Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo R. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. (dabar – K.) ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui I. G., dėl santuokos nutraukimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: vaikų gimimo liudijimus ir gimimo įrašą, (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 8 d. pažymą apie mokymąsi centre; 2023 m. spalio 16 d. pažymas apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 3 d. Draudimo liudijimą (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini) (Ligos ir nedarbo apsauga), 2023 m. sausio 11 d. Kasko draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 12 d. investicinio draudimo sutartį; Paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 16 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

14. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantės ir atsakovo pateikti nauji įrodymai arba šiais įrodymais įrodinėjamos aplinkybės egzistavo iki pirmosios instancijos teismui priimat skundžiamą nutartį, nė vieną iš šalių nepateikė procesiniuose dokumentuose argumentų, kad nebūtų turėjusios galimybės pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui nagrinėjant atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pateikusios pirmosios instancijos teismui šiuos įrodymus, ir teismas būtų atsisakęs juos priimti. Atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir abi šalys dalyvavo teismo posėdyje, be to apeliantė teikė į bylą rašytinius paaiškinimus, šalims buvo sudarytos galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti visus reikiamus įrodymus, susijusius su šio prašymo nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės I. G. ir atsakovo R. G., santuoka, sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir patvirtinta ieškovės I. G. (dabar – K.), atsakovo R. G. ir trečiojo asmens I. G. 2022 m. liepos 25 d. sudaryta taikos sutartis. Pagal Taikos sutarties 2.2. punktą pareiškėja I. G. už jai atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto, nurodyto 2.1 punkte, dalį, pareiškėjui R. G. sumoka 30 000 Eur kompensaciją sekančiai:

18. 2.2.2. 5 000 Eur ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo teismo sprendimo (nutarties), kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į R. G. priklausančią banko sąskaitą, esančią banke Swedbank (duomenys neskelbtini).

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą takos sutartį

19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

20. Apeliantė nesutinka, kad būtų išduotas vykdomasi raštas dėl teismo sprendimu patvirtintos Taikos sutarties 2.2.2. punkto sąlygų vykdymo, kadangi atsakovas jai turi atlyginti dėl jo neatsargių veiksmų kilusio gaisro padarytą žalą, jai priklausančiam turtui, dėl kurios atlyginimo pagal jos ieškinį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo iškelta civilinė bylą Nr. e2-2781-1117/2023.

21. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimu patvirtintos Taikos sutarties 2.2.2. punkto sąlygų ir yra likusi atsakovui skoloje 4 000 Eur.

22. Iš Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2781-1117/2023 pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 740,64 Eur žalos atlyginimą (kurią sudaro 11740,64 Eur draudimo bendrovės neatlyginta žala pastatui, 1 200 Eur už sudegusias terasines lentas, 2 800 Eur už vejos atstatymą) ir bylinėjimosi išlaidas. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė. Ieškovei apeliaciniu skundu apskundus sprendimą, sprendimas neįsiteisėjo. Iš minėto sprendimo matyti, kad 2023 m. vasario 10 d. tikėtinai dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų kilo gaisras ieškovei priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu nudegė dalis stogo, išdegė medinė perdanga, palėpėje sudegė namų apyvokos daiktai, vandeniu sulietos medžio apdirbimo dirbtuvės ir gaminiai.

23. Pažymėtina, kad minimoje byloje nagrinėtas ieškovės civilinis ieškinys dėl žalos, kurią ieškovė sieja su kilusiu gaisru viename iš pagal Taikos sutarties 2.4. puntą perduotų atsakovui naudotis pastatų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovės santuoka bei patvirtinta Taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys sutarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos sumokėjimo atsakovui už ieškovei atitekusią didesnę dalį turto.

24. Apeliacinės instancijos teismas apibendrinęs minėtus teisminius procesus, pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-2781-1117/2023 nagrinėto apeliantės ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Kitoje nagrinėtoje byloje ieškinio dalykas – žalos atlyginimas, yra siejamas su gaisro metu kilusiais padariniais, o ne su santuokos nutraukimo procesu ir santuokos nutraukimo padariniais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-2781-1117/2023 niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą kol nebus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2781-1117/2023, pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog iš Taikos sutarties 2.5.1. punkte nustatytų sąlygų galima daryti išvadą, kad kol R. G. neperduos ieškovei patalpų (tokios pat būklės, kokios gavo), ji neturi pareigos mokėti atsakovui likusios sutartinės kompensacijos sumos.

26. Sprendimu patvirtintos Taikos sutarties 2.5.1. punktu šalys susitarė, kad I. G. nevykdant šios sutarties 2.2.1. numatytų įsipareigojimų, R. G. turi teisę naudotis (savo vykdomai veiklai) šios Taikos sutarties 2.4. punkte nurodytais ūkiniais pastatais iki tol, kol I. G. pilnai įvykdys įsipareigojimus nurodytus šios sutarties 2.2.1. punkte, bet ne trumpiau nei numatyta šios sutarties 2.4. punkte, t. y. 12 mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtame Taikos sutarties 2.5.1. punkte nėra jokių požymių, jog sutarties šalys būtų susitarusios, kad atsakovui negrąžinus ieškovei Taikos sutarties 2.4. punkte nurodytų pastatų, ieškovė turi teisę sustabdyti kompensacijos numatytos Taikos sutarties 2.2.2. punkte mokėjimą arba apskritai jos nemokėti arba sumokėti tik dalį. Priešingas aiškinimas, visiškai neatitiktų sutarties sąlygų ir pažeistų atsakovo, kaip sutarties šalies interesus bei teisėtą lūkestį, kad nutraukus santuoką bus laikomasi Taikos sutartyje šalių sutartų ir teismo sprendimu patvirtintų sąlygų, šiuo atveju gauti iš ieškovės kompensaciją už jai atitekusią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto.

28. Taip pat apeliantė skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsisakė išduoti vykdomąjį raštą ar pakeisti taikos sutartimi nustatytus kompensacijos mokėjimo terminus dėl ieškovės ženkliai pablogėjusios turtinės padėties, kadangi ieškovė viena augina du mažamečius vaikus, sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre ir jam reikia padėti finansiškai, prižiūri namą, rūpinasi buitimi, moka komunalinius mokesčius, draudžia turtą, vaikus, turi finansinių įsipareigojimų.

29. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad dėl ūkiniame pastate (atsakovo dirbtuvėse) kilusio gaisro nukentėjo abi šalys ir sprendė, kad nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ar pakeisti Taikos sutartimi nustatytus kompensacijos mokėjimo terminus dėl ieškovės turtinės padėties.

30. Pažymėtina, kad prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė į bylą nebuvo pateikusi nė vieno įrodymo, jog jos turtinė padėtis būtų ypatingai pablogėjusi. Atkreiptinas dėmesys, jog vien faktas, kad ūkiniame pastate kilo gaisras ir buvo padaryta žala pastatui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl šio įvykio pastato savininkės turtinė padėtis taip pablogėjo, jog ji nebeturi galimybės tinkamai įvykdyti Taikos sutarties 2.2.2. punkto sąlygų, t. y. sumokėti likusią 4 000 Eur kompensacijos sumą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė vaikus augino ir iki gaisro padarinių kylimo, atsakovas pagal Taikos sutarties sąlygas moka nepilnametei dukrai 250 Eur išlaikymą, dėl kitų ieškovės vaikų išlaikymo atsakovas pareigų neturi. Ieškovės turimi asmeniniai įsipareigojimai kreditoriams yra jos pačios veiksmų rezultatas ir dėl to neturi nukentėti atsakovas. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, nesant byloje jokių pagrįstų įrodymų apie ieškovės blogą turtinę padėtį, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjęs teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės esama turtinė padėtis nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

31. Prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė rašytinio prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nepareiškė, žodžiu paprašė, išdavus vykdomąjį raštą, pakeisti kompensacijos mokėjimo terminus: nustatyti, kad kompensacija bus mokama dalimis – po 200 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės žodžiu pareikštas prašymas, reiškia, kad apeliantė iš esmės siekė, pakeisti taikos sutartimi patvirtintas sąlygas.

32. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

33. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

35. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, sprendimo, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje prašymo dėl Taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo teismui nebuvo pateikusi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, net jei toks prašymas būtų pateiktas, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

36. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad Taikos sutarties 2.2.2 punkte įtvirtinta sąlyga būtų neaiški ir nesuprantama sutarties šalims, taip pat nėra pateiktas į bylą prašymas pakeisti Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą ieškovės atžvilgiu, remdamasis šalių susitarimo, esančiu Taikos sutarties 2.2.2. punkte turiniu, nurodytu taikos sutartį patvirtinančiame teismo sprendime.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu pagal šalių sudarytą taikos sutartį, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

39. Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

41. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 500 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš apeliantės (ieškovės) atsakovui priteistinos, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.