Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo 15740,64 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu išsituokė 2022 m. rugpjūčio 2 d., tačiau teismo sprendimu dar vienerius metus buvo leista jam dirbti ūkiniuose pastatuose. 2022 m. prieš šildymo sezoną (vėliausiai iki 2022 m. lapkričio 13 d.) atsakovas pakeitė kieto kuro katilą ūkiniame pastate be jos žinios, nežino koks tai kieto kuro katilas, ar jis buvo tvarkingas, nes ji neturėjo galimybės patekti į patalpas. Jai nebuvo būtinybės eiti į tas patalpas, be to atsakovas rakindavo patalpas. 2023 m. vasario 10 d. kuomet įvyko gaisras, iš ryto ji buvo namuose, matė, kad apie 9 val. atsakovas atvyko darbuotis. Suprato, kad atsakovas kūrė krosnį, nes rūko dūmai. Apie 10.30 val. išeidama į laidotuves, matė, kad atsakovo automobilio nebėra, bet iš kamino dūmai teberūko. Po kurio laiko išėjusi iš bažnyčios su laidotuvių procesija pamatė kylančius dūmų debesis. Parbėgo namo, tuomet jau degė dirbtuvių (neregistruoto pastato, kuriame buvo kieto kuro katilas) stogas. Iškvietė gaisrinę, kuri atvykusi užgesino gaisrą. Sudegė visas stogas, palėpėje buvusios terasinės lentos. Jie su atsakovu buvo žodžiu susitarę, kad terasinės lentos lieka jai, teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo to nėra nurodyta. Terasinės lentos buvo sukrautos virš dirbtuvių. Kreipėsi į draudimo bendrovę, atvyko draudimo bendrovės atstovas, apžiūrėjo, pateikė skaičiavimus. Jai išmokėjo 50 proc. apskaičiuotos draudimo išmokos, nes nukentėjo neregistruotas pastatas. Iki gaisro pastatas buvo tvarkingas, išvedžiotas centralizuotas šildymas, normalus apšvietimas įrengtas, tinkama darbui aplinka. Pastato viduje lubos buvo betoninė perdanga (nukalkintos), vidinės sienos mūrinės (neapdirbtos), grindys betoninės, langai mediniai. Ant pastato lietaus nuotekų šalinimo sistemos nebuvo. Elektros instaliacija buvo tvarkinga, bet viduje išdegė. Garažo vartai nebeveikia. Gaisro metu sudegė visas stogas (garažo, viralinės ir neregistruoto pastato), atsakovas su žmonėmis kažkiek šalino padarinius, bet liko šiukšlynas. Ji pati jokių gaisro padarinių šalinimo darbų neatliko ir neorganizavo, tik pažįstamas asmuo prašė leisti išsivežti apdegusias lentas. Viduje buvęs turtas nebuvo draustas, tik pastatai. Atsakovas yra atsakingas už žalą, nes jis ten vykdė veiklą, kūreno krosnį, dėl kurios kilo gaisras. Gaisras kilo ne dėl elektros instaliacijos, priešgaisrinė tarnyba nustatė, kad gaisras kilo dėl žiežirbos. Pastatas iki šiol nėra remontuotas, tebestovi po gaisro. Žala pievai paaiškėjo tik 2023 m. vasarą, nes pavasaris buvo šaltas, ilgai neaugo žolė. Dideles šiferio detales buvo surinkę, o smulkių detalių ji pati kol nepjovė žolės, nepastebėjo. Pjaudama žolę pamatė, kad žoliapjovė kilnoja atplaišas. Nei rankomis nei grėbliais jų pašalinti nepavyktų. Pasikvietė specialistą, kuris įvertinęs situaciją patarė šalinti vejos sluoksnį su šiferio atplaišomis, sodinti naują veją. Iš Telšių rajono savivaldybės vienkartinę 980 Eur paramą gavo, jos dar nepanaudojo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad 2023 m. vasario 10 d. ryte atvažiavęs į savo darbo patalpas įsipylė du kibirėlius drožlių ir pakūrė krosnį, kad kol krausis gaminius, neužšaltų patalpos. Susikrovęs gaminius pažiūrėjo, kad drožlės krosnyje yra sudegusios, ugnis buvo užgesusi. Malkų į krosnį nedėjo, drožlės sudegė per 15-20 min. Nuvažiavęs iš darbo vietos iki Kirklių k. maždaug už 3-4 km , suprato, kad neturi telefono, sugrįžo jo pasiimti, užėjo į tas pačias patalpas, niekas jau tuomet neberūko. Elgiasi atsakingai, atsargiai, buvo įsitikinęs, kad tą dieną jokios grėsmės iš krosnies negali kilti. Matė, kad buvusi žmona vaikšto namuose. Pasiėmęs telefoną, jis išvažiavo į Varnius, paskui į Raseinius ir tik būnant Raseiniuose, maždaug po 2 val. nuo išvažiavimo, paskambino ieškovė, pranešė apie gaisrą, išvadino jį visokiais žodžiais. Tuomet jis susisiekė su savo mama, taip pat paskambino kaimynas, kurie pasakė, kad dega dirbtuvių stogas. Jis grįžo iš Raseinių, pastatas buvo ką tik užgesintas. Su inspektoriumi jis vaikščiojo po patalpas, mėgino išsiaiškinti priežastis. Prie kieto kuro katilo gaisro židinio nebuvo, nes medinė apdaila, laiptai, spintelė buvusi šalia neapdegė. Daugiausiai degė antrame aukšte prie durelių, esančių prie kito pastato. Viską apžiūrėjus, nei jam, nei inspektoriui gaisro priežastis nebuvo aiški. Kieto kuro katilas buvo šaltas, jame jokių žiežirbų nebuvo. Pastato kaminas, skliautai buvo apskardinti, per kiekvieną dangos bangą įkirpta, užsandarinta, jis nesupranta kaip ten galėjo kilti gaisras. Pripažino, kad buvo kūręs krosnį, svarstė, kad dėl buvusio didelio vėjo gal kur nors įskriejo kibirkštėlė, tai tuomet inspektorius taip ir parašė pažymoje. Kartu su inspektoriumi ėjo pas ieškovę, kuri susipažino su inspektoriaus pateiktais dokumentais, nieko jam nesakė, nekaltino, jokių savo versijų dėl gaisro neišsakė. Perdanga neapdegė, tik stogo konstrukcijos. Po gaisro gesinimo buvo palikta netvarka, styrojo apdegęs stogas, jis budėjo visą naktį, žiūrinėjo ar nerūksta kur dūmai. Paskui dvi dienas su pagalbininkais dirbo gaisro padarinių šalinimo darbus, numėtė apdegusias stogo konstrukcijas, nušlavė perdangą, sudėjo visus nuodėgulius į krūvas, tvarkė padarinius. Kieto kuro katilą patalpose jis keitė panašiai tuo metu, kaip nurodo ieškovė. Tą kieto kuro katilą jis įsigijo panaudotą iš žmogaus, gyvenančio Pakruojo rajone, daug anksčiau negu keitė, ilgą laiką dar tas kieto kuro katilas stovėjo lauke, o paskui ieškovės vaikai padėjo jam tą krosnį įnešti. Prieš įsigydamas šį kieto kuro katilą apžiūrėjo, kad būtų tvarkingas, naudojamas. Jis pats pajungė tą kieto kuro katilą, šildymo sistemos nereikėjo keisti. Iki gaisro dienos tą kieto kuro katilą kūrė ne kartą, bet ne kasdien. Jokių pretenzijų dėl kieto kuro katilo keitimo ieškovė nereiškė, jam darbuojantis patalpos būdavo atrakintos, jeigu išvažiuodavo, užrakindavo, raktus turėjo jis. Žalos dydis jam atrodo per didelis. Jis pats yra statybos inžinierius, yra statęs, remontavęs namus, turi pažįstamų, dirbančių statybose, tai toks priskaičiuotos žalos dydis nėra pagrįstas, įvertinus pastato būklę iki gaisro. Jis pats tuos pastatus pastatė savo rankomis prieš 30 metų, žino kokios medžiagos buvo sudėtos. Pastatui atkurti iki buvusios būklės naujomis medžiagomis ir darbu, jo paskaičiavimu, reikėtų 10-11 tūkst. eurų, tam pakaktų išmokėtos draudimo išmokos. Į ieškovės sąmatas yra įtraukta tokių darbų, kokių atlikti nebereikia, po gaisro jis tuos darbus atliko: stogo visos konstrukcijos yra nuardytos, nuodėguliai išvežti, perdanga nušluota. Laiptų pastate nebuvo, tik pritvirtintos kopėčios palipimui į viršų. Lietaus nuvedimo sistemos nebuvo ant visų ūkinių pastatų. Vieno lango stiklą reikia pakeisti. Pastato viduje esanti 9 m sija jau iki tol buvo pajuodusi, gal ten gesinant gaisrą ir nuvarvėjo suodinas vanduo, betoninės sienos nuo vandens savaime patamsėjo, bet tos patalpos iki gaisro nebuvo dažytos, tai galima nebent paprastai tas suodinas vietas paplauti su aukšto spaudimo srove, valyti senų dažų ir dažyti nereikia. Elektros instaliacija, išdegusi viduje, priklauso jam. Įvadinis kabelis, elektros dėžutė nenukentėjo. Šiukšlių, kurias reikėtų išvežti, buvo tik krūvelė, telpanti į vieną priekabą, bet dar ant tų atliekų yra dedamos statybinės atliekos, nupjauta žolė. Ieškovės įvardijamos terasinės lentos buvo paprastos dviejų pjovimų lentos, kurias pritaikyti terasos padarymui dar reikėjo papildomai apdirbti. Jis buvo įsigijęs tas lentas klientų (užsakovų) terasų gaminimui, sakė, jog dalį lentų paliks ir ieškovės terasai. Ieškinyje nurodomas kiekis nėra tikslus, ieškovės terasai reikalingas būtų maždaug 0,5 m³ medienos kiekis, o jos vertė gal 100-200 Eur. Dėl žalos vejai nesutinka. Po gaisro jis tvarkė aplinką, maždaug 3-4 metrų spinduliu buvo šiferio dalelių, jas sugrėbė. Po gaisro ne kartą lankėsi toje teritorijoje, jam buvo keista dėl ko ieškovė su vaikais nesitvarko aplinkos, su grėbliukais ten buvo galima surinkti visas šiukšles, kol nepjaunama žolė. Matė, kad vasarą vaikai basomis laksto ant to žolyno, šokinėja ant ten pastatyto batuto, veja yra tvarkinga, graži, nemano, jog ją reikia persodinti. Jis pats 2023 m. vasarą apžiūrėjo visą veją, nusifilmavo ją telefone, bet nei vizualiai, nei peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jokių defektų nepamatė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2022 m. vasario 4 d. ieškovė (draudėja) su Swedbank P&C Insurance AS (draudiku) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 13 d. atkūrimo verte buvo apdrausti nekilnojamieji daiktai: gyvenamas pastatas ir pagalbinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), bei namų turtas 35 tūkst. Eur sumai (1 failas, e. b. l. 5-7). 2023 m. vasario 4 d. Gyventojų turto draudimo sutartis dėl to paties turto draudimo sudaryta laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2024 m. kovo 13 d. (1 failas, e. b. l. 23-24).

Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei (1 failas, e. b. l. 9-11, 12-13).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad 2023 m. vasario 10 d. kilo gaisras ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu nudegė dalis stogo, išdegė medinė perdanga, palėpėje sudegė namų apyvokos daiktai, vandeniu sulietos medžio apdirbimo dirbtuvės ir gaminiai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų (1 failas, e. b. l. 14).

REMEKS lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbų kaina yra 23367,28 Eur (1 failas, e. b. l. 15-16).

Turto apžiūros akte nurodyta, kad gaisras kilo pastate-viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate-garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 17 d. turtas apžiūrėtas, užfiksuoti turto atstatymui reikalingų darbų kiekis (1 failas, e. b. l. 18).

Draudiko elektroniniame laiške ir žalos administravimo byloje nurodyta, kad, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gauta bei surinkta informacija, draudikas Swedbank P&C Insurance AS neturi teisinio pagrindo laikyti R. G. gaisro kaltininku. Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – išskriejusios ir patekusios ant stogo konstrukcijos kibirkštys. Priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimų ar piktavališkos tyčinės veikos nebuvo nustatyta. Priimtas sprendimas atlyginti 50 proc. nuostolių sumos, nes draudimo sutartimi buvo nepilnai apdrausti pagalbiniai pastatai, draudimo išmoka paskaičiuota atsižvelgiant į apdrausto turto atstatymo išlaidas. Ieškovei išmokėta 11626,64 Eur draudimo išmoka (1 failas, e. b. l. 19-22, 97-144).

SMS žinutėse užfiksuotas šalių susirašinėjimas dėl medienos (1 failas, e. b. l. 29).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka; po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui suteikta teisė 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos (2022 m. liepos 25 d.) naudotis viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), savo darbinei (medienos apdirbimo) veiklai vykdyti (1 failas, e. b. l. 34-39).

