Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “ …. privatūs juridiniai asmenys privalo:<...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, tai yra nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo:

1) laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 UAB „L.“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų- darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo darbuotojams dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių 1469,11 eurų (5072,54 Lt) sumai;

2) laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30 UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos.

Tokiu būdu A. P. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl ko laikotarpiais nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 bei 2012-10-13 iki 2014-01-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji A. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad ėjo UAB „L.“ direktorės pareigas nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12. Bendrovės direktorius iki 2011-09-01 buvo J. J., su juo tuo metu kartu gyveno. Su J. J. gyveno iki 2013 metų. Prieš tai dirbo banke, tačiau dėl etatų mažinimo buvo atleista, todėl sutiko dirbti UAB „L.“ direktore. Tuo metu bendrovėje kitų darbuotojų nebuvo. Priimti naujų darbuotojų neleido J. J., nes nebuvo piniginių lėšų darbo užmokesčiams mokėti. UAB „L.“ pasirašytoje darbo sutartyje buvo nurodytas 800 litų jos darbo užmokestis, tačiau ji, kaip bendrovės direktorė, visą tą laikotarpį darbo užmokesčio negavo. J. J. žadėjo patalpas parduoti ir su ja atsiskaityti. Jai išėjus iš darbo, neišmokėtas darbo užmokestis jai buvo priteistas civilinio proceso tvarka. UAB „L.“ priklausė patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė šias patalpas – kabinetus, nuomojo įvairiems asmenims. Jai pradėjus eiti direktorės pareigas, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo sutvarkyti. Buvęs įmonės direktorius J. J. jai, kaltinamajai, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Susitarė su J. J., kad dokumentus priims surašant priėmimo-perdavimo aktą, tačiau per visą jos darbo laiką to nepadarė. Pardavus bendrovės patalpas iš varžytinių, ji, kaltinamoji, buvo paskirta įmonės likvidatore. Ji tam neprieštaravo. Tapus likvidatore, sunumeravo visus senus įmonės dokumentus. Naujų dokumentų ji neturėjo. Teigia, kad J. J. ja pasinaudojo. Pamačiusi, kad įmonė veiklos nevykdo, piniginių lėšų neturi, pradėjo ieškoti kito darbo. Likvidatorės pareigų ji, kaltinamoji, nevykdė. Prašė J. J. ją atleisti iš pareigų, tačiau jis, kaip akcininkas, nesušaukė akcininkų susirinkimo ir to nepadarė. Prašymus jam rašydavo elektroniniu paštu, bet jis prašė palaukti. Direktorės pareigas ėjo 13 mėnesių, kadangi kartu gyveno su J. J., delsė išeiti iš darbo. Vėliau susipykusi su J. J. 2012-10-12 iš darbo išėjo. Teigia, kad į bendrovės patalpas nuo 2012-10-12 įeiti negalėjo, dokumentų paimti negalėjo. UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. E., vėliau buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti K. M.. Paskutinį pusmetį įmonėje ji, kaltinamoji, beveik nieko nedarė, dirbo tik vieną dieną per mėnesį. Surinkdavo pinigus iš nuomininkų. Kartais su ja eidavo ir J. J., surašydavo kasos pajamų orderius. Pinigus visada pasiimdavo J. J., nes kasą tvarkė jis, kasa jai perduota nebuvo. Ji, kaltinamoji, jokių dokumentų neėmė, buhalterėms jokių dokumentų neteikė. Teigia, kad J. J. įmonės dokumentus nuo jos slėpė. Pamena, kad pasirašė kažkokius kvitus, kitus dokumentus. Dokumentai, kuriuos pasirašydavo, likdavo direktorės kabinete. Buvo priimtas įsakymas, kad tie dokumentai saugomi kabinete. Šiuos dokumentus turėjo saugoti įmonės direktorius arba buhalteris. Vėliau sužinojo, kad kai kuriuos dokumentus J. J. pasirašydavo jos vardu. Teigia, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodytų jai pareikštame kaltinime, neturėjo, todėl negalėjo organizuoti tinkamo jų saugojimo. Buvo išvežusi tik archyvinius senus dokumentus. Iš likvidatorės pareigų ją atleido, tačiau apie atleidimą jai nepranešė, ji apie atleidimą nežinojo. Kada buvo atleista, nežino. K. M. surašė UAB „L.“ metines pelno mokesčio deklaracijas, nekilnojamojo turto deklaracijas už 2009, 2010, 2011, 2012 metus ir jai, kaltinamajai, atsiuntė elektroniniu paštu. Šias deklaracijas ji pateikė 2013 metais. Ji, kaltinamoji, įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, visus dokumentus atiduodavo K. M.. Archyviniai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi archyvo patalpose, nuo šių patalpų rakto ji neturėjo, o kiti dokumentai - direktoriaus kabinete. Pardavus UAB „L.“ patalpas iš varžytinių, ji, kaip likvidatorė, 2013-11-05 gavusi antstolio patvarkymą atvyko į šias patalpas, kartu su antstolio padėjėja į jas pateko, padarė ten buvusių dokumentų apyrašą ir juos išsivežė. Jai antstolė pasakė, kad jeigu ji neatlaisvins patalpos, jai bus paskirta bauda. Dokumentus išvežė į namus, nes neturėjo kur juos saugoti. Apyrašus padarė ranka, antstolė savo anspaudu patvirtino, kad tik tokius dokumentus ji paėmė. Su UAB „L.“ nesusijusius dokumentus paliko koridoriuje. Visą tai matė antstolio padėjėja L. A.. Norėjo dokumentus perduoti J. J., bet jis nuo jos slapstėsi. Tada dokumentus ir du antspaudus perdavė advokatui V. J.. Iš buhalterės V. E. neėmė įmonės buhalterinių dokumentų, nes neturėjo J. J. leidimo. Pati iš savo banko sąskaitos mokėjo Sodros įmokas, mokesčius už komunalines paslaugas. Prieš savo valią tapo likvidatore, pati savęs iš likvidatorės pareigų atleisti negalėjo. Įsidarbinusi UAB „L.“ vėliau, tai yra 2012 metais, pasiėmė 60 000 Lt banko paskolą. Teigia, kad kasos išlaidų orderį, kad jai neva buvo išmokėtas darbo užmokestis, galimai surašė K. M.. Ji, kaltinamoji, pasirašė neužpildytą kasos išlaidų orderį ir jį perdavė J. J., nes juo pasitikėjo. Byloje esantį jos surašytą 2011-09-05 įsakymą dėl dokumentų saugojimo (3 t., b.l. 91) pateikė tik 2017-06-21 apklausos metu, nes tyrimą atlikusi tyrėja neleido jai, kaltinamajai, kalbėti, tik liepė atsakinėti į klausimus, neleido papildomai paaiškinti. UAB „L.“ vadovės pareigas ėjo iki 2012-10-12, pati save atleido iš pareigų, tačiau akcininkai jos iš pareigų neišregistravo, todėl Juridinių asmenų registre nurodyta, kad ji įmonės direktorės pareigas ėjo iki 2013-01-23. UAB „L.“ likvidatore tapo J. J. paprašyta. J. J. prašė padėti likviduoti įmonę, tvirtino, kad procesas nebus ilgas, beliko sutvarkyti kelis dokumentus. Likvidatorės pareigas pradėjo eiti nuo 2013-01-23, tikėjosi, kad jai sutikus eiti likvidatorės pareigas, J. J. grąžins jai visas skolas. Po to, kai išėjo iš darbo, dokumentų, kuriuos turėjo perduoti J. J., neperdavė, nes nežinojo kur jis gyvena, niekur negalėjo jo rasti, jis neėmė dokumentų, slapstėsi. 2012 m. ji pasikeitė pavardę, ankščiau jos pavardė buvo V.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2013 metais, pavasarį, iš J. J. išsinuomojo darbui dalį kabineto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi ji yra buhalterė, pokalbio metu J. J. pasiūlė tvarkyti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą vietoje nuomos mokesčio. Kartu su ja viename kabinete dirbo dar viena moteris. Jai buvo žadama, kad ši moteris netrukus išeis, bet ji tebedirbo. Sutarties su UAB „L.“ pasirašiusi nebuvo, tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą pagal žodinį susitarimą. Buhalterinę apskaitą tvarkė kelis mėnesius, po to iš tų patalpų išėjo, nes atskiro kabineto negavo. Tuo metu UAB „L.“ akcininku buvo J. J.. J. J. jai buvo pateikęs 2012 m. UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, mokėjimų kvitus, didžiąją knygą. Ji taip pat buvo suregistravusi UAB „L.“ dokumentus ir už 2013 m., iki gegužės mėnesio, kuriuos jai pateikė J. J.. Pagal jai pateiktus dokumentus matė, kad tuo metu bendrovės direktorės pareigas ėjo A. P.. A. P. vieną kartą jai, liudytojai, pateikė savo banko sąskaitos išrašą ir paaiškino, kad iš šios sąskaitos sumokėjo mokesčius už UAB „L.“, ir prašė šiuos mokėjimus įtraukti į įmonės apskaitą. Vieną kartą su A. P. vyko į Registrų centrą. Žinojo, kad UAB „L.“ dokumentai buvo laikomi sandėliuke. Pas ją, liudytoją, buvo tik vienas segtuvas su einamaisiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, banko išrašais). Žinojo, kad UAB „L.“ buvo likviduojama. J. J. jai sakė, kad įmonės likvidatorė yra A. P.. Nustatė, kad 2012-10-12 liko neišmokėtas darbo užmokestis įmonės direktorei, J. J. pasakė, kad viskas yra išmokėta A. P., liepė jai išrašyti kasos pajamų orderį jos paskaičiuotai sumai. Ji išrašė 2012-10-12 kasos išlaidų orderį ir jį padavė J. J., kad jį pasirašytų A. P.. Mano, kad UAB „L.“ 2012 m. metines pelno mokesčio deklaracijas, nekilnojamojo turto deklaracijas pildė ji, K. M.. Visus buhalterinius dokumentus rasdavo paliktus direktoriaus kabinete, kartais šiuos dokumentus jai perduodavo J. J..

Liudytoja V. E. parodė, kad kaltinamosios A. P. ji nepažįsta, su ja bendravo tik telefonu. 2011 m. pabaigoje ji susipažino su J. J., 2011 m. – 2012 m., tikslaus laikotarpio nepamena, tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą. UAB „L.“ vykdė patalpų nuomos veiklą. Su UAB „L.“ sutarties pasirašiusi nebuvo, dirbo pagal žodinį susitarimą. J. J. jai buvo atnešęs nesusegtus dokumentus, tai yra UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, 2010-2011 metų registrus. Gautus dokumentus suregistravo į suvestinius registrus. Sutvarkiusi UAB „L.“ buhalterinius dokumentus, norėjo juos grąžinti J. J., tačiau šis sakydavo, kad neturi laiko. Iš J. J. sužinojo A. P. telefono numerį, skambino jai, rašė A. P. laiškus elektriniu paštu, tačiau ir ji dokumentų nepasiėmė, sakydama, kad neturi tam laiko. Žinojo, kad A. P. ėjo bendrovės direktorės pareigas. Siūlė A. dokumentus palikti kavinėje (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesutiko, sakė, kad su šiais nuomininkais „nedraugauja“. Dokumentus paliko pas pažįstamą siuvykloje, vėliau sužinojo, kad dokumentus pasiėmė vyras su moterimi. J. sakė, kad surado buhalterę, kuri tvarkys jo įmonės buhalteriją. Ji, liudytoja, UAB „L.“ dokumentus turėjo apie metus.

Liudytojas J. J. parodė, kad yra UAB „L.“ akcininkas, bendrovės direktorės pareigas ėjo A. P., o po to ji buvo įmonės likvidatore. A. P. buvo įdarbinta UAB „L.“, nes ji tuo metu niekur nedirbo, o norėjo gauti paskolą banke. Ji teigė, kad anksčiau dirbo tokio pobūdžio darbą, ir tikrai sugebės dirbti UAB „ L.“. Iki 2015 m. bendrovėje buvo devyni akcininkai, nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio jis yra vienintelis bendrovės akcininkas. UAB „L.“ gaudavo pajamų iš patalpų nuomos. Patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra įrengti 7 kabinetai, 2 koridoriai, tualetas, dar buvo viena belangė patalpa. Būtent šioje patalpoje ir buvo saugomi UAB „L.“ dokumentai. Kai A. P. buvo paskirta įmonės direktore, jai buvo perduoti visi dokumentai. Perduodant dokumentus A. P., buvo surašytas aktas. Teigia, kad su kaltinamąja niekada kartu negyveno. Su ja supažindino jo buvęs švogeris L. V.. Kaltinamoji galėjo laisvai įeiti į visas įmonės patalpas. A. P. sėdėjo kabinete, turėjo raktą nuo kabineto, koridoriaus, laukinių durų, belangės patalpos. Kabineto, kur laikomi dokumentai, raktus turėjo A. P., ir jis, liudytojas. Buhalterės į minėtą patalpą neįeidavo. Prieš jam įsigyjant UAB „L.“ akcijas, buhalterinę apskaitą tvarkė akcininkas ir savininkas V. V.. Po to - kita akcininkė M. M.. K. M. dirbo pagal sutartį. V. E. epizodiškai darė kažkokias suvestines, to prašė M. M.. 2011 m. – 2012 m. bendrovėje dirbo viena A. P.. Koks buvo jos darbo užmokestis, nežino. Ji pati sau mokėjo darbo užmokestį, po to sau mokamą užmokestį padidino, pati disponavo visais dokumentais. Kaltinamoji A. P. į savo banko sąskaitą įnešė 13000 Lt įmonės piniginių lėšų, aiškindama, kad nori gauti banko paskolą ir nori šiuos pinigus „parodyti“ bankui. Teigia, kad A. P. darbo įmonėje metu bendrovė vykdė veiklą, nuomojo patalpas ir gaudavo pajamas. Patalpas nuomojantiems teisininkams kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kuriuos pasirašę jie sugrąžindavo, o kopijas paduodavo buhalterėms, kad įtrauktų į apskaitą. Kaltinamoji A. P. pati save atleido iš darbo, po to ji dirbo įmonės likvidatore. Norint atleisti iš likvidatoriaus pareigų, būtina sušaukti akcininkų susirinkimą. Šiuo metu UAB „L.“ likviduojama. Teigia, kad išeidama iš darbo, A. P. UAB „L.“ dokumentų negrąžino. 2015 m. UAB „L.“ su ieškiniu kreipėsi į teismą reikalaudama kaltinamąją grąžinti UAB „L.“ dokumentus. Keturis kartus siuntė reikalavimus grąžinti dokumentus. Civilinėje byloje UAB „L.“ interesams atstovavo advokatas V. J.. Po dviejų metų kaltinamoji reikalaujamus dokumentus grąžino. Šiuo metu UAB „L.“ likvidatorius yra jis, J. J.. 2013-11-08 grįžęs rado įmonės patalpų išlaužtas duris, buvo išpjauti seifai, buvo išvežti bendrovės dokumentai. Teigia, kad A. P. valdymo laikotarpiu įmonės dokumentai buvo tvarkingi, tačiau jų nėra. Dokumentai buvo kabinete, įmonė niekada neturėjo skolų. Tvirtina, kad visą laikotarpį, kuomet ėjo direktorės pareigas, A. P. dokumentus tvarkė pati, kasos knyga buvo laikoma seife. Iki jos dokumentus tvarkė V. V., jis buvo akcininkas ir direktorius. Iš jo perimant įmonę, įmonės buhalterinė apskaita buvo pilnai sutvarkyta.

Specialistė I. V. L. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo tarnyboje specialiste ir surašė specialisto išvadą pagal pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylą. Patvirtino specialisto išvadą Nr. 30-(U-2862)-IS1-41. Paaiškino, kad byloje esantis UAB „L.“ direktorės A. V. 2011-09-05 įsakymas dėl dokumentų saugojimo (3 t., b.l. 91) jai, specialistei, tyrimo metu pateiktas nebuvo. Pagal Sodros duomenis, Juridinių asmenų registro išrašo duomenis, nustatė, kad UAB „L.“ nuo 2011-02-25 iki 2011-06-27 dirbo J. J.. O nuo 2011-09-01 iki 2013-01-23 - A. P.. Surašydama specialisto išvadą padarė techninę klaidą, klaidingai nurodė, kad UAB „L.“ direktorės pareigas A. P. ėjo nuo 2011-09-01 iki 2013-01-13, turi būti iki 2013-01-23, nes tai matyti iš Juridinio asmens duomenų registro. Paaiškino, kad minėta klaida įtakos jos pateiktų išvadų teisingumui nedaro. Tai, kad kaltinamoji A. P. likvidatorės pareigas ėjo iki 2014-01-29, o tiriamas laikotarpis buvo nustatytas iki 2014-01-30, specialisto išvadų taip pat nekeičia. Pažymėjo, kad už įmonės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Likviduojant įmonę, už buhalterinės apskaitos vykdymą atsakingas likvidatorius. Nustatyta, kad UAB „L.“ likvidatore nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 buvo kaltinamoji A. P..

Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „ L.“ direktorius nuo 2007-10-02 iki 2012-01-11 buvo J. J., A. P. UAB „L.“ direktorės pareigas ėjo nuo 2012-01-11 iki 2013-01-23. Nuo 2014-12-30 iki 2015-09-30 direktorius buvo J. J.. Likdatorė nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 A. P., nuo 2014-01-29 iki 2014-12-30 likvidatorius J. J. (1 t., b. l. 94-100).

Iš 2011-08-31 darbo sutarties kopijos matyti, kad A. V. UAB „L.“ direktorės pareigas pradeda dirbti nuo 2011-09-01. Darbo sutartis nutraukta 2012-10-12 ( 3 t., b.l. 92-93).

Iš 2013-11-04 antstolės V. D. raginimo matyti, kad UAB „L.“ likvidatorė A. P. įpareigota per 10 dienų išsikelti iš negyvenamosios patalpos (plane pažymėtos indeksu 1-20), esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visais bendrovei priklausančiais daiktais (2 t., b.l. 77).

Iš 2012-08-20 UAB „L.“ akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad įmonės likvidatore nutarta skirti A. P. ( t. 3, b. l. 94).

Iš UAB „L.“ direktorės A. V. 2011-09-05 įsakymo dėl dokumentų saugojimo kopijos matyti, kad : „Einamųjų ir praėjusių metu buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai saugomi direktoriaus darbo kabinete. Už praeitų metų ir senesni buhalteriniai bei kiti veiklos dokumentai saugomi bendrovės archyvo patalpose. Dokumentai saugomi Archyvo departamento nustatytų dokumentų saugojimo terminais, o pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, dokumentai sunaikinami surašant aktą. Už visų dokumentų saugojimą atsakingas skiriamas direktorius arba kitas, jo įsakymu paskirtas darbuotojas“ (3 t., b.l. 91)

