Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 11 val. bendradarbė D. M. pasakė, kad ją, dėl atleidimo iš darbo, kviečiasi direktoriaus pavaduotoja I. F.. D. M. sugrįžus iš direktoriaus pavaduotojos, ji pasakė, kad pokalbiui su I. F. ji šaukiasi ir jį.

Ieškovui nuėjus pas direktorės pavaduotoją, ši savo kabinete už uždarų durų išsipasakojo apie neregėtas įmonėje slegiančias atsiradusias dideles problemas dėl staiga išaugusių energijos kainų ir kitas susijusias nuoskaudas, kas galiausiai - apie visišką visos virtuvės padalinio (džemų, padažų, sulčių) gamybos nutraukimą/uždarymą, virtuvės padalinio darbuotojų atleidimą dėl besitęsiančių šios veiklos finansinių sunkumų. O taip pat buvo pasakojama ir apie produkcijos realizavimo bėdas bei apie pinigų skolinimąsi atlyginimams išmokėjimo problemas.

Toliau buvo užsiminta, jei galbūt pagerėjus situacijai ir apie galimybę vėl įsidarbinti, tačiau tik laikinam sezoniniam darbui apie 2-3 mėn., tačiau tik jeigu būtų kitą mėnesį apie rugsėjį arba kitais laikotarpiais pradėtas prie koncentruotų obuolių sulčių gamybos sezoninis darbas bei su tuo, kad ir toliau galės, jeigu norės dirbti technologinių įrenginių operatoriumi, bet tik sudarant, kaip suprantama jau naują neterminuotą darbo sutartį.

Pavaduotoja baigdama pokalbį, aiškiai pabrėždama - taip pat informavo, jog labai gerai suvokčiau nepavydėtiną įmonės (darbdavio) padėtį bei su šiuo ryšium susijusiais įvykiais, davė suprasti reikalavimą su atitinkamai savaip išreikštu spaudimu, jog per šias likusias 3 (tris) darbo dienas, gražiai ir neva nesipykdami - be piktumų pats išeitų iš darbo, o tuo pačiu, kad būtinai per šias likusias darbo dienas nueitų pas įmonės vyr. buhalterę R. M. parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuri apie tai viską žino. Suprantamai, kad tai sąmoningai labai gudrus įmonės toks sprendimo būdas, norint išvengti papildomų lėšų išmokant darbuotojams išeitines.

Su tokiu direktoriaus pavaduotojos pasiūlymu nesutiko.

Jam nuėjus į buhalteriją, buhalterė - kasininkė I. M. jam padavė prieš savaitę laiko atleisto darbuotojo (darbuotojo nei vardo, nei pavardės neatsimena) prašymą ir liepė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal jos pateiktą pavyzdį. Tikėdamas, kad jam bus išmokėta išeitinė išmoka, prašymą surašė pagal pateiktą pavyzdį ir jį paliko I. M.. Atleidimo iš darbo datą - 2022 m. rugpjūčio 11 d., nurodė įrašyti buhalterė - kasininkė I. M., nors, kaip vėliau sužinojo, neterminuota darbo sutartis, ar terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK ar Darbo kodeksas) 55 straipsnio 1 dalis), bei darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, o vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu (DK 55 straipsnio 2 dalis).

Kaip vėliau paaiškėjo, buvo atleistas tą pačią dieną kai pateikė prašymą, t.y. 2022 m. rugpjūčio 11 d.1. Su įsakymu atleisti iš darbo supažindintas nebuvo.

Apie išėjimą iš darbo jis niekada rimtai nesvarstė, nes šis darbas buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Jokių nuobaudų iš darbdavio nėra gavęs.

Tik vėliau suprato, kad buvo darbdavio apgautas (jam nebuvo pravesta žadėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija).

Kadangi buvau atleistas tą pačią dieną, kai pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo, todėl negalėjo pasinaudoti Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalimi („Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos“). Todėl pasinaudodamas savo teise apginti savo teises dėl neteisėto atleidimo, jis su prašymu, dėl išeitinės išmokos priteisimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija, darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18022/2022, 2022 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo Ieškovo prašymą atmetė.

Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Vadovaujantis DK 55 straipsnio 3 dalimi, darbuotojas, pateikdamas pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, pabaigia darbo santykius pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Pagal DK įtvirtintą reglamentavimą, nedraudžiama darbdaviui atsisakyti DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino ir sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį nepraėjus nurodytam terminui. Aptariamas įspėjimo terminas nustatytas darbdavio naudai tam, kad pastarasis galėtų per įspėjimo terminą rasti kitą darbuotoją ar kitomis priemonėmis užtikrinti veiklos (darbo) tęstinumą darbuotojui pareiškus norą išeiti iš darbo be svarbių priežasčių. Nutraukiant darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo rašytinis pareiškimas.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę šiuo atveju turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 174/2013). (e. b .l. 1-4, garso įrašas 2023 m. birželio 20 d. 09:42:00 – 2023 m. birželio 20 d. 10:26:56).

Atsakovė UAB „Vaiskona“ teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei atsakovo atstovas direktorius R. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Ieškovas ieškinyje iš esmės nurodo, kad jo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme atleisti iš darbo nebuvo išreikšta tikroji jo valia, teigia, kad Ieškovas buvo Atsakovo apgautas - jam nebuvo pravesta žadėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija. Atsakovas su tokiais teiginiais nesutinka visiškai.

Atsakovas paaiškina, jog Ieškovas nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. pagal darbo sutartį Nr. 744 dirbo pas Atsakovą technologinių įrenginių operatoriaus pareigose.

Ieškovas iš anksto nieko nesakęs ir neinformavęs įteikė Atsakovui 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, kuriuo prašė „atleisti mane iš darbo nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d.“ .

Atsakovas šį prašymą patenkino, tą pačią dieną prašyme padarė įrašą „paruošti įsakymą“, tą pačią dieną priėmė įsakymą „Dėl T. Z. atleidimo iš darbo“ Nr. ATL-22/8, kuriuo Ieškovą atleido iš pareigų nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d., pavedė vyr. buhalterei išmokėti Ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį.

Ieškovas ir Atsakovo direktorius 2016 m. spalio 12 d. darbo sutarties Nr. 744 dalyje „Darbo sutartis nutraukta“ pasirašė įrašą apie atleidimą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovas po prašymo atleisti iš darbo pateikimo, įrašo apie atleidimą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu darbo sutarties antrame lape pasirašymo, nepateikė Atsakovui ir/ar kompetentingai institucijai pretenzijų ar skundų dėl tariamo neteisėto atleidimo iš darbo, kad prašyme nebuvo išreikšta tikroji jo valia.

Atsakovo įsitikinimu, Ieškovas nedelsiant po darbo sutarties nutraukimo nesikreipė nei į darbdavį, nei į kompetentingą instituciją, nes prašymas atitiko tikrąją jo valią. Tikėtina, kad vėliau Ieškovui tapo žinoma, kad jis iš valstybės gaus sąlyginai nedidelę išmoką, todėl nusprendė ginčyti darbo sutarties nutraukimą ir prašyti atlyginti jam tariamai pažadėtą kompensaciją, kuri yra nepagrįsta. Pažymėtina, jog Ieškovas neprašo jo grąžinti į darbą, o tai patvirtina, kad Ieškovo tikslas yra gauti papildomas išmokas (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką iš Atsakovo ir ilgalaikio darbo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos).

DK 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovo prašyme atleisti iš darbo buvo išreikšta tikroji jo valia. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų. kad 2022 m, rugpjūčio 11 d. prašymas atleisti iš darbo neatitiko tikrosios jo valios.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę šiuo atveju turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005).

Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, jog faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3- 174/2013).

Teismų praktikoje aiškinama, kad nutraukiant darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, lemiama vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo rašytinis pareiškimas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1515-796/2018).

Teismų praktikoje aiškinama, jog bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai veiksmai, esant pareiškimui apie įrodymo suklastojimą, nustatyti CPK 184 straipsnyje. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, jog Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 20 d. sprendime nurodyta, kad Atsakovo vadovas (direktorius) dalyvavo bylos nagrinėjime ir pateikė išsamius paaiškinimus. Nurodė, jog Ieškovas buvo atleistas iš darbo jo paties rašytiniu prašymu. Ieškovas nieko nesakęs ir neinformavęs parašė prašymą savo noru išeiti iš darbo ir šis Ieškovo prašymas buvo patenkintas. Nurodė, kad Ieškovas nieko nekalbėjo, nieko neminėjo, kad jam kažkas negerai, ar netekina kažkokios darbo sąlygos ir pan., neatėjo pas direktorių, nei užkalbino prieš darbą, po darbo ar darbo metu. Paaiškino, jog aplinkybės, kurias mini Ieškovas, kad jam duotos buvo trys dienos išeiti iš darbo, kad jį visaip engs, konfliktuos ir visa kita, yra numanomos aplinkybės ir visiškai neatitinka realybės. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Ieškovas buvo informuotas apie situaciją, kad stipriai išaugo visos energetikos bei žaliavų kainos, situacija įmonėje, jam tik žodžiu buvo užsiminta apie darbą pamainomis, einant tas pačias pareigas, tačiau tokio pokalbio apie situaciją šalyje ir įmonėje negalima vertinti kaip spaudimo Ieškovui išeiti iš darbo.

Akcentuotina, kad Atsakovas buvo suinteresuotas, jog Ieškovas dirbtų. Ieškovo Išėjimas iš darbo tik sukėlė papildomų problemų Atsakovui, nes tik Ieškovui išėjus iš darbo, Atsakovas ieškojo kito darbuotojo buvusioms Ieškovo pareigoms užimti, kad nesustotų įmonės darbai ir nenukentėtų užsakymai. Kitas darbuotojas užimti buvusias Ieškovo pareigas buvo įdarbintas tik 2022 m. rugsėjo 1 d., taip pat teko jį apmokinti, o dėl šių priežasčių dvi savaites vėlavo užsakymai įmonėms dėl darbuotojų stokos.

Pažymėtina, kad atleidus Ieškovą iš užimamų pareigų, Atsakovas skubiai paskelbė 2022 m. rugpjūčio 21 d. darbo skelbimą dėl technologinės linijos operatoriaus darbo.

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė Atsakovui 2022 m. rugpjūčio 23 d. pasiūlymą įsidarbinti Nr. RK39-2022-1848, kuriuo siūlė įdarbinti darbo ieškantį asmenį A. K. technologinės linijos operatoriaus pareigose.

Tarp Atsakovo ir A. K. buvo sudaryta terminuota 2022 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis Nr. 951, kuria A. K. buvo įdarbintas Atsakovo gamybos padalinyje, ūkio dalies pagalbinio darbuotojo pareigose. Vėlesniais pakeitimais darbo sutartis pakeista: A. K. pareigos pakeistos į technologinių įrenginių operatoriaus ir darbo sutartis pakeista į neterminuotą.

Iš bylos medžiagoje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad Ieškovo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašyme atleisti iš darbo buvo išreikšta tikroji Ieškovo valia. Todėl Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jam buvo nesumokėta tariamai žadėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija (išmoka).

DK 55 straipsnyje numatyta tvarka nutraukiant darbo sutartį išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių sudaryta 2016 m. spalio 12 d. darbo sutartis Nr. 744 buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, Ieškovas neįrodė, jog Atsakovas žadėjo sumokėti jam dviejų mėnesių išeitinę išmoką, todėl Ieškovo teiginiai yra atmetami.

Akcentuotina, jog Ieškovas neprašo jo grąžinti į darbą, o ieškiniu prašo tik priteisti papildomas išmokas. Tokia pozicija yra ne tik nepagrįsta ir neįrodyta, tačiau ir nesąžininga, nes ieškinys yra pareikštas išimtinai siekiant įgyti papildomas išmokas (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką iš Atsakovo ir ilgalaikio darbo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos), kurios Ieškovui nepriklauso.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad „Atsakovo atstovui nurodžius man į prašymą įrašyti mano atleidimo datą 2022 m. rugpjūčio 11 d., jis elgėsi sąmoningai tikėdamas, kad aš negalėčiau pateikti prašymo dėl jo atšaukimo. <...> Kadangi buvau atleistas tą pačią dieną, kai pateikiau darbdaviui prašymą atleisti iš darbo, todėl negalėjau pasinaudoti Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalimi“ (žr. ieškinio 2 lapą).

Ieškovas pats savo ranka surašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nurodė, kad atleisti jį iš darbo prašo nuo konkrečios dienos - 2022 m. rugpjūčio 11 d.

Atsakovas patenkino šį prašymą, tą pačią dieną padarė įrašą „paruošti įsakymą“, tą pačią dieną priėmė įsakymą „Dėl T. Z. atleidimo iš darbo“ Nr. ATL-22/8, kuriuo Ieškovą atleido iš pareigų nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d..

Abi šalys įrašą apie atleidimą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu padarė bei pasirašė ir 2016 m. spalio 12 d. darbo sutarties Nr. 744 dalyje „Darbo sutartis nutraukta“.

Pažymėtina, kad Ieškovas neįrodė aplinkybių, neva Atsakovo atstovas jam nurodė į prašymą įrašyti konkrečią atleidimo dieną (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas teigia, jog dėl to, kad buvo atleistas tą pačią dieną, kai pateikė prašymą atleisti iš darbo, jis negalėjo atšaukti prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau Ieškovas per nurodomą terminą nepareiškė jokios rašytinės pretenzijos Atsakovui ir/ar kompetentingai institucijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nors tokią teisę turėjo. Todėl akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma ieškinyje, Ieškovo prašyme atleisti iš darbo buvo išreikšta tikroji jo valia.

Nepaisant to, pagal nuoseklią teismų praktiką, nurodoma situacija, kai dėl nurodomų aplinkybių darbuotojas negali pasinaudoti DK 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį, negali būti vertinama kaip darbuotojo teisių pažeidimas.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, yra konstatavęs, jog darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik su darbdavio sutikimu. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teise patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29772007).

Ieškinyje teigiama, kad „savo prašyme nenurodžiau kokiu pagrindu mane atleisti iš darbo. Nurodžiau tik atleidimo datą“. Vis dėlto tai nėra teisiškai reikšminga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį e3K-3-243-248/2020, kuri cituojama žemiau), o iš prašymo turinio buvo aišku, jog Ieškovas prašo jį atleisti jo iniciatyva - jam prašant (DK 55 straipsnis

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis. Jame, be kita ko, nustatyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). (e. b .l. 32-39, garso įrašas 2023-06-20 10:27:20 – 2023 m. birželio 20 d. 10:43:41).

Liudytoja I. F. teismo posėdžio metu parodė, kad Ieškovui išėjus iš darbo, jai teko ieškoti naujo darbuotojo. Nurodė, kad bendraudama su ieškovu spaudimo jam jokio nedarė. Ji tik informavo Ieškovą, kaip darbuotoją dirbantį technologinių įrenginių operatoriumi, kad uždaromas vienas padalinys ir jis eis tose pačiose pareigose dirbti kitą darbą, tomis pačiomis sąlygomis – technologinių įrenginių operatoriumi tik kitame ceche. Tokie pokalbiai, kaip su ieškovu vyko ir su kitais darbuotojais. Žmonės išsigando, kad gali netekti darbo ir visi buvo informuoti, kad visi bus iš vieno padalinio perkelti į kitą. Kalbos apie atleidimą iš darbo nebuvo. Buvo aiškinama, kodėl yra uždaromas vienas cechas, bet ji garantavo, kad bus suteiktas darbas sulčių ceche. Pokalbių reikėjo dėl spaudoje pasirodžiusių publikacijų apie cecho uždarymą. Ji aiškino, kodėl tenka uždaryti padažų cechą, nes šis padalinys buvo nepelningas. Bet tuo metu įmonė kaip tik plėtėsi, buvo įrenginėjamas kitas padalinys. Ieškovo išėjimas iš darbo nebuvo labai netikėtas, nes jis ne kartą buvo sakęs, kad viską mes. Įmonėje dirbo ir sezoniniai darbuotojai, kada prisidėdavo sezonas pasakyti negali, nes kiekvienais metais tai priklausė nuo obuolių derliaus. Dažniausiai prasidėdavo liepos mėnesį ir baigdavosi gruodžio mėnesį. Dirbti sezoninį darbą Ieškovui ji nesiūlė. Terminuotos darbo sutarties sudaryti Ieškovui ji nesiūlė. Tą dieną, kai kalbėjo su Ieškovu buvo kalbama ir su kitais darbuotojais. Ieškovui nueiti į buhalteriją ir parašyti prašymą išeiti iš darbo nebuvo liepta. Kertu su ieškovu iš darbo išėjo ir D. M.. Ji taip pat iš darbo išėjo savo noru. Pačio Ieškovo prašymo atleisti iš darbo surašymo aplinkybės jai nėra žinomos. (garso įrašas 2023 m. birželio 20 d. 10:44:45 – 2023 m. birželio 20 d. 11:04:07).

Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji priėmė iš Ieškovo prašymą išeiti iš darbo. Jis atėjo įpykęs ir paprašė lapo. Ji jam padavė popieriaus lapą. Prašymą jis rašė savo ranka. Ji jam teksto nediktavo. Prašymą jis paliko buhalterijoje. Ji Ieškovui nieko neliepė rašyti. Datos, nuo kada atleisti ji Ieškovui neliepė įrašyti. Ieškovas neminėjo, kad jį kas privertė išeiti iš darbo. Ieškovui buvo pateiktas šablonas, pagal kurį yra rašomas prašymas. Šablone nurodomas teksto išdėstymas, kaip atrodo prašymas. Tai nebuvo užpildytas kito darbuotojo prašymas. Ar buvo daugiau darbuotojų, kurie buvo atlesti tą pačią dieną ir kokiu pagrindu, jei taip buvo ji neprisimena. D. M. pas juos dirbo. Ji taip pat buvo atleista iš darbo. Ar ji rašė prašymą tą pačią dieną, kaip ir ieškovas pasakyti negali. Darbuotojui nebuvo išaiškinta, kad jis prašyme turi nurodyti straipsnį ir pagrindą, kuriuo jis nori būti atleistas. Jai žinoma, kad po Ieškovo atleidimo buvo ieškoma darbuotojų. Kokiu būdu buvo ieškoma darbuotojų nežino. (garso įrašas 2023 m. birželio 20 d. 11:05:11 – 2023 m. birželio 20 d. 11:11:50).

Liudytoja S. C. teismo posėdžio metu parodė, kad Ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybės jai nėra žinomos. Ieškovas yra minėjęs, kad nori išeiti iš darbo. Kodėl jis taip sakė nežino. Nėra minėjas, kad jam atsibodo dirbti, ar būtų pernelyg sunku. Ar jis sakė, kad eis iš darbo vieną kartą, ar daugiau, pasakyti negali, neprisimena. Ieškovo charakteris sudėtingas, konfliktiškas. Bet jis buvo darbštus ir pareigingas. Su Ieškovu ji darbe matydavosi, bendraudavo. Jai yra tekę kalbėti su įmonės administracija apie padėtį įmonėje. Ji įmonėje dirba laborante. Dirba du su puse metų. (garso įrašas 2023 m. birželio 20 d. 11:12:57 – 2023 m. birželio 20 d.11:16:10).

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad Ieškovas galvojo išeiti iš darbo. Kelis kartus taip yra sakęs. Ji dirba gamybos įrenginių operatore. Ji dirba beveik du metai. Su Ieškovu bendravo tik darbo klausimais. Kodėl nori išeiti iš darbo Ieškovas nesakė. Ieškovas yra uždaras ir impulsyvus. Kad konfliktuotų su kitais darbuotojais nematė. Ji dirba keturias dienas per savaitę, po aštuonias valandas. Jos darbas pamaininis, darbo sutartis neterminuota. Yra darbuotojų, kurie dirba tik sezono metu. Nuolat įmonėje dirba apie 10 darbuotojų. Sezono metu dirba du tris kartus daugiau žmonių. Kokiomis aplinkybėmis ir kaip iš įmonės buvo atleistas Ieškovas ai nėra žinoma. Tuo metu, kai ieškovas buvo atleistas ji pokalbiui pas direktoriaus pavaduotoją kviečiama nebuvo. Jai aiškinama apie tai, kokia yra įmonės finansinė padėtis, nebuvo. (garso įrašas 2023 m. birželio 20 d. 11:17:45 - 2023 m. birželio 20 d. 11:23:31).

