Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-873-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-09
Bylos Nr.: e2A-873-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06436-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners center“
Atsakovas: V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Anva“

Kategorijos

2.1.3.8Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.7.5Komercinės paslaptys
2.8.1.2Nesąžininga konkurencija
2.8.1.3Draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimas
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-873-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06436-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.7.5; 2.8.1.2; 2.8.1.3; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners center“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners Center“ ieškinį atsakovams V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Anva“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MB Partners center“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir UAB „Anva“ 38 752 Eur nuostolių, priteisti iš atsakovo V. P. 5 procentų metines palūkanas nuo 38 752 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės UAB „Anva“ 1 944,47 Eur nepagrįsto praturtėjimo nepagrįstai sutaupius ieškovės sąskaita sumą, priteisti iš atsakovės UAB „Anva“ 6 procentų metines palūkanas nuo 40 696,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog UAB „MB Partners Center“ yra 2013 m. gegužės 3 d. įsteigta bei statybų srityje veiklą vykdanti įmonė. 2015 m. liepos 3 d. su atsakovu V. P. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti projektų vadovu. 2016 m. gegužės 12 d. su Vokietijos įmone LakmannGmbH&Co.KG buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. MBPC-16/05. Konkrečių darbų aprašymas, ieškovės darbuotojų, kurie atliks darbus, duomenys, darbų pradžia ir pabaiga, darbų trukmė, darbų atlikimo vieta bei kita aktuali informacija buvo nurodyta šios sutarties prieduose. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį, kuris truko nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., buvo pasirašyti 24 priedai (konkrečių darbų užsakymai). Atsakovui V. P., kaip projektų vadovui, buvo pavesta organizuoti ir kontroliuoti LakmannGmbH&Co.KG užsakymus dėl konkrečių darbų, vadovauti į šio kliento objektus siunčiamiems darbuotojams ir paskirstyti jiems darbus. 2017 m. spalio 19 d. darbo sutartis su atsakovu V. P. buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Paskutinis LakmannGmbH&Co.KG užsakymas buvo suderintas šalių pasirašytame 2017 m. spalio 1 d. 24 priede prie Sutarties, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti aprašytus darbus B. W. mieste, Vokietijoje, priede numatytas darbų laikotarpis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. LakmannGmbH&Co.KG nebeteikė užsakymų dėl paslaugų teikimo suderintuose objektuose, dėl to ieškovė nebegavo planuojamų pajamų iš šio kliento.

2. Ieškovė nurodė, kad tapo žinoma, jog, atsakovui V. P. išėjus iš darbo ieškovės įmonėje, jis kartu su kitu akcininku 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos mieste įsteigė įmonę UAB „Anva“, kuri pradėjo vykdyti identišką veiklą statybų srityje. Mano, kad statybų sektoriuje veikiantys subjektai visais atvejais laikytini konkurentais Konkurencijos įstatymo kontekste. Be to, tiek ieškovė nuo 2013 metų, tiek atsakovė UAB „Anva“ nuo jos įsteigimo vykdo veiklą siauresnėje statybų srityje, t. y. abi įmonės iš esmės specializuojasi statybų baigimo ir apdailos srityse, atsakovė taip pat siūlo ir aukštalipių paslaugas, kurias teikia ir ieškovė nuo pat įmonės įkūrimo. Atsakovė UAB „Anva“ pradėjo teikti paslaugas LakmannGmbH&Co.KG pagal 2017 m. lapkričio 20 d. su šia įmone sudarytą sutartį. Be to, 14 buvusių darbuotojų, nutraukusių darbo santykius su UAB „MB Partners Center“, perėjo dirbti pas atsakovę UAB „Anva“ ir buvo komandiruojami dirbti būtent į Vokietijos įmonės LakmannGmbH&Co.KG objektus. Atsakovę UAB „Anva“ ir LakmannGmbH&Co.KG sieja analogiški statybos rangos santykiai kaip ir buvo susiklostę tarp šio kliento ir ieškovės, yra įgyvendinamas tas pats užsakymų priėmimo ir vykdymo mechanizmas, kai klientui yra nurodoma, kokie konkretūs darbuotojai ir kokiu laikotarpiu atvyks dirbti į atitinkamą jo objektą. Atsakovas V. P. su ieškove sudaryta darbo sutartimi įsipareigojo neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su ieškove (10.9 punktas). Atsakovas, pradėjęs eiti projektų vadovo pareigas, taip pat pasirašytinai buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 22 punktas apibrėžia, kokia informacija (duomenys) įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Nors įmonėje nebuvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, tačiau patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad informacija apie ieškovės veiklos projektus bei klientų sąrašai yra laikoma komercine ieškovės paslaptimi. Ieškovė pažymėjo, kad dėjo protingas pastangas šiai informacijai išsaugoti: įmonėje buvo integruota vadybos sistema (CRM), kiekvienas įmonės vadybininkas (ar kitas darbuotojas, kuriam buvo suteikta prieiga), dirbantis su klientais, joje turėjo klientų duomenų bazę, apsaugotą slaptažodžiu. Taigi, įmonėje egzistavusi techninė komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsauga buvo pakankama, nes informacija apie klientus bei kiti dokumentai buvo saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam darbuotojui (dirbančiam su šia programa) suteikiamu individualiu slaptažodžiu. Nurodė, kad atsakovas V. P. neteisėtai atskleidė ir perdavė susijusiai įmonei UAB „Anva“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientą LakmannGmbH&Co.KG, kadangi jis kaip projektų vadovas disponavo išsamia informacija apie ieškovės klientus (jų pavadinimai, adresai, kontaktiniai asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, mokumas ir t. t.), taip pat ir apie paminėtą klientą, ir specifiniais duomenimis apie klientą LakmannGmbH&Co.KG (apmokėjimo terminai, kurie ne visiems klientams buvo vienodi, kitos specialiai aptariamos ir klientui aktualios sąlygos ir kt.). Atsakovo V. P. išėjimas iš darbo, atsakovės UAB „Anva“ įsteigimas ir užsakymų iš LakmannGmbH&Co.KG nutrūkimas leidžia teigti, kad šie pasikeitimai nebuvo atsitiktiniai, o juos nulėmė būtent atsakovo darbo pas ieškovę metu įgyta galimybė pasinaudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis ir pervilioti klientą į naujai įsteigtą įmonę. Tuo tarpu atsakovė UAB „Anva“ neteisėtai įgijo bei panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis savo veikloje ir perviliojo ieškovės darbuotojus ir mokų, nuolatos užsakymus teikiantį ieškovės klientą, turėdama tikslą nesąžiningai konkuruoti, t. y. atsakovė siekė naudos pasinaudodama konkurento, t. y. ieškovės, įdirbiu atitinkamoje srityje, kartu pakenkdama ieškovės galimybėms konkuruoti atitinkamoje srityje. Atsakovei UAB „Anva“ negalėjo būti nežinoma apie atsakovo V. P. jai perduodamos informacijos buvimą komercine paslaptimi, kadangi atsakovas V. P. yra UAB „Anva“ steigėjas ir akcininkas.

3. Ieškovė nurodė, kad sutartis su Vokietijos įmone LakmannGmbH&Co.KG buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Bendradarbiavimas su šiuo klientu buvo ilgalaikis, tęstinio pobūdžio, tarp šalių buvo susiklostęs verslo modelis ir individualiai taikomos paslaugų kainos, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės klientas nereiškė, todėl nebuvo jokių prielaidų, kad tolesnis bendradarbiavimas nutrūks, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo aptarusios darbus (projektus) ateinantiems 2018 metams. Tačiau nuo to laiko, kai atsakovas išėjo iš darbo ir įsteigė UAB „Anva“, ieškovė iš kliento LakmannGmbH&Co.KG nebegavo nė vieno užsakymo. Atsakovė UAB „Anva“ nuo įsteigimo iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. per 7 mėnesius, iš Vokietijos įmonės LakmannGmbH&Co.KG pateiktų užsakymų uždirbo 285 143,53 Eur pajamų. Vidutinės mėnesio pajamos iš pardavimų Vokietijos įmonei sudarė 40 735 Eur. Pritaikius ieškovės grynojo pelno maržą (13,59 proc.), vidutiniškai per mėnesį atsakovė UAB „Anva“ iš savo neteisėtų veiksmų uždirbdavo 5 536 Eur. Apskaičiavus atsakovės neteisėtai gautą naudą per 7 mėnesių laikotarpį, kuri atitinka ieškovės nuostolius, susidaro 38 752 Eur suma. Be to, atsakovės UAB „Anva“ naudojami veiklos dokumentai yra identiški ieškovės veikloje naudojamiems dokumentams. Mano, kad atsakovas nusikopijavo ir išsinešė iš įmonės duomenų bazę, kurioje, be jau minėtos komercinę paslaptį sudarančios informacijos apie įmonės klientus ir kt., buvo saugomi ir visi kiti įmonės veikloje naudojami dokumentai: darbo sutarčių šablonai, darbuotojo atmintinės, sutarčių šablonai, darbų saugos dokumentai, darbuotojų sertifikatai, komerciniai pasiūlymai, įdarbinimo / atleidimo dokumentų šablonai, formos, įsakymai (veiklos, komandiruočių), sąskaitos, projektų informacija, projektų sutartys ir informacija apie projektus, įrangos ar transporto priėmimo–perdavimo dokumentų šablonai, buhalterijos dokumentai, tabeliai, registrai, transporto dokumentai, ISO dokumentai, įvairių dokumentų vertimai, medicininių knygelių kopijos ir kita. Visiems anksčiau paminėtiems dokumentams (duomenų bazei) parengti ieškovė patyrė ne mažesnes kaip 1 944,47 Eur išlaidas. Tuo tarpu atsakovė UAB „Anva“, pradėjusi vykdyti veiklą 2017 metais, nepatyrė jokių su įmonės dokumentacijos sukūrimu susijusių išlaidų. Taigi, pasinaudodama ieškovės lėšomis suformuota veiklai reikalinga duomenų baze, atsakovė gavo naudos, t. y. nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita.

4. Atsakovai V. P. ir UAB „Anva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad joks nekonkuravimo susitarimas nei sudarant darbo sutartį, nei po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytas, ieškovė neinicijavo tokio susitarimo sudarymo, nekėlė reikalavimų ar draudimų atsakovui dirbti panašaus ar analogiško jo kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį atitinkančio darbo. Kadangi nekonkuravimo susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas, atsakovui nebuvo uždrausta dirbti analogišką darbą bei verstis panašia ir (ar) analogiška kaip ieškovės ūkine komercine veikla. Aplinkybė, kad atsakovas, nebedirbdamas ieškovės įmonėje, statybų veiklai vykdyti kartu su kitu steigėju įsteigė UAB „Anva“, laikytina jo konstitucinės teisės pasirinkti darbą ar verslą įgyvendinimu ir nėra sąlyga taikyti civilinę atsakomybę. Mano, kad tiek atsakovas V. P., tiek atsakovė UAB „Anva“ turi teisę teikti bei gauti pasiūlymus dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo / pirkimo iš įvairių ūkio subjektų, sudaryti su jais sutartis. Be to, ieškovės vidaus aktai nedetalizuoja ir atsakovui nesudarė aiškaus ir nedviprasmiško suvokimo, kokią konkrečiai informaciją, susijusią su jos klientais, ieškovė laiko konfidencialia ir reikalauja neatskleisti tretiesiems asmenims. Darbo tvarkos taisyklėse nėra įvardyta, kokią konkrečiai informaciją apie klientus ieškovė laiko savo komercine paslaptimi. Nors ieškovė nurodo, kad dėjo pastangas konfidencialiai informacijai apsaugoti, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių užtikrinti konfidencialiam savo darbuotojų ir klientų bendravimui – atsakovas darbo ieškovės įmonėje laikotarpiu naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu (kurį jo darbo laikotarpiu persirašė ieškovė sau, o išeinant iš darbo ieškovė davė atsakovui sutikimą atsiimti numerį atgal ir juo naudotis), kuris buvo nurodomas atsakovo vizitinėse kortelėse, klientams siunčiamuose elektroniniuose laiškuose. Vėliau minėtas telefono numeris buvo perduotas ir yra naudojamas atsakovės UAB „Anva“ (viešai skelbiamas (duomenys neskelbtini). Taigi pati ieškovė sudarė sąlygas, kad klientai darbo reikalais skambintų tiesiogiai atsakovui į jo asmeninį telefono numerį, tokia galimybė išliko ir atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove, ir tokiai galimybei susidaryti ieškovė nesistengė užkirsti kelio.

5. Nurodė, kad, dirbant ieškovės įmonėje, atsakovui buvo patikimas įvairių projektų vykdymas, į pareigas įėjo tiesioginis bendravimas su įmonės klientais, darbų ir jų apimčių derinimas, darbuotojų koordinavimas ir pan. Esant geriems tarpusavio santykiams, ieškovės vadovo M. B. prašymu atsakovas net sutiko paskolinti pastarajam pinigų – 2016 m. balandžio 21 d. tarp jų buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, pagal kurią M. B. paskolino 10 000 Eur iki 2016 m. birželio 21 d. Kadangi M. B. paskolos sutartyje numatytu terminu ir ilgą laiką po to skolos negrąžino, į daugkartinius raginimus grąžinti skolą nereagavo, o skolą grąžino tik po atsakovo iniciatyva notaro jam siųsto 2017 m. lapkričio 16 d. raginimo įvykdyti prievolę, tarp atsakovo ir ieškovės vadovo M. B. kilo tam tikra įtampa, dirbti kartu, ypač esant pavaldumo santykiams, tapo sudėtinga, periodiškai kildavo nesutarimų tiek asmeniniais, tiek darbo klausimais, todėl negalėdamas toleruoti tokios įtemptos situacijos, nenorėdamas, kad asmeniniai nesutarimai su įmonės vadovu neigiamai atsilieptų darbo rezultatams, atsakovas 2017 m. spalio 19 d. nusprendė darbo santykius ieškovės įmonėje nutraukti. Prieš išeidamas iš darbo, atsakovas elektroniniu paštu informavo visus įmonės klientus, su kuriais tuo metu dirbo, apie su ieškove nutraukiamus darbo santykius, kad šie bendradarbiavimo ir veiklos klausimais toliau kontaktuotų su kitais ieškovės paskirtais atsakingais asmenimis. Paaiškino, kad atsakovas yra įgijęs aukštąjį techninį išsilavinimą (transporto inžinerija, gamybos vadyba), jo darbo patirtis buvo susijusi su statybų sektoriumi, todėl, būdamas bedarbiu, iš gero pažįstamo A. S. gavęs pasiūlymą prisijungti prie pastarojo steigiamos statybos veikla užsiimančios įmonės, 2017 m. lapkričio 10 d. sudarė UAB „Anva“, kurios veiklos tikslai ir rūšys – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba, steigimo sutartį ir 2017 m. lapkričio 13 d. įregistravo įmonę Juridinių asmenų registre. Dėl vieno iš įmonės steigėjų A. S. ilgamečių verslo ryšių ir kontaktų UAB „Anva“ aktyvią veiklą pradėjo iš karto po įsteigimo: jau pirmą veiklos mėnesį įmonė įdarbino 12 darbuotojų, ėmė bendradarbiauti ir užmezgė verslo ryšius dėl statybos rangos darbų vykdymo, palaipsniui nuosekliai veiklos mastai buvo plečiami, radosi užsakovų, verslo partnerių, daugėjo darbuotojų. 2017 metų lapkričio mėnesį į UAB „Anva“ savo iniciatyva kreipėsi Vokietijos įmonė LakmannGmbH&Co.KG. Ši Vokietijos įmonė nurodė ieškanti verslo parnerių Lietuvoje įvairiems statybos rangos darbams Vokietijoje atlikti. Su šia įmone, kaip ir su bet kuriuo kitu potencialiu verslo parneriu, vyko derybos dėl statybos rangos paslaugų teikimo, buvo derinamos pozicijos ir, pasiekus bendrą sutarimą, pasirašyta rangos sutartis. Nei V. P., nei UAB „Anva“ neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdami, kad ieškovė netektų savo kliento, juo labiau kad ieškovė šio kliento ir neprarado – jos ir LakmannGmbH&Co.KG sutartis galioja iki šiol. Tai, kad ieškovė iš šios įmonės užsakymų nebegauna, yra pačios ieškovės kaltė: ieškovės darbuotojai, atlikdami darbus, apgadino šalia objekto stovėjusius automobilius, o pati ieškovė vengė jos darbuotojų padarytos žalos atlyginimo, nebendradarbiavo, be to, nesusitvarkė dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybos rangos darbus Vokietijoje, paskyrė nekompetentingą projektų vadovą, nemokantį užsienio kalbų, neišmanantį statybos rangos darbų organizavimo specifikos, dėl to LakmannGmbH&Co.KG prarado pasitikėjimą ieškove ir Lietuvoje ėmė ieškoti naujų verslo parnerių. Atsakovas V. P. ieškovės įmonėje dirbo ir su daugiau klientų, tačiau ieškovė nenurodo, kad ir jie tariamai būtų „pervilioti“. Pažymėjo, kad klientai turi teisę pasirinkti asmenis, kurie jiems teiks paslaugas, tai šiuo atveju LakmannGmbH&Co.KG ir padarė. Ieškovė neįrodė, kad LakmannGmbH&Co.KG apsisprendimą lėmė kokie nors neteisėti atsakovo veiksmai.

Atsiliepimas

6. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovės kaip komercinė paslaptis nurodyta informacija apie jos klientą LakmannGmbH&Co.KG neatitinka įstatymo komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų: visa informacija apie šią Vokietijos bendrovę (pavadinimas, kontaktiniai duomenys, veiklos sritys ir pan.) yra viešai skelbiama jos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), šią bei kitą reikalingą informaciją galima gauti į įmonę kreipusis tinklalapyje nurodytais kontaktiniais adresais, todėl ši informacija nėra slapta ir atitinkamai neturi potencialios komercinės vertės. Tuo tarpu ieškovė neįrodė, jog atsakovei UAB „Anva“ buvo atskleisti ir atsakovė pasinaudojo kokia nors specifine informacija apie šią bendrovę, kuri nebūtų vieša, t. y. kad atsakovė būtų nustačiusi palankesnius mokėjimo už darbus terminus nei ieškovė, būtų taikiusi mažesnius darbų įkainius ir pan. Priešingai, ieškovės ir atsakovės UAB „Anva“ su šia Vokietijos įmone sudarytų sutarčių sąlygos skiriasi, nėra tapačios. Aplinkybė, kad atitinkami asmenys yra dirbę ieškovės įmonėje, o vėliau įsidarbino pas atsakovę UAB „Anva“, nereiškia, kad tuos darbuotojus atsakovė perviliojo. UAB „Anva“ darbuotojų (statybininkų, darbų vadovų, tinkuotojų ir kt.) ieškojo įvairiais būdais – tiek per Darbo biržą, tiek interneto skelbimų portaluose (https://www.skelbiu.lt) bei kitais būdais. Neneigia, kad kartu su kitais darbuotojais buvo įdarbinti ir keli buvę ieškovės darbuotojai, kurių dalis UAB „Anva“ jau nebedirba. Mano, kad yra natūralu, jog atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai neretai keičia darbą ir tokį jų sprendimą gali nulemti jų individualūs asmeniniai poreikiai (siekis gauti didesnį darbo užmokestį, geresnis psichologinis mikroklimatas, palankesnė motyvavimo ir skatinimo sistema, galimybė dirbti nuotolinį darbą, karjeros galimybės, darbo apimtys ir dar daugelis kitų). Nesutinka su ieškovės tvirtinimu, kad atsakovė UAB „Anva“ nepatyrė su įmonės dokumentacijos sukūrimu susijusių išlaidų, nes atsakovas ieškovės vidaus dokumentus nukopijavo ir perdavė atsakovei UAB „Anva“. Įmonė savo vidaus dokumentams rengti neprivalo pasitelkti trečiųjų asmenų ir dėl to patirti išlaidų. Tokiems dokumentams rengti gali būti ir yra panaudojami įmonės vadovo ir (arba) darbuotojų intelektiniai gebėjimai bei žinios. Be to, atsakovui V. P. dirbant ieškovės įmonėje, jam kaip darbuotojui buvo įteiktas vienas darbo sutarties egzempliorius, pastarasis nebuvo įsipareigojęs savo darbo sutarties sąlygų bei turinio neatskleisti kitiems asmenims, minėto darbo sutarties šablono autorinės teisės net nepriklauso ieškovei (tokių duomenų nepateikta), kaip ir laiko tabelių, todėl atsakovas turėjo teisę šiuos dokumentus naudoti kaip tinkamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

7.1. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas V. P. nebuvo sudarę nekonkuravimo susitarimo, todėl atsakovas nėra įsipareigojęs pasibaigus darbo sutarčiai nekonkuruoti su ieškove, t. y. nedirbti konkuruojančioje įmonėje, nesteigti savo konkuruojančios įmonės arba nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio (ieškovės) verslu.

7.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Darbo tvarkos taisyklių 22 punktas numato, kad ieškovės komercine paslaptimi laikoma informacija, be kita ko, susijusi su klientais (jų sąrašai, kainų struktūra ir pan.). Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad informacija apie ieškovės klientus bei kiti dokumentai buvo saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam darbuotojui (dirbančiam su šia programa) suteikiamu individualiu slaptažodžiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia techninė komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsauga yra pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Kadangi informaciją apie ieškovės klientus žinojo tik įmonės vadovas ir projektų vadovai, ji nebuvo prieinama tretiesiems asmenims, todėl pripažino, jog ji atitiko CK 1.116 straipsnyje komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Kadangi dėl einamų pareigų atsakovas disponavo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (apie klientus, jų poreikius, paslaugų kainas, sutarčių su ieškove sąlygas ir pan.), jis turėjo pareigą ne mažiau nei vienerius metus neatskleisti informacijos apie ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

7.3. Nurodė, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, aplinkybių visumos kontekste pripažįstamas pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Paneigti prezumpciją dėl klientų perėjimo, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmų, turi pareigą atsakovas. Tačiau teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad atsakovo atliktas konkuruojančios įmonės įsteigimas ir darbas joje, taip pat ir su klientu LakmannGmbH&Co.KG, savaime yra pakankamas įrodymas dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo. Nesant nekonkuravimo susitarimo, atsakovas turėjo laisvę ir galimybę rinktis veiklą ir darbą. Aplinkybę, kad buvo atskleista ir panaudota ieškovės komercinė paslaptis, turi įrodyti ieškovė. Teismo vertinimu, bylos duomenys paneigė ieškovės argumentus.

7.4. Pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, darbo funkcijoms atlikti naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu, kurį žinojo jo kuruoti ieškovės klientai, tarp jų ir LakmannGmbH&Co.KG. Įsteigęs įmonę UAB „Anva“, atsakovas šiai įmonei perdavė tą patį telefono numerį, kuris yra skelbiamas viešai prie įmonės kontaktų. Vokietijos bendrovė LakmannGmbH&Co.KG, ieškodama paslaugų teikėjo, kreipėsi pati savo iniciatyva nurodytu telefono numeriu. Byloje kaip liudytojas apklaustas LakmannGmbH&Co.KG atstovas patvirtino, kad jis po to, kai V. P. buvo išėjęs iš darbo pas ieškovę ir buvo paskirtas kitas ieškovės projektų vadovas, kurio kompetencija kėlė abejonių, pats skambino anksčiau paminėtu telefono numeriu V. P., kuriuo kaip kompetentingu specialistu pasitikėjo, norėdamas pasiteirauti, ar pastarasis nežino patikimų rangovų, ir sužinojo, kad jis yra įsteigęs savo įmonę UAB „Anva“. LakmannGmbH&Co.KG atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bendradarbiavimas su ieškove nebetenkino dėl keleto priežasčių, t. y. dėl to, kad ieškovė nesusitvarkė reikalingų dokumentų, dėl to už 2016 metus 2017 metų pabaigoje buvo priversti sumokėti 22 000 Eur PVM ir šios sumos ieškovė negrąžino, ieškovės darbuotojai apgadino du automobilius, ir su ieškove nebuvo sklandaus bendradarbiavimo dėl padarytos žalos atlyginimo, ieškovė 2017 metų pabaigoje ėmė atšaukinėti savo darbuotojus iš projektų, kadangi jų buvimas užsienyje artėjo prie 180 dienų per metus ribos, todėl ieškojo naujo paslaugų teikėjo. Pažymėtina, kad klientai veikia laisvos rinkos sąlygomis ir yra laisvi rinktis paslaugų teikėjus. Iš tokių LakmannGmbH&Co.KG atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad iš šio kliento ieškovė užsakymų nebegauna ne dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, o dėl pačios ieškovės bendradarbiavimo stokos ir vidaus problemų.

7.5. Pažymėjo, kad būtent ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimo, turi nurodyti, kokia konkrečiai informacija atskleista, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai, t. y. ieškovė privalo įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ieškovė nenurodė, nei kokios konkrečiai paslaptys atskleistos, nei kokiais veiksmais, nei kaip jomis pasinaudota, savo teiginiams dėl pasinaudojimo jos komercinę paslaptį sudarančia informacija pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, teismo vertinimu, ieškovės argumentai iš esmės grįsti tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai, pasinaudodami informacija apie LakmannGmbH&Co.KG, kurią atsakovas gavo darbo su ieškove metu, būtų teikę konkrečius siūlymus ieškovės klientui nutraukti bendradarbiavimą su ieškove ir pradėti dirbti su atsakove UAB „Anva“. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė UAB „Anva“ perėmė tą patį užsakymų priėmimo ir vykdymo modelį, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtino priešingas aplinkybes. Iš ieškovės pateiktų LakmannGmbH&Co.KG užsakymų matyti, kad nurodytas klientas turėdavo užtikrinti ieškovės darbuotojų, komandiruotų dirbti į objektus Vokietijoje, apgyvendinimą ir aprūpinimą darbo įrankiais. Tuo tarpu kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, UAB „Anva“ šiam klientui teikiamų paslaugų specifika skiriasi, t. y. pati UAB „Anva“, o ne klientas aprūpina komandiruotus darbuotojus būstu (nuomoja butus), darbo įrankiais, taikomas kitoks atliekamų darbų kokybės priežiūros modelis.

7.6. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma nepatvirtina ieškovės ieškinio pagrįstumo ir yra pakankama nesąžiningos konkurencijos prezumpcijai paneigti. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju kliento perėjimas nepatvirtina, jog tai įvyko dėl buvusio ieškovės darbuotojo neteisėtų veiksmų, atsakovai pateikė teismui pakankamai duomenų, paneigiančių teismų praktikos suformuotą prezumpciją dėl klientų perėjimo vertinimo, kaip patvirtinančio nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Pripažino, jog ieškovės kliento perėjimą pas atsakovę nulėmė ne jos buvusio darbuotojo nesąžiningi veiksmai, pasinaudojant ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, o kitos sprendimo 25 punkte nurodytos aplinkybės. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės klientą ir atskleidė ją atsakovei UAB „Anva“.

7.7. Nurodė, kad byloje buvo apklausti 4 liudytojai, kurie dirbo statybininkais pas ieškovę UAB „MB Partners Center“, o po to įsidarbino pas atsakovę UAB „Anva“. Nors kaip liudytojai apklausti J. S. bei L. K. ir tvirtino, kad 2017 m. spalio bei lapkričio mėnesiais buvo sulaukę atsakovo V. P. pasiūlymų pereiti dirbti į UAB „Anva“, tačiau tokie pasiūlymai nenulėmė jų apsisprendimo nutraukti darbo santykius su ieškove: šie asmenys parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. grįžę iš Vokietijos iki pat 2018 m. vasario mėn. laukė iš ieškovės nurodymų dėl darbo, ir tik ieškovės darbuotojui – projektų vadovui – nurodžius, kad darbo pagal jų specialybę (pastatų šiltintojai) pasiūlyti negali, apsisprendė palikti ieškovės įmonę (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min. 45 sek.–20 min. 20 sek., 28 min. 23 sek.–30 min. 11 sek., 34 min. 40 sek.–36 min. 10 sek., 40 min. 15 sek.–41 min. 30 sek.). Liudytojai B. O., G. B. taip pat nurodė, kad išėjo iš darbo pas ieškovę, nes 2 mėnesius prabuvo be darbo ir projektų vadovas B. O. jokio darbo nepasiūlė ir nurodė atvykti dėl atleidimo iš darbo, o G. B. pasiūlė vykti į Belgiją ir dirbti darbą ne pagal specialybę (yra tinkuotojas, o pasiūlė dirbti staliaus darbus), su tuo pastarasis nesutiko (2020 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 25 sek.–9 min., 41 min. 12 sek.–41 min. 30 sek.). Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovės darbuotojai su ja darbo santykius nutraukė ne dėl atsakovų bendrai ar dėl atsakovo atskirai atliktų aktyvių veiksmų – siūlymų nutraukti darbo sutartis su ieškove (ką atsakovai neigia), o dėl pačių darbuotojų apsisprendimo, kuris buvo nulemtas objektyvių priežasčių – ieškovės negalėjimo suteikti darbo. Negalėdami dirbti ir užsidirbti pas ieškovę, darbuotojai siekė užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus, ieškantis naujo darbo. Ieškovė neįrodė neteisėtų, nesąžiningų, Konkurencijos įstatymo nuostatoms prieštaraujančių veiksmų – darbuotojų viliojimo ir perviliojimo iš ieškovės, turint tikslą nesąžiningai konkuruoti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė net neįrodinėjo aplinkybės, jog ji patyrė žalą dėl to, kad paminėti darbuotojai nutraukė su ja darbo santykius ir perėjo dirbti pas atsakovę.

7.8. Teismas pripažinęs, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), sprendė, jog nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl civilinės atsakomybės taikymas savaime tampa negalimas.

7.9. Nurodė, kad į bylą ieškovė pateikė savo veikloje naudojamą darbo sutarties šabloną bei darbo laiko tabelius, kurie yra iš esmės tokie pat, kokius savo veikloje naudoja atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovui, kaip buvusiam ieškovės darbuotojui, buvo įteiktas vienas su juo sudarytos darbo sutarties egzempliorius (Darbo sutarties Nr. 062 16 punktas). Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad jos sąlygų bei turinio negalima kopijuoti, atskleisti kitiems asmenims. Tą patį pasisakė ir apie darbo laiko tabelius. Be to, pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai daro prielaidą, kad kadangi atsakovė savo veikloje naudoja tuos pačius darbo sutarčių ir darbo laiko tabelių šablonus, tai ir visi kiti atsakovės veiklos dokumentai bus analogiški ieškovės. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis. Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovės reikalavimą, į bylą pateikė su UAB „Saugardas“ 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytą sutartį, pagal kurią dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, atsakovei rengia ši įmonė, ir nurodė, kad kitiems įmonės veiklos dokumentams parengti yra panaudojami įmonės vadovo ir (arba) darbuotojų intelektiniai gebėjimai bei žinios. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė praturtėjo (nepagrįstai sutaupė) ieškovės sąskaita (CK 6.242 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „MB Partners Center“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės manymu, padarė klaidingas išvadas ir neteisingai nustatė tikrąsias ieškovo kliento L. G.&Co.KG (toliau – ir L.) perėjimo dirbti su atsakove UAB „Anva“ priežastis.

8.2. Nurodo, kad kliento L. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, privalėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog kliento įvardyti konfliktai – priežastys nutraukti bendradarbiavimą su ieškove (dėl nesumokėtų mokesčių, nepadengtos žalos dėl automobilių apgadinimo), įvyko jau po to, kai klientas pasirašė sutartį su atsakove dėl analogiškų statybos rangos darbų teikimo, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., ir atsakovė netgi pateikė pirmąją sąskaitą klientui apmokėti 2017 m. lapkričio 30 d. Kliento apsisprendimą sudaryti 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį su atsakove sąlygojo visai kitos priežastys, t. y. susitarimas su atsakove dėl tolesnio bendradarbiavimo, o ne kliento nurodyti konfliktai, įvykę vėliau, po šios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta būtų teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo ir kliento bendradarbiavimo nutrūkimo priežasčių nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis.

8.3. Nurodo, kad labiau tikėtina, jog klientas neskambino atsakovui V. P. savo iniciatyva ieškodamas naujo paslaugų teikėjo, o sudarė sutartį su atsakove gavęs pasiūlymą iš atsakovo V. P., pastarajam dar net nenutraukus darbo santykių su ieškove, t. y. 2017 metų spalio mėn.

8.4. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-354-838/2019 pagal ieškovės ieškinį klientui L. dėl netesybų priteisimo (ieškinio suma 140 000 Eur), dėl to, ieškovei ir klientei esant konfliktinėje (ginčo) situacijoje, kliento parodymai vertintini itin atidžiai, kadangi klientas yra suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi.

8.5. Pažymėjo, jog bylos duomenimis yra nepaneigti dviejų buvusių ieškovės darbuotojų L. K. ir J. S. liudijimai (duoti 2019-02-28 teismo posėdžio metu), kad pats klientas dar 2017 m. spalio–lapkričio mėnesiais teigė daugiau nebedirbsiantis su ieškove, o ketinantis dirbti su atsakovu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kliento perviliojimo veiksmus, pasinaudojant turima informacija apie ieškovės ir kliento bendradarbiavimo sąlygas, atsakovas V. P. atliko dar iki darbo sutarties su ieškove nutraukimo.

8.6. Nurodo, kad nepagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, remdamasis vien tik teismų praktikoje nustatyta prezumpcija, kadangi ieškovė negalėjo pateikti jokių tiesioginių įrodymų apie atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus, todėl ieškovė iš turimų netiesioginių įrodymų padarė, jos manymu, objektyviais duomenimis pagrįstas prielaidas. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti, perkėlė ieškovei praktiškai neįgyvendinamą įrodinėjimo naštą, t. y. iš esmės reikalavo tiesioginių atsakovų neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, kurių, akivaizdu, ieškovė pateikti negali. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės pateiktus netiesioginius įrodymus ir nepaneigė ieškovės padarytų prielaidų pagrįstumo.

8.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neteisingai įvertinus atsakovės galimybes konkuruoti, įgijus duomenis apie ieškovės klientui siūlytas sąlygas. Aplinkybė, jog UAB „Anva“, o ne klientas aprūpina komandiruotus darbuotojus būstu (nuomoja butus), darbo įrankiais, skirtingai, nei tai buvo daroma bendradarbiaujant su ieškove, tik patvirtina, kad atsakovė, žinodama apie šį ieškovės ir kliento bendradarbiavimo niuansą, įgijo galimybę konkuruoti su ieškove bei pasiūlyti klientui palankesnę sąlygą. Teismas šias aplinkybes įvertino atsakovų naudai, teigdamas, kad atsakovė taiko skirtingą užsakymų vykdymo modelį, tačiau, ieškovės įsitikinimu, ši aplinkybė, priešingai, tik pagrindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, kadangi nesąžininga konkurencija ir pasireiškia būtent tuo, kad subjektas, neteisėtai įgijęs kito subjekto komercinę paslaptį sudarančius duomenis, gali lengviau konkuruoti su šiuo subjektu, pasiūlydamas geresnes sąlygas ir pan.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. P. ir UAB „Anva“ prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad informacija apie ieškovės klientus bei kiti dokumentai buvo saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam darbuotojui (dirbančiam su šia programa) suteikiamu individualiu slaptažodžiu, todėl atitiko CK 1.116 str. komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus.

9.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės įmonėje nebuvo sudaryto komercinio paslapčių sąrašo, nebuvo patvirtintos komercinių paslapčių apsaugos taisyklės. Vieninteliai ieškovės nurodomi šaltiniai, kuriuose yra numatyta nuostatų, susijusių su komercinių paslapčių apsauga, yra atsakovo V. P. darbo sutartis bei įmonės darbo tvarkos taisyklės.

9.3. Nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovė tinkamai saugojo savo informaciją apie klientus, nes tokia informacija buvo saugoma duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam darbuotojui (dirbančiam su šia programa) suteikiamu individualiu slaptažodžiu. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės duomenų bazėje yra nurodoma laisvai viešose duomenų bazėse ar internete prieinama informacija apie klientą: pavadinimas, valstybė, įmonės kodas, adresas. Vien papildomas kontaktinio asmens ir banko sąskaitos numerio nurodymas ieškovės duomenų bazėje nelemia šios informacijos kaip itin vertingos, suteikiančios konkurencinį pranašumą ieškovei prieš kitus ūkio subjektus, juolab kad L. įmonės kontaktinius asmenis žinojo visi į šią įmonę dirbti siunčiami darbuotojai ir net laisvai su šiais kontaktiniais asmenimis komunikavo. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio ir neįvertino to, kad ieškovė nebuvo ėmusis jokių priemonių užtikrinti konfidencialiam savo darbuotojų ir klientų bendravimui – atsakovas darbo ieškovės įmonėje laikotarpiu naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu (kurį jo darbo laikotarpiu persirašė ieškovė sau, o išeinant iš darbo ieškovė V. P. davė sutikimą atsiimti numerį atgal ir juo naudotis), kuris buvo nurodomas atsakovo vizitinėse kortelėse, klientams siunčiamuose elektroniniuose laiškuose.

9.4. Nurodo, kad klientas L. atsisakė bendradarbiauti su ieškove dėl jos pačios kaltės, šio subjekto L. nematė, kaip savo verslo parnerio, o bendradarbiauti ieškojo kitų rangovų. Taigi, šiuo atveju ieškovė ir UAB „Anva“ nebuvo konkurentai konkretaus verslo partnerio L. atžvilgiu, kadangi L. ieškovės, kaip savo partnerės, atsisakė. Todėl UAB „Anva“ bendradarbiavimo su L. sąlygos šiuo atveju net neturi esminės reikšmės, kadangi tai nebuvo priemonė nesąžiningai konkuruoti su ieškove. O juo labiau tai nebuvo priežastis L. nutraukti bendradarbiavimą su ieškove, kaip klaidingai nurodoma apeliaciniame skunde.

9.5. Nors ieškovė teigia, jog L. sprendimą su UAB „Anva“ sudaryti 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį sąlygojo ne ieškovės ir L. konfliktai, o L. susitarimas su atsakovu V. P., tokios suinteresuoto asmens – ieškovės prielaidos visiškai nepagrįstos, nes ieškovė savarankiškam Vokietijos verslo subjektui L. mėgina diktuoti jo verslo planus (tarsi turėtų teisę už jį spręsti, su kuo ir kaip dirbti), primesti savo bendradarbiavimą, kurio L. sąmoningai atsisakė ir 2018 metais su ieškovės įmonė dirbti neketino.

9.6. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas A. L. paaiškinimus vertinti kritiškai, kadangi tariamai konfliktai su ieškove įvyko jau po to, kai L. pasirašė sutartį su UAB „Anva“, t. y. po 2017 m. lapkričio 20 d., yra visiškai nepagrįstas, nes rašytiniai byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės darbuotojai automobilius dažais aptaškė iki 2017 m. spalio mėnesio vidurio – jau 2017 m. spalio 17 d. buvo sudaryta vieno iš automobilio remonto darbų išlaidų sąmata, 2017 m. lapkričio 16 d. nukentėjusio asmens advokatas kreipėsi į L. dėl žalos atlyginimo.

9.7. Pažymi, kad būtent liudytojų L. K. ir J. S. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes pagrįstai galima manyti, jog paaiškinimus jie davė išimtinai paveikti pačios ieškovės. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, ieškovė su šiais asmenimis kontaktavo dar iki ieškinio teismui pateikimo – ji jau kartu su ieškiniu pateikė L. K. su UAB „Anva“ 2018 m. vasario 7 d. sudarytą darbo sutartį ir tabelius, su 2019 m. sausio 14 d. raštu ieškovė teismui pateikė tariamai L. K. ir J. S., o realiai pačios ieškovės atstovo surašytus 2018 m. birželio 26 d. visiškai analogiškus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad neva V. P. jiems siūlė pereiti dirbti į UAB „Anva“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti asmenys, 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai, neprisiminė, kad tokius paaiškinimus apskritai būtų rašę, J. S. nurodė, kad ieškovės vadovui M. B. tokio paaiškinimo nerašė, jis pats kompiuteriu net nemoka dirbti, L. K. nurodė, kad neprisimena, lyg ir paaiškinimą rašė ranka, M. B. paprašytas.

9.8. Nurodo, jog darbas, kuriam atsakovai ieškojo darbuotojų, buvo eilinis, niekuo neypatingas, reikalaujantis elementarių atitinkamo darbo įgūdžių ir patirties, todėl darbuotojų pasiūla tokiam darbui rinkoje yra visiškai pakankama ir V. P. nebuvo jokio reikalo ar būtinybės „vilioti“ ieškovės darbuotojus. V. P., įvairiais būdais ieškojusio darbuotojų, darbo pasiūlymas (net ne pasiūlymas, o tiesiog paklausimas, ar nenorėtų pas jį dirbti, kaip teismo posėdžio metu paaiškino L. K.), taip pat ir ieškovės darbuotojams, nesudaro kažkokių neteisėtų veiksmų, juolab kad L. K., J. S., G. B. net neperėjo dirbti į UAB „Anva“, o tai padarė tik dėl pačios ieškovės kaltės, šiai nesuteikiant darbo.

Šalies argumentai

9.9. Pažymi, kad nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių motyvų, dėl ko nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti UAB „Anva“ tariamai nepagrįstai sutaupytas lėšas, ieškovė nenurodė, todėl nėra galimybės atsakovams dėl to pasisakyti. Atsakovai mano, jog ši teismo sprendimo dalis (kaip ir jis visas) yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl komercinės paslapties atskleidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „MB Partners Center“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. gegužės 3 d., o pagrindinė bendrovės veikla – pramoninių projektų valdymas ir vykdymas, pramoninio alpinizmo, dažymo, smėliavimo, montavimo, izoliavimo, vėdinimo sistemų montavimo, valymo paslaugos (1 t., el. b. l. 14–16). 2015 m. liepos 3 d. ieškovė ir atsakovas V. P. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 062, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą projektų vadovo pareigoms užimti (1 t., el. b. l. 17–18). 2017 m. spalio 18 d. pasirašytas 3 priedas prie Darbo sutarties Nr. 062, kuriuo ieškovė nuo 2017 m. spalio 19 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (1 t., el. b. l. 87). Ieškovė ir Vokietijos bendrovė LakmannGmbH&Co.KG sudarė sutartį dėl paslaugų / rangos darbų teikimo (2016 m. gegužės 12 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. MBPC-16/05, pagal kurią ieškovė įsipareigojo užsakovo priemonėmis ir iš užsakovo medžiagų atlikti darbus ir suteikti paslaugas, nurodytus sutarties priede, o užsakovas įsipareigojo darbus priimti bei sumokėti už juos sutartyje bei jos priede nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais) (1 t., el. b. l. 25–29). Atsakovui V. P. su ieškove sudarytos darbo sutarties galiojimo metu kaip projektų vadovui buvo pavesta organizuoti ir kontroliuoti šio kliento pateiktų užsakymų vykdymą, vadovauti į šio kliento objektus siunčiamiems darbuotojams ir paskirstyti jiems darbus. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. spalio 1 d. buvo pasirašyti 24 priedai, pagal kuriuos ieškovė kliento LakmannGmbH&Co.KG užsakymu atliko darbų už 381 971,84 Eur (1 t., el. b. l. 32–71, 152–154). Nuo 2018 metų LakmannGmbH&Co.KG užsakymų ieškovei dėl darbų atlikimo nebeteikia.

14. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovas V. P. ir A. S. sudarė Steigimo sutartį, kuria įsteigė ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį – UAB „Anva“, abiem steigėjams priklauso po 50 procentų įmonės akcijų (1 t., el. b. l. 90–91). Atsakovė UAB „Anva“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d., pagrindinė ir vienintelė veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba, statybos baigimas ir apdaila, pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba (1 t., el. b. l. 88–89). 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovė UAB „Anva“ ir LakmannGmbH&Co.KG sudarė Pagrindinę sutartį, kuri numato, kad LakmannGmbH&Co.KG teiks atsakovei užsakymus dėl darbų atlikimo Vokietijoje, taip pat Liuksemburge ir Olandijoje (3 t., el. b. l. 29–32).

15. Ieškovė solidariai iš atsakovų V. P. ir UAB „Anva“ ieškiniu reikalavo priteisti 38 752 Eur nuostolių, iš atsakovo V. P. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 38 752 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės UAB „Anva“ priteisti 1 944,47 Eur nepagrįstai sutaupius ieškovės sąskaita, iš atsakovės UAB „Anva“ priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo 40 696,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė nesutikdama su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

16. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl to, kad jos buvęs darbuotojas atsakovas V. P. atskleidė atsakovei UAB „Anva“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientą LakmannGmbH&Co.KG ir bendradarbiavimo su šiuo klientu sąlygas, kurias jis sužinojo eidamas projektų vadovo pareigas, o atsakovė UAB „Anva“ neteisėtai šią informaciją įgijo, panaudojo ir perviliojusi ieškovės klientą L. gavo pajamų, o ieškovė suplanuotų pajamų iš šio kliento nebegavo.

17. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, nustatyta, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau sprendimo motyvuose nurodė, kad informacija apie ieškovės klientus bei kiti dokumentai buvo saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam darbuotojui (dirbančiam su šia programa) suteikiamu individualiu slaptažodžiu. Kadangi informaciją apie ieškovės klientus žinojo tik įmonės vadovas ir projektų vadovai, ji nebuvo prieinama tretiesiems asmenims, todėl teismas pripažino, kad tokia informacija atitiko CK 1.116 straipsnyje komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus.

18. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ieškovės kaip komercinė paslaptis įvardijama informacija neatitinka tokiai informacijai keliamų reikalavimų. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 d., iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komercinę paslaptį sudarančios informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės įmonėje nebuvo sudaryto komercinio paslapčių sąrašo, nebuvo patvirtintos jokios komercinių paslapčių apsaugos taisyklės. Nuostatos, susijusios su komercinių paslapčių apsauga, buvo numatytos tik atsakovo V. P. darbo sutartyje bei įmonės darbo tvarkos taisyklėse.

Žemesnės instancijos teismas

21. Ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 10.9 dalis numatė, kad „darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką žinių ir informacijos, kurią jis gavo dirbdamas pas Darbdavį, slaptumą. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su Darbdaviu, jo akcininkais, partneriais, vadovybe, klientais arba kitais asmenimis, susijusiais su darbdaviu, nepaisant to, ar tokia informacija įtakoja Darbdavį, ar ji buvo perduota jam arba Darbuotojui trečiosios šalies“. Ieškovės darbo tvarkos taisyklių 22 punktas numatė, kad darbuotojai turi saugoti įmonės ūkines komercines paslaptis ar kitą konfidencialią informaciją, susijusią su darbdaviu, su darbdaviu susijusiais asmenimis, darbuotojais, tiekėjais, klientais ar partneriais. Komercinėmis paslaptimis laikomi šie duomenys: 1) darbdavio veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ar paslaugomis ir veiklos planais; 2) informacija, susijusi su darbdavio veiklos operacijomis (pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, informacija, susijusi su susijusiais asmenimis, tiekėjų, klientų, partnerių sąrašai ir pan.); 3) bet kokia kita informacija, turinti darbdaviui komercinę vertę ir (ar) kurią darbdavys (jo organai) nurodo kaip konfidencialią šio punkto tikslais.

22. Iš V. P. darbo sutarties ir ieškovės Darbo tvarkos taisyklių matyti, kad atsakovas įsipareigojo neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su ieškovės klientais, klientų sąrašų. Tačiau jokie ieškovės vidaus aktai nedetalizuoja ir atsakovui nesudarė aiškaus ir nedviprasmiško suvokimo, kokią konkrečiai informaciją, susijusią su jos klientais, ieškovė laiko konfidencialia ir reikalauja neatskleisti tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

23. Pažymėtina, kad CK 1.116 straipsnio 2 dalis nurodo, jog komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kaip komercinė paslaptis nurodyta informacija apie jos klientą L. atitinka įstatymo komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, kadangi visa informacija apie šią Vokietijos bendrovę (pavadinimas, kontaktiniai duomenys, veiklos sritys ir pan.) yra viešai skelbiama jos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Išklausius pirmosios instancijos 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad kaip liudytojas apklaustas A. L. paaiškino, kad internete viešai yra skelbiami visi šios įmonės vykdomi projektai, statomi / remontuojami objektai, apie tai gali sužinoti bet kuris asmuo, apsilankęs įmonės tinklalapyje. Reikalingą informaciją taip pat galima gauti į įmonę kreipusis tinklalapyje nurodytais kontaktiniais adresais, todėl ši informacija nevertintina kaip slapta ar turinti potencialios komercinės vertės. Taip pat išklausius posėdžių garso įrašus nustatyta, kad informaciją apie L. vykdomus projektus, darbų įkainius, įmonės savininkų vadovų J. L. (J. L.) ir A. L. (A. L.) kontaktinius telefonus žinojo, ne tik projektų vadovas atsakovas V. P., bet ir paprasti ieškovės darbuotojai – statybininkai, kurie buvo siunčiami dirbti į L. objektus – 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdyje apklaustas buvęs darbuotojas L. K. patvirtino, kad jam už darbą buvo mokamas ne fiksuotas atlyginimas, o pagal atliktą darbą taikant tam tikrus įkainius, kad jis ne tik žinojo J. L. telefono numerį, bet jam ir skambino, prašydamas tiesiogiai įdarbinti (kadangi ieškovė buvo pareiškusi, kad darbo nebesuteiks). Tokius L. K. paaiškinimus to paties teismo posėdžio metu patvirtino ir A. L.. Taigi, ieškovė nesukonkretino ir neįrodė, jog atsakovei UAB „Anva“ buvo atskleista ir atsakovė pasinaudojo kokia nors specifine informacija apie klientą L., kuri nebūtų buvusi viešai žinoma. Be to, remiantis CK 1.116 straipsnio 2 dalimi informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, nėra laikoma komercine paslaptimi, kaip ir informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

25. Nors pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas konstatuodamas, kad ieškovės nurodoma informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, tačiau pagrįstai pažymėjo, jog ieškovė nenurodė, nei kokios konkrečiai paslaptys atskleistos, nei kokiais veiksmais, nei kaip jomis pasinaudota, savo teiginiams dėl pasinaudojimo jos komercinę paslaptį sudarančia informacija pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o ieškovės argumentai iš esmės grįsti tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas ir neteisingai nustatė tikrąsias ieškovės kliento L. perėjimo dirbti su atsakove UAB „Anva“ priežastis.

27. Išklausius 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad A. L. apie jo įmonės ir ieškovės bendradarbiavimo 2017 metų pabaigoje nutraukimą nuosekliai paaiškino, nurodydamas, kad su ieškove buvo sudaryta sutartis ir pagal ją buvo teikiami atskiri užsakymai konkretiems darbams. 2017 metų pabaigoje ieškovė pradėjo atšaukinėti darbuotojus iš objektų, kuriuose pagal L. užsakymus jie dirbo, dėl to darbai objektuose nebuvo baigti, buvo pažeisti darbų atlikimo terminai, L. buvo priversta objektams užbaigti ieškoti kitų rangovų. Tuo metu ieškovės įmonėje dirbęs naujas projektų vadovas nekalbėjo nei rusų, nei vokiečių kalba, todėl su juo komunikuoti, spręsti situaciją nebuvo įmanoma. Be to, minėtu laiku su ieškove kilo konfliktas dėl to, kad vienam objekte 2017 rudenį ieškovės darbuotojai, dažydami fasadus, dažais aptaškė du automobilius ir dėl to L. turėjo nuostolių, nes už vieno automobilio remontą sumokėjo 1 000 Eur, o ieškovė šio nuostolio L. neatlygino. Dar daugiau – kito automobilio savininkas iš L. reikalavo atlyginti apie 6 000 Eur žalos, o L. kreipusis į ieškovę, kad sureguliuotų šios žalos atlyginimą, ieškovė jokių veiksmų tam nesiėmė, nesikreipė, kad draudimo bendrovė žalą nukentėjusiajam atlygintų. A. L. taip pat paaiškino, kad 2017 metais už 2016 metus Vokietijos mokesčių inspekcijai už ieškovę sumokėjo 22 000 Eur mokesčių, o ieškovė šios sumos L. negrąžino, į prašymus tai padaryti nereagavo. A. L. nurodė, jog būtent minėtos priežastys turėjo įtakos sprendimui nutraukti bendradarbiavimą su ieškove, nebeteikti jai užsakymų.

28. Šias A. L. nurodytas bendradarbiavimo su ieškove nutraukimo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2017 m. spalio 17 d. dažais aptaškyto automobilio remonto darbų išlaidų sąmata, kurios suma 6 136,46 Eur, 2017 m. lapkričio 16 d. nuketėjusio asmens advokato L. pareikštas reikalavimas atlyginti minėtą žalą, 2017 m. lapkričio 22 d. L. atsakymas advokatui, jog žalą padarė UAB „MB Partners Center“, 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 14 d. advokato pakartotiniai raginimai atlyginti žalą, 2017 m. gruodžio 21 d. L. pakartotinis kreipimasis į ieškovę dėl žalos atlyginimo klausimo sprendimo nurodant, kad yra sulaikomi mokėjimai ieškovei. Tokias A. L. nurodytas aplinkybes to paties teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės vadovas M. B.. Jis nurodė, jog 2017 m. pabaigoje keliems darbuotojams buvo suėjęs 183 dienų buvimo Vokietijoje terminas, naujas projektų vadovas to nesukontroliavo, todėl, siekdama išvengti nuobaudos, ieškovė iki šv. Kalėdų darbuotojus atšaukė iš darbo ir liepė grįžti į Lietuvą. Dėl aptaškytų automobilių ieškovės vadovas paaiškino, kad L. neužtikrino saugos, neaptvėrė teritorijos, o tai patvirtina, kad tarp ieškovės ir L. dėl automobilių sugadinimo buvo kilę nesutarimų.

29. Taigi paminėtos neigiamos ieškovės ir kliento L. bendradarbiavimo faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog klientas L. būtų siekęs ir toliau ateityje bendradarbiauti su ieškove. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie susitarimus ir ketinimus 2018 m. vykdyti L. projektus ir iš jų numatytas gauti pajamas. 2017 metų pabaigoje kilus konfliktų ir ieškovei atsisakant bendradarbiauti dėl jos darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, sumokėtų mokesčių grąžinimo, nelikus pasitikėjimo ieškovės, kaip verslo subjekto, sugebėjimu prisiimti atsakomybę už savo ar darbuotojų veiksmų pasekmes, kilus pagrįstų abejonių dėl jos sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo ateityje, dėl tinkamo užsakymų atlikimo, klientas L. nusprendė nebeteikti užsakymų 2018 metams.

30. 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdyje A. L. paaiškino, kad, nelikus galimybės bendradarbiauti su ieškove, ieškojo kito rangovo. Kadangi pažinojo atsakovą V. P. ir turėjo jo telefono numerį, paskambinęs jam paklausė, ar gali rekomenduoti Lietuvoje kokią nors įmonę. V. P. jį informavo, jog pats įkūrė statybų įmonę, ir pasiūlė bendradarbiauti. Atsižvelgiant į liudytojo A. L. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat byloje nustatytą aplinkybę, jog atsakovas V. P. išėjęs iš darbo ieškovės įmonėje, ieškovei sutinkant, išsaugojo joje naudotą telefono numerį ir šiuo žinomu numeriu A. L., kilus konfliktų su ieškove, paskambino V. P. pasiteirauti apie kito rangovo paiešką, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad V. P. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių klientas L. būtų nutraukęs bendradarbiavimą su ieškove. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai atliko aktyvius veiksmus siekdami pervilioti ieškovės klientą ar atsakovas V. P. būtų atskleidęs ieškovės komercinę paslaptį UAB „Anva“, kuria pastaroji būtų pasinaudojusi. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kliento L. apsisprendimui pradėti bendradarbiauti su atsakove UAB „Anva“ padarė įtaką ne kokie nors neteisėti atsakovų veiksmai, o pačios ieškovės netinkamas elgesys kliento L. atžvilgiu, o tai pagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų veiksmuose nebuvimą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ir atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė tikrąsias ieškovės kliento L. perėjimo dirbti su atsakove UAB „Anva“ priežastis.

31. Apeliantė taip pat nurodo, kad kliento L. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, privalėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog kliento įvardyti konfliktai -– priežastys nutraukti bendradarbiavimą su ieškove (dėl nesumokėtų mokesčių, nepadengtos žalos dėl automobilių apgadinimo), įvyko jau po to, kai klientas pasirašė sutartį su atsakove dėl analogiškų statybos rangos darbų teikimo, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., ir atsakovė netgi pateikė pirmąją sąskaitą klientui apmokėti 2017 m. lapkričio 30 d. Kliento apsisprendimą sudaryti 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį su atsakove sąlygojo visai kitos priežastys, t. y. susitarimas su atsakove dėl tolesnio bendradarbiavimo, o ne kliento nurodyti konfliktai, įvykę vėliau, po šios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta būtų teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo ir kliento bendradarbiavimo nutrūkimo priežasčių nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis.

32. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams, kadangi rašytiniai byloje pateikti įrodymai (nukentėjusio asmens advokato ir L. susirašinėjimas) patvirtina, jog ieškovės darbuotojai automobilius dažais aptaškė iki 2017 m. spalio mėnesio vidurio, kadangi jau 2017 m. spalio 17 d. buvo sudaryta vieno iš automobilio remonto darbų išlaidų sąmata, 2017 m. lapkričio 16 d. nukentėjusio asmens advokatas kreipėsi į L. dėl žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad žalos atlyginimo klausimą su ieškove aptarinėjo telefonu, prašė atlyginti žalą, tačiau ieškovė tai padaryti vengė, vėliau L. ieškovę atlyginti žalą ragino elektroniniu paštu. Taigi darytina išvada, jog A. L. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, sutampa su rašytiniais bylos įrodymais, todėl nėra pagrindo juos vertinti kritiškai, kaip to reikalauja apeliantė, bet, priešingai, jie yra vertintini kaip patikimi ir atitinkantys objektyvią tikrovę.

33. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-354-838/2019 pagal ieškovės ieškinį klientui L. dėl netesybų priteisimo (ieškinio suma 140 000 Eur), dėl to, ieškovei ir klientei esant konfliktinėje (ginčo) situacijoje, kliento parodymai vertintini itin atidžiai, kadangi klientas yra suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi.

34. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi apeliantė nenurodė, kokios konkrečiai šioje byloje nustatinėjamos aplinkybės gali turėti įtakos kitoje apeliantės minėtoje byloje, apie kokias konkrečiai aplinkybes ir kokius, anot ieškovės, neteisingus paaiškinimus ir kodėl yra suinteresuotas duoti A. L. šioje byloje. Jokių konkrečių, aiškių, pagrįstų aplinkybių ir argumentų, kad A. L. galėjo duoti neteisingus paaiškinimus, apeliantė skunde nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo A. L. byloje duotus paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus.

35. Apeliantė pažymėjo, jog bylos duomenimis liko nepaneigti dviejų buvusių ieškovės darbuotojų L. K. ir J. S. liudijimai (duoti 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu), kad pats klientas dar 2017 m. spalio–lapkričio mėnesiais teigė daugiau nebedirbsiantis su ieškove, o ketinantis dirbti su atsakovu, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kliento perviliojimo veiksmus, pasinaudodamas turima informacija apie ieškovės ir kliento bendradarbiavimo sąlygas, atsakovas V. P. atliko dar iki darbo sutarties su ieškove nutraukimo.

36. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems apeliantės argumentams, kadangi ieškovė iš esmės neteisingai interpretuoja L. K. ir J. S. įsidarbinimo UAB „Anva“ aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. ir J. S. UAB „Anva“ įsidarbino tik 2018 m. vasario mėnesį, nors UAB „Anva“ buvo įkurta dar 2017 m. lapkričio mėnesį. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių minėti asmenys darbo santykius su ieškove nutraukė ir įsidarbino UAB „Anva“. Išklausius 2019 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad L. K. nurodė, jog 2018 m. vasario mėnesį jam ieškovės projektų vadovas A. V. pasakė, kad darbo nėra, tai reiškė, jog nebus gaunama pajamų. Pažymėjo, kad jei 2018 m. vasario mėnesį ieškovė būtų davusi jam darbo, jis ir toliau būtų dirbęs šioje bendrovėje. To paties teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. L. patvirtino, kad L. K., ieškodamas darbo, skambino jo broliui J. L. ir klausė, ar pas juos yra darbo, bet jam buvo atsakyta, kad L. žmonių neįdarbina. Tai, jog ieškovė 2018 metų pradžioje savo darbuotojams nesuteikė darbo, išklausius 2020 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašą, patvirtino ir liudytojai B. O. ir G. B.. B. O. paaiškino, kad dirbdamas ieškovės įmonėje nuo 2017 m. gruodžio mėnesio buvo nemokamose atostogose, ieškovė darbo nedavė, žadėjo, kad siųs į Belgiją, tačiau galiausiai 2018 m. vasario mėnesį pranešė, kad darbo nebus, dėl to jis buvo priverstas iš darbo ieškovės įmonėje išeiti. Liudytojas G. B. paaiškino analogiškai, papildomai nurodydamas, kad ieškovės projektų vadovas siūlė važiuoti dirbti į Belgiją, tačiau visai kitos kvalifikacijos darbą, todėl jis atsisakė, buvo priverstas ieškoti darbo kitur. Taigi, visi kaip liudytojai apklausti buvę ieškovės darbuotojai nurodė, jog būtent tai, kad ieškovė nesuteikė jiems darbo, lėmė sprendimą iš darbo ieškovės įmonėje išeiti, L. K., J. S. ir G. B. įsidarbino UAB „Anva“, B. O. įsidarbino UAB „Viremidos statyba“.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui, nurodė, kad vien darbuotojų įsidarbinimas kitoje įmonėje neleidžia pripažinti esant nesąžiningą konkurenciją – būtina vertinti visas aplinkybes kompleksiškai, t. y. pasiūlymo pereiti dirbti į kitą įmonę faktą ir jo konkretumą bei intensyvumą, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje ir kt.

38. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė neteisėtų, nesąžiningų, Konkurencijos įstatymo nuostatoms prieštaraujančių veiksmų – darbuotojų viliojimo ir perviliojimo iš ieškovės, turint tikslą nesąžiningai konkuruoti. Ieškovės darbuotojai su ja darbo santykius nutraukė ne dėl atsakovų bendrai ar dėl atsakovo V. P. atskirai atliktų aktyvių veiksmų – siūlymų nutraukti darbo sutartis su ieškove (tai atsakovai neigia), o dėl pačių darbuotojų apsisprendimo, kuris buvo nulemtas objektyvių priežasčių – ieškovės negalėjimo suteikti darbo. Negalėdami dirbti ir užsidirbti pas ieškovę, darbuotojai siekė užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus, ieškodamiesi naujo darbo.

39. Apeliantė nurodo, kad nepagrista pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, padaryta remiantis vien tik teismų praktikoje nustatyta prezumpcija, kadangi ieškovė negalėjo pateikti jokių tiesioginių įrodymų apie atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus, todėl ieškovė iš turimų netiesioginių įrodymų padarė, jos manymu, objektyviais duomenimis pagrįstas prielaidas. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti, perkėlė ieškovei praktiškai neįgyvendinamą įrodinėjimo naštą, t. y. iš esmės reikalavo tiesioginių atsakovų neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, kurių, akivaizdu, ieškovė pateikti negali. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės pateiktus netiesioginius įrodymus ir nepaneigė ieškovės padarytų prielaidų pagrįstumo.

40. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti ieškovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas), nenaudai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo ieškinį grindė vien deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, todėl neįrodė atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prielaidos negali būti vertinamos kaip pagrįstos, kadangi yra paneigtos atsakovų byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 835,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl apeliacinio skundo, paduoto dėl 2020 m. kovo 26 d. sprendimo, pagrįstumo, todėl iš apeliantės valstybei priteistinas 835,00 Eur žyminis mokestis.

45. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners Center“ valstybei 835,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAlbina Pupeikienė