Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-07-08 · Byla Nr. TS-25-482/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-08
Bylos Nr.
TS-25-482/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr.TS-25-482/2024
Teisminio proceso numeris: 1-01-1-27817-2022-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 8 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundą dėl 2024 m. birželio 13 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-4535 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis prašo pakeisti 2024 m. birželio 13 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodė, kad susipažinus su A. G. asmens bylos duomenimis bei Komisijos nutarimu, matyti, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroras teigia, kad Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminės nuobaudos negaliojančios, įgijo specialybę, dirba. Vykdo Lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimus, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Anot prokuroro, nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokuroro teigimu, tokios pažangos dar nėra padaryta.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Prokuroras nurodo, kad šiuo atveju A. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi galimybę sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi.

Teigiama, jog A. G. be kita ko, šiuo metu atlieka bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (prekybos žmonėmis) ir yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 2 metų 1 mėnesio 22 dienų (paskirta bausmė - 3 m. 8 mėn. 5 dienos laisvės atėmimo) tai anot prokuroro, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, bei įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Prokuroro skunde nurodoma, kad A. G. teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Buvo pasislėpęs nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidi svarbias aplinkybes.

Taip pat skunde teigiama, kad A. G. baigęs 9 klases, įgijęs specialybę. Tačiau nors gyvendamas užsienyje, kaip nurodo pats nuteistasis, dirbo ir gaudavo pajamas, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos susiję su finansinės naudos siekimu, t. y. išnaudojo nukentėjusiuosius asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, kad jis gautų finansinę naudą. Taip pat nors dengia įsiskolinimus, tačiau turi jam priteistų ieškinių bei administracinių baudų. Šiuo atžvilgiu, ankstesnės patirtys, finansiniai įsiskolinimai, išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu nulemti tolimesnį nuteistojo nusikalstamumą. Negalima paneigti to fakto, jog ateityje, suprastėjus finansinei situacijai, jis gali vėl nusikalsti siekdamas didesnės finansinės naudos.

Prokuroras nurodo, jog sutinkama, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualia socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau tai tik parodo, jog nuteista atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes, didžiąja dalimi yra orientuotas savo paties interesus ir poreikius. Būdingas impulsyvus elgesys, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, prokuroro teigimu vis dar išlieka pagrįsta abejonė, jog nuteistasis gebės tinkamai koreguoti savo elgesį tinkama linkme ir tinkamai įsilieti į visuomenę, gyventi joje laikantis nustatytų elgesio normų ir daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad nuteistasis 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 147 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2022 m. lapkričio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 242 straipsnį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 1 mėnesis 22 dienos.

2024 m. birželio 26 d. Komisija nutarimu nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo, turės gyvenamąją vietą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika vidui drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas. Jis vykdo Lygtinio paleidimo komis rekomendacijas, įgijo specialybę, dirba, dengia įsiskolinimus. Taip pat vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teigia, kad už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrėti. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokuroras nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2024 m. birželio 13 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-4522, kuriuo taikomas nuteistajam lygtinis paleidimas. Prokuroro teigimu, susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Prokuroro pagrindiniai skundo argumentai yra, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą. Praeityje nuteistasis buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo, dėl ko buvo paskelbta nuteistojo paieška ir jam išduotas Europos arešto orderis. Prokurorui abejonių nuteistojo pokyčiu stabilumu ir ilgalaike trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai bei turimi finansiniai įsiskolinimai didinantys riziką ateityje nusikalti. Prokuroro manymu, neatlikta bausmės dalis, t. y. 2 metai 1 mėnesis 22 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 8 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmei už įvykdytus nusikaltimus, įskaitant ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Teismas pritaria prokuroro skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti, pritaikius lygtinį paleidimą.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų yra specifinis teisės institutas, nes, sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje, nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas tris kartus už vagystes. Jungtinėje Karalystėje teistas už motorinės transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam. Lietuvoje paskutinį kartą teistas už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes, žinodamas apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jam paskirtą laisvės atėmimą penkeriems metams, slapstėsi ir vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, kol buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų pagal išduotą Europos arešto orderį. Be to, asmuo baustas administracine tvarka, dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, bei už tai, jog vairavo transporto priemonę neturint tam teisės. Teismo vertinimu, šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog asmuo yra linkęs nusikalsti. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog nuteistasis sąmoningai vengė jam paskirtos bausmės vykdymo, taip rodydamas aiškią nepagarbą įstatymas ir teisiniai sistemai, rodydamas nenorą prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamumus veiksmus.

Komisijos nutarime nurodoma, kad laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistas dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už elgesio pataisos programos lankymą buvo paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Be to, pažymėtina, jog asmuo per bausmės atlikimo laikotarpį padarė du drausminius nusižengimus: 2022 m. rugpjūčio 14 d. rūkė tam neskirtoje vietoje ir jam buvo pareikšta pastaba, 2023 m. lapkričio 21 d. už tai, kad turėjo uždraustą daiktą – mobilaus ryšio telefoną. Jam buvo paskirta viena Bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka, kurią sumokėjo ir drausminė nuobauda 2024m. vasario 7 d. paskatinimo sprendimu – panaikinta. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, jog jo veiksmuose vis dar išlieka rizikingų elgesio rizikos faktorių.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo išvadoje be kitų aprašytų duomenų nurodoma, kad nuteistasis suvokia, kad veiksmai turi ir teigiamas, ir neigiamas pasekmes, bet ne visas jas apgalvoja. Stebimas gebėjimas suprasti kitus žmones bei jų jausmus, tačiau didžiąja dalimi išlieka orientuotas į savo paties interesus ir poreikius. Nuteistajam yra būdingas impulsyvus elgesys, nes kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Turi žmoną ir du mažamečius vaikus, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo naujo nusikaltimo padarymo. Teismas pritaria prokuroro skunde nurodytiems argumentas, jog visai tai suponuoja, kad vis dar išlieka pagrįsta abejonė dėl A. G. gebėjimo tinkamai koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Teismo įsitikinimu, nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Iš viso nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du vertinimai. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir abiejų vertinimų metu. Nors nustatyta vidutinė rizika mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka keturi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės apžeidimus; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, nuostatos. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas. Nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys, tai: ryšiai – asmuo turi žmoną ir du vaikus, dėl kurių motyvuotas taisytis ir ateityje daugiau nenusikalsti. Teismo vertinimu, nustatytas apsauginis veiksnys šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigti, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals, nes prieš tai šis veiksnys jį neatgrasė nuo sunkios nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas pritaria prokuroro skundo argumentui, kad neatlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 8 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmei. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 1 mėnesis ir 22 dienos), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, mokymąsi, stropų darbą ir panašiai, todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. RV-20-4535 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Oskaro Martynaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-20-4535 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė