Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-19670-808/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2YT-19670-808/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13847-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Pareiškėjas
V. A. P.
Suinteresuotas asmuo
E. L., J. Š., L. L., Š. Ž., I. V., A. J. G., A. G., J. R., J. L.
Advokatai
Edmundas Rusinas, Inga Bagdonaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19670-808/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13847-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Kristinai Jurginytei,dalyvaujant pareiškėjui V. A. P. ir jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui,suinteresuotam asmeniui E. L. ir jos atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei – Zarembienei,suinteresuotam asmeniui J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. L., J. Š., L. L., Š. Ž., I. V., A. J. G., A. G., J. R., J. L., E. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymo ir atsikirtimų santrauka

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po J. L. (neskelbtinas) mirties, priimti. Pareiškime nurodo, kad po J. L. mirties liko palikimas – apie 10 ha ploto žemės sklypas, esantis (neskelbtinas) nuosavybės teisėmis valdyto J. L., kuris 2007 m. gruodžio 19 d. sudarė oficialų testamentą (Notarinio registro Nr. 3265), saugomą Vilniaus miesto 3-iame notarų biure. Velionis testamentu išreiškė savo valią, kad po mirties savo nuosavybėje turimą turtą – minėtą žemės sklypą, palieka V. A. P. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro (toliau NTR) duomenimis minėtas žemės sklypas priklauso J. L. ir nėra suvaržytos teisės disponuoti šiuo turto. Pareiškėjui apie testamentą nebuvo žinoma, todėl per įstatyme nustatytą terminą jis nesikreipė į notarų biurą. Terminas palikimui priimti suėjo 2018 m. kovo 8 d. Pareiškėjas po trijų mėnesių ėmėsi aktyvių veiksmų - kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškimą, kuris neteismingas šiam teismui, išaiškinant, kad pareiškimas turi būti reiškiamas Vilniaus regiono apylinkės teismui. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, tačiau šio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui, išaiškinant, kad pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1712-585/2018, išaiškino, kad pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismams skirtingai aiškinant tokio pareiškimo teismingumą, šis procesas užtruko pakankamai ilgai. Pareiškėjas pakartotinai su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kadangi terminas palikimui pagal testamentą priimti yra praleistas nežymiai, nes Įstatymo nustatytu terminu į notarą kreiptis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes apie testamentu paveldėtą žemės sklypą sužinojo atsitiktinai, nuvykus į turto buvimo vietą ir iš aplinkinių žmonių išgirdus, kad velionis J. L. turėjo turto, kurį testamentu paliko pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys I. V., A. J. G., J. R. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jie yra giminiškais ir turtiniais ryšiais susiję su testatoriumi. Skaitant testamento tekstą, matyti, kad turinys nesutampa su realybe: testamente minimas testatoriui priklausantis 10 ha sklypas, nors realybėje jis tokio dydžio žemės sklypo (neskelbtinas) neturėjo, nes buvo kelių žemės sklypų bendrasavininkas. Tai patvirtina NTR duomenų banko išrašai. testatorius buvo dalininkas 5 (penkių) žemės sklypų, esančių (neskelbtinas). Kurių kiekviename turėjo po nedidelę dalį žemės:- 0,751 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 3,0042 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 2,0381 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 8,1524 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 1,6608 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 6,6433 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 0,0234 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 0,0938 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 1,2 ha dalį, sklype, kurio bendras plotas 12,0 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)). Todėl nėra jokio žemės sklypo, kurio bendras plotas apie 10 ha ir, kuris priklausytų tik testatoriui. Visas testatoriaus bendra nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotas (neskelbtinas) sudaro tik 5,6733 ha. Testamente nesurašyti perduodamo žemės sklypo duomenys (unikalus numeris, kadastro numeris, žemės tikslinė paskirtis, tikslus žemės sklypo plotas, statiniai, esantys tame žemės sklype, kiti žemės sklypo dalininkai), nes aprašant nekilnojamąjį turtą tokie duomenys yra būtini identifikavimui. Testamente neįvardinti ir neidentifikuoti kiti paveldėtojai; neįtraukta informacija apie sutuoktinei ir vaikui (-ams) tenkantį sugyventą turtą; nenurodyta, ar šis testamentas naikina tuo metu galiojantį. Testamente testatoriaus ranka įrašytas jo vardas ir pavardė neatitinka jo paso įrašo, todėl kyla klausimas dėl testatoriaus būklės testamento pasirašymo metu, t.y. testamento teisėtumo klausimas, o taip pat kaip valstybinę licenciją turinti notarė, sudarinėdama testamentą, nepareikalavo identifikuoti paliekamą turtą. Pareiškėjas nėra susijęs su testatoriumi jokiais giminystės ryšiais.

Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nes velioniui priklausęs žemės sklypo plotas yra ženkliai mažesnis, apie 4 ha. Testamente nurodyta, kad paliekama „apie 10 ha“ žemės sklypas. Tai neteisingi duomenys. Velionio J. L. teiginys „paveldėjau B. L. žemę“ įrašytas testamente yra neteisingas. J. L. paveldėjo savo tėvo – A. L. žemę. Visi šioje byloje suinteresuoti asmenys puikiai žinojo ir žino, kad pareiškėjas ir J. L. bendravo, ir pareiškėjas dar iki velionio mirties, puikiai žinojo, kad jam bus paliktas tas žemės sklypas, kadangi visiems buvo matomas pareiškėjo lipšnumas ir intensyvus demonstravimas noro bendrauti su J. L., kuris piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir vedė nelabai tvarkingą gyvenimo būdą. Pareiškėjas šią palikėjo savybę išnaudojo testamentui gauti. Pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą ir tik po to puolė tvarkyti dokumentų, už tokio strateginio poelgio slypi kažkas giliau.

Suinteresuotas asmuo Š. Ž. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nes pareiškėjas tiksliai nenurodo kada jam tapo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą. Pareiškėjas su velioniu bendravo ilgą laiką, todėl tikrai turėjo žinoti, kad paveldės žemę. Atkreipė dėmesį, kad testamentas surašytas 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų iki testatoriaus mirties, nors testatoriaus ir testamentinio įpėdinio nesieja jokie giminystės ryšiai. Visą laiką su pasirašytu testamentu iki savo mirties gyvenęs ir su pareiškėju bendravęs velionis J. L. neturėjo pagrindo slėpti testamento nuo pareiškėjo, nesakant kad žemė palikta būtent pareiškėjui. Dėl testatoriaus gyvenimo būdo ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu, tikėtina pareiškėjas galėjo įkalbėti testatorių palikti testamentu žemę pareiškėjui ir organizuoti testamento pasirašymą ir patvirtinimą pas notarą. Pareiškėjas teismui pateikia 2007 m. gruodžio 19 d. sudaryto testamento fotokopiją, tačiau nenurodo aplinkybių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ją gavo, todėl tikėtina, kad visą laiką pareiškėjas turėjo testamento kopiją ir jam buvo žinomas testamento turinys. Pareiškėjas pateikė teismui NTR išrašus, atspausdintus 2017 m. gruodžio 20 d., pas notarę Oną Žurauskienę, nors mirusiojo įpėdinė E. L. notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė tik 2018 m. sausio 9 d., t. y. paveldėjimo byla notaro biure pradėta tik 2018 m. sausio 9 d. Iki to laiko nebuvo jokio teisinio pagrindo notarei tikrinti mirusiojo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas į notarų biurą galimai kreipėsi dar 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau neišreiškė valios priimti palikimo. Taikant individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus pareiškėjas galimai žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie testamento egzistavimą. 2007 m. gruodžio 19 d. sudaryto testamento turinyje nurodyta, kad testatorius J. L. jam priklausantį grąžintą žemės sklypą (neskelbtinas) nuosavybės teisėmis valdytą buvusio savininko B. L., sudarantį apie 10 (dešimt) ha bendro ploto palieka V. A. P. Testamente nenurodyti žemės sklypą identifikuojantys duomenys – unikalus numeris, kadastro numeris. Pagal 2007 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3453, išduotą po jo tėvo A. L. mirties, testatoriui J. L. nuosavybės teise priklausė iš viso 5,6733 ha žemės, todėl iš testamento turinio neaišku, kurį iš nuosavybės teise turimų žemės sklypų testatorius paliko įpėdiniui. Nurodytas nekilnojamasis turtas testatoriaus buvo paveldėtas po tėvo A. L. mirties, į šį turtą nebuvo įstatymų nustatyta tvarka atkurtos testatoriaus nuosavybės teisės.

Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nes ji yra mirusiojo J. L. sutuoktinė, po kurio mirties, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais – 2018 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir 2018 m. birželio 1 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr. 3076). Pareiškėjas nenurodo, kada jam tapo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė N. P., su velioniu labai ilgą laiką bendravo ir dažnai ją su sutuoktiniu arba tik J. L. vieną veždavo iš Vilniaus į vyro tėviškę, esančią (neskelbtinas), kadangi netoliese turi sodybą. J. L. nuolatos bendravo su N. P., suteikė jai įgaliojimą tvarkyti jo visus reikalus. Po J. L. laidotuvių, paskambinusi N. P. klausė ar J. tikrai miręs. Taigi apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjas su sutuoktine sužinojo iškarto. Testamentas surašytas 2007 m. gruodžio 19 d., t.y. daugiau kaip prieš dešimt metų iki testatoriaus mirties. Testatoriaus ir testamentinio įpėdinio nesieja jokie giminystės ryšiai. Visą laiką su pasirašytu testamentu iki savo mirties gyvenęs ir su pareiškėju bei jo sutuoktine bendravęs velionis neturėjo pagrindo nuo jų slėpti testamento. Pareiškėjas nenurodo, kad gavo testamento fotokopiją. Teigia, kad visą laiką tą kopiją turėjo ir žinojo testamento turinį. Juolab, kad dar 2005 m. sausio 31 d. J. L. buvo išdavęs įgaliojimą N. P. (notarinio registro Nr. 432), atstovauti jį visose institucijose tvarkant žemės, esančios (neskelbtinas) grąžinamos reikalus po B. L. mirties, t. dėl tos pačios žemės, kuri minima 2007 m. gruodžio 19 d. testamente. Testatoriaus gyvenimo būdu ir piktnaudžiavimu alkoholiu, pareiškėjas ar jo sutuoktinė galėjo pasinaudoti ir įkalbėti palikėją išduoti įgaliojimą, vėliau sudaryti testamentą, organizuoti dokumentų pasirašymą ir patvirtinimą pas notarą. Tiek 2005 m. sausio 31 d. įgaliojimą, tiek 2007 m. gruodžio 19 d. testamentą tvirtino ta pati Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė Regina Rasimavičienė. Nežinojimas, negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes taikant individualius sąžiningo, atidaus bet rūpestingo elgesio standartus pareiškėjas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie testamento egzistavimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. A. P. ir jo atstovas advokatas Edmundas Rusinas, palaikydami pareiškime nurodytas aplinkybės, prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. Š. bei E. L. ir jos atstovė advokatė Inga Bagdonaitė – Zarembienė, prašė pareiškimo netenkinti, iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. mirė J. L., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu (neskelbtinas). Vilniaus miesto 3-iame notarų biure 2007 m. gruodžio 19 d. sudarytu oficialiu testamentu, notarinio registro Nr. 3265, testatorius J. L. paliko 10 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (neskelbtinas) pareiškėjui V. A. P. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose užfiksuota, kad (neskelbtinas) atskiruose sklypuose J. L. priklauso: - 0,751 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 3,0042 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 2,0381 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 8,1524 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 1,6608 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 6,6433 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 0,0234 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 0,0938 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)); - 1,2 ha dalis, sklype, kurio bendras plotas 12,0 ha (kadastrinis Nr. (neskelbtinas)). 2018 m. sausio 9 d. įregistruotas palikėjo J. L. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo – E. L.

Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą argumentuoja tuo, kad dėl objektyvių priežasčių šį terminą praleido, nes kreipėsi ne vieną teismą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14227-905/2018 atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip neteismingą šiam teismui ir išaiškino, kad pareiškimas turi būti teikiamas Vilniaus regiono apylinkės teismui. Pareiškėjas kreipėsi į nurodytą teismą, tačiau 2018 m. kovo 27 d. nutartimi, taip pat atsisakyta priimti pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui, išaiškinant, kad jis teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis, kuria išaiškinta, kad pareiškimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1712-585/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje numatyta, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šis terminas nėra naikinamasis (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nepateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Kaip nustatyta byloje, 2007 m. gruodžio 19 d. oficialiu testamentu J. L., jam nuosavybės teise priklausantį turtą – apie 10 ha žemės sklypą, esantį (neskelbtinas) palieka V. A. P. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kuris baigėsi 2018 m. kovo 8 d. Nors byloje suinteresuoti asmenys yra pareiškę prieštaravimus dėl pareiškimo tenkinimo, tačiau nustatytos aktualios ir aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino. Be to, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą su pareiškimu kreipėsi dar 2018 m. kovo 20 d., teismas konstatuoja, kad terminas praleistas nežymiai (dvylika dienų). Sužinojęs apie termino palikimui priimti praleidimą, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad sužinojęs apie būtinybę priimti palikimą, pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 ir 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. A. P., asmens kodas (neskelbtinas), terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. L., asmens kodas (neskelbtinas), (neskelbtinas) mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė