- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- I2-5874-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00880-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 450 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 62-67) nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 13.10 val. Kauno AVPK tyrėjai E. M., Ž. A. ir B. J. garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), atliko kontrolinį 10 senų nenaudotų rusiškų dujokaukių pirkimą iš pareiškėjo. Atliekant pirkimą Kauno AVPK pareigūnas E. M. neteisėtai įėjo į pareiškėjo sūnui M. Š. priklausančią patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliko daiktų apžiūrą. Tyrėjas tikrino patalpoje stovintį automobilį ir jame esančius daiktus, apžiūrėjo garaže esančius daiktus, kilnojo kuro talpas, tikrino ant galinės sienos lentynose esančius automobilio priežiūros skysčius. Apžiūros metu tyrėjas kalbėjo apie narkotines medžiagas ir kaltino pareiškėją narkotinių medžiagų platinimu nuteistiesiems. Pareiškėjo nuomone, Kauno AVPK tyrėjas E. M. tokiais veiksmais viršijo savo įgaliojimus. Be to, tyrėjas draudė pareiškėjui naudotis telefonu, neleido paskambinti sūnui M. Š., kaltino pareiškėją narkotikų platinimu, t. y. darė psichologinį spaudimą. 2020 m. birželio 17 d. pareiškėjui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo skirta nuobauda - 700 Eur bauda. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 administracinio nusižengimo teisena Z. Š. atžvilgiu buvo nutraukta nustačius, kad nebuvo padaryti veiksmai, turintys nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Po 2020 m. balandžio 23 d. įvykio pareiškėjas buvo morališkai palaužtas, tai akivaizdžiai matėsi iš pareiškėjo impulsyvumo, kantrybės nebuvimo, be to, pareiškėjas pradėjo vartoti širdies lašus. Visą laikotarpį, kol galiojo paskirta bauda, pareiškėjas jautėsi moraliai palaužtas, emociškai išsekęs, finansiškai sunkioje padėtyje. Dėl patirto psichologinio smurto ir įstatymais numatytų teisių apribojimo, būdamas senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., gyveno nežinioje, pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinį išsekimą. Kauno AVPK tyrėjo E. M. neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu patekimu į patalpą ir jos apžiūrėjimu, pareiškėjo teisių apribojimu ir psichologinio smurto naudojimu, buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 73-77) palaikė, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Kauno AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkės pavedimu 2020 m. balandžio 23 d. buvo atliktas kontrolinis patikrinimas garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrėjui E. M. buvo pavesta atlikti kontrolinį pirkimą pagal skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpintą skelbimą ID Nr. (duomenys neskelbtini). Kontrolinio pirkimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), garažų masyve Nr. (duomenys neskelbtini), Z. Š. pardavė 10 vnt. dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą. Buvo nustatyta, kad Z. Š. neinformavo mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar neįregistravo juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Tą pačią dieną tyrėjas E. M. tarnybiniu pranešimu informavo tiesioginį vadovą apie atliktus veiksmus. Z. Š. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalį. 2020 m. birželio 17 d. Z. Š. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda - 700 Eur bauda. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 minėtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė. Teismas administracinio nusižengimo byloje konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, neginčytinų bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Z. Š. vykdė mažmeninę prekybą dujokaukėmis, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti Z. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo byla Z. Š. atžvilgiu buvo nutraukta teismui įvertinus surinktus įrodymus kitaip, nei juos vertino Kauno AVPK pareigūnai.
Pažymėjo, kad pareigūnai pas Z. Š. lankėsi tikrindami informaciją apie galimai neteisėtai vykdomą komercinę veiklą - prekybą dujokaukėmis. Z. Š. geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, pareiškėjo atžvilgiu jokių necenzūrinių, įžeidžiančio pobūdžio žodžių ar grasinimų išsakyta nebuvo. Duomenų, kad pareigūnams būtų pavesta tikrinti garažus, siekiant surasti Pravieniškių pataisos namuose laikomiems asmenims tiekiamas narkotines medžiagas, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareigūnai pareiškėjui būtų reiškę įtarimus dėl narkotinių medžiagų perdavinėjimo nuteistiesiems. Vertinant pareiškėjui Z. Š. padarytą neturtinę žalą, svarbi aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikinus administracinę nuobaudą ir nutraukus administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjas buvo visiškai reabilituotas. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo apsinuodijęs vaistais, tačiau nėra aišku, kuo Kauno AVPK pareigūnų veiksmai susiję su šių vaistų vartojimu. Taip pat, nenustatyta, kad pareigūnai būtų piktnaudžiavę, iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip siekę jam pakenkti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus administracinio teisės nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, nepagrįstai įėjus ir apžiūrėjus pareiškėjui patikėtą patalpą – garažą, taip pat pareiškėjui darius psichologinį spaudimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 27). Kauno AVPK pareigūnai E. M., B. J. ir Ž. A., vykdydami 2020 m. balandžio 21 d. pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 20-IL-14058 (b. l. 83), nuvyko prie garažų, adresu (duomenys neskelbtini), kur laukė dujokaukes parduodantis asmuo Z. Š. (M. Š. tėvas). Kontrolinio pirkimo metu Z. Š. pardavė pareigūnams 10 vienetų dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą (b. l. 85-86, 88).
Kauno AVPK tyrėjo E. D. 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-695-2020 Z. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 23 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), kontrolinio pirkimo metu pardavė 10 vienetų dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą (b. l. 25). Nutarime nurodyta, kad Z. Š. nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar įregistravęs juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, tai yra vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nutarime konstatuota, kad Z. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, patvirtinto 2002 m. liepos 2 d., 35 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą. Už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (tolau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, Z. Š. buvo skirta nuobauda - 700 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo E. D. 2020 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-695-2020 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme, be kita ko, sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais nepagrįstai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikšto reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 Kauno AVPK 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-695-2020 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad nesant objektyvių, neginčytinų bei patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog Z. Š. vykdė mažmeninę prekybą dujokaukėmis, nebuvo pagrindo konstatuoti Z. Š. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Nutarime išvados dėl Z. Š. kaltės buvo padarytos nesurinkus ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų. Taigi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus Z. Š. atžvilgiu, nepagrįstai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą ir nepagrįstai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnas atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi, įgaliotas pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-339-1091/2020 duomenų matyti, kad Kauno AVPK pareigūnai nesiėmė visų priemonių dėl nusižengimo bylos aplinkybių nustatymo ir jų tyrimo, t. y. nesiaiškino, kam buvo skambinta dėl dujokaukių pardavimo ir su kuo buvo derintos pardavimo detalės, tai yra kaina, vienetai, laikas ir vieta, taip pat neišaiškintos dujokaukių įgijimo detalės – iš kur pas pareiškėją yra dujokaukės, kaip pastoviai pareiškėjas jas gauna ir parduoda. Tirdami administracinio nusižengimo bylą pareigūnai nesurinko duomenų, ar pareiškėjas iš tikrųjų nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pareigūnų minimą individualią veiklą, nepatikrino, ar pareiškėjas neturi įregistravęs juridinio asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai netinkamai ir itin formaliai atliko aplinkybių nustatymą, deklaratyviai nurodydami numanomą informaciją. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad byloje yra įrodytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas pareiškėjo Z. Š. atžvilgiu CK 6.271 straipsnio prasme, nepagrįstai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą ir jo atžvilgiu nepagrįstai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų, buvimo.
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno AVPK pareigūnas E. M. neteisėtai įėjo ir apžiūrėjo jam patikėtą patalpą - garažą, adresu (duomenys neskelbtini), bei darė pareiškėjui psichologinį spaudimą, t. y. neleido skambinti telefonu, kaltino nuteistiesiems platinant narkotines medžiagas.
Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: „siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui“.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad Kauno AVPK pareigūnai 2020 m. balandžio 23 d. įėjo į patalpą, (duomenys neskelbtini), ar ją apžiūrėjo. Iš vyresniosios tyrėjos B. J. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad garažo durys buvo atviros, patalpą (garažą) pareigūnai apžiūrėjo tik vizualiai, į ją nepatenkant (b. l. 88). Liudytojas E. M. paliudijo, kad į garažo vidų pareigūnai nebuvo įėję. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai neteisėtai įėjo ir apžiūrėjo jam patikėtą patalpą - garažą, tokių duomenų savo argumentams patvirtinti nepateikė ir pats pareiškėjas, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 26 d. skundu kreipėsi į Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatą dėl galimai neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų. Atlikus aplinkybių patikslinimą, Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“ informavo Imuniteto valdybos viršininką, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų apie pareigūnų netinkamą elgesį ar įgaliojimų viršijimą. (b. l. 15, 22-24). Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad Kauno AVPK pareigūnai 2020 m. balandžio 23 d. buvo įėję į garažą ir jį apžiūrėjo, ar kitaip netinkamai atliko savo pareigas, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.
Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio patikrinimo metu (kaltino narkotikų platinimu nuteistiesiems, neleido naudotis telefonu). Atsakovės atstovas minėtus argumentus neigė ir nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu jokių necenzūrinių, įžeidžiančio pobūdžio žodžių ar grasinimų išsakyta nebuvo. Pažymėjo, kad duomenų, jog pareigūnams būtų pavesta surasti Pravieniškių pataisos namuose laikomiems asmenims tiekiamas narkotines medžiagas, ar, kad pareigūnai pareiškėjui būtų reiškę įtarimus dėl narkotinių medžiagų perdavinėjimo nuteistiesiems, byloje nėra. Pažymėtina, kad liudytojas E. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pareigūnai tik atliko kontrolinį dujokaukių pirkimą, tačiau narkotinių medžiagų nebuvo ieškoma, joks poveikis pareiškėjui nebuvo daromas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų netinkamo elgesio (kaltinant narkotikų platinimu nuteistiesiems, neleidžiant naudotis telefonu). Be to, jokių įrodymų savo argumentams dėl netinkamo pareigūnų elgesio pagrįsti nepateikė ir pats pareiškėjas, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų jis patyrė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį išsekimą. Pažymėjo, kad neigiamas poveikis pareiškėjui truko nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y., iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 450 Eur suma. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie byloje konstatuotų Kauno AVPK neteisėtų veiksmų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, tokių įrodymų neteikė ir pats pareiškėjas. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis vartojo vaistus, nesudaro pagrindo išvadai, jog Kauno AVPK pareigūnų veiksmai yra susiję su šių vaistų vartojimu.
Tačiau teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti neigiamas pasekmes, t. y. nepatogumus, suvaržymus ir išgyvenimus, dėl jo atžvilgiu nepagrįstai pradėtos administracinės teisenos. Pareiškėjas nebūtų patyręs minėtų nepatogumų ir išgyvenimų, jei Kauno AVPK pareigūnai būtų ėmęsi visų priemonių tinkamai ir išsamiai ištirti administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taigi tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi minėtos pasekmės kilo kaip atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų rezultatas.
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.
Atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021), teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertina 250 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, kaip ir nenustatyta, jog Z. Š. teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 250 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti Z. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.