103-104).

Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad į BPC paskambino nukentėjusysis pranešė, kad jį sumušė, minėti asmenys pasišalino taksi automobiliu. Padiktavo valstybinį numerį, automobilio markę (1 t., b. l. 60-61). Gautame 2024 m. gruodžio 1 d. A. S. pareiškime nurodytos aplinkybes, jog 2024 m. gruodžio 1 d. apie 01.50 val. prie baro „Carskoje selo“ įėjimo, žodinio konflikto metu du jam nepažįstami vyrai kojomis ir rankomis trenkė ne mažiau kaip 2 kartus į veidą, bei kūną, po ko jis pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 6). Šias aplinkybes patvirtina 2025 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai (1 t., b. l. 62-64). Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo medžiaga iš pareigūnų kūno kamerų, kurioje užfiksuota, kaip nukentėjusysis pasakoja apie įvykio aplinkybes, patirtą smurtą ir skausmą, taip pat ant nukentėjusiojo veido matomas nubrozdinimas.

Specialisto išvadoje Nr. G 3956/2024(01) nustatyta nukentėjusiajam poodinės kraujosruvos nosyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės plaštakos pirštuose, kairiame juosmenyje, kairiame petyje ir keliuose, bei 36 danties vainiko trūkumas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dėl dešimties trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 1 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. A. S. sužalojimų jam padarymo metu negalėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 68-69).

Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad nukentėjusysis susižalojo pargriuvęs. Pirmiausia, specialisto paaiškinimų protokole specialistas, atsižvelgdamas į sužalojimų lokalizaciją kūne, paaiškino, jog sužalojimai negalėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus vienkartinai ir atsitrenkus į plokštumą (1 t., b. l. 71-72). Antra, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sudavė smūgius, tačiau nepripažino, kad spardė. Smūgius sudavė kumščiu, kur tiksliai sunku pasakyti. Į veidą tikrai netrenkė, sudavė į korpusą. Sudavė 1-2 smūgius (2 t., b. l. 38-40).

Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad nukentėjusysis skambina bendruoju pagalbos numeriu (1 t., b. l. 60-61, garso įrašas voke, esančiame ant 1 t. galinio viršelio) ir nurodo, kad jį sumušė, suplėšė striukę, nurodo taksi vals. Nr., kuriuo nuvažiavo (1 t., b. l. 60-61).

Abejonių dėl liudytojų V. S. ir V. A. parodymų objektyvumo ir patikimumo kelia artimas bendravimas šeimomis, ikiteisminio tyrimo metu įtarimų pareiškimas J. A., Teismo vertinimu tai gali įtakoti tai, kad liudytojai bus linkę nutylėti ar paneigti, neprisiminti kaltinamajam nepalankias aplinkybes, todėl jų parodymai nėra patikimi.

Pagal vaizdo įrašą, kurio pavadinimas PSS-20241201-021311UTC+0200, matyti, kad policijos pareigūnas prieina prie automobilio, priekinėje keleivio pusėje matomas vyras (teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad priekyje sėdintis vyras yra liudytojas A. D. (2 t., b. l. 91), galinėje sėdynėje sėdi trys žmonės, tarp jų vyras, teisiamojo posėdžio metu nustatyta liudytojas E. N.. Policijos pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes, taksi buvę keleiviai kalba vienas per kitą. Liudytojas E. N. sako, kad nepažįsta vyro. Netrukus girdimas moteriškas balsas (toliau – moteris, nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu) aiškina, kad jie jį išgelbėjo. Liudytojas E. N. kartoja, kad jo nepažįsta. Moteris kreipiasi į vyrą (nukentėjusįjį): „Mes tave išgelbėjom, nes tave spardė“. Netrukus policijos pareigūnai prašo paaiškinti, moteris pasakoja, kad matė, kai vyrą spardė du vyrai ir moterys, po ko moteris sako, kad pribėgo prie vyro padėti. Moteris: „Čia kiti žmonės buvo“. Netrukus į pokalbį įsiterpia liudytojas E. N., kuris sako, kad nuėmė savo paltą ir norėjo uždengti vyrą, kad jo nemuštų, norėdamas išgelbėti. Rėkė: „vyrai nemuškit“. Toliau policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje, kad ,,šitie“ iš baltos spalvos automobilio išgelbėjo bandė ginti vyrą. Toliau policijos pareigūnai užsirašo duomenis(1 t., b. l. 62-64, vaizdo įrašas voke, esančiame ant 1 t. galinio viršelio).

Liudytojai E. N. ir A. D. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu detalesnių įvykio aplinkybių neprisiminė, neneigė, kad buvo daug išgėrę, kas turi įtakos gebėjimui įsiminti informaciją. Teisiamojo posėdžio metu, peržiūrėję vaizdo įrašą, kurio pavadinimas PSS-20241201-021311UTC+0200, kuriame teikia paaiškinimus policijos pareigūnams apie įvykį, teigė, jog neatsimena šių aplinkybių, bet patvirtino, kad tuo metu sakė tiesą (2 t., b. l. 82-94).

Aptartų aplinkybių kontekste pabrėžtina tai, jog nukentėjusysis pakankamai detaliai ir nuosekliai nurodo aplinkybes, susijusias su smūgių sudavimu. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, o V. S. parodymai vertintini kritiškai ir atmestini kaip gynybinė versija.

Įvertinus kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį bei intensyvumą, darytina išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. nesant jokios smurtą pateisinančios priežasties, jis atliko intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį, suprasdamas jų pavojingumą bei galinčias kilti pasekmes ir jų norėdamas. V. S. anksčiau aptartais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 01.45 val., būdamas prie baro „Carskoje selo“, esančio Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,40 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. S. į galvą bei kitas kūno vietas, tokiu būdu jis ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių padarė poodines kraujosruvas nosyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairės plaštakos pirštuose, kairiajame juosmenyje, kairiajame petyje ir keliuose, taip pat 36-ojo danties vainiko lūžį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

V. S. padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš suaugusį asmenį, veika baigta, sukelti padariniai. Pareikštas civilinis ieškinys, žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau kritiškai nevertino savo elgesio, apgailestavimo neišreiškė. Teismas, mano, kad nėra nustatytos kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo veiksmus bando pateisinti, nurodydamas, kad patį konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis A. S.. Tokie kaltinamojo veiksmai iš esmės nerodo nuoširdžios atgailos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamajam V. S. buvo nustatytas 1,40 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 181-182).