Atsakovas yra įgijęs techniko-statybininko profesinę kvalifikaciją (1 failas, e. b. l. 56). Pagal jo sudarytas sąmatas pastatų atstatymo darbų kaina 4427,87 Eur +6019,94 Eur (1 failas, e. b. l. 57, 58).

Fotonuotraukose užfiksuotas vidaus patalpų vaizdas, pastato vaizdas po gaisro (1 failas, e. b. l. 59-66, 67-69).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte nurodyta, kad Telšių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nėra gavusi I. K. prašymo įvertinti pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai turi teisę tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, išskyrus gyvenamąsias patalpas, kurioms reikalingas pastato savininko sutikimas ar teismo sprendimas (1 failas, e. b. l. 82-83).

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymu I. K. skirta 980 Eur vienkartinė pašalpa nukentėjus nuo gaisro (1 failas, e. b. l. 146).

Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad 800 m² augalinio sluoksnio nukasimas ir vejos įrengimas kainuoja 2800 Eur (2 failas, e. b. l.).

Komerciniame pasiūlyme ir lokalinėje sąmatoje (sudarytojas A. K.) nurodyta, kad remonto darbų po gaisro kaina 24598,33 Eur (2 failas, e. b. l. 4, 7-8).

2021 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota patalpų būklė iki gaisro (2 failas, e. b. l. 9-66).

2023 m. birželio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota patalpų būklė po gaisro (2 failas, e. b. l. 67-102).

Fotonuotraukose, vaizdo įraše užfiksuota vejos būklė (2 failas, e. b. l. 107-110, 111, 119).

HELM.lt atlikto statinio būklės vertinimu buvo atliktas viralinės, garažo ir neregistruotos statinio dalies būklės po gaisro vertinimas (2 failas, e. b. l. 157-171), sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad pastatų atstatymo kaina 42402,03 Eur (2 failas, e. b. l. 172-173).

A. Č. sąmatoje nurodyta stogo darbų kaina 5127,93 Eur (2 failas, e. b. l. 181), sąmatininkų R. V., R. V. sąmatoje nurodyta pastatų atstatymo kaina 10311,05 Eur (2 failas, e. b. l. 182-184).

Liudytojas M. K. paaiškino, kad dirba vyresniuoju specialistu Telšių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Pamena, kad gaisras įvyko 2023 m. pavasarį (duomenys neskelbtini), degė mūrinis ūkinis pastatas, kurio stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato buvo priblokuoti kiti ūkiniai pastatai. Jis į gaisro vietą vyko su tikslu nustatyti labiausiai tikėtiną gaisro priežastį, o kolegos vyko gesinti gaisro. Įvertinęs situaciją, jis nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra ta, jog esant labai dideliam vėjui ir kūrentai krosniai, esant palankioms sąlygoms, buvo įnešta žiežirba ant stogo. Tokią išvadą jis daro įvertinęs ir gaisro židinio vietą, t. y. pastogę, stogą. Stogas senas, jame buvo tarpų, dėl didelio vėjo dūmtraukyje galėjo susidaryti didesnė nei įprastai trauka, ir iš krosnies ar dūmtraukio žiežirba galėjo patekti ant stogo. Tokia versija yra labiausiai tikėtina, nes elektros instaliacijos pastogėje nebuvo. Jis pildė pažymą apie gaisro priežastį, pažymoje nurodytos informacijos papildančių duomenų neatsirado, todėl tvirtina pažymoje nurodytas aplinkybes. Gaisro priežastį nustatė gaisro dieną, joks papildomas tyrimas nebuvo atliekamas, nes nebuvo tam pagrindo. Kategoriškos išvados dėl gaisro priežasties duoti negali, nes priežastį nustatinėja po gaisro, kuris yra dinamiškas reiškinys ir nėra kažkokių konkrečių duomenų apie gaisro kilimo priežastį. Labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį nustato kitų galimų priežasčių atmetimo metodu. Buvo apžiūrėta elektros instaliacija, pagal pastato būklę, elektros instaliacija atrodė tvarkinga, naujai įrengta. Gaisro kilimo metu jokie elektriniai įrenginiai pastate nedirbo. Kieto kuro katilo įrengimui ir eksploatavimui būtina sąlyga, kad tam tikrais atstumais nebūtų degių medžiagų. Įrengiant krosnį nėra reikalavimų apie tai pranešti priešgaisrinei tarnybai. Apžiūrėjo dūmtraukį, jis buvo mūrinis, neišlūžęs, neišvirtęs, sandarus, plytų iš jo išimta nebuvo; dūmtakis metalinis, neišplyšęs, nesulūžęs; kieto kuro krosnis buvo pramoninės gamybos, su uždara kūrenimo kamera, iš jos išlėkti žiežirba negalėjo. Akivaizdžių kūrenimo įrangos trūkumų, galėjusių lemti gaisro kilimą, nenustatė. Iš praktikos žino, kad žiežirba ilgai gali išsilaikyti aktyvi ir esant palankioms sąlygoms, sukelti gaisrą. Kol gaisras išsivysto reikia didelės laiko atkarpos ir palankių sąlygų, gaisras neįvyksta staiga kaip sprogimas. Šis gaisras, jo nuomone, buvo palankių aplinkybių išdava. Kadangi šis kieto kuro katilas buvo su uždara kūrenimo kamera, tai jam kūrenti nėra būtina asmens priežiūra. Neatsargaus, aplaidaus elgesio faktų nenustatė. Jeigu gaisras būtų kilęs iš kamino, tai židinys būtų buvęs kūgio formos maždaug tolygiai aplink kaminą, o šiuo atveju nudegė tik į vieną pusę. Ieškovė anksčiau, iki gaisro buvo atėjusi į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Ji atėjo su prašymu ar skundu, kad vyras neįleidžia į patalpas, galbūt ten kažką netvarkingai kūrena. Jie pradėjo klausinėti ieškovę, bet situacija buvo nelabai aiški, todėl buvo pasiūlyta kreiptis raštu. Tačiau ieškovė raštu nesikreipė. Po gaisro, kai nustatinėjo gaisro priežastis, ieškovė po gaisravietę nevaikščiojo.

Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už gaisro metu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nesaugiu kietojo kuro krosnies kūrenimu, dėl ko kilo gaisras.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2023 m. vasario 10 d. (gaisro kilimo dieną) ūkinių pastatų (viralinės, garažo, neregistruoto pastato), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė buvo ieškovė, o atsakovas teismo sprendimo pagrindu buvo šių patalpų naudotojas. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. G. 2023 m. vasario 10 d. ryte kūrė krosnį, esančią jo naudojamose patalpose. Tačiau, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, krosnies užkūrimas negali būti savaime traktuojamas kaip neteisėti veiksmai, lemiantys deliktinės atsakomybės taikymą. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis tą rytą, atvykęs į darbo vietą susikrauti medienos gaminių, užkūrė krosnį, degino joje du kibirėlius drožlių, kurios pasak jo sudegė per 15-20 minučių. Tą dieną jis dirbtuvėse dirbti neplanavo, kūrė krosnį tam, kad patalpos neužšaltų, kol jis susikraus užsakovams skirtus gaminius. Išvažiuodamas iš dirbtuvių, jis patikrino, kad ugnis krosnyje yra užgesusi, be to, po kelių minučių grįžęs pasiimti pamiršto telefono, taip pat jokių ugnies požymių nebematė. Nurodė, kad visada elgiasi itin atsakingai, nes dirba su mediena, todėl, kūrendamas ugnį, visada atidžiai apžiūri, kad prie krosnies nebūtų iškritusių žiežirbų, nušluoja jas, apšlaksto vandeniu ar apdeda sniegu. Tose patalpose dirba 30 metų, visada elgėsi atsakingai. Informaciją apie kilusį gaisrą jis sužinojo maždaug po 2 valandų nuo išvažiavimo, kuomet jam paskambino ieškovė. Gaisro kilimo metu jo patalpose nebuvo. Telšių priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai, atlikę gaisro priežasčių tyrimą, kategoriškos išvados dėl gaisro kilimo priežasties nedavė, tiek pažymoje „Dėl kilusio gaisro“, tiek liudytojas M. K. (pareigūnas) teismo posėdžio metu nurodė, kad labiausiai tikėtina priežastis - dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Liudytojas M. K. nurodė, kad tokią priežastį nustatė, atmetęs kitas galimas gaisrų kilimo priežastis, įvertinęs gamtines tos dienos sąlygas – didžiulį vėjuotumą bei aplinkybę, kad krosnis buvo kūrenama. Visgi, liudytojas pažymėjo, jog neatsargaus, aplaidaus elgesio faktų nenustatė, gaisras buvo palankiai susiklosčiusių aplinkybių išdava. Taip pat M. K. nurodė, kad po gaisro apžiūrėjus patalpas, krosnį, akivaizdžių kūrenimo sistemos trūkumų nenustatė: dūmtraukis mūrinis, neišlūžęs, neišvirtęs, sandarus, plytų iš jo išimta nebuvo; dūmtakis metalinis, neišplyšęs, nesulūžęs; kieto kuro krosnis pramoninės gamybos, su uždara kūrenimo kamera.

Kaip vieną iš gaisro kilimo priežasčių ieškovė įvardijo ir tai, kad atsakovas vienašališkai, savo rizika, be jos žinios keitė krosnį, kuri galimai buvo nesaugi. Atsakovas neginčijo, jog 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje keitė kieto kuro krosnį, įsigijo ją naudotą, pats pajungė, o ieškovė žinojo apie tai, nes jos vaikai (sūnūs) padėjo jam krosnį įnešti. Pasak liudytojo M. K. teisės aktai nenumato reikalavimų, jungiant kietojo kuro krosnį gauti priešgaisrinės apsaugos tarnybos sutikimo, o po gaisro apžiūrėjęs krosnį jis jokių akivaizdžių jos trūkumų nenustatė, krosnis buvo su uždara kūrenimo sistema, kas lemia, jog jai kūrenant nereikalinga nuolatinė asmens priežiūra. Be to, gaisro židinys nebuvo prie krosnies, gaisras kilo pastogėje, stoge ir ne prie kamino, nes tokiu atveju židinys būtų buvęs kūgio formos ir sklidęs tolygiai aplink kaminą. Šie duomenys nepagrindžia, kad krosnis buvo netinkama eksploatavimui. Be to, ieškovė neįrodė, jog jai buvo užkirstas kelias sužinoti, domėtis krosnies keitimo poreikiu, aplinkybėmis, krosnies technine specifikacija. Atsakovas kasdien dirbo patalpose, esančiose tame pačiame kieme, kur po santuokos nutraukimo gyvena ieškovė, įrodymų apie atsakovo elgesį, trukdžiusį jai realizuoti savo kaip pastatų savininkės teises, teismas nenustatė. Liudytojas M. K. patvirtino, kad ieškovė buvo atvykusi į priešgaisrinės apsaugos tarnybą, žodžiu domėjosi apie galimybes įsitikinti atsakovo vykdomos veiklos saugumu, tačiau raštu į tarnybą nesikreipė. Be to, Telšių priešgaisrinės apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad pareigūnai turi teisę tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, išskyrus gyvenamąsias patalpas, kurioms reikalingas pastato savininko sutikimas ar teismo sprendimas. Patalpos kuriose kilo gaisras nėra gyvenamos, pareigūnai būtų turėję teisę įsitikinti priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimu, tačiau ieškovė, kaip pastatų savininkė, turėdama abejonių dėl atsakovo elgesio, tinkamai savo teisių nerealizavo, tokio patikrinimo neorganizavo. Tai, jog teismo sprendimu atsakovui R. G. buvo numatyta teisė tam tikrą laikotarpį naudotis ūkiniais pastatais, nepaneigia ieškovės I. K. nuosavybės teisės į šiuos pastatus ir galimybės užtikrinti jų saugų eksploatavimą. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, paneigianti atsakovo deliktinę atsakomybę dėl gaisro padarinių yra ta, jog draudimo bendrovė, išanalizavusi su gaisru susijusius duomenis, įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes dėl gaisro kilimo priežasčių, atsakovo vykdomos veiklos, R. G. kaltės dėl gaisro kilimo nenustatė, nurodė, jog neturi pagrindo šio asmens laikyti gaisro kaltininku, o, atlyginusi žalą ieškovei, regreso teise iš R. G. nuostolių atlyginti neprašė. Taigi, visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, jog gaisras kilo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, todėl negalima konstatuoti jo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo.

Be to, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat yra neįrodytas žalos dydis. Ieškovė žalos dydį (pastatams) įrodinėjo draudimo žalos administravimo metu REMEKS lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbų kaina yra 23367,28 Eur; komerciniu pasiūlymu ir lokaline sąmata (sudarytojas A. K.) kurioje nurodyta, kad remonto darbų po gaisro kaina 24598,33 Eur. Taip pat papildomu argumentu įvardijo HELM.LT sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad pastatų atstatymo kaina 42402,03 Eur. Iš draudimo žalos administravimo bylos, šalių paaiškinimų, liudytojo M. K. paaiškinimų nustatyta, kad gaisro metu nukentėjo pagalbinių, tarpusavyje susijusių pastatų blokas: pastatas -viralinė, pastatas-garažas ir neregistruotas pastatas. Gaisro metu sudegė dalis stogo, išdegė medinė perdanga, palėpėje sudegė namų apyvokos daiktai, vandeniu sulietos medžio apdirbimo dirbtuvės ir gaminiai. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog atsakovas su kitų asmenų pagalba po gaisro atliko gaisro padarinių šalinimo darbus. Atsakovas nurodė, kad visos apdegusios pastatų stogo konstrukcijos yra pašalintos, nuodėguliai išvežti, perdanga švari, nušluota. Iš fotonuotraukų, 2023 m. birželio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad gaisro metu nukentėję pastatai yra be stogo, perdanga nuvalyta. Ieškovė nurodė, jog pati asmeniškai po gaisro jokių jo padarinių nešalino ir neorganizavo. Vadinasi, pastatų būklė, užfiksuota fotonuotraukose ir minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra tokia, kokia liko po atsakovo suorganizuotų gaisro padarinių šalinimo darbų. Tokiu būdu REMEKS lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai: 1. Stogų ir banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymas (suma 318,28 Eur be PVM); 2. Šlaitinių stogų gegnių medinių konstrukcijų ardymas (suma 105,11 Eur be PVM); 3. Šlaitinių stogų šoninių ir galinių apkalų ardymas (suma 53,76 Eur be PVM) nėra reikalingi atlikti. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės paskirtis yra atkurti daiktą tokios būklės, koks buvo iki žalos padarymo, taikant civilinės atsakomybės institutą neturi būti siekiama iš esmės pagerinti žalą patyrusį objektą ar praturtėti asmens, į kurį nukreipta atsakomybė, sąskaita. REMEKS lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog pastato atstatymui reikalingas: 7. Lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų ir lietvamzdžių montavimas (suma 422,42 Eur be PVM), tačiau abi šalys nurodė, kad ant apdegusio pastato jokia lietaus nuotekų šalinimo sistema nebuvo įrengta. Taigi tokie sąmatoje nurodyti darbai nėra būtini šalinant žalą dėl gaisro. Sąmatoje nurodyti 9. Suodinų paviršių valymo darbai 247 m² (suma 1175,22 Eur be PMV) taip pat nėra pagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad suodžiais pasidengė būtent toks patalpų plotas, gaisro metu suliejant patalpas, suodinas vanduo galimai pateko ant vidaus patalpų paviršių, bet jokie įrodymai nepatvirtina, kokiu būdu ir kokiomis medžiagomis būtų valomi suodžiai ir tam pagrįstai būtų reikalinga ganėtinai didelė suma. Tiek atsakovas, tiek liudytojas M. K. nurodė, kad suodžiai gali būti nuplaunami tiesiog vandeniu, aukšto slėgio srove ir suprantama, jog šiam darbui atlikti nėra reikalingi dideli finansiniai resursai. REMEKS sąmatoje nurodyti darbai: 10. Anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant (1462,65 Eur be PVM); 11. Anksčiau dažytų sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais nuvalant senus dažus ir glaistant (suma 1689,76 Eur) taip pat nėra reikalingi, nes iki gaisro pastatų vidaus lubos, sienos iš viso nebuvo dažytos. Šalys neginčijo aplinkybės, jog pagalbiniai pastatai buvo pastatyti prieš daug metų, jų statybai naudojant išardytų kolūkio fermų statybines medžiagas (perdangas, plytas), šios patalpos buvo naudojamos ne gyvenamajai, o ūkinei veiklai ir jų vidaus įrengimas nebuvo specialus, lubos – paprasta betoninė perdanga (nukalkinta), sienos – paprastos mūro be jokios apdailos. Tokią ūkinių pastatų iki gaisro būklę patvirtina ir 2021 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, REMEKS lokalinėje sąmatoje nurodytas 13. Statybinių šiukšlių išvežimas 6 tonos (suma 876,90 Eur be PVM) taip pat nėra objektyviai pagrįstas ir būtinas, neaišku kokiu pagrindu apskaičiuotas statybinių šiukšlių kiekis, ar šios šiukšlės yra susidariusios būtent dėl gaisro. Kitoje lokalinėje sąmatoje (sudarytojas A. K.) nurodyti praktiškai analogiški darbai, kaip ir REMEKS lokalinėje sąmatoje, jų pagrįstumas neįrodytas, be to, sąmata sudaryta net realiai neapžiūrėjus gaisro patalpų, remiantis sąmatos sudarytojui ieškovės pateikta žalos administravimo bylos medžiaga (draudimo), fotonuotraukomis. Teismo vertinimu, būtini gaisro padarinių atstatymo darbai neturi būti tokios apimties, kokie nurodyti REMEKS, A. K., ar juo labiau HELMS.Lt sąmatose, kadangi dauguma numatytų darbų ir išlaidų yra perteklinės, nebūtinos ir nepagrįstos.