Liudytojas U. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra technologinių įrenginių operatorius. Dirba jau ilgai, maždaug nuo 2015-2016 metų. Su Ieškovu yra bendravęs. Su juo yra kartu dirbęs. Ieškovas juokais yra sakęs, kad nori išeiti iš darbo, bet, kad būtų kalbėjęs rimtai nežino. Minėjo, kad jam sunku dirbti, atsibodo. Skundėsi dėl mažo atlyginimo, kad jam yra per daug darbo. Jis ir dabar dirba tokį patį darbą. Įmonėje yra uždarytas vienas padalinys, kuriame jis anksčiau dirbo. Jis užsidarė 2022 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais. Įrenginiai, su kuriais tenka dabar dirbti yra sudėtingesni. Jis dirba ištisus metus. Po žiemos dirba 4 dienas, o sezono metu dirba pastoviai. Jo darbo sutartyje yra numatytas toks darbo laiką. Jam tekę dirbti ir sezoninį darbą 2016 ir 2017 metais. Nuolat pradėjo dirbti 5-6 metai atgal. Atostogų eidavo žiemą ir vasarą. Žiemą praktiškai mėnesį, o vasarą savaitę – dvi savaites. Atostogos apmokamos. Atostogų išleisdavo jo prašymu. Būdavo, kad išeidavo atostogų vienai – dviem dienoms. Uždarant cechą išėjo Ieškovas ir dar viena darbuotoja. (garso įrašas 2023 m. birželio 20 d. 11:24:16 - 2023 m. birželio 20 d. 11:39:44).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas pats surašė ir pateikė administracijos darbuotoju prašymą atleisti jį iš darbo. Nors Ieškovas nurodė, kad jam buvo liepta nurašyti tekstą nuo kito, anksčiau atleisto darbuotojo prašymo, tačiau šią aplinkybę paneigia teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. M. parodymai. Liudytoja tvirtino, kad ji priėmė iš Ieškovo prašymą išeiti iš darbo. Jis atėjo įpykęs ir paprašė lapo. Ji jam padavė popieriaus lapą. Prašymą jis rašė savo ranka. Ji jam teksto nediktavo. Prašymą jis paliko buhalterijoje. Ji Ieškovui nieko neliepė rašyti. Datos, nuo kada atleisti ji Ieškovui neliepė įrašyti. Ieškovas neminėjo, kad jį kas privertė išeiti iš darbo. Ieškovui buvo pateiktas šablonas, pagal kurį yra rašomas prašymas. Šablone nurodomas teksto išdėstymas, kaip atrodo prašymas. Tai nebuvo užpildytas kito darbuotojo prašymas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. F. tvirtino, kad Ieškovui išėjus iš darbo, jai teko ieškoti naujo darbuotojo (ką patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai). Nurodė, kad bendraudama su ieškovu spaudimo jam jokio nedarė. Ji tik informavo Ieškovą, kaip darbuotoją dirbantį technologinių įrenginių operatoriumi, kad uždaromas vienas padalinys ir jis eis tose pačiose pareigose dirbti kitą darbą, tomis pačiomis sąlygomis – technologinių įrenginių operatoriumi tik kitame ceche. Kalbos apie atleidimą iš darbo nebuvo. Tuo metu įmonė kaip tik plėtėsi, buvo įrenginėjamas kitas padalinys. Ieškovo išėjimas iš darbo nebuvo labai netikėtas, nes jis ne kartą buvo sakęs, kad viską mes. Dirbti sezoninį darbą Ieškovui ji nesiūlė. Terminuotos darbo sutarties sudaryti Ieškovui ji nesiūlė. Ieškovui nueiti į buhalteriją ir parašyti prašymą išeiti iš darbo nebuvo liepta. Kad Ieškovas jau anksčiau buvo išreiškęs norą išeiti iš darbo teismo posėdžio metu patvirtino apklaustos liudytojos S. C. ir L. K..