- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-2022-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00074-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo bei santuokinio turto padalijimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas E. Š. 2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp jo ir atsakovės G. Š. 1984 m. gegužės 12 d. sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, galvijus, 8,700 ha žemės ūkio paskirties žemę, esančią Vėžionių kaime, Dainavos seniūnijoje, Šalčininkų rajone, pripažinti jo bei atsakovės G. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei palikti prievolę grąžinti kreditoriui UAB Medicinos bankui paskolą, kuri šiuo metu sudaro 21 540 Lt, atlyginti ieškovo patirtą 30 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad su atsakove ir dviem jų pilnamečiais vaikais gyveno ieškovo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Dainavos k., Šalčininkų r. Šis namas seniūnijos ūkio knygose registruotas jo vardu, nes motina 1985 m. namą perrašė jo vardu. Tais pačiais metais su seserimi buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl šio namo, siekiant, kad sesuo išsikraustytų iš jo. VĮ Registrų centre ieškovo nuosavybės teisė šiam namui neįregistruota. 1996 m. ieškovas nupirko iš valstybės septynis žemės sklypus, du iš jų - namų valdos, už kuriuos sumokėjo iš asmeninių lėšų, todėl jie priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintini. Tris žemės sklypus, kuriems įsigyti paėmė paskolą iš UAB Medicinos banko, prašė priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nustatant, kad ji grąžina paskolą bankui. Prašė priteisti 30 000 Lt kompensaciją neturtinės žalos, nes jis atsakovės buvo nuolat žeminamas, nors daug dirbo. Sūnui užaugus, atsakovė su juo ėmė vadovauti ūkiui, o ieškovas dirbo fiziškai. Atsakovė vartojo ieškovo atžvilgiu fizinį smurtą, stengėsi jį paversti nepakaltinamu, iškraustė iš tėvų namo, nuolat kviesdavo policijos pareigūnus, nuteikė prieš jį sūnų. Sūnus du kartus nuteistas už smurto naudojimą ieškovo atžvilgiu. Atsakovė nuolat rašė pareiškimus policijai, kad jis ją mušą, tačiau du kartus jis buvo išteisintas ir nustatyta, kad smurto sutuoktinės atžvilgiu jis nenaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovė G. Š. atsiliepime nurodė ir teisme posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su santuokos nutraukimu, nori taikytis, teigė, kad ieškovo iš namų niekas nevarė, jis pats išvažiavo, pradėjo vartoti alkoholį. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Kartu šalys negyvena apie trejus metus. Prašė gyvulius priteisti jai, nes ji juos augino ir maitino viena, dalį gyvulių pardavė, nes neturėjo pinigų. Nesutiko dėl kompensacijos už gyvulius ieškovui priteisimo. Kilnojamąjį turtą sutiko palikti ieškovui, jei ieškovas pateiks dokumentus dėl traktoriaus, sutiko palikti jam traktorių, dėl automobilio priteisimo jai taip pat sutiko. Nesutiko dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, jog žemės sklypų pirkimui iš UAB Medicinos banko paėmė kreditą, kurį moka ji, įsiskolinimų neturi.
Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepime prašė, nutraukus santuoką, pripažinti, kad pagal 2011 m. liepos 7 d. kredito sutartį ir pagal 2011 m. liepos 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB Medicinos bankui solidariai atsako abi šalys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – tarp šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; E. Š. nuosavybės teise priteisė grūdų malūną, volą būgninį, traktorinį pakabinamą keltuvą, šiaudų pjaustiklį „Bantalka", pusiau automatinį suvirinimo aparatą, trijų durų spintą, lovą, dvi kėdes, stalą, iš viso kilnojamojo turto bendrai 5 700 Lt sumai; G. Š. nuosavybės teise priteisė trijų korpusų plūgą, purkštuvą, mėšlo barstytuvą, šienapjovę, penkių ratų šieno grėblius, šieno surinktuvą, grūdų šieno ventiliatorių, būgninį šiaudų pjaustiklį, 2 televizorius, šaldytuvą, šaldiklį, kompiuterį, trijų durų spintą, tris lovas, dvi kėdes, stalą, skalbimo mašiną, dujų viryklę, viso kilnojamojo turto už bendrą 21 000 Lt sumą; G. Š. nuosavybės teise priteisė tris žemės sklypus: 1,7500 ha ploto (unikalus Nr. 4400-0933-2796), 1,6000 ha ploto (unikalus Nr. 4400-0911-3822) ir 4,2000 ha ploto (unikalus Nr. 4400-0911 -2769), esančius Dainavos k., Dainavos sen., Šalčininkų r., kurių bendras plotas - 7,5500 ha, automobilį „Peugeot 406“, valst.Nr. EBO 023 ir ratinį traktorių „MTZ Belarus – 820“, valst.Nr. T980E, penkiolika vienetų ūkinių guvulių, iš kurių dešimt karvių ir penki buliukai; priteisė iš G. Š. E. Š. 52 130 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę natūra priteisto turto dalį; po santuokos nutraukimo pagal 2011 m. liepos 7 d. kredito sutartį Nr. LOAN 144032 ir pagal 2011 m. liepos 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB Medicinos bankui solidariai atsakingais paliko E. Š. ir G. Š.; priteisė iš atsakovės dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai jau ilgą laiką kartu nebegyvena, pastoviai kelia tarpusavio konfliktus, todėl pripažino jų santuoką iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ženklaus 8,700 ha žemės sklypo pagerinimo, todėl netenkino reikalavimo pripažinti šį žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ieškovui piniginę kompensaciją už atsakovei paliekamą žemės sklypą. Aptardamas kilnojamojo turto pasidalijimą, teismas pažymėjo, jog šalys susitarė pasidalyti šį turtą geranoriškai, todėl jį ir padalino pagal išreikštus reikalavimus. Šalių sutikimu teismas santuokoje įgytus tris žemės sklypus paliko atsakovei, o ieškovui priteisė 4 230 Lt piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį už šiuos tris žemės sklypus mokėtos pinigų sumos. Teismas konstatavo, jog prievolė grąžinti kreditą UAB Medicinos bankui susidarė iki santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės solidarioji prievolė dėl šio įsiskolinimo pasibaigė, nutraukus santuoką. Kadangi atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų automobilio bei traktoriaus verčių ir sutiko, jog po santuokos nutraukimo jie būtų priteisti jai, šie prašymai tenkinti, ieškovui priteisiant 3 000 Lt kompensaciją už automobilį ir 17 500 Lt kompensaciją už traktorių. Atsakovė taip pat neprieštaravo dėl galvijų priteisimo jos asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas ir šį ieškovo prašymą tenkino bei priteisė ieškovui 19 750 Lt piniginę kompensaciją, sudarančią ½ dalį atsakovei tenkančių galvijų vertės. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 30 000 Lt neturtinę žalą dėl to, kad buvo nuolat žeminamas, prieš jį buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichinis smurtas. Tačiau teismas minėtų aplinkybių nenustatė, santuoka tarp sutuoktinių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šio ieškovo reikalavimo netenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas E. Š. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl pripažinimo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažinti santuoką iširusia dėl atsakovės kaltės, taip pat dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašo panaikinti teismo motyvuose pateiktą išvadą apie vėlesnį namo įregistravimą ir galimybę jį padalinti. Apeliantas nurodo, jog santuoka turi būti pripažinta nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji akivaizdžiai kurstė nesutarimus, naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, kurstė nesantaiką tarp jo ir vaikų, išvarė ieškovą iš jo namų. Byloje yra šias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai padarė išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę Š., kadangi jis nebenori turėti su ja jokių ryšių bei nenori, kad ji naudotųsi jo pavarde. Teismas neteisėtai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi tiek atsakovės kaltė, tiek jos elgesio neigiami padariniai šiuo atveju yra akivaizdūs. Taip pat teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė tik dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl, pakeitus priimtą sprendimą, jam turėtų būti priteista ir kita dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog sprendimo motyvuojamoje dalyje teismo išvada dėl to, kad „ateityje įregistravus šį namą nustatyta tvarka ir pateikus atitinkamų įrodymų, kad jis įgytas santuokos metu, jis gali būti tarp šalių padalintas“ yra akivaizdžiai neteisinga, nes sutuoktinių bendras turtas yra padalinamas nutraukiant santuoką, o ne kažkada vėliau.
Atsiliepimas
Atsakovė G. Š. atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog apelianto prašymai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus: ūkininko A. K. pažymą Nr. 01, VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b.l. 182, 183, t.2).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo E. Š. apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantui ginčijant teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių kaltės, atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės apeliacinį skundą atsisakyta priimti (b.l. 2, t.3), todėl neapskųstoje dalyje teismo sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu (CPK 320 str.). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo.
Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės dėl santuokos nutraukimo egzistavimu. Apeliantas skunde teigia, jog teismas neturėjo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo kaltę, tuo tarpu ieškovės kaltė buvo aiškiai įrodyta ne tik duotais parodymais, tačiau ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais iš dalies sutinka.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2012 m., tačiau, šalių teigimu, jų nesutarimai prasidėjo jau ir anksčiau. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime tik abstrakčiais išsireiškimais apibūdino tarp šalių susiklosčiusią padėtį (šalys kartu nebegyvena, neturi bendrų reikalų, netvarko bendro ūkio, iš šalių paaiškinimų matyti, kad abu nesugebėjo išsaugoti santuokos, nesistengė gyventi kartu), tačiau savo sprendimo neparėmė jokiais konkrečiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių parodymais.
Ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės netinkamą elgesį su ieškovu. Tokias įrodymais pripažintini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis (b.l. 156-159, t.1), Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis (b.l. 149-155, t.2), kuriomis ieškovas E. Š. buvo išteisintas, kaip nepadaręs jam inkriminuojamų veikų atsakovės atžvilgiu. Iš jų turinio matyti, jog atsakovė ne vieną kartą be jokio pagrindo ieškovo atžvilgiu kvietė policijos pareigūnus, kurių iniciatyva buvo pradėtos baudžiamosios bylos, pasibaigusios ieškovą išteisinančiais nuosprendžiais. Negana to, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 7 d. nutarimu iš karto buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą E. Š. atžvilgiu (b.l. 118, 155, t.1). Byloje taip pat yra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtina šalių sūnaus, akivaizdžiai palaikančio daug artimesnius santykius su atsakove, priešiškumas ieškovo atžvilgiu: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu bei 2013 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu G. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dėl jo nusikalstamo elgesio ieškovo atžvilgiu (b.l. 26, 120-121, t.1). Taip pat iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, jog ieškovas, dėl nesutarimų šeimoje buvo priverstas išsikraustyti iš jo tėvų namų, paliko tenai savo užgyventus daiktus ir neturi galimybės grįžti dėl konfliktiškų santykių su atsakove ir pilnamečiu sūnumi.
Tuo tarpu atsakovė teismui iš esmės nepateikė jokių ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų, išskyrus vien savo iš esmės niekuo nepagrįstą prašymą pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės posėdžio metu nurodytos, galimai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės, turi būti patvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais ieškovo kaltei konstatuoti įrodymais, o jų nesant, nėra pagrindo spręsti, kad abiejų sutuoktinių veiksmai lėmė santuokos iširimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, reiškia, kad teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie nesusiję su vaikų teisėmis ir interesais, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 str. 1 d.), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos - atsakovė šioje byloje turėjo advokatą, kuris turėjo pareigą surinkti ir teismui pateikti ieškovo kaltę pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nesant, teismas neturėjo pagrindo nei savarankiškai rinkti tokius įrodymus, nei sprendime konstatuoti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas apelianto prašymą tenkinti ir tarp šalių sudarytą santuoką pripažinti nutraukta tik dėl atsakovės G. Š. kaltės.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.
Pagal CK 3.69 straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo teismo, įvertinus tai, jog santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Tokį prašymą grindžia tuo, kad atsakovė savo elgesiu pati sukėlė tokią situaciją, kurios pasėkoje ieškovas nenori, kad ji naudotųsi jo pavarde. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo, kadangi, nors atsakovė ir pripažintina kalta dėl santuokos nutraukimo, tačiau jos kaltė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tokia didelė, kuri lemtų būtinybę uždrausti jai pasilikti pavardę, kuria atsakovė naudojasi jau daugiau nei 30 metų. Byloje nekonstatuotinas ir atsakovės itin žiaurus elgesys su ieškovu, be to šalys santuokoje susilaukė ir kartu užaugino du vaikus, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų sąžininga, protinga ir teisinga po santuokos nutraukimo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 1.5 str.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šį savo reikalavimą apeliantas grindžia argumentais, jog atsakovė jau ilgą laiką su ieškovu elgėsi nepagarbiai, nuolat jį žemino, išvarė iš jo tėvams priklausiusių namų, įvėlė į nepagrįstus teisminius procesus, ko pasėkoje jam buvo padaryta neturtinė žala, jo subjektyviu vertinimu lygi 30 000 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovo realiai patirta žala negalėtų būti įvertinta nurodyta pinigų suma, nes apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, dėl to turėtus papildomus rūpesčius. Pažymėtina ir tai, kad, nors apeliantas tvirtina, kad jį atsakovė žemino, engė, kitaip skriaudė fiziškai ir moraliai, tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, santuokoje šalys pragyveno beveik 30 metų, užaugino du vaikus. Kita vertus, negalima atmesti akivaizdžių faktų ir įrodymų, jog atsakovės inicijuojami ikiteisminiai tyrimai bei teismo procesai, aiškus nepagarbos rodymas bei konfliktinių situacijų kūrimas sukėlė apeliantui dvasinį skausmą bei išgyvenimus, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti įvertinti 600 EUR suma. Ši suma konkrečiu atveju atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei užtikrintų pakankamą moralinę satisfakciją ieškovui. Todėl iš atsakovės ieškovui nurodyto dydžio neturtinė žala ir priteistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 6 282,60 Lt (1 819,57 EUR) bylinėjimosi išlaidų, taip pat apeliacinės instancijos teisme – dar 289,62 EUR bylinėjimosi išlaidų (b.l. 173, 189, t. 2). Šios sumos, nutraukiant santuoką dėl atsakovės kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, visiškai priteistinos iš atsakovės.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose padarytos išvados.
Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje įrašyto argumento, jog „ateityje įregistravus šį namą nustatyta tvarka ir pateikus atitinkamų įrodymų, kad jis įgytas santuokos metu, jis gali būti tarp šalių padalintas“. Apeliantas mano, jog tokia išvada yra nepagrįsta ir suteikianti atsakovei nepagrįstą pranašumą. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu iš esmės sutinka ir konstatuoja, jog nurodytas teismo argumentas skundžiamame sprendime yra perteklinis, nesusijęs su byloje nagrinėjamais klausimais (pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas minimą namą laiko asmeninės nuosavybės turtu, o atsakovė dėl šio namo priešieškinio nepateikė, nepateikė ir pakankamai duomenų, kad namas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė), todėl iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str.), todėl dalyje dėl sutuoktinių kaltės nustatymo, neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistinas, iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje ieškovo E. Š. ir atsakovės G. Š. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, jog šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovės G. Š. kaltės.
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo E. Š. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovės G. Š. ieškovui E. Š. 600 EUR (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteistą iš atsakovės G. Š. ieškovui E. Š. 1 174,30 Lt (340,10 EUR) bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti ir priteisti 2 109,19 EUR (du tūkstančius šimtą devynis eurus 19 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies sakinį „ateityje įregistravus šį namą nustatyta tvarka ir pateikus atitinkamų įrodymų, kad jis įgytas santuokos metu, jis gali būti tarp šalių padalintas“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.