Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjoms pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotiems asmenims pagal patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo D. N., G. T., jų atstovei advokatei Jolantai Danišauskaienei, pareiškėjai pagal patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir suinteresuotam asmeniui pagal pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo A. I., jos atstovui advokatui Grzegorz Sakson, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, J. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. T. ir D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. I., A. I. ir pagal pareiškėjos A. I. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys G. T., D. N., J. I., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. 2024 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės nutartimi civilinės bylos Nr. e2YT-3643-341/2024 (dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo) ir Nr. e2YT-3312-1115/2024 (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2YT-3312-1115/2024.

10. Suinteresuotas asmuo J. I. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimus nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl juridinio fakto nustatymo

16. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo po L. D. mirties diena yra L. D. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

18. Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų L. D. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.

19. Byloje esantis notarės Sandros Vinciūnienės liudijimas patvirtina, jog po L. D. mirties Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure iki 2024 m. vasario 1 d. paveldėjimo byla nėra užvesta.

20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad L. D. vardu įregistruoti: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

21. Iš byloje esančių Gyventojų registro pažymų matyti, kad L. D. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, taip pat, ji turėjo 3 vaikus – G. T., D. N. ir V. I., kuri (duomenys neskelbtini) mirė.

22. Pareiškėjos G. T. ir D. N. nurodė, kad po palikėjos L. D. mirties per įstatymo nustatytą terminą jos faktiškai priėmė L. D. palikimą. Šį faktą pareiškėjos įrodinėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad po motinos mirties pasidalijo šios asmeninius daiktus, tvarkė motinos namą.

23. Teismas, vertindamas pareiškime nurodytas aplinkybes, pažymi, kad nors byloje pridėtos palikėjos asmeninių daiktų – kryželio, švento paveikslėlio, žiedo ir rožinio nuotraukos, nors pareiškėja G. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog motinai priklausiusį kryželį ir rožinį pasiėmė po motinos mirties nuvykus į motinos namus, tačiau šios jos nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. Pareiškėja D. N., taip pat liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtus daiktus iš palikėjos namų pasiėmė dar būnant jai gyvai, o palikėjai mirus, minėti daiktai pasiliko D. N. ir A. N. namuose. Be to, liudytojas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad po palikėjos mirties į jos namą važiavo dviese su D. N..

24. Be to, pareiškėja G. T. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog ji palikimo per tris mėnesius po motinos mirties palikimo nesiekė priimti ir nepriėmė (2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00.53.03 – 00.54.42).

26. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad G. T. ir D. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

27. Suinteresuotas asmuo J. I. neprieštaravo G. T. ir D. N. pareiškimo patenkinimui.

29. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų G. T. ir D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš dalies, t. y. nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N. po motinos L. D. mirties jos palikimą priėmė faktiškai valdydama paveldėtą turtą.

30. Byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, jog G. T. kokiais nors veiksmais per tris mėnesius po L. D. mirties būtų priėmusi motinos palikimą faktiniu valdymu, maža to, pati G. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog per tris mėnesius ji palikimo nepriėmė. Tačiau, bylos duomenimis, D. N., nuo 2016 metų priėmusi gyventi palikėją pas save kartu su jos asmeniniais daiktais, o po šios mirties daiktams likus D. N. namuose ir D. N. šiuos daiktus naudojant, tai laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog perėmus valdyti kokią nors palikimo dalį, asmuo laikomas priėmusiu palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taip pat, kaip nurodė liudytojas, D. N. sekantį mėnesį po motinos mirties lankėsi palikėjos namuose, apžiūrėjo namą, langus, įsitikino, ar viskas gerai, kūrė krosnį. Taigi rūpinosi turtu kaip savo. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, jog D. N. aiškiai nurodė turėjusi norą priimti palikimą, tačiau negalėjusi to padaryti, nes gulėjo ligoninėje bei nežinojo, kad kreiptis į notarą turi per tris mėnesius nuo motinos mirties.

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad D. N. per 3 mėnesius po savo motinos L. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

32. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

33. Remiantis išdėstytu, G. T. ir D. N. pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. N. po motinos L. D. mirties jos palikimą priėmė faktiškai valdydama paveldėtą turtą.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

34. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, palikimo atsiradimo po L. D. mirties diena yra L. D. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, pareiškėja A. I. yra L. D. vaikaitė, pirmiau už palikėją mirusios L. D. dukters V. I. duktė.

37. Pagal CK 5.12 straipsnį, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

38. A. I. nurodė, kad palikimo nepriėmė per įstatymo nustatytą terminą dėl savo ligos ir turėto nedarbingumo bei dėl vaikų sveikatos būklės, o taip pat, dėl teisinio neišprusimo, nežinojo, kad palikimą reikią priimti per tris mėnesius bei manė, jog palikimas jau priimtas.

39. Byloje esantys dokumentai – ambulatorinio apsilankymo aprašymai, Sodros išrašas, medicinos dokumentų išrašai patvirtina A. I. nurodomas aplinkybes dėl jos ir jos vaikų sveikatos sutrikimų minėtu laikotarpiu.

40. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė A. I. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl L. D. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

41. Suinteresuotas asmuo J. I. su A. I. patikslintu pareiškimu sutiko.

42. G. T. ir D. N. A. I. patikslinto pareiškimo patenkinimui taip pat neprieštaravo.

43. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, liudytojo ir šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Pareiškėja dėl savo ir savo vaikų sveikatos sutrikimų negalėjo įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo ir manė, jog palikimas jau yra priimtas, tačiau vos supratusi, kad paveldėjimo klausimai nėra išspręsti, kreipėsi į teismą siekdama įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai.

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėja A. I. nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad terminas priimti palikimą būtų praleistas dėl pareiškėjos didelio nerūpestingumo ar nesąžiningumo.

45. Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos patikslintą pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448, 578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų G. T. ir D. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Pareiškėjos A. I. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išaiškinti pareiškėjai A. I., kad ji turi per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.