Atsakovas turi statybininko išsilavinimą, tuose pastatuose dirba daugiau nei 30 metų, gerai žino šių pastatų būklę, todėl tiek jo sąmatoje, tiek jo iniciatyva surastų meistrų sąmatose nurodytos sumos yra objektyvesnės ir pagrįstesnės, būtent šių pastatų (tokios būklės, paskirties) atstatymui. Ieškovė iš draudimo bendrovės gavo 11626,64 Eur draudimo išmoką, kuri pasak draudimo bendrovės buvo apskaičiuota įvertinus būtent apdrausto turto (viralinės, garažo) atstatymo išlaidas. Iš Nekilnojamojo turto registro centro pažymos (2021 m. lapkričio 15 d. duomenys) viralinės atkūrimo sąnaudos yra 3678 Eur, garažo atkūrimo sąnaudos yra 4055 Eur. Nei viralinės, nei garažo nereikia atkurti „nuo nulio“, todėl draudimo bendrovės išmokėtos sumos, bei gautos 980 Eur vienkartinės išmokos teismo vertinimu, turėtų pakakti visų nuo gaisro nukentėjusių pastatų atkūrimui į iki gaisro buvusią padėtį.

Ieškovė taip pat neįrodė 1200 Eur žalos dėl terasos lentų sudegimo. Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie terasos lentų, jų kiekio (4 m²) priklausomybę ieškovei. Teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, rezoliucinės dalies 2.2.2 punkte nurodyta, kad ūkiniame pastate ir virš dirbtuvių esanti mediena ir medienos ruošiniai atitenka atsakovui R. G.. Atsakovas nurodė, kad ieškovės įvardijamos terasinės lentos buvo dviejų pjovimų paprastos lentos, kurias prieš naudojimą dar buvo būtina apdirbti. Iš lentų jis kaip stalius ketino gaminti užsakovams terasas, buvo pažadėjęs lentas duoti ir ieškovės terasai (6x3 metro) pagaminti, tačiau tokiai terasai pagaminti tereikia 0,5 m³ medienos, o būtent tokios dirbtuvių palėpėje buvusios medienos tokio kiekio vertė yra 100-200 Eur. Ieškovė terasos lentų priklausomybę įrodinėjo SMS žinute, tačiau teismo vertinimu, šis duomuo nelaikytinas tinkamu įrodymu reikalavimui dėl 1200 Eur žalos pagrįsti.

Be šių reikalavimų, ieškovė dar reiškė 2800 Eur reikalavimą, susijusį su gaisro metu vejai padaryta žole. Iš V. J. komercinio pasiūlymo, sąmatos matyti, kad 800 m² grunto nukasimas, vejos atsodinimas kainuotų 2800 Eur. Visgi ieškovė nepagrindė tokių darbų būtinumo. Šalys neginčijo, jog gaisro metu, degančios stogo dangos dalys pasklido po teritoriją. Atsakovo teigimu, iš karto po gaisro jis su talkininkais dalį teritorijos, stogo dangos atplaišų sugrėbė, jas puikiai pavyko pašalinti nuo vejos. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. birželio mėn. pjaudama žolę pastebėjo kylančias šiferio atplaišas, kurių buvo pilna veja. Visgi nei ieškovės pateiktas vaizdo įrašas, nei V. J. komercinis pasiūlymas su sąmata nepatvirtina, jog stogo dangos atplaišas iš vejos galima pašalinti tik nukasant visą gruntą ir persodinant veją ir tokie darbai būtini 800 m² plotui.

Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teismui spręsti, jog ieškovė neįrodė deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti jos ieškinio reikalavimus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 3700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos de didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Įvertinus advokato darbo maksimaliam užmokesčiui apskaičiuoti aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius mėnesinis bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), įvertinus bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, turinį, spręstina, jog mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Dėl to iš ieškovės atsakovui priteistinos 3700 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. K. bylinėjimosi išlaidas 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus Eur) atsakovui R. G.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.