Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-688-718/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
1-688-718/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17053-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-688-718/2017Proceso Nr. 1-01-1-17053-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.18.11.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Vaivai Virkutytei, Jurgitai Venckuvienei, Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei L. R.,kaltinamajai A. P., jos gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,specialistei I. V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji A. P. nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. P. nuo 2011-09-01 iki 2013-01-23 būdama uždarosios akcinės bendrovės „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore, o laikotarpiu nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 likvidatore, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdama: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“,

19 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“;

Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “ …. privatūs juridiniai asmenys privalo:<...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, tai yra nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo:

1) laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 UAB „L.“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų- darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo darbuotojams dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių 1469,11 eurų (5072,54 Lt) sumai;

2) laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30 UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos.

Tokiu būdu A. P. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl ko laikotarpiais nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 bei 2012-10-13 iki 2014-01-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji A. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad ėjo UAB „L.“ direktorės pareigas nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12. Bendrovės direktorius iki 2011-09-01 buvo J. J., su juo tuo metu kartu gyveno. Su J. J. gyveno iki 2013 metų. Prieš tai dirbo banke, tačiau dėl etatų mažinimo buvo atleista, todėl sutiko dirbti UAB „L.“ direktore. Tuo metu bendrovėje kitų darbuotojų nebuvo. Priimti naujų darbuotojų neleido J. J., nes nebuvo piniginių lėšų darbo užmokesčiams mokėti. UAB „L.“ pasirašytoje darbo sutartyje buvo nurodytas 800 litų jos darbo užmokestis, tačiau ji, kaip bendrovės direktorė, visą tą laikotarpį darbo užmokesčio negavo. J. J. žadėjo patalpas parduoti ir su ja atsiskaityti. Jai išėjus iš darbo, neišmokėtas darbo užmokestis jai buvo priteistas civilinio proceso tvarka. UAB „L.“ priklausė patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė šias patalpas – kabinetus, nuomojo įvairiems asmenims. Jai pradėjus eiti direktorės pareigas, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo sutvarkyti. Buvęs įmonės direktorius J. J. jai, kaltinamajai, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Susitarė su J. J., kad dokumentus priims surašant priėmimo-perdavimo aktą, tačiau per visą jos darbo laiką to nepadarė. Pardavus bendrovės patalpas iš varžytinių, ji, kaltinamoji, buvo paskirta įmonės likvidatore. Ji tam neprieštaravo. Tapus likvidatore, sunumeravo visus senus įmonės dokumentus. Naujų dokumentų ji neturėjo. Teigia, kad J. J. ja pasinaudojo. Pamačiusi, kad įmonė veiklos nevykdo, piniginių lėšų neturi, pradėjo ieškoti kito darbo. Likvidatorės pareigų ji, kaltinamoji, nevykdė. Prašė J. J. ją atleisti iš pareigų, tačiau jis, kaip akcininkas, nesušaukė akcininkų susirinkimo ir to nepadarė. Prašymus jam rašydavo elektroniniu paštu, bet jis prašė palaukti. Direktorės pareigas ėjo 13 mėnesių, kadangi kartu gyveno su J. J., delsė išeiti iš darbo. Vėliau susipykusi su J. J. 2012-10-12 iš darbo išėjo. Teigia, kad į bendrovės patalpas nuo 2012-10-12 įeiti negalėjo, dokumentų paimti negalėjo. UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. E., vėliau buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti K. M.. Paskutinį pusmetį įmonėje ji, kaltinamoji, beveik nieko nedarė, dirbo tik vieną dieną per mėnesį. Surinkdavo pinigus iš nuomininkų. Kartais su ja eidavo ir J. J., surašydavo kasos pajamų orderius. Pinigus visada pasiimdavo J. J., nes kasą tvarkė jis, kasa jai perduota nebuvo. Ji, kaltinamoji, jokių dokumentų neėmė, buhalterėms jokių dokumentų neteikė. Teigia, kad J. J. įmonės dokumentus nuo jos slėpė. Pamena, kad pasirašė kažkokius kvitus, kitus dokumentus. Dokumentai, kuriuos pasirašydavo, likdavo direktorės kabinete. Buvo priimtas įsakymas, kad tie dokumentai saugomi kabinete. Šiuos dokumentus turėjo saugoti įmonės direktorius arba buhalteris. Vėliau sužinojo, kad kai kuriuos dokumentus J. J. pasirašydavo jos vardu. Teigia, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodytų jai pareikštame kaltinime, neturėjo, todėl negalėjo organizuoti tinkamo jų saugojimo. Buvo išvežusi tik archyvinius senus dokumentus. Iš likvidatorės pareigų ją atleido, tačiau apie atleidimą jai nepranešė, ji apie atleidimą nežinojo. Kada buvo atleista, nežino. K. M. surašė UAB „L.“ metines pelno mokesčio deklaracijas, nekilnojamojo turto deklaracijas už 2009, 2010, 2011, 2012 metus ir jai, kaltinamajai, atsiuntė elektroniniu paštu. Šias deklaracijas ji pateikė 2013 metais. Ji, kaltinamoji, įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, visus dokumentus atiduodavo K. M.. Archyviniai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi archyvo patalpose, nuo šių patalpų rakto ji neturėjo, o kiti dokumentai - direktoriaus kabinete. Pardavus UAB „L.“ patalpas iš varžytinių, ji, kaip likvidatorė, 2013-11-05 gavusi antstolio patvarkymą atvyko į šias patalpas, kartu su antstolio padėjėja į jas pateko, padarė ten buvusių dokumentų apyrašą ir juos išsivežė. Jai antstolė pasakė, kad jeigu ji neatlaisvins patalpos, jai bus paskirta bauda. Dokumentus išvežė į namus, nes neturėjo kur juos saugoti. Apyrašus padarė ranka, antstolė savo anspaudu patvirtino, kad tik tokius dokumentus ji paėmė. Su UAB „L.“ nesusijusius dokumentus paliko koridoriuje. Visą tai matė antstolio padėjėja L. A.. Norėjo dokumentus perduoti J. J., bet jis nuo jos slapstėsi. Tada dokumentus ir du antspaudus perdavė advokatui V. J.. Iš buhalterės V. E. neėmė įmonės buhalterinių dokumentų, nes neturėjo J. J. leidimo. Pati iš savo banko sąskaitos mokėjo Sodros įmokas, mokesčius už komunalines paslaugas. Prieš savo valią tapo likvidatore, pati savęs iš likvidatorės pareigų atleisti negalėjo. Įsidarbinusi UAB „L.“ vėliau, tai yra 2012 metais, pasiėmė 60 000 Lt banko paskolą. Teigia, kad kasos išlaidų orderį, kad jai neva buvo išmokėtas darbo užmokestis, galimai surašė K. M.. Ji, kaltinamoji, pasirašė neužpildytą kasos išlaidų orderį ir jį perdavė J. J., nes juo pasitikėjo. Byloje esantį jos surašytą 2011-09-05 įsakymą dėl dokumentų saugojimo (3 t., b.l. 91) pateikė tik 2017-06-21 apklausos metu, nes tyrimą atlikusi tyrėja neleido jai, kaltinamajai, kalbėti, tik liepė atsakinėti į klausimus, neleido papildomai paaiškinti. UAB „L.“ vadovės pareigas ėjo iki 2012-10-12, pati save atleido iš pareigų, tačiau akcininkai jos iš pareigų neišregistravo, todėl Juridinių asmenų registre nurodyta, kad ji įmonės direktorės pareigas ėjo iki 2013-01-23. UAB „L.“ likvidatore tapo J. J. paprašyta. J. J. prašė padėti likviduoti įmonę, tvirtino, kad procesas nebus ilgas, beliko sutvarkyti kelis dokumentus. Likvidatorės pareigas pradėjo eiti nuo 2013-01-23, tikėjosi, kad jai sutikus eiti likvidatorės pareigas, J. J. grąžins jai visas skolas. Po to, kai išėjo iš darbo, dokumentų, kuriuos turėjo perduoti J. J., neperdavė, nes nežinojo kur jis gyvena, niekur negalėjo jo rasti, jis neėmė dokumentų, slapstėsi. 2012 m. ji pasikeitė pavardę, ankščiau jos pavardė buvo V.

Šalies argumentai

Liudytojas V. J. parodė, kad 2015 m. jis, kaip advokatas, pasirašė teisinių paslaugų sutartį su LUAB „L.“ likvidatoriumi J. J. atstovauti civilinėje byloje Nr. 2-8191-642/2015 dėl daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo. LUAB „L.“ ieškiniu kreipėsi į teismą reikalaudama kaltinamąją grąžinti LUAB „L.“ dokumentus. Jis, liudytojas, šioje civilinėje byloje atstovavo LUAB „L.“ interesus. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji A. P. pareiškė, kad dokumentus turi, nori juos grąžinti, tačiau J. J. dokumentų nepriima. Atėjus į teismą susipažino su byla, kiekviename posėdyje rašoma buvo, kad pats J. J. neatsiima dokumentų. Bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka, kurios metu 2015-08-18 kaltinamoji A. P. į jo, V. J., kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), atvežė LUAB „L.“ dokumentus, sudėtus į 4-5 dėžes, antspaudus. Dokumentai buvo suarchyvuoti, surašytas dokumentų apyrašas. Buvo surašytas perdavimo aktas ir surašyti visi dokumentai. Su kaltinamąja A. P. pasirašė perdavimo aktą. Byloje buvo pasirašyta taikos sutartis, civilinė byla nutraukta. Nutraukus bylą J. J. atvyko į jo, liudytojo, kontorą, pasirašė pakvitavimą ant to paties dokumentų priėmimo-perdavimo akto, pasiėmė visus dokumentus kartu su aktu. Viso buvo pasirašyti trys dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, vienas buvo paliktas civilinės bylos medžiagoje, kitas buvo perduotas A. P., dar vieną – pasiėmė J. J.. Jam žinoma, kad UAB „L.“ buvo sustabdžiusi veiklą. Pats iš UAB „L.“ 2006 m. – 2010 m. buvo išsinuomojęs patalpas advokato kontorai. Tuo metu bendrovės direktoriumi buvo J. J.. Nuomos mokestį mokėjo J. J.. J. J. įmonei priklausė 4 kabinetai, tuo metu buvo įrenginėjamas penktas kabinetas. Šiuose kabinetuose paslaugas teikė viso keturi advokatai. Mano, kad UAB „L.“ dokumentai buvo laikomi bendrovės patalpose. Matė ateinančią buhalterę. Teigia, kad kaltinamoji pateikė visus dokumentus ir anspaudus, kurių reikalavo J. J..

Liudytoja K. M. parodė, kad 2013 metais, pavasarį, iš J. J. išsinuomojo darbui dalį kabineto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi ji yra buhalterė, pokalbio metu J. J. pasiūlė tvarkyti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą vietoje nuomos mokesčio. Kartu su ja viename kabinete dirbo dar viena moteris. Jai buvo žadama, kad ši moteris netrukus išeis, bet ji tebedirbo. Sutarties su UAB „L.“ pasirašiusi nebuvo, tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą pagal žodinį susitarimą. Buhalterinę apskaitą tvarkė kelis mėnesius, po to iš tų patalpų išėjo, nes atskiro kabineto negavo. Tuo metu UAB „L.“ akcininku buvo J. J.. J. J. jai buvo pateikęs 2012 m. UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, mokėjimų kvitus, didžiąją knygą. Ji taip pat buvo suregistravusi UAB „L.“ dokumentus ir už 2013 m., iki gegužės mėnesio, kuriuos jai pateikė J. J.. Pagal jai pateiktus dokumentus matė, kad tuo metu bendrovės direktorės pareigas ėjo A. P.. A. P. vieną kartą jai, liudytojai, pateikė savo banko sąskaitos išrašą ir paaiškino, kad iš šios sąskaitos sumokėjo mokesčius už UAB „L.“, ir prašė šiuos mokėjimus įtraukti į įmonės apskaitą. Vieną kartą su A. P. vyko į Registrų centrą. Žinojo, kad UAB „L.“ dokumentai buvo laikomi sandėliuke. Pas ją, liudytoją, buvo tik vienas segtuvas su einamaisiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, banko išrašais). Žinojo, kad UAB „L.“ buvo likviduojama. J. J. jai sakė, kad įmonės likvidatorė yra A. P.. Nustatė, kad 2012-10-12 liko neišmokėtas darbo užmokestis įmonės direktorei, J. J. pasakė, kad viskas yra išmokėta A. P., liepė jai išrašyti kasos pajamų orderį jos paskaičiuotai sumai. Ji išrašė 2012-10-12 kasos išlaidų orderį ir jį padavė J. J., kad jį pasirašytų A. P.. Mano, kad UAB „L.“ 2012 m. metines pelno mokesčio deklaracijas, nekilnojamojo turto deklaracijas pildė ji, K. M.. Visus buhalterinius dokumentus rasdavo paliktus direktoriaus kabinete, kartais šiuos dokumentus jai perduodavo J. J..

Liudytoja V. E. parodė, kad kaltinamosios A. P. ji nepažįsta, su ja bendravo tik telefonu. 2011 m. pabaigoje ji susipažino su J. J., 2011 m. – 2012 m., tikslaus laikotarpio nepamena, tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą. UAB „L.“ vykdė patalpų nuomos veiklą. Su UAB „L.“ sutarties pasirašiusi nebuvo, dirbo pagal žodinį susitarimą. J. J. jai buvo atnešęs nesusegtus dokumentus, tai yra UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, 2010-2011 metų registrus. Gautus dokumentus suregistravo į suvestinius registrus. Sutvarkiusi UAB „L.“ buhalterinius dokumentus, norėjo juos grąžinti J. J., tačiau šis sakydavo, kad neturi laiko. Iš J. J. sužinojo A. P. telefono numerį, skambino jai, rašė A. P. laiškus elektriniu paštu, tačiau ir ji dokumentų nepasiėmė, sakydama, kad neturi tam laiko. Žinojo, kad A. P. ėjo bendrovės direktorės pareigas. Siūlė A. dokumentus palikti kavinėje (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesutiko, sakė, kad su šiais nuomininkais „nedraugauja“. Dokumentus paliko pas pažįstamą siuvykloje, vėliau sužinojo, kad dokumentus pasiėmė vyras su moterimi. J. sakė, kad surado buhalterę, kuri tvarkys jo įmonės buhalteriją. Ji, liudytoja, UAB „L.“ dokumentus turėjo apie metus.

Liudytojas J. J. parodė, kad yra UAB „L.“ akcininkas, bendrovės direktorės pareigas ėjo A. P., o po to ji buvo įmonės likvidatore. A. P. buvo įdarbinta UAB „L.“, nes ji tuo metu niekur nedirbo, o norėjo gauti paskolą banke. Ji teigė, kad anksčiau dirbo tokio pobūdžio darbą, ir tikrai sugebės dirbti UAB „ L.“. Iki 2015 m. bendrovėje buvo devyni akcininkai, nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio jis yra vienintelis bendrovės akcininkas. UAB „L.“ gaudavo pajamų iš patalpų nuomos. Patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra įrengti 7 kabinetai, 2 koridoriai, tualetas, dar buvo viena belangė patalpa. Būtent šioje patalpoje ir buvo saugomi UAB „L.“ dokumentai. Kai A. P. buvo paskirta įmonės direktore, jai buvo perduoti visi dokumentai. Perduodant dokumentus A. P., buvo surašytas aktas. Teigia, kad su kaltinamąja niekada kartu negyveno. Su ja supažindino jo buvęs švogeris L. V.. Kaltinamoji galėjo laisvai įeiti į visas įmonės patalpas. A. P. sėdėjo kabinete, turėjo raktą nuo kabineto, koridoriaus, laukinių durų, belangės patalpos. Kabineto, kur laikomi dokumentai, raktus turėjo A. P., ir jis, liudytojas. Buhalterės į minėtą patalpą neįeidavo. Prieš jam įsigyjant UAB „L.“ akcijas, buhalterinę apskaitą tvarkė akcininkas ir savininkas V. V.. Po to - kita akcininkė M. M.. K. M. dirbo pagal sutartį. V. E. epizodiškai darė kažkokias suvestines, to prašė M. M.. 2011 m. – 2012 m. bendrovėje dirbo viena A. P.. Koks buvo jos darbo užmokestis, nežino. Ji pati sau mokėjo darbo užmokestį, po to sau mokamą užmokestį padidino, pati disponavo visais dokumentais. Kaltinamoji A. P. į savo banko sąskaitą įnešė 13000 Lt įmonės piniginių lėšų, aiškindama, kad nori gauti banko paskolą ir nori šiuos pinigus „parodyti“ bankui. Teigia, kad A. P. darbo įmonėje metu bendrovė vykdė veiklą, nuomojo patalpas ir gaudavo pajamas. Patalpas nuomojantiems teisininkams kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kuriuos pasirašę jie sugrąžindavo, o kopijas paduodavo buhalterėms, kad įtrauktų į apskaitą. Kaltinamoji A. P. pati save atleido iš darbo, po to ji dirbo įmonės likvidatore. Norint atleisti iš likvidatoriaus pareigų, būtina sušaukti akcininkų susirinkimą. Šiuo metu UAB „L.“ likviduojama. Teigia, kad išeidama iš darbo, A. P. UAB „L.“ dokumentų negrąžino. 2015 m. UAB „L.“ su ieškiniu kreipėsi į teismą reikalaudama kaltinamąją grąžinti UAB „L.“ dokumentus. Keturis kartus siuntė reikalavimus grąžinti dokumentus. Civilinėje byloje UAB „L.“ interesams atstovavo advokatas V. J.. Po dviejų metų kaltinamoji reikalaujamus dokumentus grąžino. Šiuo metu UAB „L.“ likvidatorius yra jis, J. J.. 2013-11-08 grįžęs rado įmonės patalpų išlaužtas duris, buvo išpjauti seifai, buvo išvežti bendrovės dokumentai. Teigia, kad A. P. valdymo laikotarpiu įmonės dokumentai buvo tvarkingi, tačiau jų nėra. Dokumentai buvo kabinete, įmonė niekada neturėjo skolų. Tvirtina, kad visą laikotarpį, kuomet ėjo direktorės pareigas, A. P. dokumentus tvarkė pati, kasos knyga buvo laikoma seife. Iki jos dokumentus tvarkė V. V., jis buvo akcininkas ir direktorius. Iš jo perimant įmonę, įmonės buhalterinė apskaita buvo pilnai sutvarkyta.

Specialistė I. V. L. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo tarnyboje specialiste ir surašė specialisto išvadą pagal pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylą. Patvirtino specialisto išvadą Nr. 30-(U-2862)-IS1-41. Paaiškino, kad byloje esantis UAB „L.“ direktorės A. V. 2011-09-05 įsakymas dėl dokumentų saugojimo (3 t., b.l. 91) jai, specialistei, tyrimo metu pateiktas nebuvo. Pagal Sodros duomenis, Juridinių asmenų registro išrašo duomenis, nustatė, kad UAB „L.“ nuo 2011-02-25 iki 2011-06-27 dirbo J. J.. O nuo 2011-09-01 iki 2013-01-23 - A. P.. Surašydama specialisto išvadą padarė techninę klaidą, klaidingai nurodė, kad UAB „L.“ direktorės pareigas A. P. ėjo nuo 2011-09-01 iki 2013-01-13, turi būti iki 2013-01-23, nes tai matyti iš Juridinio asmens duomenų registro. Paaiškino, kad minėta klaida įtakos jos pateiktų išvadų teisingumui nedaro. Tai, kad kaltinamoji A. P. likvidatorės pareigas ėjo iki 2014-01-29, o tiriamas laikotarpis buvo nustatytas iki 2014-01-30, specialisto išvadų taip pat nekeičia. Pažymėjo, kad už įmonės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Likviduojant įmonę, už buhalterinės apskaitos vykdymą atsakingas likvidatorius. Nustatyta, kad UAB „L.“ likvidatore nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 buvo kaltinamoji A. P..

Iš 2011-08-30 UAB „L.“ akcininkų susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad J. J., kaip įmonės akcininkas, valdantis 97,06 proc. akcijų, atleido direktorių J. J. ir paskyrė į direktoriaus pareigas A. V. (pakeista į A. P.). Taip pat nurodyta, kad J. J. 2011-09-01 perdavė buhalterinius dokumentus, dokumentaciją, spaudą ir pažymėjimą nuo paskyrimo dienos A. V. (A. P.). Perdavimą priėmė 2011-09-01 A. V., pasirašė (1 t., b. l. 88).

Iš 2011-12-30 UAB „L.“ akcininkų susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad susirinkimo metu buvo patvirtinta UAB „L.“ finansinė ataskaita, balansas už 2011 m., direktorė A. P. buvo įgaliota atstovauti UAB „L.“, pasirašant įmonės nekilnojamojo turto dalies ar viso turto pirkimo-pardavimo sutartis, atlikti kt. veiksmus bei paskirta UAB „L.“ likvidatore (1 t., b. l. 89).

Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „ L.“ direktorius nuo 2007-10-02 iki 2012-01-11 buvo J. J., A. P. UAB „L.“ direktorės pareigas ėjo nuo 2012-01-11 iki 2013-01-23. Nuo 2014-12-30 iki 2015-09-30 direktorius buvo J. J.. Likdatorė nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 A. P., nuo 2014-01-29 iki 2014-12-30 likvidatorius J. J. (1 t., b. l. 94-100).

Iš SODRA duomenų matyti, kad A. P. UAB „L.“ draudiminis laikotarpis nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 ( 1 t., b.l. 101, 3t., b.l. 3).

Iš 2011-08-31 darbo sutarties kopijos matyti, kad A. V. UAB „L.“ direktorės pareigas pradeda dirbti nuo 2011-09-01. Darbo sutartis nutraukta 2012-10-12 ( 3 t., b.l. 92-93).

Iš 2013-11-04 antstolės V. D. raginimo matyti, kad UAB „L.“ likvidatorė A. P. įpareigota per 10 dienų išsikelti iš negyvenamosios patalpos (plane pažymėtos indeksu 1-20), esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visais bendrovei priklausančiais daiktais (2 t., b.l. 77).

Iš 2012-08-20 UAB „L.“ akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad įmonės likvidatore nutarta skirti A. P. ( t. 3, b. l. 94).

Iš UAB „L.“ direktorės A. V. 2011-09-05 įsakymo dėl dokumentų saugojimo kopijos matyti, kad : „Einamųjų ir praėjusių metu buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai saugomi direktoriaus darbo kabinete. Už praeitų metų ir senesni buhalteriniai bei kiti veiklos dokumentai saugomi bendrovės archyvo patalpose. Dokumentai saugomi Archyvo departamento nustatytų dokumentų saugojimo terminais, o pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, dokumentai sunaikinami surašant aktą. Už visų dokumentų saugojimą atsakingas skiriamas direktorius arba kitas, jo įsakymu paskirtas darbuotojas“ (3 t., b.l. 91)

Iš Klaipėdos Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos 2017-01-18 specialisto išvados Nr. 30-(U-2862)-IS1-41 matyti, kad tyrimui pateikti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (kopijos): 21 kasos pajamų orderis, 3 kasos išlaidų orderiai, 18 sąskaitų faktūrų, tačiau nepateikti apskaitos registrai, todėl be šių UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų specialistas negali įsitikinti registrų tikrumu, pagrįstumu. Kadangi dokumentų tyrimui pateiktos UAB „L.“ buhalterinių dokumentų (kopijos), pagrindžiančios ūkines finansines operacijas, tačiau nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, todėl specialistas negali nustatyti, ar laikotarpiu 2011-09-01 iki 2014-01-30 UAB „L.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje - „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ UAB „L.“ juridinio asmens duomenyse nurodyta, kad UAB „L.“ direktorius nuo 2007-10-02 iki 2012-01-11 J. J., nuo 2012-01-11 iki 2013-01-13 direktorė A. P., nuo 2014-12-30 iki 2015-09-30 J. J., likvidatorius: nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 A. P., nuo 2014-01-29 iki 2014-12-30 J. J.. UAB „L.“ „Sodra – Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenyse nurodyta, kad UAB „L.“ nuo 2011-02-25 iki 2011-06-27 dirbo J. J., nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 A. P.. Įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00135-16 surinktą tyrimo medžiagą, nenustatyta dokumentų (vadovo įsakymo, potvarkio, nurodymo) apie patvirtintą dokumentų saugojimo tvarką, bei kas buvo atsakingas už UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-01-30. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „L.“ buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Ištyrus dokumentų tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „L.“ už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 neišsaugojo darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo: 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nesilaikymo, dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi dokumentų tyrimui pateikti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (kopijos), bet nepateikti apskaitos registrai, be UAB „L.“ apskaitos registrų nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos ir kad pateikti visi apskaitos dokumentai, taigi laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30 iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2 t., b. l. 107-115).

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K-406-895/2015,2K-370-139/2016, 2K-142-895/2016, 2K-190-511/2017 ir kt.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais.

Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

Kaltinamoji A. P. kaltės nepripažino, parodė, kad UAB „L.“ vadovės pareigas ėjo J. J. paprašyta, be to, buvo paskirta ir šios bendrovės likvidatore. Tvirtina, kad buvęs įmonės direktorius J. J. jai, kaltinamajai, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi užrakintoje patalpoje, į kurią ji, kaltinamoji, įeiti negalėjo. Darbo užmokesčio ji negavo, be to, iš savo banko sąskaitos apmokėdavo bendrovei suteiktas komunalines paslaugas. Pamačiusi, kad bendrovė jokios veiklos nebevykdo, kelis kartus prašė J. J. atleisti ją iš darbo, tačiau šis prašė pasilikti. Likvidatorės pareigų ji, kaltinamoji, nevykdė. Juos su J. J. siejo artimi santykiai, ji juo pasitikėjo, o jis ją apgavo, pasinaudojo ja. Teigia, kad J. J. įmonės dokumentus nuo jos slėpė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamoji A. P. nuo 2011-09-01 iki 2013-01-23 būdama UAB „L.“ direktore, o laikotarpiu nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 likvidatore, įstatymu nustatytą laiką nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra UAB „L.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių 1469,11 eurų (5072,54 Lt) sumai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12, o taip pat UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registrų laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šie UAB „L.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės vadovės A. P. nusikalstamo nerūpestingumo.

Iš byloje esančio akcininkų susirinkimo protokolo, juridinio asmens (UAB „L.“) duomenų matyti, kad A. P. UAB „L.“ direktorės pareigas ėjo nuo 2011-09-01 iki 2013-01-23, nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 ėjo likvidatorės pareigas (1 t., b. l. 88, 94-100 ). Taigi, kaltinamoji A. P. įmonės vadove buvo pakankamai ilgą tarpą, ir, atlikdama jai pavestas funkcijas, neabejotinai galėjo ir turėjo suprasti jų svarbą. Kaltinamoji pripažįsta supratusi, kad buvo atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, tačiau teigia, kad buhalterinius dokumentus saugojo ir atsisakė juos jai perduoti buvęs bendrovės direktorius J. J.. Kadangi su juo tuo metu kartu gyveno, juos siejo artimi santykiai, juo pasitikėjo, tikėjosi, kad minėtus dokumentus jis jai perduos.

Kaltinamosios atsakomybės nešalina tai, kad veika padaryta dėl didelio pasitikėjimo kitu asmeniu bei dėl lengvabūdiškumo, kadangi būdamas įmonės vadovu asmuo privalo prisiimti ir jam kylančias pareigas, buhalterinę apskaitą įmonėje organizuoti pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. Liudytoju teisme apklaustas J. J. parodė, kad paskyrus kaltinamąją A. P. UAB „L.“ direktore, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos pinigai ir kasos dokumentai, įmonės anspaudas buvo A. P. žinioje. A. P. einant vadovo pareigas įmonė veiklą vykdė – gaudavo pajamas iš patalpų nuomos. Įmonės dokumentai buvo saugomi specialioje patalpoje, kurios raktus turėjo jis ir kaltinamoji. Liudytoja K. M. parodė, kad 2013 m. pradėjo tvarkyti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą. J. J. jai buvo pateikęs dokumentus už 2012 m., tai yra PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, teismų sprendimus, mokėjimo kvitus, UAB „L.“ Didžiąją knygą. Suregistravo ir UAB „L.“ dokumentus iki 2013 m. gegužės mėnesio, po to su J. J. kilo nesutarimų dėl patalpų nuomos ir ji išėjo. Žinojo, kad tuo metu UAB „L.“ direktorė buvo A. P., matė jos pasirašytus dokumentus, kartu su ja vyko į Registrų centrą. Žinojo, kad bendrovės dokumentai buvo laikomi atskiroje patalpoje, einamuosius dokumentus turėjo ji, K. M.. Liudytoja apklausta V. E. parodė, kad pagal žodinį susitarimą su J. J. tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą už 2010-2011 metus. 2011 metais bendrovės direktoriumi buvo J. J., vėliau vadovės pareigas pradėjo eiti A. P.. Išeidama iš darbo norėjo UAB „L.“ dokumentus grąžinti J. J., tačiau šis sakydavo, kad neturi tam laiko. Skambino ir A. P., rašė elektroninius laiškus, tačiau ir ji vengė dokumentus pasiimti, todėl ji visus dokumentus paliko savo pažįstamos siuvyklos patalpose, iš kur dokumentus paėmė atvykęs J. J. su moterimi.

Teismas kaltinamosios paaiškinimus, kad UAB „L.“ dokumentais ji nedisponavo, vertina rezervuotai. Analizuojant byloje surinktus duomenis, nustatyta, kad kaltinamoji A. P. jai pareikštame kaltinime nurodytu laikotarpiu realiai atliko vadovo funkcijas, A. P. teikė UAB „L.“ metines pelno mokesčio deklaracijas, nekilnojamojo turto deklaracijas už 2009, 2010, 2011, 2012 metus, išrašydavo UAB „L.“ kasos pajamų, išlaidų orderius, sąskaitas faktūras (2 t., b.l. 54-63, 64-72), jas pateikdavo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims ir pan. UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios K. M. ir V. E. patvirtino turėjusios einamuosius UAB „L.“ buhalterinius dokumentus, nurodė, kad kaltinamoji laisvai galėjo jais disponuoti, be to, V. E. nurodė, kad kelis kartus bandė šiuos dokumentus grąžinti A. P., tačiau pastaroji juos priimti vengė. Kaltinamosios versiją, kad ji negalėjo pateikti į patalpas, kur buvo saugomi svarbūs UAB „L.“ dokumentai, paneigia ir tai, kad ji, vykdydama antstolės V. D. raginimą išsikelti iš negyvenamųjų patalpų kaip UAB „L.“ likvidatorė, 2013-11-05 iš UAB „L.“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė UAB „L.“ buhalterinius dokumentus ir antspaudus (2 t., b.l. 77, 1 t., b.l. 147-160), kuriuos, nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-8191-642/2015 dėl daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo, perdavė UAB „L.“ atstovui advokatui V. J.. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoju apklaustas V. J.. Iš šių duomenų matyti, kad A. P. ne tik formaliai, tačiau ir faktiškai atliko UAB „L.“ vadovo funkcijas, pasirašinėjo su UAB „L.“ veikla susijusius dokumentus, šie veiksmai priklauso uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus kompetencijai. Kaip matyti, kaltinamosios parodymai prieštaringi. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su J. J. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, kūrė komercinius planus, pasirašinėjo dokumentus, tačiau į savo kabinetą ji patekdavo tik su akcininku J. J., kuris atrakindavo ir užrakindavo kabinetą ( t .3, b.l. 88). Kaltinamoji tvirtina, kad tik pradėjusi eiti UAB „L.“ vadovės pareigas, nusistatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką. Iš byloje esančio UAB „L.“ direktorės 2011-09-05 įsakymo kopijos matyti, kad einamųjų ir praėjusių metu buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai buvo saugomi direktoriaus darbo kabinete, praeitų metų ir senesni buhalteriniai bei kiti veiklos dokumentai saugomi bendrovės archyvo patalpose (3 t., b.l. 91). Pažymėtina, kad kaltinamoji A. P. šio įsakymo kopiją prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė tik 2017-06-21 papildomos įtariamosios apklausos metu (3 t., b.l. 87-90). Paklausta, kodėl delsė pateikti tyrimą atliekančiam pareigūnui įrodymus, A. P. jokių įtikinamų argumentų nenurodė, paaiškino, kad per apklausas tyrėja liepė atsakyti tik į pateiktus klausimus, neleido pasiaiškinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato įtariamojo teisę pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, galinčius paneigti jo kaltę. Pažymėtina, kad kaltinamoji A. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, nurodė, kad oficialiai niekas netvarkė UAB „ L.“ buhalterinės apskaitos. Tik 2017-06-12 susipažinusi su įteiktu pranešimu apie įtarimą, 2017-06-21 apklausiama įtariamąja, pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjai 2011-09-05 įsakymo dėl dokumentų saugojimo UAB „ L.“ kopiją, iš kurios matyti, kad ji, kaip „ L.“ direktorė, šiame įsakyme nustatė, kad už visų dokumentų saugojimą atsakingas direktorius arba kitas jo įsakymu paskirtas darbuotojas (3 t., b.l. 91). Tačiau pati kaltinamoji nurodė, kad J. J. jai jokių UAB „ L.“ dokumentų neperdavė. Įrodymų, kad ji kreipėsi į J. J. dėl bendrovės dokumentų jai, kaip direktorei, perdavimo, ji taip pat nepateikė. Byloje yra 2011-08-30 akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame A. P. (buvusi pavardė V.) pasirašė, kad 2011-09-01 dokumentų perdavimą priėmė (t.1, b.l. 88). Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, teismas abejoja minėto dokumento ( 2011-09-05 įsakymo kopijos ) autentiškumu ir, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, nevertina jo kaip įrodymo.

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji A. P., vadovaudama UAB „L.“ nesirūpino apskaitos atitikimu įstatymo reikalavimams, apleido šią labai svarbią ūkinės veiklos sritį, nesaugojo kaltinime nurodytų pirminių apskaitos dokumentų. Dėl šių buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 30-(U-2862)-IS1-41 konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-01-30 iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2 t., b. l. 107-115). Netikėti minėta specialisto išvada nėra pagrindo - akivaizdu, kad ją surašė ir teisme patvirtino kompetentinga specialistė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, duomenų, kad specialistė būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra.

Pažymėtina, kad asmuo, savo noru tapęs įmonės vadovu, negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigų ir įsipareigojimų, kylančių įmonės direktoriui, vykdymą, vien dėl to, kad jis neturi kompetencijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji A. P. galėjo disponuoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad vadovaujantis įstatymų reikalavimais toliau būtų saugojami UAB „L.” buhalterinės apskaitos dokumentai - UAB „L.“ darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentai už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12, o taip pat UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registrai laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30. Pati kaltinamoji tvirtina, kad vadovės pareigas ėjo nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12, kai po ilgų J. J. įkalbinėjimo ją atleisti, pati, kaip įmonės vadovė, save atleido iš einamų pareigų. A. P. tvirtina, kad jokių pareigų ji nevykdė, darbo užmokestis jai nebuvo mokamas, su J. J. ji susipyko, kartu nebegyveno, su juo susisiekti jai nepavyko. Atsižvelgiant į šiuos kaltinamuosius paaiškinimus, yra visiškai nelogiškas jos sprendimas po to eiti UAB „L.“ likvidatorės pareigas. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad kaltinamoji A. P. ėjo UAB „L.“ likvidatorės pareigas nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29. Taigi, teismas kaltinamosios paaiškinimus, kad ji realiai UAB „L.“ direktorės bei likvidatoriaus pareigų nevykdė, o faktiškai bendrovei vadovavo J. J., kuris ir saugojo įmonės buhalterinius dokumentus ir jais disponavo, laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės bei vertina juos kaip kaltinamosios gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamoji nurodė, kad prieš savo valią tapo likvidatore, pati savęs iš likvidatorės pareigų atleisti negalėjo. Tačiau iš 2013-10-17 Valstybinės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registro skyriaus vedėjos A. B. rašto dėl atsisakymo registruoti pakeistus duomenis, matyti, kad bendrovės likvidatorius įgyja bedrovės vadovo teises ir pareigas, todėl jis gali sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą Akcinių bendrovių įstatymo 23, 25-27 ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka, į kurio darbotvarkę būtų įtrauktas bendrovės likvidatoriaus atšaukimo ir naujo likvidatoriaus paskyrimo klausimas ( t.3, b.l. 96).

Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog A. P. šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, laikytina, kad ji šią veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kadangi nurodyti dokumentai nebuvo išsaugoti ir nepateikti tyrimui, A. P. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, nes, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo tyrimui nepateikė UAB „L.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, kuriuose užregistruota 1469,11 eurų (5072,54 Lt) priskaičiuoto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12, o taip pat UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30. Šie dokumentai pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį turėjo būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Kadangi nebuvo išsaugoti įstatymu nustatytą laiką apskaitos dokumentai, tyrimui minėti dokumentai perduoti nebuvo, kas sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, o už tai atsakingas yra ūkio subjekto vadovas - direktorius ir likvidatorius, kuriais buvo kaltinamoji A. P.. Darytina išvada, kad kaltinamoji realiai atliko įmonės vadovo funkcijas, ir tarp jos neveikimo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajame akte ir A. P. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamoji A. P. nuo 2011-09-01 iki 2013-01-13 būdama uždarosios akcinės bendrovės „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl ko laikotarpiais nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 bei 2012-10-13 iki 2014-01-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš byloje esančio Juridinio asmens duomenų matyti, kad A. P. UAB „L.“ direktorės pareigas ėjo iki 2013-01-23 (1 t., b. l. 94-100). Specialistė I.V. L., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad specialisto išvadoje ji suklydo nurodydama, kad A. P. iki 2013-01-13 buvo UAB „ L.“ direktorė, dokumentuose nurodyta, kad ji „ L.“ direktore buvo iki 2013-01-23. Specialistė paaiškino, kad minėta klaida įtakos jos pateiktų išvadų teisingumui nedaro. Tai, kad kaltinamoji A. P. likvidatorės pareigas ėjo iki 2014-01-29, o tiriamas laikotarpis buvo iki 2014-01-30, specialisto išvadų taip pat nekeičia. Atsižvelgiant į nustatytą, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad A. P. nuo 2011-09-01 iki 2013-01-23 būdama uždarosios akcinės bendrovės „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiais nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 bei 2012-10-13 iki 2014-01-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir veikos kvalifikavimo.

Kaltinamosios A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas neatsargus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę - anksčiau neteista, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už neatsargų nusikaltimą, kaltinamajai gali būti skiriama sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė - bauda. A. P. skirtina sankcijos vidurkio nesiekianti 25 MGL dydžio bauda. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmė paskirtį. Nustatytinas 4 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti 25 MGL dydžio (941,25 eurų) baudą.

Nustatyti, kad A. P. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja L. V.