Iš Klaipėdos Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos 2017-01-18 specialisto išvados Nr. 30-(U-2862)-IS1-41 matyti, kad tyrimui pateikti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (kopijos): 21 kasos pajamų orderis, 3 kasos išlaidų orderiai, 18 sąskaitų faktūrų, tačiau nepateikti apskaitos registrai, todėl be šių UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų specialistas negali įsitikinti registrų tikrumu, pagrįstumu. Kadangi dokumentų tyrimui pateiktos UAB „L.“ buhalterinių dokumentų (kopijos), pagrindžiančios ūkines finansines operacijas, tačiau nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, todėl specialistas negali nustatyti, ar laikotarpiu 2011-09-01 iki 2014-01-30 UAB „L.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje - „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ UAB „L.“ juridinio asmens duomenyse nurodyta, kad UAB „L.“ direktorius nuo 2007-10-02 iki 2012-01-11 J. J., nuo 2012-01-11 iki 2013-01-13 direktorė A. P., nuo 2014-12-30 iki 2015-09-30 J. J., likvidatorius: nuo 2013-01-23 iki 2014-01-29 A. P., nuo 2014-01-29 iki 2014-12-30 J. J.. UAB „L.“ „Sodra – Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenyse nurodyta, kad UAB „L.“ nuo 2011-02-25 iki 2011-06-27 dirbo J. J., nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 A. P.. Įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00135-16 surinktą tyrimo medžiagą, nenustatyta dokumentų (vadovo įsakymo, potvarkio, nurodymo) apie patvirtintą dokumentų saugojimo tvarką, bei kas buvo atsakingas už UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-01-30. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „L.“ buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Ištyrus dokumentų tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „L.“ už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 neišsaugojo darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo: 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nesilaikymo, dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi dokumentų tyrimui pateikti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (kopijos), bet nepateikti apskaitos registrai, be UAB „L.“ apskaitos registrų nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos ir kad pateikti visi apskaitos dokumentai, taigi laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2014-01-30 iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2 t., b. l. 107-115).

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K-406-895/2015,2K-370-139/2016, 2K-142-895/2016, 2K-190-511/2017 ir kt.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais.

Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

Kaltinamosios atsakomybės nešalina tai, kad veika padaryta dėl didelio pasitikėjimo kitu asmeniu bei dėl lengvabūdiškumo, kadangi būdamas įmonės vadovu asmuo privalo prisiimti ir jam kylančias pareigas, buhalterinę apskaitą įmonėje organizuoti pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. Liudytoju teisme apklaustas J. J. parodė, kad paskyrus kaltinamąją A. P. UAB „L.“ direktore, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos pinigai ir kasos dokumentai, įmonės anspaudas buvo A. P. žinioje. A. P. einant vadovo pareigas įmonė veiklą vykdė – gaudavo pajamas iš patalpų nuomos. Įmonės dokumentai buvo saugomi specialioje patalpoje, kurios raktus turėjo jis ir kaltinamoji. Liudytoja K. M. parodė, kad 2013 m. pradėjo tvarkyti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą. J. J. jai buvo pateikęs dokumentus už 2012 m., tai yra PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, teismų sprendimus, mokėjimo kvitus, UAB „L.“ Didžiąją knygą. Suregistravo ir UAB „L.“ dokumentus iki 2013 m. gegužės mėnesio, po to su J. J. kilo nesutarimų dėl patalpų nuomos ir ji išėjo. Žinojo, kad tuo metu UAB „L.“ direktorė buvo A. P., matė jos pasirašytus dokumentus, kartu su ja vyko į Registrų centrą. Žinojo, kad bendrovės dokumentai buvo laikomi atskiroje patalpoje, einamuosius dokumentus turėjo ji, K. M.. Liudytoja apklausta V. E. parodė, kad pagal žodinį susitarimą su J. J. tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą už 2010-2011 metus. 2011 metais bendrovės direktoriumi buvo J. J., vėliau vadovės pareigas pradėjo eiti A. P.. Išeidama iš darbo norėjo UAB „L.“ dokumentus grąžinti J. J., tačiau šis sakydavo, kad neturi tam laiko. Skambino ir A. P., rašė elektroninius laiškus, tačiau ir ji vengė dokumentus pasiimti, todėl ji visus dokumentus paliko savo pažįstamos siuvyklos patalpose, iš kur dokumentus paėmė atvykęs J. J. su moterimi.