Vertinant V. S. asmenybę, nustatyta, jog jis yra jauno amžiaus, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 212-213), per vienerius metus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirta bauda apmokėta (1 t., b. l. 208-209). Praeityje teistas baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bauda apmokėta. Teistumas išnykęs (1 t., b. l. 210-211). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam V. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, ir jos dydis - 1 metai (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Teismas atsižvelgdamas į smurtinį veikos pobūdį, alkoholio įtaką veikos padarymui, skiria įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, dalyvavimas tokioje programoje būtų naudingi tiek kaip asmenybei, tiek padėtų spręsti jo netinkamo elgesio problemas. Kadangi nusikalstama veika yra padaryta žala, kuri nėra atlyginta, teismas sprendžia skirti įpareigojimą tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos vartotas alkoholis, skiriamas draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų - alkoholį). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 201-202), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir 719 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 80-82). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą patyrė, kadangi įvykio metu buvo suplėšyta striukė „Tiger Force“ vertinama 150 Eur, suplėšytos džinsinės kelnės „Bigstar“ – 100 Eur, marškinėliai – 5 Eur, sudaužytas telefonas – 90 Eur. Taip pat papildomai gydymui nukentėjusysis išleido 15 Eur vaistams nuo skausmo, 112 Eur odontologo paslaugoms, 8 Eur – rentgenui, kraujo kreatino tyrimui 9 Eur, kurui vykti į policijos bei gydymo įstaigas – 30 Eur. Už patirtus nuostolius pasinaudojant teisininko paslaugomis surašant civilinė ieškinį – 200 Eur. Taip pat pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kadangi nukentėjusysis apie mėnesį negalėjo visaverčiai gyventi, jo veido judesiai dėl sukeltų sužalojimų buvo suvaržyti, dėl estetinės veido išvaizdos subjaurojimo kurį laiką buvo priverstas vengti viešai pasirodyti jį pažįstantiems asmenims, taip pat lankytis viešosiose vietose. Į darbovietę ėjo tik iš būtinumo. Be to, dėl sumušimų buvo sutrikusi judesių motorika, negalėjo atlikti dalies fizinių darbų. Dėl patirtų smūgių, patyrė skausmą, vėliau juto moralinį pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, turėjo daug rūpesčių, reikėjo vykti į medicinos įstaigas. Visą potrauminį laiką nukentėjusysis jautė didelį diskomfortą, negatyvias emocijas, išgyvenimus. Pažymi, kad patyrė didelį emocinį ir psichologinį stresą dėl smurto, kuris buvo vykdomas prieš nukentėjusįjį. Tai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė didelę įtaką jo psichinei sveikatai (1 t., b. l. 80-82).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kurioje nurodoma, kad papildoma reikalavimo suma 593,07 Eur. Ši suma kildinama iš negauto darbo užmokesčio, todėl, kad 2025 m. gruodžio 4 d. dalyvavo teismo posėdyje ir negalėjo dirbti. Darbdavys už šią dieną darbo užmokesčio nemokės, todėl patyrė papildomą turtinę žalą, sudarančią 115,62 Eur su mokesčiais, t. y. 93,07 Eur į rankas. Taip pat papildomai patirtos neturtinės žalos, susijusios su kaltinamojo veiksmų pasekmėmis ir ikiteisminio proceso eiga, patyrė psichologinį stresą, moralinį sukrėtimą ir nemalonumą, kuris tiesiogiai susijęs su kaltinamojo veiksmų padariniais. Neturtinės žalos kompensaciją vertina 500 Eur suma (1 t., b. l. 33-35).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad iš kaltinamojo V. S. prašo 2 000 Eur neturtinės žalos ir visa kita turtinė žala. Turtinė žala striukė, sudaužytas telefonas, dantis, kuras, advokatas, nes samdėsi kad surašyti civilinį ieškinį. Striukė vertinama 150 Eur, jam kažkada pirko mama. Striukė sena, bet jos nenešioja kiekvieną dieną. Tai mamos palikimas. Kelnės 100 Eur, čekių neturi. Kelnės įsigytos prieš pusantrų metų. Kelnės šiek tiek nešiotos. Kiek dabar džinsai kainuoja rinkoje nežino. Marškinėliai 5 Eur, suplėšė per kaklą. Telefonas buvo „Xiomi Redmi 8 Pro“. Už telefoną mokėjo 189 Eur. Telefono buvo sudaužytas stiklas ir galas. Telefono netvarkę, gaila buvo informacijos telefono, bet nusipirko naują. Vaistus nuo skausmo pats pirkosi. Pirko „Ibuprofen“, dvi pakuotes, nes jam mėnesį skaudėjo galvą. Jam gydytojas pasakė, kad tinka „Ibuprofen‘. Vaistų įsigijimo čekių neturi. Pažymi, kad čekius tikrai buvo pridėjęs, 8 Eur kainavo rentgenas. Neturtinę žalą sudaro jo nervai, bandymas įrodyti teisybę, rašymai prokurorui. Be to, neturtinę žalą sukėlė galvos skausmas, darbe vaikščiojo sudaužytas. Įvykis įvyko prieš šventes, pinigus buvo atsidėjęs šventėms, dovanoms, tačiau reikėjo pirkti naujus rūbus.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytas jo vienos dienos darbo užmokestis pagal medianą. Medianą, tai yra kai pas darbdavį, ištraukia koeficientą ir gali pasakyti kiek uždirbti per vieną dieną. Per mėnesį jo pajamos į rankas 1 600 Eur. Pajamos yra svyruojančios. Taip pat prie atlyginimo būna įvairūs priedai. Darbo užmokestį moka kartą per mėnesį. Už gruodžio mėnesį gavo 1 550 Eur atlyginimą, nes vieną dieną nebuvo atėjęs. Neturtinės žalos prašo 2 500 Eur. Neturtinė žala pasikeitė iš 2 000 Eur į 2 500 Eur, nes sėdėjo gal 4 valandas, viską prisiminė, analizavo, žiūrėjo, bandė ieškoti įrodymų kaip pateikti. Galva praėjo skaudėti po įvykio praėjus dviem mėnesiams. Jaučia moralinį pažeminimą prieš žmoną, prieš darbą, kad jis vaikščiojo sudaužytas. Tęsė darbą. Yra vairuotojas ekspeditorius, vežioja vaisius, užkandžius (2 t., b. l. 52-54).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. S. paaiškino, kad dėl civilinio ieškinio, kuris pateiktas ligonių kasos susipažino, sutinka. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti konkrečią žalą, t. y. už striukę, maikutę, telefoną, džinsus, t. y. turtinę, bet moralinė žala 2 000 Eur nesutinka. Jis sutinka, kad nukentėjusiajam buvo nemalonu, jautėsi nekomfortiškai po šio įvykio, bet sutiktų mokėti 200 Eur. Pasirengęs atlyginti bendrai su viskuo 1 500 Eur už turtinę ir neturtinę žalą, nes tikrai nebuvo, kad negalėjo eiti į darbą, buvo nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis pats atsisakė nuo hospitalizacijos, buvo atvažiavusi greitoji, buvo parašyta, kad jokių stiprių sumušimų ar kažko tokio nebuvo, tikrai jam nereikėjo hospitalizacijos, negulėjo ligoninėje, galėjo dirbti. Jis privalės atlyginti civilinį ieškinį, kitų variantų nėra, nesiginčija dėl ligonių kasų pateikto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 41).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu. Specialisto išvadoje nustatyta poodinės kraujosruvos nosyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės plaštakos pirštuose, kairiame juosmenyje, kairiame petyje ir keliuose, bei 36 danties vainiko trūkumas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasekoje. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 1 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. A. S. sužalojimų jam padarymo metu negalėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 68-69). Nukentėjusysis į bylą pateikė medicininius išrašus iš e.sveikatos. Iš šių pateiktų duomenų matyti, kad VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos šeimos gydytoja diagnozavo galvos skausmus, taikytas medikamentinis gydymas (vaistais). Taip pat nukentėjusysis kreipėsi į UAB „Domsana“, skundėsi patirta trauma, dėl ko iškrito 37 d. plomba. Dantis jautrus terminiams dirgikliams. VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad skundėsi galvos skausmu, taikytas gydymas, daugiausiai tikėtina, kad galvos skausmai susiję su patirta galvos trauma, indikacijų stacionariniam gydymui nėra (medicininiai dokumentai, voke ant 2 tomo galinio viršelio).

Šiuo atveju įvertintina tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas buvo pakankamai intensyvus, užfiksuota mažiausiai dešimt trauminių poveikių, smūgiuota be kita ko į veido sritį, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Objektyvūs medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis po įvykio net ir praėjus kuriam laikui juto galvos skausmus, vartojo vaistus. Tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui. Nukentėjusysis parodė, kad nedarbingumo pažymėjimo neturėjo ir realiai dirbo (2 t., b. l. 52-54).

Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, o neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 100 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-844/2025., atsižvelgus į tai, kad suduoti keturi smūgiai – du rankos kumščiu į veido sritį ir du spyriai į pilvo sritį, ir nustatyti tiek išoriškai matomas sužalojimas – kraujosruva skruoste, tiek ir žaizda lūpos vidinėje dalyje, gleivinėje, priteista 1400 Eur žala; Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1A-49-817/2023 priteista 1 000 Eur neturtinė žala, kai nukentėjusiajam buvo nustatytas viršutinio žandikaulio danties kraštinis lūžis, viršutinės lūpos, kaktos sumušimas ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai kad yra bylų kur nukentėjusiesiems buvo priteista ženkliai mažesnė neturtinė žala. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – mušimo ir kitokių smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis šiuo metu dirbantis, vedęs, turintis 11 metų dukrą.

Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, konstatuotina, kad nukentėjusiajam priteistina dalis prašomos neturtinės žalos, t. y. 1 300 Eur iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Byloje civilinis ieškovas pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. suplėšyta striukė „Tiger Force“ vertinama 150 Eur, suplėšytos džinsinės kelnės „Bigstar“ – 100 Eur, marškinėliai – 5 Eur, sudaužytas telefonas – 90 Eur. Taip pat papildomai gydymui nukentėjusysis išleido 15 Eur vaistams nuo skausmo, 112 Eur odontologo paslaugoms, 8 Eur – rentgenui, kraujo kreatino tyrimui 9 Eur, kurui vykti į policijos bei gydymo įstaigas – 30 Eur. Už patirtus nuostolius pasinaudojant teisininko paslaugomis surašant civilinį ieškinį – 200 Eur. Bendra turtinė suma 719 Eur. Nukentėjusysis byloje nebuvo pateikęs jokių drabužių įsigijimo čekių, kadangi šie drabužiai buvo įsigyti seniai, tačiau pateikė analogiškų daiktų, panašios specifikacijos, kurie atitinka jo sugadintų daiktų charakteristikas (2 t., b. l. 105-119).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam be kita ko nustatytas 36 danties vainiko trūkumas (1 t., b. l. 68-69). Dėl šio įvykio nukentėjusiajam buvo suteiktos odontologo paslaugos, kurių suma 112 Eur (2 t., b. l. 102). Šios išlaidos yra pagrįstos, susijusios su padarytu nusikaltimu ir buvo būtinos. Ši ieškinio dalis tenkinama ir priteisiama iš kaltinamojo.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. S. veiksmų buvo sugadinti nukentėjusiajam priklausantys daiktai: vyriška žieminė striukė „Tiger Force“ prekinio ženklo, prekinio ženklo „Big Star“ džinsai, ‚Cropp“ firmos marškinėliai (1 t., b. l. 51-59). Nukentėjusysis sugadintus daiktus vertina taip: striukę „Tiger Force“ - 150 Eur, džinsinės kelnes „Bigstar“ – 100 Eur, marškinėlius– 5 Eur, sudaužytas telefonas – 90 Eur. Papildomai pateikė analogiškų prekių kainas rinkoje (2 t., b. l. 100-119). Teismas pažymi, kad kai tikslią daikto vertę pagrindžiančių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Nukentėjusysis nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų, nurodė, kad daiktai buvo dėvėti, striukė buvo pirkta dar litais. Kadangi tokios išlaidos nėra patvirtintos jokiais rašytiniais dokumentais (nėra aišku, kokia reali šių daiktų kaina), priteisiama dalis prašomos sumos – 200 Eur suma.

Nukentėjusysis prašo priteisti kitas išlaidas: 8 Eur – rentgenui, kraujo kreatino tyrimui 9 Eur, kurui vykti į policijos bei gydymo įstaigas – 30 Eur. Nukentėjusysis teismui nepateikė dokumento apie degalų įsigijimo išlaidas ir kitas, todėl teismas šių išlaidų nepriteisia.

Papildomai prašoma priteisti negautą darbo užmokestį, nes 2025 m. gruodžio 4 d. dalyvavo teismo posėdyje ir negalėjo dirbti. Darbdavys už šią dieną darbo užmokesčio nemokės, todėl patyrė papildomą turtinę žalą, sudarančią 115,62 Eur su mokesčiais, t. y. 93,07 Eur į rankas (2 t., b. l. 33-35). Bylos duomenimis, 2025 m. gruodžio 4 d. posėdis truko nuo 9:34 iki 10:25 (2 t., b. l. 36-42). Nukentėjusysis gyvena Vilniuje, Architektų gatvėje, taigi vykdymas į teismą automobiliu turėjo sugaišti 15 min į vieną pusę, viešuoju transportu 35 min. į vieną pusę. Teismo vertinimu, nukentėjusysis iš viso dėl dalyvavimo teismo posėdyje sugaišo apie 2 val. Teismui pateikta UAB „Superbiuras UAB“ pažyma patvirtina, kad A. S. dienos atlygis yra 115, 62 Eur su mokesčiais, 93,07 Eur po mokesčių. Darytina išvada, kad valandinis darbo užmokestis lygus 11,63 Eur po mokesčių. Todėl jam priteistina 23,26 Eur suma dėl atsitraukimo nuo jo darbo.

Byloje buvo pateiktas 2025 m. sausio 14 d. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80-82), kuriame suformuluotas prašymas priteisti nuostolius pasinaudojant teisininko paslaugomis surašant civilinį ieškinį – 200 Eur (ieškinio 1.3. punktas). Pateikta sąskaita faktūra (1 t., b. l. 83). Nukentėjusiajam neturint jokių specialių teisinių žinių, profesionalios teisinės pagalbos pasitelkimas siekiant suformuluoti ieškinio reikalavimus, juos pagrįsti ir pateikti ikiteisminio tyrimo stadijoje, laikytinas protingu, pagrįstu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, civilinio ieškovo prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo metu laikytinos jo tiesioginiais nuostoliais susijusiais su nukentėjusiojo pažeistos teisės ir interesų gynimu, kurių atsiradimą sąlygojo kaltinamojo neteisėti veiksmai. Tokių išlaidų atlyginimas nagrinėjamos situacijos atveju atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, teismas sprendžia, tenkinti šį ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisiant nukentėjusiajam 200 Eur turtinės žalos.

Byloje civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 357,69 Eur turtinei žalai atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. S., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Civilinė ieškovė prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 94). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo A. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 95). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Valstybinei ligonių kasai 357,69 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų- alkoholį).

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlygino tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų).

Civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. 535,26 Eur (penkių šimtų trisdešimt penkių eurų dvidešimt šešių centų).

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinei ligonių kasos naudai priteisti iš V. S. 357,69 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų šešiasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už A. S. gydymą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską, kuris prisegtas prie galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti V. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė