Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Š. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei G. Š., trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo bei santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. Š., trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankui“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo bei santuokinio turto padalijimo. Savo ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovei G. Š. disponuoti (pardavinėti, kitaip perleisti) visu jai ir jam bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiu turtu, tuo pačiu ir 8,7000 ha žemės ūkio paskirties žeme, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), kuria savo ieškinyje prašo pripažinti priklausančia jam bei atsakovei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise (b.l. 151-152).

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-01-20 nutartimi (b.l. 173) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovei G. Š. disponuoti (pardavinėti, kitaip perleisti) visu ieškovui ir atsakovei bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tuo pačiu ir 8,7000 ha žemės ūkio paskirties žeme, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio turinį ir pridėtus dokumentus, ieškovo paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei G. Š. disponuoti (pardavinėti, kitaip perleisti) visu jai ir ieškovui E. Š. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiu turtu, tuo pačiu ir 8,7000 ha žemės ūkio paskirties žeme, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovė G. Š. atskiruoju skundu (b.l. 177) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad apeliantė yra ūkininkė, jos vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, kuriuo pagrindinis tikslas auginti gyvulius ir juos realizuoti (b.1. 65). Nurodo, kad priimta nutartis apribojo jai galimybės ūkininkauti, realizuoti galvijus. Taip pat nurodo, kad dalis galvijų jau parduota (pasidalinus pinigais su ieškovu), todėl visiškai neaišku kodėl draudžiama disponuoti visu turimu turtu, o ne realiu turimu.

Ieškovas E. Š. atsiliepimu (b.l. 179-181) į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad po ieškinio pateikimo teismui, atsakovė pradėjo pardavinėti šalių bendrąjį turtą be ieškovo sutikimo, o gautomis lėšomis nepasidalino. Nurodo, kad bendro Ūkininko ūkio pagrindinės pajamos gaunamos iš ūkyje laikomų melžiamų karvių pieno realizacijos, o ne iš galvijų pardavimo. Taip pat nurodo, kad yra nesuprantama, kaip, anot atsakovės, Teismo nutartis prieštarauja Ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsniui. Kaip žinia, šio straipsnio redakcija nustato ūkininko darbo santykius su samdomais fiziniais asmenimis, ūkininko turtinius santykius su partneriais bei ūkininko ir jo partnerių turto valdymo ir naudojimo santykius nurodant, kad šiuos santykius nustato Civilinis kodeksas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Apeliantė savo skundą grindžia aplinkybe, kad ji yra Ūkio ūkininkė, kuriuo pagrindinis tikslas auginti gyvulius ir juos realizuoti, dėl ko uždraudus parduoti bendrąja jungtine nuosavybe jai priklausančius galvijus, ji patiria žalą, neturi pelno, negali išlaikyti ūkio. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini kaip neįrodyti. Apeliantė teigdama, kad šio Ūkininko ūkio pagrindė veikla yra galvijų pardavimas, nurodo kad šia aplinkybę patvirtina bylos 65 lape esantis įrodymas – informacinis pranešimas iš VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Tačiau šiame pranešime tik nurodoma, kad apeliantė yra įregistravusi ūkinių gyvūnų. Šis pranešimas niekaip nepagrindžia apeliantės teiginių, kad jos pagrindinė veikla yra gyvūnų pardavimas. Priešingai, iš byloje esančio Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo matyti, kad didžioji dalis gyvūnų yra pieninių veislės, o ne mėsinių (b.l. 66). Apeliantė taip pat teismui nepateikė jokių duomenų kas sudarydavo pagrindines ūkio pajamas iki bylos iškėlimo teisme, todėl teigti, kad šio ūkio pagrindinė veikla yra gyvūnų pardavimas nėra jokio pagrindo.

Taip pat atmestini kaip neįrodyti apeliantės teiginiai, jog pardavusi gyvulius ji pasidalino pinigais su ieškovu. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.)

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.