Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-243-1131/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-01-18
Bylos Nr.: 1-243-1131/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Benetytė
Kaltinamasis: R. P.
Nukentėjusysis: L. R.
Advokatai: Vitalijus Vitkovskis

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-243-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03330-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent, Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Jūratei Semėnienei,kaltinamajam R. P. (R. P.), jo gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,nukentėjusiajai L. R.,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Zinai Bubulienei,teismo ekspertui Kazimiež Zinkevič, specialistui Robertinui Kuorui,vertėjaujant Eglei Smailienei, Erikai Vencevičienei, Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskirta galutinė bausmė 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendis ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendis su pakeitimais: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir ši bylos dalis nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: 2021 m. sausio 26 d. apie 15 val. viešoje vietoje – kieme, prie kalno, esančio (duomenys neskelbtini), kur su rogėmis važinėjosi vaikai, be jokios priežasties, vartodamas necenzūrinius žodžius ir dešinėje rankoje laikydamas nenustatytą daiktą, sudavė vieną smūgį L. R. į dešinės rankos riešą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą dešinio riešo išoriniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. R. sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis R. P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo, problemų su alkoholiu neturi. Jam paskambino sūnus N. P. ir verkdamas sakė, kad prie jo prikibo vyras, kuris sakė, kad jį sumuš ir iškvies policiją. Jis pasakė, kad rado kažkokią vielą, kurią tarpusavyje tampė su šalia gyvenančiais vaikais. Po to priėjo vyras ir ėmė ant jo šaukti bei reikalauti, kad jis atiduotų minėtą vielą, suėmė už rankos. Vaikas išsigando ir pasakė jam, kad bijo, nes tas vyras gali jį sumušti. Jis išklausė sūnaus ir pasakė, kad ateis. Tuo metu snigo, buvo nedidelis vėjas, atsimena, kadangi jam reikėjo pasivaikščioti, kol rado sūnų. Sūnų pamatė ant kalniuko. Jo sūnus buvo apsiverkęs, akys paraudusios. Sūnus paaiškino, kad atėjo tas vyras, ėmė gąsdinti, mojuoti kumščiais, patempė už rankos, todėl vaikas bijojo, kad vyras gali jį primušti. Jis priėjo ir sūnus parodė, kas jį nuskriaudė. Jis parodė į vyrą ir moterį. Vaikai jei ir buvo, tai jie buvo apie 20 metrų atstumu, ne mažiau. Jis stovėjo nugara į vaikus, kurie buvo ant kalnelio, bet už 20-30 metrų atstumu vaikai važinėjosi rogutėmis. Arčiau vaikų nebuvo, už jo stovėjo sūnus, o priešais nukentėjusioji su vyru. Jie stovėjo prieš jį, vaikų nebuvo, stovėjo keturiese. Jis, jo sūnus, vyras ir moteris. Jis artinosi tam, kad ramiai pakalbėtų, kad nereikėtų garsiai kalbėti ir paklausė vyro, kodėl jis lenda prie svetimų vaikų, jei yra problemų, tai reikia kreiptis į jį, o ne auklėti jo vaiką. Jis paklausė, ar vyras yra pedofilas, kad lenda prie vaikų. Taip pat jis paklausė, kokią teisę jie turi kabinėtis prie jo vaiko. Jie elgiasi neteisingai. Jis nė vieno keiksmažodžio neištarė. Moteris pasakė, kad telefonu nufilmuos, kaip jis elgiasi, bet jis pasakė, kad irgi nufilmuos, kaip ji elgėsi. Iš pradžių jis nesuprato ir galvojo, kad vyras traukia telefoną, bet jis pasiėmė dujų balionėlį. Jis, paėmęs tą balionėlį, ėmė purkšti jam į akis. Balionėlis buvo kišenėje, jis jį išsitraukė dešine ranka iš vidinės kišenės bei papurškė dešine ranka. Pastebėjo balionėlio spalvą ir dydį, jis buvo su juodu dangteliu, jo metalinė dalis buvo žalia, raudona ir geltona, spalvotas toks. Kadangi jis buvo su dideliu kapišonu, todėl didelė dalis dujų liko tame kapišone. Jis paklausė vaiko, ar ant jo kliuvo dujų, jis pasakė, kad ne. Suprato, kad tai dujų balionėlis, nes jam ėmė skaudėti akis. Juto spaudimą akyse, lyg kažkas pilama į akis. Pirmą sekundę nieko nesuprato, o po poros sekundžių akys pradėjo degti, viskas vyko labai greitai, tada suprato, kuo jam užpylė akis. Taip pat buvo dujų kvapas, jis jautėsi ant kaukės, net kitą dieną iš kišenės išsitraukęs kaukę, pajautė ant jos dujų kvapą. Jis stovėjo arti, šiek tiek šonu priešais vyrą, todėl kai jam purškė į akis, jis bandė dešine ranka išmušti balionėlį, ir tuo metu šalia stovėjo moteris su telefonu. Telefonas lyg ir kairėje rankoje buvo. Jis tiesiog ranka atmušinėjo vyro ranką ir pataikė į moters ranką. Jis nematė į kurią ranką pataikė moteriai, taip pat nematė, kad iškrito telefonas, nes buvo užsimerkęs ir nematė, per kurią ranką moteriai pataikė. Kur paskui dingo balionėlis, jis nematė. Jam skaudėjo akis, todėl nežino, kur tas balionėlis galėjo būti. Tada pasakė, kad kvies policiją. Jis turėjo seną ,,Nokia“ telefoną, iš jo ir kvietė policiją. Keturiese laukė policijos. Po to vyras pasakė, ko jis čia stovės. Jis paėmė vyrą už rankovės, nes viena akimi dar matė. Kai jis bandė iš jo ištrūkti, bandė spirti. Jis turėjo rankose maišą, jo rankose tas maišas plyšo ir produktai iškrito ant sniego. Maišelyje buvo kažkoks pienas, varškė, grietinė, nieko ypatingo. Jam sunku pasakyti, kadangi jis mažai matė viena akimi. Iš pradžių produktai gulėjo, juos norėjo surinkti, bet po to nukentėjusioji pasakė, kad reikia padaryti nuotraukas, kad matytųsi, kad tie produktai guli. Kai vyras suprato, kad išeiti negalės, nes pasakė, kad reikia sulaukti policijos, jis pasakė, kad pats iškvies policiją. Tada vyras ir moteris ėmė tyčiotis, vadino jį bepročiu, kad jam reikia gydytis psichiatrinėje, nes dujų jam niekas nepurškė ir niekas to nematė. Visą tą laiką už jo per atstumą stovėjo sūnus. Kadangi išėjo iš namų pasikalbėti su žmogumi, kuris nuskriaudė jo sūnų, nemanė, kad jam reikės vykti į ligoninę, o su savimi pinigų neturėjo. Nusiuntė sūnų, kad atneštų pinigų iš piniginės, kad galėtų grįžti namo. Policija atvyko labai greitai, per kelias minutes. Kai atvyko policija, jie iš karto pamatė, kad yra pripurkštos dujos ir jie jam padėjo. Jis viską papasakojo. Po to atvyko greitoji. Pareigūnai pasakė, kad jis neliestų rankomis veido, veidas buvo pusiau apdegintas, matė tik viena akimi. Pareigūnai nuvedė jį prie medikų. Medikai pasodino jį į automobilį. Medikai pasakė, kad yra nudegimas, kad jam reikia vykti į ligoninę, nors iš pradžių jis tik norėjo iškviesti policiją, negalvojo, kad reikia vykti į ligoninę. Jis pasakė, kad jam pripurškė dujų. Pareigūnai pasakė, kad jam reikia vykti į ligoninę. Jis nieko nematė, tik viena akimi. Pareigūnai jam padėjo ateiti iki mašinos ir atsisėsti, važiuojant medikai nieko nedarė, pirmos pagalbos nesuteikė, vežė iš karto į ligoninę. Ligoninėje jam reikėjo palaukti savo eilės, po to jį seselė nuvedė į kabinetą, daktaras buvo vyras, pasodino jį į kėdę, apžiūrėjo su aparatais akis, prilašino į akis vaistų ir pasakė, kad už valandos praeis, išrašė vaistų, nusipirko tuos lašus ir naudojo. Nuo išvykimo iš įvykio vietos iki patekimo pas gydytoją praėjo nuo pusvalandžio iki valandos. Jam skaudėjo, buvo nemalonu. Tą pačią dieną jam paskambino iš policijos ir pasiūlė parašyti pareiškimą. Jis paprašė tai atidėti kitai dienai, nes jam skaudėjo akis. Kitą dieną jį apklausė, jis papasakojo ir išvyko namo. Kitą dieną jam paskambino tyrėjas, pasakė, kad ir jis parašė pareiškimą, ir dėl jo parašė pareiškimą, pasiūlė bylą nutraukti. Jis sutiko, nes kaimynai, bet turėjo prašymą, kad tas vyras jo atsiprašytų. Galvojo, kad bylos nebus, bet jam perskambino tyrėjas ir pasakė, kad jie nenori atsiimti pareiškimo. Po įvykio, maždaug po savaitės, jį apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. Per tą laiką jo akys buvo jau normalios, bet ekspertizės metu jo akių neapžiūrinėjo. Pateikė išrašą iš ligoninės. Jokių drabužių ekspertizei nepateikė. Liudytojo R. S. nematė, jam tik po to vaikas papasakojo. Ieškinio nepripažįsta. Nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše yra jis, jis nufilmuotas jau praėjus kelioms minutėms, gal minutei ar dvi, po dujų papurškimo jam.

Nukentėjusioji L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja, įvykio metu jį matė pirmą kartą. 2021 m. sausio 26 d. apie 14-15 val. ėjo iš parduotuvės ir priėjo prie kalniuko. Ten stovėjo jos vyras J. R. su jos anūku L. L.. Vyras jai papasakojo, kad išgirdo vaikų riksmus, priėjo ir pamatė, kad ten yra 5 vaikai iš jų namo, prie kurių stovėjo berniukas, kuris buvo su užvyniota viela ant rankos. Tas berniukas gąsdino vaikus. Jos vyras tą vaiką sudrausmino, tačiau jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tas vaikas numetė tą vielą, o jos vyras ją paėmė ir paslėpė. Ji atėjo tada, kai vyras iš vaiko jau buvo atėmęs vielą, ir tada pamatė, kaip tas berniukas nuėjo į šalį ir kalbėjo telefonu. Buvo tik ji ir jos vyras, daugiau suaugusių aplink nebuvo. Buvo tie 5 vaikai, kuriuos berniukas užpuolė, taip pat ant kalno buvo ir nemažai kitų vaikų, bet negali pasakyti kiek. Tada jie stovėjo toliau, nes jos vyras dažnai prižiūri vaikus, atėjusius iš aplinkinių namų. Link jų pradėjo eiti kažkoks vyras, prie kurio pribėgo minėtas vaikas, rodydamas į jų pusę. Jos vyras stovėjo prie pat jos, jai iš kairės ir laikė rankose telefoną. Kai jis atbėgo pas juos, telefono jo rankose nebuvo. Nematė, kokia ranka ir iš kurios kišenės jis ištraukė telefoną. Vyras buvo piktas, jo pirmi žodžiai, skirti jos vyrui, buvo: „ko tu, senas pidaraste, pristojai prie mano vaiko?“. Ji paklausė vyro, kokią jis teisę turi taip sakyti, tačiau kaltinamasis vis bandė išprovokuoti jos vyrą. Buvo priėjęs labai arti, nuo jo juto alkoholio kvapą, tačiau daugiau jokių neblaivumo požymių nematė. Tada ji išsitraukė telefoną ir pasakė, kad pradės filmuoti. Telefoną laikė dešinėje rankoje. Vyras buvo veidu atsisukęs į ją, o ji buvo palinkusi prie telefono ir tada pajuto smūgį, kuris buvo į riešą. Kai jai trenkė per ranką, ji jautė skausmą. Filmavimo funkcijos paspausti nespėjo, nes kaltinamasis jai trenkė per ranką ir per telefoną. Jos ranka buvo nubrozdinta ir ant jos buvo mėlynė. Iki smūgio kaltinamasis buvo sudirgęs, jo rankos tai kišenėse buvo, tai laikė pirštines. Prieš suduodant smūgį jo rankos buvo kišenėse, jis jai sudavė dešine ranka. Smūgio metu jo ranka nusileido labai greitai ir smūgis buvo labai stiprus. Kumštyje buvo kažkas tamsaus, matė, kad jis kažką laikė. Delne kažkas pas jį buvo, bet iš plaštakos ribų niekas neišsikišo. Fiziškai jautė, kad buvo kažkoks kietas daiktas. Po smūgio jis labai greitai atitraukė ranką ir atšoko nuo jos. Tiksliai pasakyti, kuo jai trenkė, ji negali. Jis trenkė ir atšoko. Garsas buvo panašus į metalo garsą, smūgis buvo per jos telefoną ir ranką. Ji girdėjo stipraus smūgio garsą. Jai nuo smūgio sudrebėjo ranka. Minėtas smūgis tikrai buvo suduotas kažkokiu daiktu, nes sudavus kumščiu tokio garso nebūtų. Kai jai sudavė smūgį, vaikai buvo jai už nugaros, jie viską matė. Ji pakėlė telefoną, jis perėjo į kitą takelio pusę ir pasilenkęs pradėjo kažkur knistis, po to pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasikrapštė pasilenkęs kažką, pradėjo takeliu vaikščioti labai arti jų, tada priėjo prie jos labai arti ir pradėjo kumščiu trintis savo dešinę akį. Jis pasakė, kad jie jam pripurškė į akis, ji klausė, kas tie jie, bet jis nesakė. Jis pasakė kažkokį žodį, gal tų dujų pavadinimą, kuriame buvo dvi „k“ raidės. Tas žmogus nesakė, kad jam kažką skaudėtų. Nuo smūgio iki tol, kol žmogus grįžo iki jos, praėjo apie minutę, labai greitai jis grįžo. Ten viskas labai greitai įvyko. Ji nematė, kad tam vyrui su akimi būtų kažkas negerai. Ta akis vyrui net neašarojo, jis tik trynė ją kumščiu. Jokio dujų kvapo taip pat nejautė, nes jis buvo labai arti prie jos priėjęs. Taip pat ir to vyro veidas nebuvo paraudęs, jis tik trynė tą akį, po to atsistojo šone, akių nebetrynė, ramiai stovėjo. Jis ėmė kviesti policiją, jos vyras irgi. Po to jis grįžo prie jų, išmušė koja jos vyrui maišelį ir atsistojo kitoje vietoje. Maišas suplyšo, produktai išsimėtė, kai kurie buvo sniege, nelabai pamena, kas buvo maiše, pamena, kad buvo šaldyti kepsneliai, kuriuos anūkas labai mėgsta, jautienos gabalas. Kiek rado, produktus surinko, bet jie apie valandą pragulėjo sniege, todėl nebuvo tinkami vartoti. Apsipirko parduotuvėje ir turguje už maždaug 30 eurų. Čekis iš parduotuvės buvo maiše, tačiau jį nunešė vėjas. Už prekes mokėjo grynais pinigais. Kaltinamasis buvo priėjęs prie savo sūnaus, nematė, ką jis veikė, priėjęs prie jo. Iki kol atvyko policija jis akių nebetrynė. Policija atvažiavo labai greitai. Iš automobilio išlipo du pareigūnai, vienas priėjo prie to vyro, o kitas prie jų. Vienas pareigūnas kalbėjo su juo, o kitas su jais, todėl pokalbio jie negirdėjo. Pareigūnai juos apžiūrėjo, jie parodė savo daiktus, kišenes, bet dujų balionėlio nerado. Sakė pareigūnams, kad patikrintų ir tą žmogų, o jis vis sakė: ,,bėk namo, Nikita“. Pareigūnai pavaikščiojo po teritoriją. Atvažiavo greitoji, ji paklausė, kam reikia pagalbos, o pareigūnas atsakė, kad jie neva pripurškė dujų tam vyrui. Ji pasakė, kad dujų tikrai neturi. Pareigūnas apžiūrėjo jos ranką ir pasakė, kad parodytų savo ranką medikams. Medikai pasakė kviesti kitą greitąją ir nuvažiavo. Grįžo prie pareigūnų, jie nurodė rašyti pareiškimą, su vyru tą ir padarė. Grįžo prie kalniuko, ten vaikai pradėjo klausinėti, kas nutiko, jos anūkas buvo labai išsigandęs, sakė, kad mėtosi jų produktai ant sniego. Prie kalniuko buvo viena mama, ji pasakė, kad tas berniukas jau nebe pirmą kartą taip elgiasi, vaiko kitus vaikus, juos gąsdina. Jiems nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl papurškimo dujomis. Jos vyras buvo policijoje dėl to, kad neva tam vyrui jis pripurškė dujų, tačiau, kiek žino, tyrimas buvo nutrauktas. Turi širdies problemų, turėjo gerti vaistus, ji išgyveno, nustojo miegoti. Po to įvykio patyrė skausmą ir didelį stresą, iki šiol blogai jaučiasi. Pirko įvairius vaistus. Šiuo metu ranka yra užgijusi, praėjo pusė metų. Ji kreipėsi į polikliniką, jai išrašė raminančių vaistų. Į psichologą ir neurologą ji nesikreipė, eina tik pas šeimos gydytoją ir kardiologą. Iš pradžių negalėjo net surašyti visko normaliai apie įvykį, buvo stresas, tik praėjus laikui atsiminė tam tikras detales. Jie stovėjo viename takelio gale, o kaltinamasis kitame. Konfliktas kilo tarp kaltinamojo ir jos vyro, o ji stovėjo šalia. Nuo ten kyla vienas kalnelis, tada šiek tiek ilgesnė vieta ir tada antras kalnelis, jis gan ilgas, apie 100 metrų. Nuo ten, kur stovėjo jie, iki pirmos viršūnės yra apie 50 metrų. Po to eina lygesnė vieta ir tada kalnas ir tas kalnas eina link televizijos bokšto. Tas daiktas, kuriuo jai trenkė, galėjo būti ir telefonas, ji gerai nematė, bet kaltinamojo dešinėje rankoje ji kažkokį didelį juodą daiktą, su antena, matė. Ji stovėjo nuo kaltinamojo per atstumą, o jis tikrai iki jos pribėgo. Vaizdo įraše matyti, kad ant sniego mėtosi šaldyti vištienos kepsneliai, du pakeliai, stiklainyje galėjo būti padažas, pailgas pakelis galėjo būti sūris.

Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo pažįstami, o nukentėjusioji yra jo sutuoktinė. 2021 m. sausio 26 d. 14.00 val. su anūku L. L. išėjo į lauką. Išėjęs išgirdo, kad trys mergaitės šaukia „L., kviesk senelį“. Pamatė, kad berniukas stovi su viela, trosu, suka jį ir vaiko tas mergaites. Jis pasakė, kad mestų vielą, tačiau jis jį pasiuntė. Jis pradėjo kviesti policiją, jis numetė tą vielą, pasiėmė kuprinę, kažkokį vaikišką žaislą, gal arkliuką ir nuėjo. Jis taip ir liko ten stovėti, po kiek laiko priėjo jo žmona su maišais, sustojo, jis pradėjo jai pasakoti, kas nutiko. Atsisuko ir pamatė, kad eina tas berniukas, kuris suko vielą, atsistojo už beržo, jie stovėjo toliau. Tuomet prie jų pribėgo vyras, kuris buvo be kaukės, ir pradėjo šaukti „ką čia, seni pidarastai, skriaudžiat mano vaiką“. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis vis šokinėjo. Nuo kaltinamojo ir jo vaiko stovėjo per maždaug 2-2,5 m, bet kaltinamasis vis šokdavo arčiau jų, o jie vis traukėsi. Sutuoktinė nuo jo stovėjo maždaug per pusantro metro, iš dešinės, o kaltinamasis stovėjo šiek tiek toliau, gal per du metrus nuo žmonos. Tie kiti vaikai buvo jiems už nugarų, gal per metrą ar du. Šokinėdamas jis trenkė per pirkinių maišelį su koja. Jis rankas tai kišdavo į kišenes, tai ištraukdavo. Nematė, kad kažką turėtų rankose, jo kumščiai buvo sugniaužti, o ar kažką turi, nematė. Kaltinamasis keikėsi, jie nieko jam neatsakė, jo žmona tada pasakė, kad reikia filmuoti ir ėmė traukti telefoną ir jis tada išgirdo kažkokį garsą. Apie jokias dujas nekalbėjo. Garsas buvo duslus, nebuvo labai skardus. Išgirdęs garsą, jis traukė savo telefoną. Tada pamatė, kad jos telefonas buvo ant žemės, o ji pati susiėmė už rankos. Jis girdėjo tik garsą, kaip krito telefonas. Pamatė žmonos kraują. Pamatė žmonos telefoną ant žemės ir pasakė, kad kvies policiją ir ėmė kviesti. Tas žmogus ėmė trinti akis, nusisuko, pasakė, kad kvies policiją. Kol laukė policijos, niekas niekur išėjęs nebuvo, policija atvyko labai greitai, per kelias minutes. Kaltinamojo sūnus visą laiką stovėjo jam už nugaros. Įvykio metu aplink žmonių nebuvo, tik jie su žmona, kaltinamasis ir 5 vaikai. Kaltinamasis pasakė jam, kad jie su žmona pripurškė jam dujų, sakė „jūs man pripurškėt dujų“. Jis nusisuko ir pradėjo trintį kažkurią akį. Jis niekada neturėjo ir neturi su savimi dujų. Kaltinamasis trynė akį, kol atvyko policija, o po to jį nusivedė pareigūnas, kaltinamasis liepė sūnui bėgti kuo greičiau namo, kitas pareigūnas buvo su juo (J. R.). Tuo metu lengvai snigo ir buvo nestiprus vėjas. Jokio dujų kvapo nesijautė, jis juto tik alkoholio kvapą. Jam paskambino iš BPC, paprašė duoti telefoną pareigūnui, jis davė ragelį pareigūnui, jis pakalbėjo. Tada atvyko greitoji. Pareigūnams jie su žmona pasakė, kad gali juos apžiūrėti, jie vizualiai apžiūrėjo juos. Į kišenes pareigūnai nelindo, žmona atidarė rankinuką, pareigūnas į rankinuką pažiūrėjo. Jų anūkas buvo labai išsigandęs. Kartu su vaiku gulėjo dvi naktis, nes jis negalėjo miegoti. Jis įvykio metu taip pat juto stresą. Nuo įvykio vietos iki kalniuko yra 200-300 metrų.

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja jokie santykiai nesieja. Jie atvažiavo, kadangi buvo gautas iškvietimas, kad buvo pripurkštos dujos. Jie pasiėmė pacientą ir nuvežė į Lazdynus. Pacientas buvo vyras, jis sakė, kad jam pripurškė į akis. Jis neatsimena, ką apžiūrėję jie nustatė, bet vežė jį Lazdynus. Papurškus dujų į akis, akys ašaroja, gali atrodyti, kad žmogus dūsta, bet dujos veikia taip, kad sveikatai nepakenktų, tai yra apsisaugojimo priemonė. Jis nepamena, ar pacientas turėjo minėtus požymius. Specifinės pagalbos jam tikrai nereikėjo, patologijų nebuvo. Sunku dabar atsakyti, kokia buvo paciento būsena. Kiek atsimena, nukentėjusiąją atvedė policininkas prie greitosios automobilio, tačiau neatsimena, ar suteikė jai kokią pagalbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 161-162). Liudytojas parodymus patvirtino ir nurodė, kad įvykio aplinkybes atsiminė geriau ikiteisminio tyrimo metu nei dabar

Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sūnus. Paaiškino, kad jis norėjo pastatyti sniego pilį, po to ją reikėjo supjaustyti. Jis ant medžio rado laidą, tačiau vaikai jam pasakė, jog tas laidas yra jų teritorijoje, todėl jo paimti negali. Paėmęs laidą, nuėjo pjaustyti sniego, bet prie jo priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad jis paėmė laidą iš vaikų. Jis atsakė, kad laidą pamatė pirmas, todėl jis priklauso jam. Vyras pasakė laidą atiduoti jam, bet jis nesutiko. Tada jis pasakė, kad jam trinktels, jeigu neatiduos laido. Atiduoti laido nenorėjo, tačiau pamatė, kad vyras užsimojo dešine ranka, jis išsigando ir atidavė laidą. Norėjo eiti ant kalniuko, tačiau vyras pasakė, kad jis turi eiti iš čia, o jei pasiliks, jis jį sumuš. Jis išsigando, atsitraukė, apsiverkė ir paskambino tėvui. Tėtis atėjo prie to vyro ir pradėjo su juo kalbėtis. Tėtis klausė, kodėl jis lenda prie svetimo vaiko ir prie jo kabinėjasi, vyras atsakė, kad jis vijosi vaikus ir užsimojo laidu. Po to jo dėmesį nukreipė draugas ir pokalbio neprisimena. Kai atsisuko paklausyti pokalbio, išgirdo balionėlio garsą, spėjo pamatyti balionėlio dangtelį ir kaip tėtis užsidengia rankomis akis. Tėtis nesakė, kodėl dengėsi akis, pasakė tik po to, kai grįžo iš ligoninės. Jis pasakė, kad jam kažkokiu balionėliu papurškė į akis. Tėčio akys buvo paraudusios, bet jis į tai ypatingo dėmesio nekreipė. Matė tik tėtį, tą vyrą ir moterį, šalia buvo jo draugas, kuris priėjo kiek vėliau, bet draugas buvo tėčiui už nugaros ir irgi nieko ypatingo nematė. Draugo vardo nežino. Aplink daugiau žmonių nebuvo. Garsas panašus kaip iš paprasto balionėlio, kaip purškiantis nuo uodų. Balionėlį turėjo vyriškis, jis turėjo priešais jo tėtį, o moteris buvo ne jo apžvalgos rate ir negalėjo jos matyti. Jam atrodo, kad dešinėje rankoje buvo balionėlis, tiksliai tvirtinti negali. Pačios rankos, kurioje buvo balionėlis, neįsidėmėjo, bet kad balionėlis buvo, jis žino. Balionėlis buvo juodas su žaliais atspalviais, tiksliai neatsimena. Tėtis dengėsi akis ir bandė iš rankų išmušti balionėlį, nes buvo užsimojęs ranka, nežino kuria. Purškimas truko maždaug tiek, kiek trunka sau pasipurkšti nuo uodų ant rankos. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko tai truko, bet purškė vieną kartą. Matėsi, kad tėčiui paraudęs veidas, mano, kad jam buvo papurkšta, nes jis ieškojo pipirinio balionėlio sau dėl visa ko, tai ten taip buvo parodyta. Jis buvo tėčiui už nugaros ir nematė, kad jam purkštų dujas. Jokio kvapo nepajautė. Nežino, kur tas vyras padėjo balionėlį. Vyras nieko su savimi neturėjo. Moteris turėjo rankinę ir maišą, kaip vėliau paaiškėjo, su produktais. Po to, kai jo tėčiui pripurškė dujų, prie jo priėjo draugas ir paklausė, kas vyksta, jis atsakė, kad kol kas aiškinasi, kol kalbėjo, jis išgirdo keistą garsą, lyg kažkas kristų, atsisukęs pamatė produktus, gulinčius sniege. Kodėl krito produktai, jis nežino, kas numetė maišelį, irgi nežino. Moters rankinė buvo vietoje, o gulėjo produktai ir maišas. Pamena, kad buvo batonas, lyg ir pienas, daržovių gal nebuvo. Po to, kai produktai nukrito, jis nebe taip buvo už nugaros. Tas vyras ir jo tėtis pradėjo kviesti policiją. Atvykę pareigūnai paprašė tėčio dokumentų, jie buvo namuose, todėl tėtis paprašė jo nubėgti namo ir juos atnešti. Jis nubėgo, bet jam paskambino tėtis ir liepė likti namie. Pokalbio metu spėjo pamatyti, kad pažįstamas vyras, kuris taiso jo kompiuterį, vedžioja šunį, šuns nematė, bet matė pavadėlį. Žmogų su šunimi pamatė, kai jo tėtis priėjo prie to vyriškio, tai buvo iki to, kai jo tėčiui papurškė dujų. Tėtis prie to vyro, kuris taiso jo kompiuterį, Romo, nebuvo priėjęs. Negali atsakyti, kokiu tiksliai atstumu nuo jų buvo tas vyras, Romas. Jam tėvai pasakė, kad reikės eiti į teismą, kad bus jo apklausa ir kad jis viską papasakotų dar kartą. Tėvai jam nesakė, ką būtent jis turi papasakoti, bet sakė, kad jis pasakotų tik tiesą. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismui pagarsinus liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 114-115, 128-129), jis nurodė, kad abiejų apklausų parodymai surašyti teisingai. Jis neprisimena žmogaus vardo, todėl pirminėje apklausoje jo nepaminėjo. Romas ir Robertas yra tas pats žmogus, tik jis pamiršta vardą, gal dėl jaudulio. Jį antrą kartą kvietė į policiją, nes pasakė savo mamai, kad nori papildyti protokolą. Prie tos moters nebuvo nė vieno vaiko. Nežino tų vaikų vardų, kurie neleido paimti jam laido, kaip vėliau sužinojo, jiems buvo 10-12 m., jie vėliau stebėjo įvykius iš tolo. Balionėlio spalvą pamatė, kai tėtis bandė išmušti balionėlį tam vyrui iš rankų, vyro ranka pasislinko ir jis pamatė. Neprisimena, kuria ranka tėtis bandė išmušti balionėlį. Policiją kvietė tas vyras ir jo tėtis, jie abu kvietė beveik vienu metu. Jeigu gerai atsimena, policiją tėtis kvietė po to, kai jam papurškė balionėliu į akis, o jeigu pagal protokolą, tai po to, kai vyras norėjo išeiti. Parodymai skiriasi, nes jis primiršo įvykius, praėjo daug laiko, buvo vasara, po to mokykla, taip pat jautė stresą, nes reikės eiti į teismą. Tėtis stovėjo vietoje, moteris stovėjo pasisukusi. Jis nežino, ar tėtis tikrai ten visą laiką stovėjo, kol atvažiavo policija, jis gal šiek tiek priėjo arčiau policijos, kai jie atvyko. Suprato, kad tas vyras nori išeiti, nes tėtis pasakė, kad nukrito produktai, kai jis paklausė. Jis tėčio paklausė, kodėl nukrito produktai, tėtis pasakė, kad tas vyras norėjo išeiti, tėtis jį ranka paėmė už striukės, kaip jis jam papasakojo, kol nebuvo policijos, kad jis bandė ištrūkti ir kaip jis užkabino maišą su produktais. Apie Romą ar Robertą užsiminė tik papildytame protokole. Įvykio metu juto stresą.

Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jie žaidė su draugais. Tada priėjo berniukas, kuris pradėjo mosikuoti su viela. Tada atėjo senelis, pasakė, kad baigtų, berniukas pradėjo labai stipriai keiktis, kažkas ten atsitiko ir tas berniukas pradėjo verkti ir pabėgo. Senelio vardas yra J., jo žmonos vardo nežino, ji atėjo iš parduotuvės. Po to turbūt atėjo jo tėtis ir pradėjo aiškintis, nežino, kiek laiko tai truko, nematė kokie žmonės buvo aplinkui. Ten buvo močiutė, senelis, vyras, berniukas, jos klasiokas, J., maža mergaitė M. ir dar du berniukai, kurių vardų nežino. Pirma ji buvo aikštelėje, matė gatvę, po to priėjo arčiau, atsisėdo, klausėsi, ką jie ten sakė, tada išėjo pakviesti draugės ir atėjo vėl, kai jie rėkė. Berniukas buvo už tėčio. Jos nebuvo gal kokias 5 minutes, ji grįžo, kai jie jau rėkė. Senelis, tas vyras ir žmona ėmė šaukti, žmonos maišą suplėšė. Pirmiausia jie kalbėjo dėl vaiko, ką jis ten darė, po to ji buvo išėjusi, kai grįžo buvo riksmai, po to ji vėl išėjo. Nelabai atsimena, ką tas vyras ir senelis su žmona darė. Tas vyras ėmė keiktis, sakė, kad iškvies policiją. Po to išėjo, grįžo ir matė, kad suplėšytas maišas, telefonas sniege įkritęs, po to tas vyras pradėjo mosikuoti rankomis ar kažkuo, dar trenkė tai moteriai per ranką, pati matė, kaip trenkė per dešinę ranką, bet nežino, su kuria ranka. Ji nėra įsitikinusi, ar matė, kaip buvo trenkta per ranką, bet ji tikrai buvo ten ir žiūrėjo į juos. Nematė, kur buvo telefonas, gali būti, kad buvo rankoje. Telefonas tikriausiai išskrido iš rankų, jis buvo sniege, bet nematė, kaip nukrito. Nežino, dėl ko tai moteriai trenkė per ranką. Ji atsisuko, jai trenkė, nematė, kaip maišas išskrido, mano, kad kai jai trenkė. Močiutė maišą turėjo dešinėje rankoje. Nežino, kur buvo maišas, kai jai trenkė per ranką, tik matė, kad jis gulėjo. Kai trenkė, maišas buvo rankoje, o po to nuskrido ant žemės. Ji girdėjo, kaip maišas nuskrido, bet to nematė. Ji turėjo rankose maišą ir gal tašę, iš jos išsitraukė telefoną, turbūt norėjo nufilmuoti. Senelis ėmė rėkti ant to vyro, kai trenkė moteriai per ranką, jis labai stipriai rėkė. Nematė, kad senelis kažką turėtų rankose. To berniuko tėtis buvo labai piktas, bet negirdėjo, kodėl jis buvo piktas, kažką sakė jis. Jis atėjo ir pradėjo labai rėkti ant senelio. Ji girdėjo, kad kažkas norėjo kviesti policiją. Pirma J. R. norėjo iškviesti, o po to tas vyras. Neprisimena, kaip tas vyras atrodė įvykio metu. Nematė, ar jis buvo užgautas, nepastebėjo, kad jam kažkas būtų atsitikę. Vyras apie savo veidą nieko nesakė ir ji nematė, kaip atrodė to vyro akys. Ji vėliau išėjo, o jos klasiokas stovėjo ten ir buvo kitų vaikų. Jos klasiokas papasakojo, kas buvo. Jai tai papasakojo L. L., kuris pasakė, kad tas vyras koja trenkė ir suplyšo tas maišas. Maiše buvo duona, gal ryžiai, nelabai prisimena. Ten buvo nedaug, bet duona tikrai buvo, gal ne ryžiai, bet kažkas pakelyje buvo, dar kažkokie produktai. Kai ji grįžo maišiukas buvo suplyšęs ir voliojosi ant sniego. Moters anūkas nuėjo paimti kito maišo ir jį atnešus jie sudėjo tuos produktus. Nežino, kas po to vyko su tuo maišu, nes buvo išėjusi. Įvykio metu buvo išsigandusi. Jai pasakė, kad reikės ateiti ir pasakoti, ką prisimena.

Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Paaiškino, kad buvo pranešimas, jog buvo panaudotos dujos prieš vieną iš vyriškių. Tuo metu snigo, bet neatsimena, ar buvo vėjuota. Neatsimena, per kiek laiko atvyko į įvykio vietą. Neatsimena, kokio lygio iškvietimas buvo. Tikėtina, kad atvyko per 12 min., gal ir greičiau. Ten buvo daug vaikų ir vyresnio vyro žmona. Įvykio vietoje buvo nuokalnė, ant kurios buvo daug vaikų, gal ir buvo suaugusiųjų ar žmonių su gyvūnais, nelabai pamena. Neprisimena, ar buvo ant kalno žmogus, vedžiojantis šunį. Kaip suprato, susikivirčijo du vyrai dėl vaiko ir vienas vyras papurškė dujų. Kolega bendravo su vienu vyriškiu, o jis su kitu, jie abu vienas kitą kaltino. Jis bendravo su tuo jaunesniu vyriškiu, kuris sakė, kad jam pripurškė dujų. Jis sakė, kad jam skauda akis, prašė iškviesti greitąją. Jis papasakojo, kad vaikai kažko nepasidalino ir kilo konfliktas, neatsimena, ar tas vyras sakė, kiek jam kartų buvo papurkšta. Tas vyras sakė, kad prie jo prisikabino kitas vyras, kuris lindo prie jo vaiko, tada jie sukonfliktavo ir jam neva pripurškė dujų, tačiau dujų nei aplink, nei pas tą kitą vyrą nerado. Medikai sakė, kad galimai buvo dujų, tačiau jiems atrodė, kad dujų nebuvo. Jam, kaip pareigūnui, nepasirodė, kad yra pripurkšta dujų, kadangi nebuvo nei to kvapo, nei išraudęs ar paburkęs veidas, tik akys paašarojusios. To vyro akys buvo paraudusios. Jie jaunesniam vyrui sakė, kad netrintų akių, nežino, kodėl jis jas trynė. Dujų balionėlio niekur nerado. Žino, kad dujų kvapas yra specifinis, jis išlieka ilgam. Taip pat būna paburkęs veidas, ašaroja akys. Kvapas išlieka tol, kol nenusiplauna. Išdžiūvus tam dujų skysčiui, jis vis tiek jaučiasi, nors poveikio nėra. Nors dujos lauke išsisklaido greitai, papurkštos ant veido ar drabužių jos išlieka. Tas vyras, kuriam pripurškė dujų, buvo susinervinęs, o kitas vyriškis buvo visiškai ramus, senyvo amžiaus, sakė, kad nieko nepadarė, nei prie jo, nei kažkur kitur aplink jį dujų nebuvo. Vyresnio amžiaus vyras nepasirodė neblaivus, o dėl kito negalėtų pasakyti, jį išsivežė greitoji, gal šoko būsenos buvo, neblaivumo nenustatinėjo, nes jį išsivežė medikai. Vyresnį vyrą pasikvietė prie automobilio, paklausė, ar turi dujų, jis pasakė, kad ne, parodė kišenes, dujų nebuvo. Asmuo pats parodė, kad nieko prie savęs neturi. Lyg ir maišiukas su maisto prekėmis gulėjo. Kiek atsimena, tas maišiukas buvo to vyresnio amžiaus žmogaus. Jis parašė paaiškinimą. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismui pagarsinus liudytojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 55-56), jis juos patvirtino. J. R. žmona rašė pareiškimą jų automobilyje dėl to, kad jai išmušė telefoną ir skaudėjo ranką. Neatsimena, kuria ranka nukentėjusioji rašė pareiškimą. Šalia medikų, kai buvo apžiūrima nukentėjusioji, jo nebuvo, nes automobilyje rašė tarnybinį pranešimą. Negali pasakyti, kur ir kaip buvo sužalota nukentėjusioji.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusioji yra jo močiutė. Paaiškino, kad išėjo į lauką ir išgirdo, jog jį kviečia mergaitės, kurios pasakė, kad kviestų senelį J. R.. Įvykio dieną aplink juos žmonių nebuvo, snigo, buvo toks rūkas, viskas blogai matėsi. Pamatė, kad berniukas mušasi su viela. Pakvietė senelį, jis atėjęs pasakė tam berniukui, kad padėtų vielą arba kvies policiją. Berniukas pradėjo senelį keikti, jis išsitraukė telefoną ir pasakė, kad kvies policiją. Nenori kartoti tų žodžių, kuriais berniukas keikė jo senelį, kadangi jie šeimoje tokių žodžių nevartoja. Tie žodžiai buvo rusiški. Berniukas vielą numetė ir keikdamasis nuėjo. Po to atėjo jo močiutė L. R.. Ant kalniuko nebuvo žmonių. Tada atėjo kažkoks vyriškis, pradėjo artėti prie senelio, tas vyras vis trynė akis ir kišosi rankas į kišenes. Jis vartojo negražius rusiškus žodžius. Jo močiutė norėjo pradėti filmuoti, tada vyras trenkė jai per dešinę ranką ir jai iškrito telefonas. Vyras jai per ranką trenkė su ranka, neprisimena su kuria ranka. Kai vyras trenkė močiutei per ranką, jis stovėjo už senelio, jam už nugaros. Močiutė stovėjo prie senelio, o tas vyras stovėjo priešais jo senelius. Nuo senelio buvo per 1-2 metrus, nežino, kokiu atstumu buvo nuo to vyro, kuris trenkė močiutei. Kai močiutei trenkė per ranką, aplink nebuvo nei suaugusių, nei vaikų, tik E. Z. buvo šalia jo. Nematė, kur tada buvo tas berniukas su viela. Kažką raudoną ant močiutės rankos, prie riešo, matė iš karto, kai jai trenkė, matė pro tarpą. Neprisimena, kaip močiutė buvo apsirengusi. Negali atsakyti, ar močiutė buvo su pirštinėmis. Tada tas vyras norėjo spirti seneliui, bet pataikė į maišą, maišas nuskrido ir iš jo išsibarstė produktai. Neprisimena, kokie produktai buvo maiše. Produktus iš maišo išmetė į šiukšlių dėžę. Vyras, nuspyręs maišą, skambino policijai, kišosi rankas į kišenes ir trynėsi akis. Nesakė, dėl ko jis trina akis. Nežino, kodėl tas vyras trynėsi akis ir kišo rankas į kišenes, jis nieko nesakė, tik keikėsi. Tas vyras nesikeikė, kai skambino policijai. Neprisimena per kiek laiko atvažiavo policija. Matė, kaip atvažiavo policija. Jis laukė su E. Z., seneliai buvo prie pat. E. Z. pažįsta, pas juos svečiuose ji niekada nėra buvusi. Neprisimena, ką tuo metu darė ir kur buvo tas vyras. Policijos laukė visi kartu, seneliai niekur išėję nebuvo. Nuo to vyro užuodė bjaurų kvapą, kuris sklido iš jo burnos, bet nežino, kas tai buvo. Yra matęs girtą žmogų, jausdavo nuo tokio žmogaus kvapą. Kvapas nuo to vyro buvo panašus į girtų žmonių kvapą. Nematė, kad policininkai apžiūrinėtų senelį, jie kažkur už namo nusivedė senelį. Su seneliais gyvena beveik visą savo gyvenimą ir nėra matęs, kad senelis ar močiutė turėtų dujų balionėlį. Tokio daikto nėra matęs ir nežino, kam jis yra naudojamas. Tą pačią dieną, kai tai atsitiko, jis labai bijojo, kelias dienas senelis prie jo miegojo, lydėdavo jį į mokyklą. Su juo dvi dienas po įvykio kalbėjo, o po to stengėsi užmiršti. Prašė apie tai nekalbėti. Prieš einant į teismą senelis ir močiutė jam pasakė sakyti tik tiesą ir viskas.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Su D. Š. nebendrauja, bet dirba viename būryje. Paaiškino, kad pagal iškvietimą buvo nukentėjęs žmogus nuo ašarinių dujų bei prašė pagalbos. Tiksliai neatsimena, per kiek laiko atvyko į įvykio vietą. Buvo šviesu, lyg ir nesnigo, tiksliai pasakyti negali. Jam atrodo, kad matomumo sąlygos buvo geros, žmonės matėsi. Įvykio vietoje buvo daug vaikų, du pagyvenę žmonės ir tas vyras, kuris nukentėjo. Vaikai buvo ne visą laiką, jie senelių prašė, kad vaikai atsitrauktų. Kai atvyko, vaikai subėgo, bet nežinojo, ar tai buvo dalyvavę įvykyje vaikai, ar ne, vaikų paprašė atsitraukti, kai pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Kiek atsimena, ten viskas buvo dėl vaikų. Vienas iš vaikų su pagaliu ar tai gabalu vielos vaikė kitus vaikus, o tie vaikai bijojo ir šaukė. Jie stovėjo žemiau kalno, o vyras parodė, su kokia viela lakstė tas vaikas. Nuėję ten rado tą vielą ar pagalį, nepamena, su kuo ten lakstė tas vaikas. Tie pagyvenę žmonės bandė tą vaiką sudrausminti, tas vaikas metė vielą ir pabėgo. Tada atėjo tėtis pasiaiškinti su tais pagyvenusiais žmonėmis, dėl to kilo konfliktas. Iš pradžių išklausė to vyro. Visi stovėjo vienoje vietoje. Nelabai atsimena, ką jis paaiškino, kažką minėjo dėl vaiko, kad lindo ir kažkas į jį papurškė. Tai buvo stambus vyras, atrodė, ar po išgertuvių, ar išgėręs. Vyriškio neblaivumo nenustatinėjo. Jie iš tų žmonių paėmė paaiškinimus. Po dujų papurškimo žmogus negali duoti jokių parodymų, jis ašaroja, čiaudi, bėga nosis, o tas žmogus stovėjo normaliai, kažką sakė, jam neašarojo akys, jis nečiaudėjo, susidarė įspūdis, kad žmogus meluoja. Apsaugos darbuotojai dažnai naudoja prieš agresyvius lankytojus dujas. Dujų poveikį žino iš praktikos ir yra pats tai patyręs. Tos dujos kvapo kaip ir neturi, jas įkvėpi ir vyksta visa ta reakcija. Negali pasakyti, koks to vyro veidas buvo, gal paraudęs kiek, jis buvo su juoda kepure iki akių. Ant vyro veido nepastebėjo jokių nudegimų nuo dujų požymių. Išklausė jų, tada atvyko greitoji, pasakė, kad tą vyrą išsiveš, kažką jis ten su akimis darė, trynė akis. Nepamena, kad lydėtų asmenį iki greitosios. Jie klausė, ar reikia greitosios, jei pasako, kad reikia, tada iškviečia. Greitoji jį apžiūrėjo ir pasakė, kad veš. Iš kaltinamojo paaiškinimo neėmė, nes jį išvežė į ligoninę. Moteris skundėsi rankos skausmais, nepamena kurios. Ji minėjo, kad gavo per ranką, sakė, kad prieitų prie greitosios. Ji niekur neišvažiavo, rašė pas juos paaiškinimą. Tas vyriškis galimai trenkė jai per ranką, moteris tą minėjo, sakė, kad jai trenkė per ranką ir iškrito telefonas, jie jai pasiūlė prieiti prie medikų, kad apžiūrėtų. Seneliai sakė, kad ėjo iš parduotuvės su krepšiu, buvo daiktai iškritę ir voliojosi, tačiau jis nematė, ar buvo tie daiktai iškritę ir ar buvo maišas. Nepamena, ar buvo tie daiktai ant žemės, ar ne. Pamena, kad močiutė sakė, kad buvo daiktai iškritę. Patys tie žmonės pasakė, kad neturi dujų, pradėjo versti kišenes, moteris rodė rankinę. Balionėlio konkrečiai neieškojo, bet įvykio vietą apžiūrėjo. Pilnos piliečių kratos jie nedarė. Dėl šio įvykio senelis buvo susijaudinęs, bet jis nešūkavo, rėkimo nebuvo. Balso virpėjimas buvo, nes jis buvo susijaudinęs. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismui pagarsinus liudytojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 97-98), jis parodymus patvirtino.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, nes kaltinamojo sūnus bendrauja su jo sūnumi, nukentėjusiosios nepažįsta, žino iš matymo. Tai buvo 2021 m. sausio 26 d. apie 15 val., jis buvo su šuniuku ant kalniuko. Jis stovėjo priešais stulpą, viršuje ant kalniuko. Buvo vėjuota, bet vėjas buvo normalus kaip žiemą, taip pat buvo sniego. Matė, kaip apačioje, prie stulpo, stovėjo R. P., o už jo buvo N. P., priešais stovėjo vyras su moterimi. Vaikas buvo susinervinęs ir stovėjo R. P. už nugaros. Jis buvo pasimetęs, nevaikiškai judėjo. Stovėjo apie 12-15 m. nuo tos vietos, kur stovėjo R. P.. Juos pamatė atsitiktinai, kadangi dažnai ten vaikšto. Nematė šalia stovėjusių vaikų. Negali pasakyti, kiek laiko stebėjo įvykį. Vyras išsitraukė balionėlį ir pradėjo purkšti R. P. į veidą. Nematė, kaip R. P. išmušė moteriai iš rankų telefoną. Jis tuo momentu laikėsi už veido. Tuo metu R. P. bandė patraukti jo ranką ir susiėmė už veido, tada vyras moteriai perdavė balionėlį. Jis matė gynybinį judesį iš R. P.. Jokios agresijos nebuvo, jokių garsų ar emocijų jis negirdėjo. Jam yra sunku pasakyti, kiek kartų buvo purškiama, tikriausiai vieną. Girdėjo purškimo garsą, matė, kaip balionėliu purškė. Kokios spalvos buvo balionėlis, pasakyti negali. Paties balionėlio nematė, bet matė tik kad purškė kažką. Nematė, kad vyras laikė balionėlį rankose, tai yra tik jo spėjimas. Matė, kad buvo kažkokia srovė, kaip dūmų ar ne dūmų, žmogus griebėsi už veido, todėl suprato, kad tai dujos. Moteris stovėjo šalia vyro. Daiktą laikė dešinėje rankoje. Jis matė, kaip tą daiktą perdavė moteriškei, tačiau nežino, kur jį dėjo. Sunku pasakyti, kodėl dabar sako, kad tą daiktą perdavė moteriškei. Negali pasakyti, į kurią ranką moteriškei perdavė tą daiktą. Aplink daugiau nieko nebuvo. Jis nuėjo toliau, nes pagalvojo, kad išsiaiškins patys. Policijos pareigūnų nematė, tikriausiai tuo metu jau buvo nuėjęs. Vėliau N. P. prašė jo, kad pasikalbėtų su jo tėvu, nes pamatė jį apačioje. R. P. klausė jo, ar jis matė įvykį. Po to kalbėjosi apie tą įvykį, pasakė, kad matė, pasitikslino dėl įvykio datos, nieko neaptarinėjo. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismui pagarsinus liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 166), jis parodymus patvirtino, parodė, kad gali būti suklydęs dėl datų. Gali būti, kad tas vyras ir palietė moteriškę, o ne kažką perdavė, tiksliai negali pasakyti. Iš veido išraiškų suprato, jog žmonės kalbėjosi. Įvykio aplinkybes atsiminė geriau, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Specialistas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), Akių ligų skyriuje, yra gydytojas oftalmologas. Jo darbo stažas yra virš 20 metų. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tik jis į jį kreipėsi prieš metus, kaip į gydytoją. Nukentėjusiosios nepažįsta. Susipažino su savo med. išrašu, tvirtina, tai, kas ten parašyta. R. P. med. išrašą baigė rašyti 15.50 val., incidentas įvyko apie 15 val. Buvo cheminis veido pirmo laipsnio nudegimas, į akis lašino vaistus, jam pacientas pasakė, kad pripurškė dujų. Anamnezę jis pasirašė. Neprisimena, kuri akies pusė buvo labiau pažeista. Patikrinus akies aštrumą, jis buvo sumažėjęs. Skyrė gydymą – nudegimams gydyti skirtus vaistus, o vietoje leido nuskausminamuosius vaistus. Buvo nudegęs veidas ir akys. Išraše nurodytas terminas reiškia paraudę, nudeginta. Kai nėra pūslių, rašo, kad tai yra pirmo laipsnio cheminis nudegimas. Jam atrodo, kad pacientas buvo užsimerkęs, negalėjo atsimerkti, kai įlašino nuskausminančių lašų (jie tik nuskausmina), jis galėjo atsimerkti, galėjo tada jį apžiūrėti. Jeigu tiesiai į akis patenka dujų, tai iš karto negalima apžiūrėti asmens. Apžiūrėjo su prietaisu pacientą. Paprastai papurškus dujų į akis asmuo negali būti atsimerkęs, jis praktiškai neveiksnus pasidaro. Kai pacientas atvyko, jam atrodo, tai buvo dirginančios dujos, jautėsi aitrus kvapas nuo organizmo, nuo veido. Buvo veido odos, vokų nudegimas, paraudę. Paciento paaiškinimai, paraudusios akys, matėsi, kad žmogui skauda ir juntamas kvapas – visa tai lemia tokį diagnozės aprašymą. Dažnai tenka susidurti su tokiais atvejais. Įprastai papurškus dujų, žmogus negali atsimerkti, būna užsimerkęs, parausta vokų, veido oda, akys stipriai ašaroja, negali atsimerkti, žiūrėti. Tai tęsiasi apie pora valandų, po to pagerėja. Kai pacientas negali atsimerkti, akys kartu ir ašaroja. Kai kaltinamasis atvyko pas jį, jo akys ašarojo. Išraše nėra užfiksuota, kad akys ašaroja, nes buvo daug žmonių. Tie požymiai, kuriuos jis nustatė, negalėjo atsirasti rankomis trinant akis, tokie požymiai yra tik papurškus dujų į akis. Buvo regėjimo pablogėjimas, tai nustatė žmogui žiūrint į lentelę. Regėjimo aštrumą nustatė ne aparatu, o tiesiog žmogui žiūrint į lentelę. Abi paciento akys buvo paveiktos dujų. Negali pasakyti, ar skirtųsi požymiai, jeigu žmogus pasipurškia ant rankos dujų ir pasitrina akis, ir jeigu iš karto į akis purškiamos dujos. Kažkokių specialių tyrimų asmeniui nedarė, tik apžiūrėjo. Jeigu asmuo nepasakytų, kad jam yra pripurkšta dujų, galėtų pasakyti, kad tai dujų papurškimas, kadangi būtų kvapas. Kvapas yra aitrus, net pačiam graužia akis. Tokius pacientus stengiasi kuo greičiau apžiūrėti, nes geriausias gydymas yra išėjimas į lauką ir išsivėdinimas. Oro sąlygos, dujų specifikacija, dujų koncentracija lemia sužalojimo laipsnį. Jeigu šalta, tai būna mažiau dujų. Jeigu žmogus būna labai užsimerkęs, tai dujų tenka labiau veidui. Jeigu dujų purškiama besiginant ranka, tai koncentracija dujų sumažėja į akis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dujų kliuvo veidui, apie nosį matosi paraudimas, purškimo momentu jis galbūt buvo užsimerkęs, patrynus akis, jis kėlė ranką nusivalyti veidą ar akis. Dujos paprastai patenka į veidą, kai jos sudrėkinamos dar padidėja jų reakcija. Į veidą kliuvo dujų, paskui gal pateko ir į akis. Kai dujos sudrėksta, prasideda dar didesnė reakcija. Peržiūrėjus įrašą, matyti, kad nosies viršūnė ir apie akis yra ryškus paraudimas, iš to sprendžia, kad yra papurkšta asmeniui dujų. Apatiniai akių vokai yra paraudę. Žmogus negali taip atrodyti, kaip vaizdo medžiagoje, jeigu labai stipriai su kumščiu trina sritį apie akis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertas K. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas, jo darbo stažas yra nuo 2013 m. Tvirtina savo eksperto išvadą. Išvada surašoma remiantis pateiktais medicininiais įrodymais. 2021 m. balandžio 6 d. buvo apžiūrėtas asmuo, jo apžiūra vyko vizualiai apžiūrint asmenį, buvo pateikti medicininiai dokumentai, surašyta eksperto išvada. Jo išvada yra pakankamai kategoriška, vadovaujantis objektyviais asmens būklės įrodymais, surašyta išvada. Jo išvadoje yra konstatuotas tik akių sužalojimas. Kai dujų purškiama, pažeidžiamas didesnis odos plotas, o kai pasitrinamos akys prieš tai ant odos užpurškus dujų, tai tik akių sritis būtų pažeista. Retai tenka apžiūrėti asmenis paveiktus dujomis, dažniausiai tai nutinka sulaikymo metu. Paprastai asmeniui papurškus dujų į akis būna šie požymiai – veido, akių odos paraudimai, gali išsiskirti seilės, priartėjant prie asmens pačiam pradeda ašaroti akys, atsiranda išskyros iš nosies. Hipersekrecija – gleivių išsiskyrimas. Jeigu nedaug tų dujų papurškiama, tai požymiai priklauso nuo cheminės medžiagos ir asmens santykio. Šiuo atveju medicininiuose dokumentuose buvo nurodytas tik akių pažeidimas. Jeigu med. dokumentuose būtų nurodyta tik akių hiperemija, tai jis negalėtų pasakyti, kad būtent buvo papurkšta dujų. Jeigu nebūtų parašyta, kad tai yra cheminis veido nudegimas, tai jo išvada galėtų būti kitokia. Vaizdo medžiagoje cheminio toksinio poveikio neskiriama.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu S. J.. Apie 15 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, kurio metu pranešėjui į akis papurškė pipirinėmis dujomis. Atvykus nurodyti adresu, juos pasitiko R. P., kuris nurodė, kad prie jo vaiko priėjo nepažįstamas, senyvo amžiaus vyras (J. R.) ir pradėjo ant vaiko šaukti, tuomet jam vaikas paskambinęs pasakė, kad ant jo šaukia nepažįstamas vyras. Jis išbėgo į lauką aiškintis aplinkybių, o J. R. papurškė jam į akis ašarinėmis dujomis. Matėsi, kad R. P. dešinė akis užmerkta, vokas paraudęs, tačiau specifinio dujų kvapo nesijautė. Atvykę medikai R. P. išvežė į ligoninę. J. R. parodė, kad R. P. sūnus su viela mušė vaikus, tarp kurių buvo ir jo anūkas. J. R. nurodė, kad jis priėjo prie N. P. norėdamas jį žodžiu sudrausminti, tačiau jis pradėjo keiktis, o vėliau atėjo R. P. ir pradėjo jį įžeidinėti. Visą įvykį matė jo sutuoktinė L. R., ji buvo įvykio vietoje ir bandė telefonu nufilmuoti. Tuomet R. P. trenkė jai per dešinės rankos riešą ir telefonas nukrito ant sniego. J. R. nurodė, kad jam skambinant pagalbos telefonu, R. P. pradėjo rankomis trintis akis ir rėkti, kad jam į akis papurškė ašarinių dujų. J. R. nurodė, kad jis ašarinių dujų neturi ir niekada neturėjo. Jo žodžius patvirtino ir jo sutuoktinė. Atlikus J. R. apžiūrą, jokių draudžiamų daiktų bei dujų balionėlio nerado. Tačiau R. P. jie neapžiūrinėjo, kadangi jį medikai išvežė į ligoninę. Sprendžiant iš R. P. būklės, jis nepasakytų, kad jam buvo papurkšta į akis ašarinių dujų, jis tiesiog rankomis trynėsi akis, nes jokio dujų kvapo nebuvo. Prie R. P. buvo jo vaikas, kurio jis paprašė nueiti į namus ir atnešti dokumentus, tačiau, kad vyras kažką perduotų vaikui, jis nematė. J. R. ir L. R. elgėsi visiškai normaliai, jie buvo ramūs, aiškiai paaiškino įvykio aplinkybes, o R. P. buvo labai susijaudinęs, sunkiai galėjo paaiškinti situaciją (t. 1, b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, kurio metu pranešėjui papurškė pipirinėmis dujomis į akis. Jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko R. P. bei kita konflikto pusė L. R. ir J. R.. R. P. paaiškino, kad prie jo nepilnamečio sūnaus priėjo nepažįstamas, senyvo amžiaus vyras, kuris pradėjo šaukti ant jo sūnaus. Jis paskambino jam ir pasakė, kad lauke ant jo šaukia nepažįstamas vyras. Po sūnaus skambučio R. P. iš karto išbėgo į lauką aiškintis įvykio aplinkybių. Aiškinantis įvykio aplinkybes, J. R. papurškė jam į akis ašarinėmis dujomis. Matėsi, kad R. P. dešinės akies, vokas buvo paraudęs, akis buvo užmerkta, tačiau specifinio dujų kvapo nejautė, taip pat ant asmens veido nesimatė kitų požymių (snargliavimosi, dažno spaudinėjimosi), kurie atsiranda po dujų panaudojimo į veido sritį. Taip pat R. P. elgsena buvo nelabai adekvati, jis nerišliai dėstė savo mintis, tačiau nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė, kadangi buvo su veidą dengiančia kauke. Į įvykio vietą atvažiavusi medikų brigada R. P. išvežė į RVUL apžiūrai. J. R. paaiškino, kad jis nešdamas šiukšles pamatė, kaip vienas iš lauke žaidžiančių vaikų, o būtent R. P. sūnus, rankoje laiko vielą ir su ja bado ar muša kitus vaikus. Jis priėjo prie minėto vaiko ir davė jam žodinę pastabą, kad nebadytų su viela kitų vaikų, tačiau minėtas vaikas jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tada prie jo ir jo žmonos L. R. priėjo to vaiko tėvas ir pradėjo juos įžeidinėti. Tuomet L. R. paaiškino, kad bandė žodinį konfliktą filmuoti, tačiau tik jai ištraukus mobilaus ryšio telefoną, R. P. jai iš karto trenkė per dešinės rankos riešą su mobilaus ryšio telefonų, kurį laikė savo rankoje, tačiau su kuria ranka trenkė nepamena. Po smūgio jos telefonas nukrito ant žemės. J. R. nurodė, kad jam skambinat bendruoju pagalbos telefonu 112, R. P. pradėjo rankomis trintis akis ir rėkti, kad jam į akis pripurškė ašarinėmis dujomis, tačiau pats J. R. nurodė, kad su savimi ašarinių dujų neturi ir išvis jų nenaudoja. Tai patvirtino ir L. R.. Atlikus J. R. apžiūrą, jokių draudžiamų daiktų bei dujų balionėlio nerado. Paties R. P. jie neapžiūrinėjo, kadangi jį medikai išvežė į Lazdynų ligoninę. Taip pat dar prieš tai, kai R. P. buvo išvežtas į ligoninę, prie jo buvo jo vaikas N. P.. Medikams atvykus, R. P. paprašė savo sūnaus nueiti į namus ir atnešti jo dokumentą, tačiau, kad vyras kažką perduotų savo vaikui, jis nematė. Įvykio vietoje J. R. ir L. R. elgėsi visiškai ramiai, aiškiai paaiškino kilusią situaciją, o pats R. P. buvo labai susijaudinęs, sunkiai galėjo paaiškinti situaciją. Jiems aiškinantis įvykio aplinkybes, įvykio vietoje buvo tik dvi konflikto pusės, daugiau asmenų, išskyrus vaikus, nebuvo (t. 1, b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jie su draugu darė sniego sieną. Nutarė daryti dideles sniego gniūžtes. Jam reikėjo daikto, kad perpjauti didelę sniego gniūžtę. Jis surado laidą, kuris buvo ant medžio, jis ten kabėjo. Tą laidą norėjo pasiimti sau, tačiau buvo vaikai, kurie norėjo tą laidą pasiimti ir sakė, kad tas laidas priklauso jiems, nes tai yra jų teritorija. To laido jiems neatidavė. Vaikai bandė tą laidą atimti, tačiau jiems neišėjo, kadangi jis tą laidą apsivyniojo sau ant kairės rankos. Po to prie jo priėjo vyras ir sakė, man kad jis mestų laidą. Taip jam pasakė du kartus. Pasakydamas tai trečią kartą, jis paėmė jį už dešinės rankos ir užsimojo. Vyras pasakė, kad jis mestų laidą ir paėmė jį už rankos. Tada jam pavyko ištrūkti. Jis pradėjo grasinti, kad jam trenks, jį sumuš ir policiją iškvies. Toliau jis išsigando ir metė laidą ir pasitraukė nuo tos vietos. Po to apsiverkė ir paskambino savo tėčiui ir jo laukė. Tada jo tėtis atėjo, jis priėjęs prie tėčio parodė jam vyrą, kuris jam grasino. Atėjęs jo tėtis pradėjo klausti to vyro, kokią jis turi teisę lysti prie jo vaiko. Vyras pradėjo sakyti, kad jis keikėsi. Jis tėčiui pasakė, kad kai jį vyras sugriebė, jis iš skausmo nusikeikė. Po to, kai jį vyras sugriebė, pas jį ant rankos buvo likusi mėlynė. Po to moteris, kuri stovėjo prie vyro, sakė, kad ištrauks telefoną ir pradės filmuoti. Jo tėtis taip pat pasakė, kad pradės filmuoti. Tada vyras, kuris buvo su moterimi, pasiėmė dujų balionėlį ir pripurškė dujomis jo tėčiui į akis ir tėtis, bandydamas išmušti dujų balionėlį iš rankų ir gindamasis, netyčia pataikė moteriai per ranką. Jis tuo metu stovėjo savo tėčiui už nugaros ir girdėjo, kaip vyras purškė dujomis, tačiau nematė. Po to, kai jo tėtis netyčia trenkė moteriai per ranką bei kai jam šiek tiek aprimo skausmas akyse, jis iškvietė policiją. Tada tas vyras pradėjo įžeidinėti jo tėtį ir pabandė išeiti. Tačiau jo tėtis griebė jį už rankovės ir neleido jam išeiti. Tas vyras pabandė ištrūkti, bet tuo metu maišas su produktais nukrito ant žemės ir išsibarstė. Tas vyras pradėjo įžeidinėti jį ir tėtį. Po to vyras pasakė, kad tie produktai, kurie nukrito, bus jų sąžinei ir paskambino policijai. Po kelių minučių atvažiavo policija ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jo tėvas jam pasakė, kad jis bėgtų namo ir paimtų rankinuką su pinigais. Jis nubėgo namo ir pradėjo ieškoti rankinuko, tačiau jam tuo metu paskambino tėtis ir pasakė, kad rankinuko jau nebereikia. Ta moteris, kuri buvo įvykio vietoje, tik bandė filmuoti įvykio aplinkybes, tačiau kai vyras jo tėčiui papurškė dujomis į akis, tėtis netyčia pataikė moteriai per ranką. Ta moteris taip pat įžeidinėjo jo tėtį, tačiau daugiau įžeidinėjo vyras. Moteris jo neįžeidinėjo, tik jo tėtį. Tačiau kai vyras pradėjo įžeidinėti jį, tai ji taip pat pradėjo įžeidinėti. Pareigūnai neapžiūrinėjo tų žmonių daiktų, tik kalbėjosi. Kai jo tėčiui pripurškė dujų, jis nerėkė, tik bandė išmušti iš rankų dujų balionėlį ir sakė, kad jam skauda, tačiau jis nieko neįžeidinėjo. Dėl balionėlio gali paaiškinti, kad jis spalvotas, o dangtis juodos spalvos. Moteris maišą su produktais laikė kairėje rankoje ir jie su vyru stovėjo vienas prie kito (t. 1, b. l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad įvykio dieną matė dėdę R. S., kai jo tėčiui į akis pripurškė dujų balionėliu. R. S., tai jo pažįstamas, kuris pataisė kompiuterį. Jis buvo ant kalnelio, netoli jų. Jis ten vedžiojo savo šunį. Jis tik jį matė, tačiau su juo nebendravo. Jis mano, kad R. S. galėjo matyti šitą situaciją, nes tuo metu, kai vyras papurškė dujų jo tėčiui ir buvo nusisukęs, pamatė, kad ant kalno buvo dėdė R. S.. Kadangi jis pabėgo, tai negali nurodyti, ką dėdė R. S. darė toliau, kai jo nebuvo (t. 1, b. l. 128-129).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad dirba Vilniaus greitosios medicinos stotyje, jis yra skubios pagalbos specialistas. 2021 m. sausio 6 d. apie 15 val. gavo iškvietimą ((duomenys neskelbtini)) dėl konflikto, kurio metu buvo papurkšta ašarinėmis dujomis. Atvykus juos pasitiko pranešėjas R. P., kuris jiems sakė, kad nepažįstamas vyras jam papurškė į akis pipirinių dujų. Įvertinus R. P. būklę, ji buvo stabili, jis buvo išvežtas i ligoninę tolimesnei apžiūrai. R. P. akys buvo paraudusios, tačiau jis buvo visiškai ramus. Po dujų panaudojimo yra būdingas stiprus ašarojimasis ir dusulys, tačiau pas R. P. šių požymių nebuvo. Įvykio vietoje buvo senyvo amžiaus moteris, kuri buvo prie jų priėjusi ir parodė ranką, ant kurios buvo įdrėskimas. Jis neprisimena, kurioje rankoje buvo įdrėskimas, tik moteriai pasakė, kad jeigu skaudės, tai tegul kreipiasi į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2021 m. sausio 27-28 d., tiksliai laiko neprisimena, apie 15 val., nes tuo metu jis visą laiką vedžioja šunį. Tą dieną jis buvo lauke, ant kalniuko, esančio Vilniuje, tarp dviejų namų. Būdamas ant kalniuko pastebėjo, kaip kalniuko apačioje, prie apšvietimo stulpo, stovėjo R. P., už jo nugaros buvo jo sūnus N. P., o prieš R. P. stovėjo vyras ir moteriškė, kurie buvo senyvo amžiaus, jam nepažįstami. Jie tarpusavyje apie kažką kalbėjo, tačiau negirdėjo, kadangi buvo toli nuo jų. Kai jie tarpusavyje diskutavo, pastebėjo, kaip prie R. P. buvęs vyras laikė kažkokį daiktą rankose. To vyro ranka buvo ištiesta į priekį, tačiau tiksliai nematė, ką vyras laikė rankose. Tuo metu, kai vyras ištiestoje į priekį rankoje laikė kažkokį daiktą, R. P. ranka bandė numušti, tačiau jam nepavyko ir jis pasilenkęs laikėsi rankomis už veido. Tuo metu minėtas vyriškis perdavė kažką moteriškei, tačiau jis nematė ką. R. P. jam vėliau pasakojo, jog tas vyras jį apipurškė dujomis (t. 1, b. l. 166).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 26 d. apie 15.02 val. gautas pranešimas, jog pagyvenęs vyras pradėjo kabinėtis prie pranešėjo vaiko, kuris čiuožinėjo nuo kalniuko. Jam priėjus, vyras pradėjo purkšti pipirines dujas į akis. Pareigūnai, reagavę į įvykį, nurodė, kad R. P. dešinės akies vokas buvo paraudęs, akis užmerkta, tačiau specifinio dujų kvapo nebuvo. Apžiūrėjus J. R. turimus daiktus, nieko draudžiamo nebuvo, taip pat nebuvo ir dujų balionėlio (t. 1, b. l. 8).

Iš 2021 m. sausio 26 d. rašytinio L. R. pareiškimo nustatyta, kad ji apie 15.10 val. ėjo iš parduotuvės prie namų Nr. 132-136, prie kalniuko pastebėjo vaikus ir savo vyrą. Jos vyras J. R. papasakojo apie berniuką, kuris su viela vaikė kitus vaikus. Jos vyras su vaiku pakalbėjo. Po to atėjo nepažįstamas vyras, tai buvo to berniuko tėvas. Ji bandė su juo pakalbėti apie vaiko elgesį, laikė telefoną rankoje bei bandė filmuoti. Tuo metu vyras trenkė jai per dešinės rankos riešą, dėl to jos telefonas iškrito iš rankų. Kai jis trenkė jai per ranką, priėjo jos vyras ir pradėjo šnekėti, o jis pasakė: ,,tu <...>, nelysk prie mano vaiko“. Ji turėjo maišelį su maistu, vyras jį laikė, tačiau tas vyras išplėšė maišelį iš jos vyro rankų ir jis suplyšo. Po to vyras pradėjo trinti akis ir sakė, kad jie jam pripurškė dujų (t. 1, b. l. 9). Iš 2021 m. sausio 26 d. rašytinio J. R. pareiškimo nustatytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir 2021 m. sausio 26 d. rašytiniame L. R. pareiškime (t. 1, b. l. 10).

Iš 2021 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. buvo gautas pranešimas, jog pagyvenęs vyras pradėjo kabinėtis prie pranešėjo vaiko, kuris čiuožinėjo nuo kalniuko. Pranešėjui priėjus, vyras jam pradėjo purkšti pipirines dujas į akis. Atvykus juos pasitiko pranešėjas R. P., kuris paaiškino, kad jo vaikui N. P. žaidžiant kieme ir čiuožinėjant nuo kalniuko, priėjo nepažįstamas pagyvenęs vyras (J. R.) ir dėl neaiškių priežasčių ėmė ant vaiko šaukti, po to N. P. paskambino pranešėjui R. P., kuris išėjo į lauką aiškintis situacijos. Aiškinantis aplinkybes, jam nepažįstamas asmuo J. R. papurškė jam į akis ašarinių dujų. R. P. dešinės akies vokas buvo paraudęs, akis užmerkta, tačiau specifinio dujų kvapo nebuvo. J. R. paaiškino, kad pamatė, jog kieme žaidžia vaikai ir vienas iš jų, galimai R. P. sūnus, su metaline viela baido kitus vaikus, tarp jų ir J. R. anūką. Jis norėjo žodžiu sudrausminti N. P., tačiau jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to prie jo priėjo jam nepažįstamas R. P., kuris pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėti J. R.. Įvykį norėjo nufilmuoti J. R. žmona L. R., tačiau prie jos priėjo R. P., kuris su savo telefonu trenkė per jos dešinės rankos riešą, dėl ko jai ant žemės iškrito telefonas. J. R. pasakė, kad taip pat skambino pagalbos numeriu ir prašė pagalbos, o tai išgirdęs R. P. pradėjo rankomis trinti akis ir rėkti, kad jam pripurškė ašarinių dujų. J. R. teigė, kad ašarinių dujų su savimi neturi, nesinešioja ir tikrai nenaudoja. Tą paliudijo ir L. R.. Apžiūrėjus J. R. turimus daiktus, nieko draudžiamo nebuvo, taip pat nebuvo ir dujų balionėlio (t. 1, b. l. 12).

Iš 2021 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad buvo skambinta R. P., kuriam pagal pranešimą J. R. papurškė ašarinėmis dujomis į veidą, kurį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. R. P. paaiškino, kad RVUL jam buvo diagnozuotas akių cheminis nudegimas, įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, šiandien pareiškimo nerašys, apsisprendęs kreipsis pats (t. 1, b. l. 13).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 27 d. 11.28 val. į 5 PK kreipėsi R. P., kuris nurodė, kad jį 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo jam papurškė ašarinių dujų į akis (t. 1, b. l. 14).

Iš 2021 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra L. R. dešinės rankos riešas, kuriame matosi paraudimas ir galimai baigianti gyti žaizda. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 28-36, t. 2, b. l. 137).

2021 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. 243/2021 (01) nurodyta, kad L. R. padarytas odos nubrozdinimas dešinio riešo išoriniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 7-14 parų iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, užduotyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja galimam sužalojimo susidarymo mechanizmui. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Kategoriškai negalima atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo susidaryti ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimas yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamoje vietoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tiksliai pasakyti apie sužalojimo makromorfologinius požymius, nėra galimybės dėl toli pažengusio gijimo proceso (t. 1, b. l. 62-63).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūros atlikimo eiga: BPC – Bendrasis pagalbos centras; P – pranešėjas. BPC –112; P – Laba dieną čia vyriškis man į akis dujas įleido. Aš (duomenys neskelbtini). Mano vaikas, nu prie jo priėjo. BPC – Aha; P – Ten pasenęs vyriškis ir pradėjo kabintis. BPC – Supratau. P – Aš atėjau pakalbėti ir jis man į akis purškė dujas dabar. BPC – Jums greitoji reikalinga? P – Nežinau, akis labai skauda. BPC – Tai sakykite, ar reikalinga greitoji. P – Ne, turbūt ne, nežinau. BPC – tai sakykite, nuspręskite pats. Policiją aš atsiųsiu, greitoji reikalinga? P – Gerai, tegul prie 136. Gal tegu policija atvažiuos, tada matys. BPC – Tai pone ne policija turi. P – Aš važiuosiu, gerai. BPC – Kur jus važiuosite? Greitoji reikalinga ar nereikalinga? P – Gal reikės, taip. BPC – Kiek Jums metu yra? P – 52. BPC – Dabar Jus (duomenys neskelbtini) kieme esate? Ar kur? P – Ne, 136. Ten toks kalniukas. Vaikas važinėjo. BPC – Supratau, tai kieme tas kalniukas yra? P – Ne, ne, ne, čia prie kiemo. BPC – Prie kiemo supratau. Gerai laukite atvažiuos policija ir greitoji. P – Gerai, ačiū (t. 1, b. l. 71-72).

Iš 2021 m. sausio 26 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad, pasak paciento, pripurškė dujų nepažįstamas ant kalniuko kai aiškinosi dėl vaiko. R. P. diagnozuota I laipsnio cheminis nudegimas dirginančiomis dujomis, hiperemija OU (t. 1, b. l. 85).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvados Nr. p776/2021 (01) nustatyta, kad vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais R. P. konstatuotas abiejų akių ragenos ir junginės maišelio I laipsnio cheminis nudegimas. Iš pateiktų medicinos dokumentų ir asmens apžiūros negalima pasakyti, kokiomis dujomis, taip pat nėra galimybės pasisakyti dėl cheminio nudegimo trukmės, nes ji priklauso nuo traumuojančios cheminės medžiagos charakteristikų ir jų koncentracijos ragenos paviršiuje. Paveikus rankų odą ašarinėmis dujomis jomis galima užteršti akių jungines, jas patrynus rankomis (t. 1 b. l. 86-87).

Iš GMP iškvietimo kortelės matyti, kad pranešėjas paaiškino, jog jam pagyvenęs vyras pripurškė dujų į akis (t. 1, b. l. 91-92).

Iš 2021 m. kovo 4 d. akistatos protokolo nustatyta, kad į akistatą suvesti asmenys yra R. P. ir spec. liudytojas J. R.. R. P. parodė, kad jis buvo namuose, tada jam paskambino sūnus ir pasakė, kad kažkoks vyriškis nori jį primušti dėl laido. Jo vaikas paaiškino, kad jis surado laidą, kuris kabėjo ant medžio. Po to priėjo vaikai ir pasakė, kad dėl to, kad laidas yra jų teritorijoje ant jų medžio, tai laidas priklauso jiems. Jo sūnus pradėjo tampyti laidą su vaikais ir tada priėjo vyriškis, kuris jo atžvilgiu pradėjo negražiai kalbėti, atėmė laidą ir užmetė ant medžio. Tada jis atėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybių, sūnus parodė tą vyriškį, jis pasakė, kad vyriškis buvo užsimojęs. Sūnus nurodė, kad užsimojo kumščiu iš apačios. Jis priėjo prie vyriškio ir paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie jo vaiko. Vyras pasakė, jog jo vaikas keikiasi. Prie vyro stovėjo moteris, tačiau jis nežinojo, kad tai jo žmona. Ji pasakė, kad jį filmuos. Tada jis pasakė, kad irgi gali nufilmuoti, išsitraukė telefoną, o vyriškis dujų balionėlį ir pripurškė jam dujų į akis, kai jis purškė jam dujų į akis, jis bandė ranka tą dujų balionėlį išmušti ir netyčia kliudė jo žmoną, kurios jis nematė dėl papurkštų dujų. Taip pat sūnus sakė, kad vyras gąsdino, jog iškvies policiją. Vyriškis pasakė, kad jis išeis ir pradėjo eiti iš įvykio vietos. Jis griebė jį už rankovės. Vyriškis ir jo žmona stovėjo kartu ir pas vieną iš jų rankose buvo maišas su prekėmis, kai jis paėmė už rankovės tą vyriškį, išėjo taip, kad maišas suplyšo ir iškrito ant žemės produktai. Dar prieš tai, kai paėmė už rankovės, pasakė, kad dėl panaudotų prieš jį dujų iškvies policiją. Tada jis pradėjo skambinti į policiją ir ją iškvietė. Po to vyriškis niekur nėjo, jie stovėjo kartu. Atvažiavo policija ir po jų greitoji pagalba. Greitosios pagalbos darbuotojai padėjo jam nueiti iki jų mašinos ir jiems pradėjus važiuoti daktaras pasakė: ,,tu girdi ką jie dabar rėkė?“. Jis atsakė, jog ne. Daktaras pasakė, jog moteris sakė, kad irgi kreipsis į medikus ir parašys ant jo pareiškimą. Vyriškis dujų balionėlį laikė dešinėje rankoje. J. R. parodė, kad R. P. parodymus girdėjo bei suprato, sutinka dėl ne visų parodymų. Jis nesutinka su dujų balionėliu. Paaiškino, kad jis gyvenime neturėjo dujų balionėlio ir nesiruošia turėti. Taip pat minėtas asmuo nepaaiškino, kad pats jo sūnus pradėjo jį pravardžiuoti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vaikai nurodė, kad to asmens sūnus mušė kitus vaikus su laidu. Jis paklausė rusiškai ką jis daro, bet jam atsakė ,,pašol ty nahui“. Tada jis pagrasino, kad tuoj iškvies policiją. Tuo metu vaikas išmetė iš rankų laidą ir išeidamas pasakė: ,,staryj pidarast“. Tada iš poliklinikos grįžo mano žmona. Tuo metu jis matė, kad tas vaikas pasislėpęs už beržo kažkam skambina. Maždaug po pusės valandos atėjo vyriškis ir prie jo nuėjo vaikas. Tada vyriškis priėjo prie jų, rankas laikydamas kišenėse, ir pasakė: ,,pyderastai, kas mano vaiką skriaudžia?“. Jis jam pasakė, kas atsitiko, kas skriaudžia? Tada žmona pasakė jam, kad pafilmuos. Tada tas vyras su ranka, nežino, ar kažką turėjo rankose, trenkė jo žmonai per ranką. Tada jis pasakė, kad pradės filmuoti ir tuo metu jis norėjo trenkti per telefoną, tačiau pataikė per maišą ir iš maišo ant žemės iškrito visi produktai. Tada jie su žmona pasitraukė nuo jo, nes asmuo buvo be kaukės, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Po to atvažiavo policija. Tuo metu asmuo ištraukęs rankas iš kišenės pradėjo trintis rankas ir pasakė, kad jie jam pripurškė dujų. Tada žmona pasakė policijos pareigūnams ir pasakė patikrinti visų daiktus, tačiau pareigūnai nieko neatsakė. Jis pasakė, kad pareigūnai patikrintų blaivumą, tačiau jokio atsakymo nebuvo. Taip pat atvykus policijos pareigūnams, vyriškis pasakė savo sūnui greičiau bėgti namo. Po to vienas pareigūnas liko stovėti su jais, o kitas su tuo vyriškiu. Pareigūnai klausė jo ir žmonos, ar rašys pareiškimą, jie atsakė, kad taip. Taip pat minėtas vyriškis prie vaikų pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. R. P. parodė, kad J. R. parodymus girdėjo ir suprato, bet jis meluoja, nes jis išvis nevartojo necenzūrinių žodžių, taip pat meluoja, kad neturėjo dujų balionėlio. R. P. galėtų duoti parodymus su melo detektoriumi. Po to karto, kai viskas atsitiko, jo vaikas atsiprašė, kad vartojo necenzūrinius žodžius ir pažadėjo, kad daugiau niekada jų nevartos. Taip pat, kai jie su vyriškiu bendravo, prie jų stovėjo tik jo vaikas, kuris buvo jam iš nugaros, kitų vaikų aplinkui nebuvo. Dujų balionėlis buvo toks spalvotas (raudonos ir mėlynos spalvos), kai minėtas asmuo panaudojo balionėlį, jis nematė, kur jis jį padėjo, kadangi jam buvo pripurkšta dujų. Visiškai negalėjo atmerkti dešinės akies, o kairę tik silpnai. Daugiau R. P. klausimų neturi, jam gaila, jog viskas taip išėjo (t. 1, b. l. 171-173).

Iš 2021 m. kovo 4 d. akistatos protokolo nustatyta, kad atlikta akistata tarp R. P. ir L. R.. Ji parodė, kad įvykio dieną grįžo iš parduotuvės apie 14 val. Tada iš parduotuvės atėjo prie kalno, kur stovėjo jos vyras. Priėjo prie vyro. Vyras jai papasakojo ir parodė berniuką. Vyras pasakė, kad išgirdo vaikų riksmą. Ir būtent tas berniukas, kurį vyras jai parodė, rankoje laikydamas vielą, mosikavo prie vaikų ir juos vaikė. Tada jos vyras tą berniuką sudrausmino, pasakė, jog išmestų vielą. Berniukas pats vielą nuėmė ir išmetė. Vyras pasakė, kad tas berniukas dar iškeikė jį necenzūriniais žodžiais. Tas berniukas stovėjo ant kalno su telefonu. Po kurio laiko atbėgo vyriškis. Tas vyriškis atėjo tiesiai prie jų, prie to vyriškio priėjo tas berniukas. Tas vyriškis greitu žingsniu prišoko prie jų ir pasakė ,,ko tu, senas pidaraste, lendi prie mano vaiko“. Tada prasidėjo konfliktas. Ji ištraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir norėjo pafilmuoti, dar garsiai pasakė, kad filmuos. Išėmė telefoną, norėjo paspausti filmuoti, bet staiga iš viršaus smūgis į telefoną. Tuo metu nuskambėjo stiprus garsas. Pagalvojo, kad telefonas sudužo. Telefonas nukrito ant sniego. Jį ištraukė, pradėjo žiūrėti. Tada tas vyriškis atšoko ir paėjo toliau nuo jų ir pasakė, kad skambins į policiją ir pasilenkęs kažkur skambino, kur negirdėjo. Tada jos vyras sakė, kad jis irgi skambins. Pastebėjo, kad jis buvo be kaukės bei kai prie jų vaikščiojo, labai arti, jis staiga pradėjo trinti savo dešinę akį. Ji paklausė jo, kodėl jis trina akis. Jis atsakė, kad ,,jie man pripurškė dujų“. Ji paklausė ,,ašarinių dujų?“ Jis pasakė šių dujų pavadinimą, tačiau koks tai pavadinimas, neatsimena. Šis pavadinimas nuskambėjo kažkaip labai konkrečiai, tarsi žmogus išmanytų, kas tai per dujos. Taip pat jos vyras pakėlė nuo žemės produktus ir tas vyriškis pribėgo prie jo ir iš rankų išmušė maišelį su produktais, kurie nukrito ant žemės. Ji nufilmavo, kaip jos produktai guli ant žemės. Tada atvažiavo policiją ir greitoji. Ji pagalvojo, kam reikalinga greitoji. Tada prie jų priėjo policijos pareigūnai. Vienas pareigūnas prie to vyriškio ir vienas prie jų. Pareigūnai pasakė, kad jam pripurškė dujų. Jie nenaudoja dujų balionėlių. Vyriškis sudavė jai per dešinę ranką ir mano, kad tas vyriškis sudavė jai kažkokiu daiktu, nes smūgio metu garsas buvo labai stiprus. Pareigūnai nė vieno iš jų daiktų nepatikrino, nors ji ir prašė. Taip pat pareigūnas pasakė, kad ji parodytų savo ranką greitosios pagalbos darbuotojams. Tačiau priėjus prie greitosios pagalbos darbuotojo, jis pasakė, kad kviestų kitą greitąją. Ji kitos greitosios nekvietė. Dėl šio įvykio ji patyrė šoką, nes taip nutiko pirmą kartą jos gyvenime. R. P. parodė, kad su parodymais nesutinka, moteris meluoja. Nesutinka dėl to, kad jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nesutinka dėl įvykio aplinkybių, o būtent, kad nebuvo dujų balionėlio, nesutinka, kad greitosios medicinos darbuotojas atsisakė padėti moteriai. Dujų balionėlis buvo prieš jį panaudotas, jį panaudojo vyriškis. Nesutinka, kad puolė tyčia moterį. Jis tiesiog jos nematė, kadangi jam pripurškė dujų, todėl norėjo atmušti dujų balionėlį, kliudė moterį. Tai padarė netyčia. L. R. parodė, kad nesutinka, jog vyras netyčia išmušė jai telefoną iš rankų. Jis tai padarė tyčia, kad ji nieko nenufilmuotų (t. 2, b. l. 39-40).

Iš 2021 m. liepos 15 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „receivedl 660029964206746“. Vaizdo įrašo trukmė 24 sekundės. Vaizdo įraše matome, kad yra žiemos metas. Vaizdo įraše fiksuojami ant žemės išmėtyti įvairus maisto produktai ir kiti daiktai. Vaizdo įrašo 6 sekundę yra fiksuojamas šalia išmėtytų produktų stovintis vyras. Iš išvaizdos matyti, kad tai R. P.. R. P. elgiasi ramiai, stovi vietoje. Vaizdo įrašo 7 sekundę matosi, kad R. P. primerkė abi akis, tačiau iš karto atsimerkė. R. P. iš dešinės pusės stovi vyras, kuris rankose laiko mobilaus ryšio telefoną. Vyras apsirengęs tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsus. Vyro veido nesimato. Vaizdo įrašo fone girdisi vaikų balsai. Vaizdo įrašo pabaigoje girdisi, kaip liudytojas, J. R. pasako „va ateina vaikai visi“. Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrėjus vaizdo įraše įvykio vietoje dujų balionėlis neužfiksuotas. Taip pat nė pas vieną iš vaizdo įraše užfiksuotų asmenų dujų balionėlio nematyti (t. 2, b. l. 93-95).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 12 d. nutarimu (t. 2, b. l. 96-100) ikiteisminis tyrimas dėl to, kad R. P. galimai nepažįstamas asmuo (J. R.) į akis pripurškė ašarinių dujų, nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu R. P. gynėjo advokato skundas atmestas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 12 d. nutarimas (t. 2, b. l. 102-106).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios, teismo medicinos eksperto ir specialisto gydytojo bei liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, vaizdo ir garso įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. apie 15 val. viešoje vietoje – kieme, prie kalno, esančio (duomenys neskelbtini), kur su rogėmis važinėjosi vaikai, tarp kaltinamojo R. P. ir liudytojo J. R. bei nukentėjusiosios L. R. įvyko konfliktas dėl kaltinamojo sūnaus elgesio kieme su vaikais, kurio metu kaltinamasis sudavė vieną smūgį L. R. į dešinės rankos riešą. Šių aplinkybių neneigia nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, tačiau jie skirtingai nurodo konflikto aplinkybes ir priežastis.

Šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, kokiu tikslu, kokiomis aplinkybėmis ir pan. kaltinamasis sudavė vieną smūgį L. R. į dešinės rankos riešą; tik nustačius šią aplinkybę, galima įvertinti kaltinamojo veiksmus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kontekste. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad liudytojas J. R. prieš jį panaudojo dujų balionėlį ir papurškė jam dujų į veidą, o jis gindamasis ranka atmušinėjo liudytojo J. R. ranką ir pataikė į nukentėjusiosios ranką. Nukentėjusioji L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui, kaltinamajam stovint labai arti jos ir jos vyro J. R., ji išsitraukė telefoną ir pasakė, kad pradės filmuoti, ruošėsi įjungti filmavimo funkciją telefone, buvo palinkusi prie telefono ir tada pajuto smūgį į dešinės rankos riešą; ji taip pat nurodė, kad dujų balionėlis nebuvo panaudotas, nei ji, nei jos vyras tokių daiktų niekada neturėjo ir jais nesinaudoja.

Esant priešingiems kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymams dėl esminės aplinkybės – dujų balionėlio (ne)panaudojimo kaltinamojo atžvilgiu, teismo vertinimu, itin svarbu nustatyti, ar yra kitų duomenų, vienais ar kitais aspektais, patvirtinančių ar paneigiančių jų parodymus, kas leistų spręsti apie šių parodymų patikimumą. Teismas šiame kontekste nesivadovauja kaltinamojo ir nukentėjusiosios pusės liudytojų (N. P., R. S., J. R., E. Z., L. L.) parodymais, kadangi minėti liudytojai yra kaltinamojo ar nukentėjusiosios pusės šeimos nariai, pažįstami, draugai, todėl jie yra suinteresuoti duoti vienai ar kitai pusei palankius parodymus.

Be to, teismas pažymi ir tai, kad teismas nesivadovauja liudytojų N. P. ir R. S. parodymais dar ir dėl to, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški. Liudytojas N. P. nurodė, kad jis tuo metu stovėjo savo tėčiui už nugaros ir girdėjo, kaip vyras purškė dujomis, tačiau to nematė; paaiškino ir tai, kad balionėlis buvo spalvotas, o dangtis juodos spalvos. Taigi, visiškai neaišku, kaip šis liudytojas galėjo matyti balionėlio spalvą, jei paties purškimo momento nematė, o tik girdėjo; taip pat šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieštaringi dėl daugelio įvykio aplinkybių, vienais atvejais šis liudytojas nurodė, kad tam tikras aplinkybes matė/suprato, kitais atvejais jau nurodo, kad tų įvykio aplinkybių nematė/nežinojo (dėl trenkimo moteriai per ranką, dėl balionėlio matymo, kaip maišelis atsidūrė ant žemės, kodėl tėtis dengėsi rankomis akis ir pan.). Taip pat šis liudytojas skirtingai apibūdino ir tai, kaip atrodė balionėlis – ikiteisminio tyrimo metu – kad balionėlis buvo spalvotas su juodu dangčiu, o teisme – kad balionėlis buvo juodas su žaliais atspalviais. Liudytojo R. S. paaiškinimai, kad jis iš toli matė, kaip vyras laikė kažkokį daiktą rankoje, matė, kad vyras perdavė kažką moteriai, nematė, kad R. P. kažkas buvo papurkšta į akis, nematė, kaip R. P. išmušė moteriai iš rankų telefoną, jokių garsų, emocijų iš suaugusiųjų negirdėjo, tačiau girdėjo, kaip buvo kažkas purškiama, be to, pastebėjo, kad R. P. sūnus buvo išsigandęs – visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į tuo metu buvusias oro sąlygas, kurios matyti iš nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, pakankamai tolimą atstumą nuo įvykio vietos, teismo neįtikina ir yra nelogiškos. Be to, R. S. teismui negalėjo paaiškinti, kodėl tos pačios apklausos teismo posėdžio metu jo nurodomos įvykio aplinkybės skiriasi, vienu momentu jis tvirtino, jog matė tam tikras aplinkybes, o kitu jau nurodydavo, kad tai yra jo spėjimas. Visa tai teismui kelia pagrįstų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu, taip pat ar apskritai šis liudytojas buvo ir matė įvykį, juolab, kad šį liudytoją ant kalniuko matęs liudytojas N. P. nurodė ne pirmos apklausos metu, o jau kiek vėliau. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojos E. Z. duotais parodymais teisme, kadangi iš liudytojos parodymų matyti, kad neaišku, ką ji matė, o ką ji girdėjo iš jos draugo L. L. pasakojimų apie įvykio aplinkybes; teismui, apklausiant šią nepilnametę liudytoją, dalyvaujant teismo psichologui, nepavyko neabejotinai išsiaiškinti, ką būtent ji pati tiesiogiai matė įvykio metu. Teismas vadovaujasi liudytojų policijos pareigūnų ir į įvykio vietą atvykusio mediko parodymais, kadangi jie nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta, iš esmės yra neutralūs ir objektyvūs liudytojai, teismas nenustatė jų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį ar duoti nukentėjusiajai palankius parodymus.

Kaltinamojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi, taip pat skiriasi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tarpusavyje. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. vasario 3 d. (t. 2, b. l. 20-21), kaltinamasis nurodė, kad su J. R. buvo moteris, kuri pasakė, kad dabar viską nufilmuos, jis atsakė, kad taip pat filmuos. Tada jis iš savo striukės kišenės išsitraukė telefoną, o vyras dešine ranka iš striukės kišenės išsitraukė dujų balionėlį, kuris buvo spalvotas, ir papurškė jam į veidą. Tuomet jis dešine ranka užsidengė veidą, o kaire ranka norėjo vyrui iš rankų išmušti dujų balionėlį, tačiau netyčia pataikė moteriai, kuri stovėjo šalia, į dešinę ranką, kurioje ji laikė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis 2021 m. kovo 4 d. akistatos su spec. liudytoju J. R. metu nurodė, kad prie vyro stovėjo moteris, ji pasakė, kad jį filmuos. Tada jis pasakė, kad irgi gali nufilmuoti, išsitraukė telefoną, o vyriškis dujų balionėlį ir pripurškė jam dujų į akis. Kai jis purškė jam dujų į akis, jis bandė ranka tą dujų balionėlį išmušti ir netyčia kliudė jo žmoną, kurios jis nematė dėl papurkštų dujų. Dujų balionėlis buvo toks spalvotas, raudonos ir mėlynos spalvos. Antrosios kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. kovo 16 d. (t. 2, b. l. 36), kaltinamasis nurodė, kad prieš J. R. išsitraukiant ir jam papurškiant dujomis į akis, jis (kaltinamasis) rankose jokių daiktų neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pastebėjo balionėlio spalvą ir dydį, jis buvo su juodu dangteliu, jo metalinė dalis buvo žalia, raudona ir geltona, spalvotas toks. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo parodymai dėl dujų balionėlio spalvos iš esmės kiekvienos apklausos metu skiriasi ir vėlesnių apklausų metu jis nurodė vis daugiau balionėlio požymių, taip pat skiriasi ir kaltinamojo parodymai dėl jo turimų daiktų rankose prieš J. R. papurškiant dujų – pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad rankoje turėjo telefoną, nes su J. R. buvo moteris, kuri pasakė, kad dabar viską nufilmuos, jis (kaltinamasis) atsakė, kad taip pat filmuos, ir iš savo striukės kišenės išsitraukė telefoną, tačiau antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad rankose nieko neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jis nematė, į kurią ranką pataikė moteriai, taip pat nematė, kad iškrito telefonas, nes buvo užsimerkęs, jam skaudėjo akis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad pataikė moteriai, kuri stovėjo šalia, į dešinę ranką, kurioje ji laikė mobiliojo ryšio telefoną. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, laiko juos gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išliko iš esmės nuoseklūs, ji visų jos apklausų ir akistatos metu, taip pat ir paaiškinime nurodė, kad kaltinamasis jai trenkė per dešinės rankos riešą, kai ji pasakė, kad filmuos ir išsitraukė telefoną, jokio dujų balionėlio nebuvo ir įvykio metu jos vyras J. R. jam nepurškė jokių dujų į akis, jie tokių daiktų apskritai neturi ir niekada jais nesinaudoja. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jos parodymais, nes jos parodymus visų pirma patvirtina į įvykio vietą pakankamai greitai, per kelias minutes, atvykusių pareigūnų S. J. ir D. Š. parodymai. Jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad seneliai (nukentėjusioji ir liudytojas J. R.) kategoriškai neigė, kad jie turi dujų balionėlį ir kad dujos buvo papurkštos kaltinamajam; nors pilnos piliečių kratos jie nedarė, tačiau seneliai rodė savo kišenes, moteris – rankinuką, jie juos abu apžiūrėjo, jokių draudžiamų daiktų bei dujų balionėlio pas juos nerado, vizualiai apžiūrėjo ir įvykio vietą, tačiau balionėlio nerado. Nors R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis buvo apžiūrėtas pareigūnų, tačiau šie jo paaiškinimai yra paneigti nuosekliais pareigūnų parodymais viso proceso metu – pareigūnai liudytojai S. J. ir D. Š. nuosekliai visą laiką nurodė, kad kaltinamojo jie neturėjo galimybės apžiūrėti, patikrinti jo daiktų, paimti iš jo rašytinio paaiškinimo ir pan. dėl to, kad jis buvo išvežtas greitosios pagalbos medikų į ligoninę. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad policijos jie visi laukė įvykio vietoje, kartu, niekas niekur nebuvo išėjęs, todėl darytina išvada, kad nei liudytojas J. R., nei nukentėjusioji L. R. neturėjo objektyvių galimybių kur nors paslėpti dujų balionėlį, jei jie jį ir būtų turėję. Taip pat, teismo manymu, jei liudytojas J. R. ir nukentėjusioji būtų turėję dujų balionėlį, visiškai nelogiška būtų jiems primygtinai prašyti pareigūnų tikrinti jų kišenes ir daiktus, patiems savo iniciatyva rodyti savo daiktus ir krepšius, nes akivaizdu, kad tokį daiktą, jei jie būtų turėję, pareigūnai būtų radę ir tokie liudytojo ir nukentėjusiosios prašymai patikrinti jų daiktus tiesiog būtų buvę jiems nenaudingi. Taip pat būtų nelogiška nukentėjusiajai sakyti, kad ji ims ir filmuos įvykį telefonu, jei jos vyras liudytojas J. R. būtų turėjęs dujų balionėlį ir jį panaudojęs; tokiu atveju nukentėjusiajai būtų nenaudinga fiksuoti tokias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar kaltinamajam buvo papurkšta dujų į akis būtent įvykio metu, svarbu nustatyti ir tai, kokį poveikį turi dujos žmogaus organizmui ir ar šie požymiai iškart po papurškimo pasireiškė kaltinamajam. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad dujų jam buvo papurkšta būtent į akis – tai matyti tiek iš BIRT ataskaitų žiūryklės, BPC garso įrašo, GMP iškvietimo kortelės duomenų, taip pat būtent tokią dujų papurškimo lokaciją jis nurodė atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams, liudytojai taip pat nurodė, kad kaltinamasis nuolat kartojo, kad jam buvo pripurkšta dujų būtent į akis. Teisiamojo posėdžio metu apklausti teismo medicinos ekspertas ir specialistas gydytojas, apžiūrėjęs po įvykio kaltinamąjį, nurodė, kad paprastai asmeniui papurškus dujų būtent į veidą, į akis, būna šie požymiai – veido, akių odos paraudimai, gali išsiskirti seilės, priartėjant prie asmens pačiam pradeda ašaroti akys, atsiranda išskyros iš nosies, asmuo negali būti atsimerkęs, jis praktiškai neveiksnus pasidaro, akys stipriai ašaroja, tai tęsiasi apie porą valandų. Policijos pareigūnai, kurie per kelias minutes atvyko į įvykio vietą, taip pat parodė, kad dujų poveikį žino iš praktikos, dujų kvapas yra specifinis, jis išlieka ilgam, taip pat būna paburkęs veidas, ašaroja akys; kvapas išlieka tol, kol nenusiplauna; išdžiūvus tam dujų skysčiui, jis vis tiek jaučiasi, nors poveikio nėra, nors dujos lauke išsisklaido greitai, papurkštos ant veido ar drabužių jos išlieka; po dujų papurškimo žmogus negali duoti jokių parodymų, jis ašaroja, čiaudi, bėga nosis. Nors kaltinamojo gynėjas teisiamųjų posėdžių metu nurodė, kad policijos pareigūnai yra nespecialistai ir negali vertinti dujų poveikio žmogaus organizmui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nesutinka su tokiais gynėjo teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai pagal savo veiklos pobūdį yra apmokyti, kaip elgtis su dujų balionėliais, žino jų poveikį, o nagrinėjamu atveju, byloje liudytojais apklausti pareigūnai dar ir nurodė, kad jiems praktikoje yra tekę susidurti su dujų poveikiu, matyti ir praktiškai ant savęs patirti, kaip dujos veikia žmogaus organizmą. Atsižvelgiant į tai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kiek tai susiję su dujų poveikiu žmogaus organizmui ir tai, kokius požymius jie pamatė, pas kaltinamąjį, atvykę į įvykio vietą, vertintini visų kitų bylos įrodymų kontekste.

Nukentėjusioji viso ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad po kaltinamojo smūgio jai į dešinės rankos riešą ji pakėlė ant sniego nukritusį telefoną, jis perėjo į kitą takelio pusę ir pasilenkęs pradėjo kažkur knistis, po to pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasikrapštė pasilenkęs kažką, pradėjo takeliu vaikščioti labai arti jų, tada priėjo prie jos labai arti ir pradėjo kumščiu trintis savo dešinę akį. Jis pasakė, kad jie jam pripurškė į akis, ji klausė, kas tie jie, bet jis nesakė, nesakė, kad jam kažką skaudėtų. Ji nematė, kad tam vyrui su akimi būtų kažkas negerai. Ta akis vyrui net neašarojo, jis tik trynė ją kumščiu. Jokio dujų kvapo taip pat nejautė, nes jis buvo labai arti prie jos priėjęs. Taip pat ir to vyro veidas nebuvo paraudęs, jis tik trynė tą akį, po to atsistojo šone, akių nebetrynė, ramiai stovėjo. Į įvykio vietą per kelias minutes atvykę policijos pareigūnai liudytojai S. J. ir D. Š. nurodė, kad jiems, kaip pareigūnams, nepasirodė, kad kaltinamajam yra pripurkšta dujų, kadangi nebuvo nei to kvapo, nei išraudęs ar paburkęs veidas, ant vyro veido nepastebėjo jokių nudegimų nuo dujų požymių, nesimatė kitų požymių (snargliavimosi, dažno spaudinėjimosi), kurie atsiranda po dujų panaudojimo į veido sritį, tik akys paašarojusios, paraudusios. Jie jaunesniam vyrui sakė, kad netrintų akių, nežino, kodėl jis jas trynė. Kaltinamasis stovėjo normaliai, jis nečiaudėjo, susidarė įspūdis, kad žmogus dėl dujų papurškimo jam į akis meluoja, jis tiesiog rankomis trynėsi akis. Greitosios pagalbos medikas, atvykęs į įvykio vietą, taip pat nuosekliai paaiškino, kad specifinės pagalbos kaltinamajam tikrai nereikėjo, patologijų nebuvo, įvertinus R. P. būklę, ji buvo stabili, jis buvo išvežtas i ligoninę tolimesnei apžiūrai, R. P. akys buvo paraudusios, tačiau jis buvo visiškai ramus, po dujų panaudojimo yra būdingas stiprus ašarojimasis ir dusulys, tačiau pas R. P. šių požymių nebuvo. Šias aplinkybes visiškai patvirtina ir GMP kortelė, kurioje nurodyta, kad tiek 15.14 val., tiek 15.24 val. paciento būklė normali, kvėpavimas normalus, vyzdžiai reaguoja, pacientas negali pasirašyti; požymių, kaip jau nurodyta pirmiau, būdingų asmeniui papurškus dujų į akis, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po dujų papurškimo asmeniui į akis, jis negali atsimerkti, tačiau būtent atvykęs medikas į įvykio vietą netrukus po dujų papurškimo tokio požymio nenustatė, o priešingai, nurodė, kad kaltinamojo akių vyzdžiai reaguoja. Be to, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas. Pats kaltinamasis nurodė, kad vyriškis, esantis vaizdo įraše, yra jis, užfiksuotas praėjus keletui minučių po papurškimo jam dujų į akis. Nors vaizdo įrašas nėra labai geros kokybės, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis ramiai stovi, snargliavimosi, dažno spaudinėjimosi, čiaudėjimo nematyti, stipraus akių ašarojimo taip pat nematyti, taip pat nematyti, jog kaltinamasis negalėtų atsimerkti, priešingai, matyti, kad kaltinamojo abi akys yra atmerktos. Taigi, įvertinus šių nustatytų aplinkybių visumą, matyti, kad kaltinamojo versija, jog jam liudytojas J. R. pripurškė dujų į akis, atmestina kaip nepagrįsta, nes tokių požymių, kurie būdingi asmeniui papurškus dujų į akis, pas kaltinamąjį nenustatyta.

Be to, teismui kelia abejonių, tiek kiek tai susiję būtent su dujų papurškimu kaltinamajam būtent nagrinėjamo įvykio metu, ir byloje esantis gydytojo R. K., kuris ligoninėje apžiūrėjo kaltinamąjį, 2021 m. sausio 26 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Jame nurodyta, kad, pasak paciento, pripurškė dujų nepažįstamas ant kalniuko, kai aiškinosi dėl vaiko. R. P. diagnozuota I laipsnio cheminis nudegimas dirginančiomis dujomis, hiperemija OU (t. 1, b. l. 85). Šis gydytojas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, šiuos išraše nurodytus duomenis patvirtino, tačiau detaliau klausinėjamas apie aplinkybes, susijusias su kaltinamojo būkle, ne visada aiškiai ir tiksliai galėjo nurodyti, ar jis kalba ir prisimena būtent aplinkybes, susijusias su kaltinamojo būkle nagrinėjamo įvykio dieną, ar nurodo aplinkybes, žinomas iš jo darbo praktikos, susidūrus su pacientais, kuriems papurškiama dujų. Teismui kelia abejonių ir tai, jog med. išrašas yra gana lakoniškas ir ne visai informatyvus, o gydytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam atrodo, jog pacientas buvo užsimerkęs, negalėjo atsimerkti, kai įlašino nuskausminančių lašų, pacientas atsimerkė; jam atrodo, tai buvo dirginančios dujos, jautėsi aitrus kvapas nuo organizmo, nuo veido. Taigi, kaip matyti, gydytojas, praėjus tiek laiko po įvykio, nebuvo tikras nurodydamas kitus, med. išraše neužfiksuotus kaltinamojo sužalojimo požymius, o paklaustas kodėl jo šiuo metu galbūt jam atrodantys buvę požymiai nebuvo užfiksuoti med. išraše, nurodė, kad buvo daug žmonių, todėl tokių dalykų nefiksavo. Teismui toks paaiškinimas iš esmės kelia abejonių, nelogiška, kad pacientui turint ūmius ir stiprius požymius, būdingus papurškus dujų į akis, visiškai negalint atsimerkti, tai nėra nurodoma med. išraše. Teismo medicinos ekspertas savo specialisto išvadoje taip pat nurodė dėl jam pateiktų duomenų nepakankamumo, t. y. kad iš pateiktų dokumentų jis negali atsakyti į jam užduotus antrą ir trečią klausimus, susijusius su dujų rūšimi, kiek laiko gali trukti dujų poveikis ir pan., nes med. išraše duomenų, leidžiančių atsakyti į šiuos klausimus, neužfiksuota. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelia abejonių ir ta aplinkybė, jog pacientas, atvykęs į gydymo įstaigą, negalėjo visiškai atsimerkti, kai tuo tarpu greitosios pagalbos medikas, apžiūrėjęs kaltinamąjį netrukus po įvykio, nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad kaltinamojo akių vyzdžiai reaguoja, būklė normali, tai matyti ir iš vaizdo įrašo (kad kaltinamasis buvo atsimerkęs), tą patį nurodė ir policijos pareigūnai. Gydytojas R. K. nurodė ir tai, kad išraše nurodytas lotyniškas terminas hiperemija reiškia paraudę, nudeginta ir tai nebūtinai susiję būtent su poveikiu dujomis, akių hiperemija nebūtinai reiškia tik akių sužalojimus jas paveikus dujomis; diagnozę ,,cheminis nudegimas dirginančiomis dujomis“ lemia paties paciento paaiškinimai, paraudusios akys ir juntamas kvapas (dėl kurio, kaip jau minėta, gydytojas teisiamojo posėdžio metu nebuvo tikras, jis nurodė, kad jam atrodo, jog buvo dujų kvapas). Be to, kaip minėta tiek teismo medicinos ekspertas, tiek gydytojas nurodė, kad papurškus dujų į akis, į veidą, atsiranda akių ir veido nudegimas, o tai med. išraše apskritai neužfiksuota. Pastebėtina ir tai, kad teismo medicinos eksperto paaiškinimai tam tikrose aplinkybėse prieštarauja gydytojo nurodytiems paaiškinimams, kas teismui suteikia pagrindo abejoti gydytojo nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su kaltinamojo būkle, juolab, kai jis teismo posėdžio metu nurodė, kad ,,jam atrodo“, jog buvo vieni ar kiti požymiai pas kaltinamąjį. Teismo medicinos ekspertas nurodė, kad pagal jam pateiktus dokumentus jis kategoriškai konstatavo tik akių sužalojimą, tuo tarpu kai dujų purškiama, pažeidžiamas didesnis odos plotas, ne tik akys, o to dokumentuose neužfiksuota. Be to, kaip jau pirmiau minėta, asmens diagnozė nustatoma pagal požymių visumą, vienas iš jų – paties paciento paaiškinimas, kad jam buvo pripurkšta dujų, todėl teismo medicinos eksperto paklausus, jeigu med. išraše nebūtų nurodytas paciento paaiškinimas dėl dujų papurškimo, ar med. išraše nurodyti visi kiti duomenys, tarp jų ir lotyniška diagnozė (hiperemija), leistų konstatuoti, kad akių sužalojimas atsirado būtent papurškus dujų į akis, jis atsakė, kad tokios išvados, t. y. kad akių sužalojimas atsirado dėl dujų papurškimo, negalėtų patvirtinti. Jis taip pat nurodė, kad vaizdo medžiagoje cheminio toksinio poveikio neskiriama. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog pacientas negalėjo pasirašyti GMP iškvietimo kortelėje, o jo regėjimo aštrumas buvo sumažėjęs (jis patikrintas asmeniui ne aparatu, o tiesiog žiūrint į lentelę, specialūs tyrimai asmeniui nedaryti, jis ligoninėje tik apžiūrėtas), yra iš esmės tik nuo paties paciento priklausančios subjektyvios elgesio aplinkybės. Taigi, įvertinus med. išraše, 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. p776/2021 (01) nurodytus duomenis, gydytojo R. K. ir teismo eksperto K. Z. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, negalima konstatuoti, kad kaltinamajam buvo papurkštos dujos į akis būtent nagrinėjamo įvykio metu. Priešingai, pareigūnų nurodytos aplinkybės, kad kaltinamojo akys buvo kiek paraudę, labiau atitinka nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad kaltinamasis iškart po smūgio jai į ranką, pradėjo vis trinti rankomis akis.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo aiškinamasi, kokie požymiai asmeniui atsiranda, jei dujos patenka ne tiesiogiai ant asmens odos paviršiaus, o ant rūbų ir asmuo jų nuo rūbų įsitrina pats sau į akis; nustatyta, kad šie požymiai būna daug silpnesni nei asmeniui gavus tiesiogiai dujų į akis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad dujų jam buvo papurkšta būtent į akis – tai matyti tiek iš BIRT ataskaitų žiūryklės, BPC garso įrašo, GMP iškvietimo kortelės duomenų, taip pat būtent tokią dujų papurškimo lokaciją jis nurodė atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams, liudytojai taip pat nurodė, kad kaltinamasis nuolat kartojo, kad jam buvo pripurkšta dujų būtent į akis. Galimybė, jog kaltinamasis dujų įsitrynė sau pats į akis nuo rūbų, proceso dalyvių buvo iškelta teisme; šią versiją teismas taip pat tikrino, tačiau, kaip minėta, kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad jam buvo pripurkšta dujų tiesiogiai į akis. Kaltinamasis nurodė ir tai, kad jis dešine ranka užsidengė veidą būtent po to, kai vyras neva dešine ranka iš striukės kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė jam į veidą, todėl akivaizdu, kad pagal tokį kaltinamojo tvirtinimą, jis turėjo gauti dujų tiesiai į akis, veidą, ir ranka dujų purškimo metu srovės tiesiog negalėjo nukreipti, nes ji tuo metu nebuvo pakelta. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo svarstyti hipotetinės versijos, kokie dujų papurškimo požymiai atsirastų pas kaltinamąjį ir ar jo esama būklė, nustatyta byloje, atitiktų tuos požymius, kurie būdingi įsitrynus nuo rankos, rūbų dujų į akis, nes kaltinamasis niekada neparodė, kad jis įsitrynė dujų į akis nuo rūbų, priešingai, jis nurodė, kad dujų gavo tiesiai į akis, o ši versija (ar jo būklė atitinka asmens būklę, kuriam buvo papurkšta dujų tiesiai į akis) jau buvo aptarta ir byloje esančiais įrodymais atmesta pirmiau.

Teismo vidinį įsitikinimą, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamajam liudytojas J. R. nepurškė dujų į akis, sustiprina ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 12 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. balandžio 14 d. nutarimais (t. 2, b. l. 96-100) ikiteisminis tyrimas dėl to, kad R. P. galimai nepažįstamas asmuo (J. R.) į akis pripurškė ašarinių dujų, nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimai yra įsiteisėję; teismui pasiteiravus, kodėl šie nutarimai nebuvo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei kaltinamasis kategoriškai vis tik tvirtina, kad jam liudytojas papurškė dujų į akis, gynėjas nurodė, kad nėra prasmės šių nutarimų skųsti, nes jis žino, kaip dirba prokurorai, tokie nutarimai yra kaip taisyklė patvirtinami. Tokie kaltinamojo gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs; pažymėtina, kad nutarimo apskundimo atveju vyriausiojo prokuroro nutarimas būtų peržiūrimas ne prokuroro, kuriais nepasitiki gynėjas, o ikiteisminio tyrimo teisėjo, o vėliau ir apygardos teismo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo versija, jog liudytojas J. R. prieš jį panaudojo dujų balionėlį ir papurškė jam dujų į veidą ir dėl to jis gindamasis ranka atmušinėjo liudytojo J. R. ranką ir pataikė į nukentėjusiosios ranką, atmestina kaip nepagrįsta ir neatitinkanti byloje esančių įrodymų. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai per dešinės rankos riešą ne gynybos tikslais, o po to, kai ji pasakė, kad dabar filmuos, išsitraukė telefoną ir ieškojo įjungti filmavimo funkciją.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – kieme, prie kalno, esančio (duomenys neskelbtini), kur su rogėmis važinėjosi vaikai; akivaizdu, kad ši vieta yra viešai prieinama, į ją be jokių kliūčių gali patekti žmonės, o nagrinėjamame įvykyje dalyvavo liudytojas J. R., pačio kaltinamojo nepilnametis sūnus, taip pat nukentėjusiosios anūkas ir netoliese buvę kiti nepilnamečiai vaikai, liudytojas N. P. taip pat nurodė, kad netoliese buvo ir jo draugas. Taigi, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai – necenzūrinių žodžių vartojimas ir vieno smūgio sudavimas nukentėjusiajai į dešinės rankos riešą, inkriminuotame kaltinime įvertintas kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, o nesant aiškios priežasties net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas kaltinamojo agresyvus konflikto sprendimo būdas yra nepriimtinas moralės požiūriu, demonstratyvus, šokiruojantis aplinkinius – įvykį stebėjusį liudytoją J. R., paties kaltinamojo nepilnametį sūnų, kurie nurodė, kad įvykio metu pajuto stresą, nukentėjusiosios anūką, kuris nurodė, kad labai bijojo, kelias dienas senelis prie jo miegojo, lydėdavo jį į mokyklą, nepilnametę liudytoją E. Z., kuri nurodė, kad išsigando, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai, atlikti konflikto metu, atitinka įžūlaus elgesio požymį. Kaip jau minėta, dėl tokių įžūlių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Byloje esančiais ir teismo visapusiškai įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais, prieštaraujančiais padoraus elgesio taisyklėms, ne tik buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir dėl jo veiksmų viešoje vietoje buvę asmenys pasijuto nesaugiai, išsigando, jautė stresą. Aptartų aplinkybių kontekste kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodoma aplinkybė, jog konfliktas buvo trumpalaikis, momentinis, neintensyvus fizinis skausmas buvo mažareikšmis ir dėl to reikėtų kaltinamajam taikyti BK 37 straipsnio nuostatas atmestina kaip prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaltinamojo gynėjo nurodomos kasacinės instancijos teismo nutarties Nr. 2K-128-895/2019 faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, todėl ja, kaip precedentu, teismas nesivadovauja. Pažymėtina tai, kad nors pats savaime konfliktas ir netruko labai ilgai, tačiau kaltinamojo veiksmų konflikto metu negalima laikyti mažareikšmiais, nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, aplinkiniai, kurių dalis buvo nepilnamečiai vaikai, dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo šokiruoti, išsigandę.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad R. P. veiksmais, pasireiškusiais įžūliu elgesiu, fiziniu smurtu, viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis. R. P. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad R. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: 2021 m. sausio 26 d. apie 15 val. viešoje vietoje – kieme, prie kalno, esančio (duomenys neskelbtini), ties namais pažymėtais (duomenys neskelbtini), kur su rogėmis važinėjosi vaikai, be jokios priežasties, vartodamas necenzūrinius žodžius ir dešinėje rankoje laikydamas nenustatytą daiktą, sudavė vieną smūgį L. R. į dešinės rankos riešą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą dešinio riešo išoriniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. R. sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, be jokios priežasties, vartodamas necenzūrinius žodžius ir dešinėje rankoje laikydamas nenustatytą daiktą, sudavė vieną smūgį L. R. į dešinės rankos riešą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą dešinio riešo išoriniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. R. sveikatą.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau byloje tai neabejotinai patvirtinančių įrodymų nėra. Dėl to teismas šios aplinkybės neinkriminuoja kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodant smūgį kitam asmeniui viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų (t. 2, b. l. 5), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 6-10), darbingo amžiaus, dirbantis (t. 2, b. l. 13), sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 205). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą R. P. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 55 MGL, t. y. 2750 Eur dydžio baudą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 15 mėnesių.

Civilinis ieškinys

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

2021 m. kovo 9 d. civiliniame ieškinyje nukentėjusioji L. R. nurodo, kad jai yra padaryta 30 Eur dydžio turtinė žala (dėl sugadintų maisto produktų, kuriuos teko išmesti) ir 200 Eur neturtinė žala (dėl įvykio turėjo gerti antidepresantus, dėl streso ir išgąsčio ją kamuoja nemiga, išeidama į kiemą jaučia įtampą ir nesaugumą, dėl ko jai sutrinka širdies veikla ir turi gerti vaistus, rankos žaizdai gydyti naudojo tepaliuką, ranką vis dar maudžia ir dėl to turi vartoti nuskausminančius vaistus). Iš viso jai padaryta 230 Eur žala (t. 1, b. l. 47, 52). L. R. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai 30 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 146-147).

Nors kaltinamajam kaltinime tiesiogiai neinkriminuotos aplinkybės, susijusios su maišeliu ir iš jo ant žemės pabirusiais produktais, tačiau, kadangi nukentėjusioji pareiškė ieškinį ir dėl 30 Eur turtinės žalos priteisimo už sugadintus maisto produktus, teismas pasisako ir dėl šios aplinkybės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kad jai gavus smūgį iš kaltinamojo per ranką, ir tuomet liudytojui J. R. pasakius, kad tuomet jis filmuos ir traukiant telefoną, kaltinamasis bandė išmušti telefoną iš jos vyro rankų, tačiau nepataikė, pataikė į pirkinių maišelį, produktai pažiro ant sniego. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti ant sniego pabirę maisto produktai. Teismų praktikoje konstatuota, jog gali būti priteisiama ir tokia turtinė žala, kuri tiesiogiai kaltinime nėra nurodyta, tačiau yra kaltinamajam kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pasekmė (pvz., sveikatos sutrikdymo atveju asmeniui dar ir sugadinami rūbai, tačiau kaltinime tiesiogiai ši aplinkybė ir dėl sugadintų rūbų patirta turtinė žala paprastai nenurodoma).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 30 Eur turtinės žalos priteisimo už sugadintus maisto produktus, yra pagrįstas, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, nukentėjusiosios nurodytų maisto produktų vertė nėra neprotinga, atitinka rinkos kainas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. R. sveikatą. Kaltinamasis tyčia sudavė vieną smūgį L. R. į dešinės rankos riešą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą dešinio riešo išoriniame paviršiuje. Pasak nukentėjusiosios, ji turi širdies problemų, turėjo gerti vaistus, ji išgyveno, nustojo miegoti. Po to įvykio patyrė skausmą ir didelį stresą, iki šiol blogai jaučiasi. Pirko įvairius vaistus. Šiuo metu ranka yra užgijusi. Ji kreipėsi į polikliniką, jai išrašė raminančių vaistų. Į psichologą ir neurologą ji nesikreipė. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nesaugumo jausmą, baimę. Kita vertus, teismas nenustatė, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, tokių įrodymų byloje nukentėjusioji nepateikė, priešingai, nurodė, kad į psichologą ir neurologą nesikreipė, šeimos gydytoja jai išrašė tik raminamųjų, ranka užgijusi, liko tik maža dėmelė.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 iki 1000 Eur. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios L. R. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kiti klausimai

R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 24-25). Ji paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su BPC garso įrašu (t. 1, b. l. 74) ir septyni kompaktiniai diskai (t. 1, b. l. 158, prisegti prie antro ir trečio bylos tomų galinių viršelių), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 55 MGL, t. y. 2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Priteisti iš R. P. nukentėjusiajai L. R. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su BPC garso įrašu (t. 1, b. l. 74) ir septynis kompaktinius diskus (t. 1, b. l. 158, prisegti prie antro ir trečio bylos tomų galinių viršelių), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. P., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė