Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-621-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e2A-621-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04749-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
Ieškovas: S. N.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „LPP Lithuania“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-621-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04749-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LPP Lithuania“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu bei panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. UAB „LPP LITHUANIA“ personalo vadovės I. B. įsakymą ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo“; ieškovės į darbą negrąžinti ir laikyti, jog jos darbo sutartis Nr. MOKL/001 yra nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės vidutinį ieškovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad ieškovė nuo 2012 m. birželio 4 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę pardavėja-konsultante vienoje iš įmonei priklausančių rūbų parduotuvių „Mohito“, nuo 2014 m. sausio 1 d. ji buvo paaukštinta ir pradėjo dirbti prekių išdėstymo vadybininke-vizualiste, įmonės regioninių direktorių pasiūlymu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovė pradėjo dirbti atsakovės parduotuvės „HOUSE“ direktore. Ieškovės vadovavimo laikotarpiu jai nebuvo pareikšta pretenzijų, įspėjimų dėl darbo pareigų netinkamo vykdymo. 2018 m. liepos mėnesį pasikeitus atsakovės generalinei direktorei, pasikeitė ir darbo atmosfera ieškovės vadovaujamoje parduotuvėje, ji pradėjo jausti įtampą darbe, direktorė reiškė nuolatinį nepasitenkinimą, nors ieškovei nebuvo konkrečiai įvardyta, ką ji daro ne taip; ieškovė labai išgyveno, nes nesant tam jokių objektyvių priežasčių jautė neigiamą nusistatymą savo atžvilgiu. Dėl patiriamo streso ir nuolatinės emocinės įtampos darėsi sunku dirbti, sušlubavo ieškovės sveikata. Dėl sveikatos problemų ieškovė nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo nedarbinga, gydėsi. 2019 m. balandžio 1 d. ieškovė informavo personalo vadovę I. B., jog 2019 m. balandžio 2 d. grįžta į darbą. 2019 m. balandžio 2 d., apie 11.30 val., į ieškovės darbo vietą atvyko personalo vadovė I. B. ir pardavimų direktorė iš Estijos L. R., kurios pateikė ieškovei paruoštus 2019 m. balandžio 2 d. data ieškovės vardu atspausdintą prašymą dėl atleidimo iš darbo, atleidimo iš darbo įsakymą ir darbo sutarties priedą bei nurodė juos pasirašyti, tačiau nepaaiškino, kodėl. Ieškovė prašė I. B., kad leistų jai dirbti bent iki balandžio mėnesio paskutinės dienos, tačiau vadovė griežtai atsakė, jog dirbti nebeleis, ir ieškovės paskutinė darbo diena turi būti 2019 m. balandžio 2 d., bei pagrasino, kad jei neišeis pati, bus imtasi kitų priemonių – darbo atmosfera taps nepakeliama ir ieškovė bus atleista už darbo pažeidimus. Būdama šoko būsenos, ieškovė pasirašė pateiktus dokumentus. Tą pačią dieną ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2019 m. balandžio 2 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

3. Nurodo, kad, atsigavusi po streso ir supratusi, kad buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai, ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo anuliavimo; atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. atsakymu prašymo netenkino, motyvuojant, jog darbo sutartis buvo nutraukta tą pačią dieną darbuotojos prašymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ir sutrumpindama įspėjimo laikotarpį iki vienos dienos, darbuotoja panaikino teisę į prašymo anuliavimą. Ieškovės valia nutraukti darbo santykius buvo suformuota išimtinai dėl atsakovės įtakos. Ieškovė įmonėje dirbo 7 metus, darbas jai patiko, ji visada kruopščiai ir atsakingai vykdė jai pavestas darbines funkcijas, tačiau pasikeitus generalinei direktorei, ieškovė darbe pradėjo nuolat jausti psichologinį spaudimą, vizitų metu buvo reiškiamos nepagrįstos pastabos dėl mažos apyvartos, sandėlio tvarkos, prekių išdėstymo tvarkos, užuominos apie netinkamai atliktus darbus. Dėl darbuotojų stygiaus ieškovė dirbo viršvalandžius, o esant nuolatinei įtampai nukentėjo ieškovės sveikata – atsirado nervų sistemos išsekimas, pasikartojantys panikos priepuoliai. Nepaisant nurodytų aplinkybių, apie išėjimą iš darbo ieškovė niekada rimtai nesvarstė, nes ieškovei jos darbas patiko, be to, ji viena augina nepilnametį vaiką, o šis darbas buvo vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Prasidėjus sveikatos problemoms, ieškovė gydėsi, nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. turėjo nedarbingumą, ieškovei buvo primygtinai siūloma bent mėnesio trukmės reabilitacija, tačiau žinodama, kad turi grįžti į darbą ir bijodama užsitraukti dar didesnę darbdavių nemalonę, ieškovė nutraukė nedarbingumą savo valia. Ieškovei turint nedarbingumą vos keletą dienų, jau buvo pradėta naujo ją pavaduojančio darbuotojo paieška, o personalo vadovė I. B. bandė telefonu susisiekti su ieškove, kad išsiaiškintų, ar ji apskritai planuoja grįžti į darbą. Atsakovė turėjo suinteresuotumą ir tikslą kuo greičiau nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove. Kai tik turėjo galimybę, ieškovė iš karto susisiekė su atsakove ir informavo, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. grįžta į darbą. Nors ieškovė nedarbingumo laikotarpiu kontroliavo darbus parduotuvėje nuotoliniu būdu (sudarinėjo darbuotojų grafikus, sprendė kylančius klausimus), perskambinus personalo vadovei ji išgirdo akivaizdų nepasitenkinimą bei priekaištus dėl to, kad anksčiau nebuvo atsiliepta į jos skambutį, o ieškovei užsiminus, kad reikalingas tolimesnis gydymas, personalo vadovė pranešė, jog laikino darbuotojo, kuris pakeistų ieškovę reabilitacijos laikotarpiu, neturi, ir pasiūlė jai užimti parduotuvės stilistės pareigas, nurodydama, kad vietoj jos visam laikui būtų paskirtas naujas parduotuvės vadovas. Bijodama atsakovės reakcijos ir siekdama išlaikyti savo darbo vietą, ieškovė savo noru nutraukė nedarbingumą ir grįžo į darbą. Pirmąją dieną po nedarbingumo laikotarpio į jos darbo vietą atvažiavo personalo vadovė I. B. bei pardavimų direktorė iš Estijos L. R., susitikimo metu ieškovei personalo vadovė pateikė iš anksto paruoštą ieškovės vardu prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, jame buvo pažymėta ne tik atleidimo data, darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Ieškovės 2019 m. balandžio 2 d. prašyme atleisti iš darbo nebuvo išreikšta tikroji jos valia, o praėjus dienai po dokumentų pasirašymo, ieškovė raštu prašė anuliuoti darbo sutarties nutraukimą.

4. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, didelį šoką bei pažeminimą, ji netikėtai prarado vienintelį savo pajamų šaltinį, jaučiasi neviltyje, nes negali garantuoti savo ir šeimos gerovės; būdama atleista neigiamais motyvais, ieškovė patiria itin neigiamus išgyvenimus ir pagrįstai baiminasi, jog bus sunku įsidarbinti, dėl to patiria šoką; dėl įtemptų santykių su atsakove ieškovei sutriko sveikata; ieškovei padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant ieškovei iš buvusio darbdavio 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad atsakovei priklausančios parduotuvės „House“ (duomenys neskelbtini) direktore ieškovė dirbo nuo 2012 m. birželio 4 d. 2019 m. vasario 20 d. atsakovės direktorė I. G., personalo vadovė I. B. ir personalo asistentė J. P. lankėsi visose atsakovės Klaipėdos parduotuvėse; lankant „House“ parduotuvę jos sutiko ieškovę, kuri minėjo, kad yra labai pavargusi ir svarsto galimybę išeiti iš darbo. Įmonės direktorė, matydama ieškovės būseną, pasiūlė ieškovei pagalvoti apie atostogas ir susisiekė su regiono pardavimų vadove L. R. ir Baltijos regiono pardavimų koordinatore A. S. dėl galimų ieškovės atostogų. Visiems sutarus ieškovė nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 4 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 15 d. išėjo kasmetinių mokamų atostogų. Ieškovė 2019 m. kovo 25 d. nepasirodė darbe ir neinformavo apie tai bei dėl nepasirodymo priežasčių nei savo tiesioginių vadovių – „House“ prekių ženklo regiono pardavimų vadovės L. R. ir atsakovės direktorės I. G., nei personalo vadovės I. B., tuo pažeidė įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 84.5 p.; parduotuvės personalas taip pat nežinojo, kur yra ieškovė ir kodėl jos nėra darbe. Ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., tačiau per visą nedarbingumo laiką ir 2019 m. kovo 25 d. nė karto nesusisiekė su savo vadovėmis ir neatsiliepinėjo į personalo vadovės skambučius. Personalo vadovė I. B., nežinodama, ar ieškovė grįš į darbą, ir žinodama, kad parduotuvėje labai trūksta direktorės, pradėjo ieškoti, kas galėtų pavaduoti ieškovę šiose pareigose. 2019 m. balandžio 1 d. ieškovė pagaliau paskambino personalo vadovei ir verkdama kalbėjo, kaip blogai jaučiasi, atsiprašinėjo dėl to, kad visą savaitę neinformavo atsakovės atstovų apie savo būklę, tvirtino, kad turi rimtų problemų su sveikata, nežino, kaip reikės dirbti toliau, jai kartojasi panikos priepuoliai, ji mato, kaip tai veikia visą kolektyvą, ir nebegali eiti šių pareigų. Ieškovė telefonu informavo personalo vadovę I. B., kad yra apsisprendusi nedelsiant išeiti iš darbo ir pradėti gydytis; personalo vadovė susitarė su ieškove, kad paruoš visus išėjimo iš darbo nuo 2019 m. balandžio 2 d. dokumentus ir 2019 m. balandžio 2 d. kartu su tiesiogine ieškovės vadove L. R. atvažiuos atsisveikinti ir sutvarkyti dokumentų, ieškovė sutiko. Be to, ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. pati kolegoms parašė žinutę su tekstu: „Rytoj pas mane atvažiuoja I., gali būti su I. kartu, kadangi šiandien paskambinau į ofisą ir pranešiau, kad išeinu iš darbo“.

6. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 2 d. personalo vadovė ir ieškovės tiesioginė vadovė L. R. atvyko į parduotuvę, pasikvietė ieškovę į administracines patalpas pasirašyti dokumentų; personalo vadovė parodė ieškovei visus dokumentus, buvo paruošti tiek ieškovės prašymas, tiek įsakymas ir sutarties priedas – jokių priekaištų dėl dokumentų turinio ieškovė neturėjo; visus dokumentus ieškovė pasirašė ir buvo iškviesta kitos parduotuvės, priklausančios atsakovui, direktorė I. B. padėti perimti „House“ parduotuvės dokumentus, suskaičiuoti seife esančius pinigus. Ieškovė pasakė I. B., kad nusprendė išeiti iš darbo ir džiaugiasi šiuo sprendimu, nes jai „kaip akmuo nuo širdies nukrito“. Patikrinus kasą, ieškovė gražiai atsisveikino su visu buvusiu tą dieną parduotuvėje kolektyvu, sakė, kad džiaugiasi savo sprendimu, šypsojosi ir atrodė laiminga. Vėliau atsakovė, gavusi ieškovės prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo anuliavimo, jo netenkino, nes darbo sutartis jau buvo nutraukta darbuotojos prašymu nuo 2019 m. balandžio 2 d. ir visiškai su buvusia darbuotoja atsiskaityta 2019 m. balandžio 3 d. Ieškovės reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala); ieškovės neturtinės žalos faktas yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais ir nėra įrodytas; nors ieškovė teigia apie atsiradusius sveikatos sutrikimus, tačiau ji nutyli, kad sveikatos problemų ieškovė turėjo anksčiau, dar iki ginčo įvykių. Be to, ieškovė buvo atleista pagal DK 55 straipsnį, o ne pagal DK 58 straipsnį, todėl atleidimo motyvai apskritai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalyku. Be to, ieškovės prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai neprotingas, per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos analogiškose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei priteista 2 745 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

7.1. Nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, kad 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti iš darbo ji parašė, nes atsakovė privertė ją tai padaryti, naudojo psichologinį spaudimą, šias aplinkybes ieškovė iš esmės įrodinėjo atsakovės vadovės, t. y. direktorės, pasikeitimo momentu ir faktu. Reikšminga tai, kad į bylą nepateikta rašytinių ar kitų įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, jog ieškovės nurodomi atsakovės direktorė ir / ar personalo vadovė bei / ar kitas atsakovės atstovas / darbuotojas vertė ieškovę išeiti iš darbo savo noru. Nagrinėjamoje byloje aplinkybes apie poveikį ir spaudimą rašyti / pasirašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru nurodė tik ieškovė ir apie jas teikė paaiškinimus, paaiškindama, jog jai buvo reiškiami nepagrįsti priekaištai, reikalavimai, nurodymai dėl ieškovės darbo organizavimo, kokybės, tvarkos parduotuvėje, ir tokiu būdu ieškovei buvo daromas iš atsakovės pusės neteisėtas, nepagrįstas psichologinis spaudimas. Tačiau teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, pateikti byloje kiti duomenys bei įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu ir pati nurodė, jog jos darbe ginčo laikotarpiu buvo tam tikrų jos kaip parduotuvės direktorės darbo organizavimo bei kitų trūkumų – ne laiku pateikė atsakovei ataskaitas, nebuvo tvarkos parduotuvės prekių sandėlyje.

7.2. Teismas vertino tai, kad, bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu ieškovės darbo kokybė, galimi ieškovės pažeidimai vykdant darbo sutartį nebuvo nustatyti, nustatinėjami, fiksuoti ir tai nebuvo ieškovės atleidimo iš darbo priežastimi, o šalių bendravimas dėl teikiamų / nepateiktų ataskaitų, tvarkos parduotuvės sandėlyje, techninio ar kitokio pobūdžio galimi / buvę nesklandumai natūraliame dinamiškame šalių darbo procese, kaip ir klausimai dėl etatų skaičiaus ieškovės pageidavimu darbo procese, pateiktų byloje duomenų bei įrodymų pagrindu negali būti vertinami ir teismo nevertinti kaip atsakovės neteisėti, nepagrįsti veiksmai ieškovės atžvilgiu, sudarę sąlygas / privertę ieškovę pasirašyti jos nurodomą ginčo 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti ją iš darbo ir / ar priešingi teisei atsakovės veiksmai kišantis į darbuotojo valios formavimąsi. Priešingai, nors ieškovė ir neteikė byloje įrodymų dėl savo sveikatos ginčo laikotarpiu, tačiau vadovaujantis pačios ieškovės paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu, pateiktų duomenų bei įrodymų pagrindu labiau tikėtina, kad ieškovės valia dėl darbo sutarties nutraukimo formavosi išimtinai tik dėl ieškovės sveikatos ir tai nebuvo staigus, momentinis, pačiai ieškovei netikėtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

7.3. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė to, kad atsakovė vertė rašyti prašymą atleisti iš darbo, naudojo jai psichologinį ar kitokį neigiamą poveikį siekiant, kad ieškovė nutrauktų darbo sutartį. Analogiškai teismas vertino ir ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jos sveikatos būklės ginčo laikotarpiu, jog tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei, patiriant stresą ir emocinę įtampą, darėsi sunku dirbti bei dėl to pablogėjo ieškovės sveikata, dėl to ji buvo nedarbinga nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. ir ginčijamus veiksmus pasirašant 2019 m. balandžio 2 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ji pasirašė būdama ir šoko būsenos – šias aplinkybes ieškovė įrodinėja tik teikdama paaiškinimus, tačiau neteikia tai patvirtinančių įrodymų; priešingai, šias aplinkybes paneigia teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, vaizdo įrašo duomenys iš parduotuvės ginčo dieną, kiti rašytiniai įrodymai. Teismas padarė išvadą, jog darbdavio neleistinas poveikis darbuotojui byloje nenustatytas. Nurodytų išvadų nepaneigia ir byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. atvyko pas ieškovę į jos darbo vietą parduotuvėje su jau paruoštais, t. y. kompiuteriniu būdu atspausdintais, ieškovės atleidimo dokumentais – prašymu ir kitais, pateikiant ieškovei pasirašyti, byloje nustačius faktines aplinkybes, jog ieškovės valia dėl darbo sutarties nutraukimo susiformavo ne 2019 m. balandžio 2 d. pasirašant prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, o žymiai anksčiau, ir tai nebuvo sąlygota atsakovės neteisėtais veiksmais.

7.4. Pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės personalo vadovė I. B. ginčo laikotarpiu atlikdama ieškovės ginčijamus veiksmus veikė kaip neįgaliotas atsakovės asmuo.

Šalies argumentai

7.5. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. balandžio 4 d. prašymą vadovaudamasi DK 55 straipsnio 2 dalimi, prašydama anuliuoti jos pateiktą 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti iš darbo. Byloje nustatyta, jog atsakovė darbo santykius su ieškove nutraukė ieškovės nurodytą datą, t. y. 2019 m. balandžio 2 d., atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė jos atleidimo iš darbo momentu, t. y. šalių darbo teisiniai santykiai nustatyta tvarka visiškai pasibaigė 2019 m. balandžio 2 d. Byloje nėra patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kad ieškovė savo pareiškimą dėl 2019 m. balandžio 2 d. prašymo atleisti iš darbo savo noru atšaukimo būtų įteikusi darbdaviui iki ieškovės nurodytos atleidimo iš darbo dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 2 d. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė tokį atšaukimo pareiškimą būtų išsiuntusi elektroniniu ar paprastu paštu, įteikusi atsakovės administracijai, kur toks pareiškimas būtų registruotas ir pan., nėra. Ieškovės veiksmai, t. y. 2019 m. balandžio 4 d. prašymo pateikimas atsakovei prašant atsakovę anuliuoti ieškovės pateiktą 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti iš darbo jau po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. balandžio 2 d. ir atsakovei visiškai atsiskaičius su atleidžiama ieškove 2019 m. balandžio 2 d., nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė iki 2019 m. balandžio 2 d. atšaukė prašymą atleisti ją iš darbo. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog atšaukė 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti ją iš darbo.

7.6. Teismui konstatavus, jog ieškovė atleista iš darbo teisėtai ir pagrįstai, tai atitiko ieškovės valią, ieškovės valia nebuvo neigiamai paveikta atsakovės, nenustačius neteisėto ieškovės atleidimo bei neturtinės žalos fakto, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl kompensacijų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovė S. N. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Nurodo, kad apeliantės prašymas dėl jos atleidimo iš darbo tą pačią dieną neatitiko tikrosios jos valios, nes jos valiai įtaką darė atsakovės vadovė I. B., kuri buvo suinteresuota ieškovės išėjimu, nes I. B. norėjo atlaisvinti darbo vietą iš anksto pasirinktam asmeniui, kuris ir buvo įdarbintas (perkeltas iš kitos atsakovei priklausančios parduotuvės) praėjus keletui dienų po apeliantės atleidimo.

8.2. Nurodo, kad apeliantės paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina neteisėtą atsakovės įtaką. Vien faktas, kad atsakovės darbuotoja, kuri neturėjo teisės nutraukti darbo santykius su ieškove, atvyko į ieškovės darbo vietą iš karto po nedarbingumo pabaigos, su iš anksto parengtais dokumentais apie atleidimą, t. y. atsakovės darbuotojos I. B. parengtas prašymas ieškovės vardu, kuriame numatyta, kad jos paskutinė darbo diena yra 2019 m. balandžio 2 d., bei nurodytas atleidimo pagrindas – DK 55 straipsnis – teismo turėjo būti vertinamas ir konstatuojama, kad buvo daroma įtaka ieškovės valiai suformuoti. Įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ieškovė būtų savo valia pateikusi prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, išreiškusi valią dėl darbo sutarties pabaigos ir sąlygų, byloje nėra. Tuo tarpu aplinkybės, kad apeliantė nuo ankstyvo ryto dirbo, vykdė savo darbines pareigas, parodo, kad ieškovė realiai neketino darbo sutarties nutraukti. Tuo labiau, kad jos toks veiksmas nebūtų net logiškai paaiškinamas, nes kito darbo pasiūlymo neturėjo, į darbą atvyko pirmą dieną po ligos.

8.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visų įrodymų visumos netyrė, nevertino bei apsiribojo formaliu vertinimu, kad ieškovė pasirašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Tačiau pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, o visus įrodymus privalo įvertinti visapusiškai ir objektyviai.

8.4. Nurodo, kad personalo vadovė I. B., kuri ir paruošė visus su atleidimu susijusius dokumentus, yra atsakinga už darbuotojų asmens bylų vedimą bei jų administravimą, tačiau ji neturi teisės priimti sprendimo dėl atleidimo iš darbo. Iš byloje pateiktų Regiono Pagrindinių taisyklių / Standartų matyti, jog dėl vietos parduotuvės vadovo priėmimo bei atleidimo yra informuojamas ir sprendžia regiono pardavimų vadovas, šiuo atveju – L. R.. Įrodymų, kad L. R. gavo prašymą dėl atleidimo iš darbo, kad priėmė sprendimą dėl atleidimo ir t. t., byloje nepateikta, be to, ji nebuvo apklausta net bylos nagrinėjimo metu.

8.5. Nurodo, kad 2018 m. spalio 20 d. įgaliojimas, kuriuo personalo vadovė I. B. įgaliota atsakovės vardu pasirašyti dokumentus, susijusius su įmonės personalu, kelia abejonių, nes šis įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau (nei ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu, nei kartu su atsiliepimu į ieškinį), bei todėl, kad dėl neįvardytų priežasčių dokumentas buvo surašytas šeštadienį, t. y. nedarbo dieną.

8.6. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė atšaukti savo pareiškimą net ir tuo atveju, jei ji būtų prašymą parašiusi savo noru, o ne priversta.

8.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, tačiau visiškai nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovės reikalavimus, maža to, nesant tam jokio teisinio pagrindo priteisė ir atlyginimą už atsakovės atstovo kelionės laiką į teismo posėdį ir atgal.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „LPP Lithuania“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Nurodo, kad ieškovė įrodinėdama, kad niekada neketino savo noru nutraukti darbo sutarties su atsakove, sąmoningai nutyli, kad daugybė byloje esančių įrodymų pagrindžia, jog ieškovė dar iki 2019 m. balandžio 2 d. turėjo aiškiai susiformavusį ketinimą nutraukti darbo santykius: liudytojų ir paties ieškovės parodymai, ieškovės žinutės kolegėms ir kt.

9.2. Nurodo, kad atsakovė posėdžio metu taip ir negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė atsakovės psichologinis spaudimas, todėl teiginiai apie vertimą išeiti iš darbo neatitinka tikrovės.

9.3. Nurodo, kad nors apeliantė teigia, kad neturi ir neturėjo kito pajamų šaltinio nei darbas pas atsakovę, todėl darbo sutarties nutraukimas savo iniciatyva būtų buvęs nelogiškas, tokių teiginių atitiktis tikrovei yra abejotina. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo įvardyti nė vienos įmonės, kurioje tariamai bandė įsidarbinti, pavadinimo. Be to, ieškovė, nors ir būdama registruota kaip darbo ieškantis asmuo nuo 2019 m. balandžio 4 d., bylos nagrinėjimo metu naudojosi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, o sutarties pagrindu veikiančio advokato paslaugomis. Labai abejotina, ar tikrai pajamų neturintis asmuo galėtų advokato paslaugų apmokėjimui skirti 2 105 Eur.

9.4. Nurodo, kad bet kuris apdairus, rūpestingas asmuo, jei būtų priverstas pasirašyti jo valios neatitinkančius dokumentus, esant pirmai galimybei imtųsi savo teisių gynimo. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad nei 2019 m. balandžio 2 d., nei vėliau apie tariamai jai darytą neteisėtą spaudimą atsakovės motininės kompanijos atstovų neinformavo, o su prašymu dėl pareiškimo nutraukti darbo sutartį atšaukimo į atsakovę kreipėsi tik po 2 dienų, t. y. 2019 m. balandžio 4 d.

9.5. Nurodo, kad jei I. B., vykdant ieškovės atleidimo procedūrą, būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus, tai tokius veiksmus ginčyti teismine tvarka turėtų teisę tik atsakovė, bet ne ieškovė. Kita vertus, atsakovė laikosi ir laikėsi pozicijos, kad I. B. jai suteiktų įgaliojimų neviršijo (LR CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

9.6. Nurodo, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl darbe pas atsakovę patiriamos įtampos, streso ir pan. sutriko ieškovės sveikata. Šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti tiek apie tam tikro sveikatos sutrikimo pobūdį, tiek susirgimo laiką ar priežastis.

9.7. Nurodo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas yra nepagrįstas. Be to, kvestionuodama atsakovės išlaidų advokato teisinėms paslaugoms dydį, pati reikalauja nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau šias aplinkybes sąmoningai nutyli. Iš ieškovės prašomų priteisti 2 105 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, 600 Eur yra sumokėti už skundo parengimą darbo ginčų komisijai, o 400 Eur — už atstovavimą darbo ginčų komisijoje, nors LR DK 217 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys, ir konstatuota, kad prašymas nutraukti darbo sutartį atitiko ieškovės valią, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis ginčo laikotarpiu siejo darbo teisiniai santykiai. 2012 m. birželio 4 d. Darbo sutarties Nr. MOKL/001 duomenimis, ieškovė priimta dirbti bendrovėje UAB „LPP“ pardavėja-konsultante; Sutartis pakeista nuo 2014 m. sausio 1 d. pakeičiant ieškovės pareigas į stilistės, nuo 2014 m. gruodžio 1 d. – į direktorės; Sutartis nutraukta nuo 2019 m. balandžio 2 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, šis įrašas atliktas atsakovės, atstovaujamos personalo vadovės I. B., veikiančios pagal jai suteiktus įgaliojimus, taip pat pasirašytas ieškovės. Ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. prašymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, adresuotu atsakovės personalo vadovei I. B., prašė atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2019 m. balandžio 2 d.; prašymas pasirašytas ieškovės, taip pat pasirašytas I. B. nurodant atleisti pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovės 2019 m. balandžio 2 d. Įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ įsakyta nuo 2019 m. balandžio 2 d. atleisti parduotuvės direktorę ieškovę pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, išmokant einamojo mėnesio darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; įsakymas pasirašytas personalo vadovės I. B., nurodant pagrindą – ieškovės prašymas; Įsakymas taip pat pasirašytas ieškovės.

14. Ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. prašymu, vadovaudamasi DK 55 straipsnio 2 dalimi, paprašė anuliuoti jos pateiktą 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti, kadangi jos darbo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. nebuvo nustatytas joks pažeidimas, pasirašytino abiejų šalių įspėjimo apie netinkamą darbą taip pat negavo, todėl prašė grąžinti jos darbo vietą minėtoje parduotuvėje arba išmokėti jai kompensaciją įstatymo nustatyta tvarka; prašymas adresuotas atsakovės personalo vadovei I. B. bei jai siųstas elektroniniu paštu bei papildomai registruotu laišku. Atsakovės vardu personalo vadovė I. B. 2019 m. balandžio 8 d. „Atsakymu į prašymą dėl darbo sutarties anuliavimo“ pranešė ieškovei, jog tenkinti ieškovės prašymo negali, nes ieškovės prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės buvo pateiktas 2019 m. balandžio 2 d. ir tą pačią dieną patvirtintas ir pasirašytas, darbo sutartis su ieškove nutraukta tą pačią dieną pagal DK 55 straipsnio 1 dalį; sutrumpindama įspėjimo laikotarpį iki vienos dienos, darbuotoja panaikino teisę į prašymo anuliavimą; atsakovė įformino darbo sutarties pasibaigimą nuo 2019 m. balandžio 2 d. ir visiškai atsiskaitė su buvusia darbuotoja 2019 m. balandžio 3 d. Tarp šalių ginčo dėl atsakovės visiško 2019 m. balandžio 3 d. atsiskaitymo su atleidžiama ieškove nagrinėjamu laikotarpiu nėra. Atsakovės 2019 m. balandžio 15 d. Įsakymu „Dėl darbuotojo perkėlimo, pareigų ir atlyginimo pakeitimo“ nuo 2019 m. balandžio 17 d. parduotuvės „CROPP“ prekių išdėstymo vadybininkė I. G. perkelta į parduotuvę „HOUSE“ eiti parduotuvės direktoriaus pareigas; įsakymas pasirašytas atsakovės personalo vadovės I. B.. Ieškovė registruota kaip darbo ieškantis asmuo nuo 2019 m. balandžio 4 d.

15. Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai pateikė prašymą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, kadangi ieškovės prašymas dėl jos atleidimo iš darbo tą pačią dieną neatitiko tikrosios ieškovės valios, ieškovės valiai įtakos padarė atsakovės vadovės, atleisti ieškovę iš darbo buvo suinteresuota personalo vadovė I. B., surašytas ieškovės vardu prašymas dėl atleidimo iš darbo jai buvo netikėtas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. DGKS-2993, nagrinėjant ieškovės prašymą atsakovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ieškovės prašymas atmestas. 2019 m. birželio 21 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu bei panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. UAB „LPP LITHUANIA“ personalo vadovės I. B. įsakymą ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo“; ieškovės į darbą negrąžinti ir laikyti, jog jos darbo sutartis Nr. MOKL/001 yra nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės vidutinį ieškovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio.

16. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad apeliantės prašymas dėl jos atleidimo iš darbo tą pačią dieną neatitiko tikrosios jos valios, nes jos valiai įtaką darė atsakovės vadovė I. B., kuri buvo suinteresuota ieškovės išėjimu, nes I. B. norėjo atlaisvinti darbo vietą iš anksto pasirinktam asmeniui, kuris ir buvo įdarbintas (perkeltas iš kitos atsakovei priklausančios parduotuvės) praėjus keletui dienų po apeliantės atleidimo.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tikrosios apeliantės valios dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ar ieškovės valia nutraukti darbo santykius darbuotojo prašymu susiformavo laisvai ar dėl neteisėtos darbdavio (atsakovės) įtakos. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu yra absoliuti, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu turi būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jei įrodomas neleistinas ir teisei priešingas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Vien emocinė darbuotojo, parašiusio prašymą nutraukti darbo santykius, būsena bei apsisprendimo motyvai negali būti pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu nenustatyta neteisėto darbdavio poveikio.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus procesinius dokumentus, skundžiamo sprendimo turinį, byloje esančius įrodymus, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašus, negali sutikti su apeliantės argumentais, kad jos apsisprendimui išeiti iš darbo įtaką padarė atsakovės vadovė I. B.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius buvo susiformavęs jau prieš kurį laiką, nebuvo staigus, momentinis ir pačiai ieškovei netikėtas.

19. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos – atsakovės darbuotojos U. J. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 02.30.13), I. B. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 02.49.35), I. B. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 03.10.28) nurodė, kad apeliantė joms ne kartą anksčiau yra minėjusi apie planus išeiti iš darbo. Į bylą yra pateikta (t. 1, b. l. 123) apeliantės žinutė, 2019 m. balandžio 1 d. rašyta kolegoms per socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą grupę, su tekstu: „Sveikos merginos. Rytoj pas mane atvažiuoja I., gali būti su I. kartu, kadangi šiandien paskambinau į ofisą ir pranešiau, kad išeinu iš darbo“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė patvirtino, kad minėtą žinutę rašė ji (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01.14.51). Šie įrodymai paneigia apeliantės teiginius, kad ji nepripažino, jog atsakovę informavo apie siekį nutraukti darbo sutartį ir šias aplinkybes patvirtinančių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų byloje nėra. Apeliantė taip pat paliudijo, jog 2019 m. balandžio 2 d. atsakovės atstovių vizitas į jos vadovaujamą parduotuvę jai nebuvo netikėtas — „Aš laukiau I. B. ir, galbūt, I. (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00.52.20)“. „Kad I. atvažiuos aš žinojau“ (posėdžio garso įrašas nuo 01.17.06). Vertinant šiuos liudijimus, kartu su 2019 m. balandžio 1 d. apeliantės žinute kolegoms patvirtinama aplinkybė, kad apeliantė šio vizito laukė, kadangi apeliantė informuoja darbdavio administraciją apie ketinimą nutraukti darbo santykius bei informuoja pavaldinius apie galimą administracijos vadovų vizitą. Byloje taip pat pateiktas 2019 m. gegužės 10 d. atsakovės darbuotojos I. Š. atsakovės administracijai pateiktas pranešimas, kuriame nurodoma: „Pranešu, kad su S. N. kalbėjau telefonu 2019 m. balandžio 2 d. po I. B. ir L. R. vizito ir ji man pranešė, kad I. B. 2019 m. balandžio 1 d. buvo pranešusi, kad išeina iš darbo“.

20. Taigi remiantis byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius buvo susiformavęs jau prieš kurį laiką, nebuvo staigus, momentinis ir pačiai ieškovei netikėtas, o darbdavio neleistinas poveikis darbuotojui byloje nenustatytas, priešingai, šias aplinkybes paneigia teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, vaizdo įrašo duomenys iš parduotuvės ginčo dieną, kiti rašytiniai įrodymai. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad ieškovė neįrodė to, jog atsakovė vertė rašyti prašymą atleisti ją iš darbo, naudojo jai psichologinį ar kitokį neigiamą poveikį siekdama su ieškove nutraukti darbo sutartį, ir todėl pagrindo teigti, jog apeliantės valiai įtaką darė atsakovės vadovė I. B., kuri buvo suinteresuota ieškovės išėjimu, nėra jokio pagrindo.

21. Be to, apeliantės argumentai, kad I. B. buvo suinteresuota ieškovės išėjimu, nes norėjo atlaisvinti darbo vietą iš anksto pasirinktam asmeniui, kuris ir buvo įdarbintas (perkeltas iš kitos atsakovei priklausančios parduotuvės) praėjus keletui dienų po apeliantės atleidimo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymas dėl I. G. paskyrimo į apeliantės pareigas buvo priimtas tik 2019 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus dviem savaitėms, o ne keletui dienų po ieškovės darbo santykių nutraukimo. Toks laiko tarpas teisėjų kolegijos vertintinas kaip protingas ir pagrįstas naujo darbuotojo suradimui ir įdarbinimui.

22. Apeliantė nurodo, kad jos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina neteisėtą atsakovės įtaką. Vien faktas, kad atsakovės darbuotoja, kuri neturėjo teisės nutraukti darbo santykius su ieškove, atvyko į ieškovės darbo vietą iš karto po nedarbingumo pabaigos su iš anksto parengtais dokumentais apie atleidimą, t. y. atsakovės darbuotojos I. B. parengtu prašymu atleisti iš darbo ieškovės vardu, kuriame numatyta, kad jos paskutinė darbo diena yra 2019 m. balandžio 2 d., bei nurodytas atleidimo pagrindas – DK 55 straipsnis, teismo turėjo būti vertinamas ir konstatuojama, kad buvo daroma įtaka ieškovės valiai suformuoti. Tuo tarpu aplinkybės, kad apeliantė nuo ankstyvo ryto dirbo, vykdė savo darbines pareigas, parodo, kad ieškovė realiai neketino darbo sutarties nutraukti. Tuo labiau, kad jos toks veiksmas nebūtų net logiškai paaiškinamas, nes kito darbo pasiūlymo neturėjo, į darbą atvyko pirmą dieną po ligos.

23. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus, jog faktinė aplinkybė, kad jos darbo sutarties nutraukimo dokumentai (prašymas nutraukti darbo sutartį, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties priedas dėl nutraukimo) buvo atsakovės parengti iš anksto, pagrindžia darytą įtaką jos valiai susiformuoti, atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis bylos duomenimis ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad tvarkant atsakovės personalo dokumentus, atsižvelgiant į didelį darbuotojų kiekį, yra naudojami iš anksto parengti blankai. Nėra ginčo, kad prašymą nutraukti darbo sutartį, įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties priedą apeliantė, nors ir pati nerengė, tačiau be jokių išlygų pasirašė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė nebuvo paprasta darbuotoja, o vadovaujamas pareigas užimantis asmuo, nuo 2014 m. gruodžio 1 d. dirbo direktore ir turi vadovaujamojo darbo stažą ir kompetenciją darbo santykių srityje. Apeliantė turėjo suprasti atsakovės atstovų parengto prašymo nutraukti darbo santykius turinį, numatyti tokio prašymo pasirašymo teisines pasekmes, taip pat turėjo suprasti, jog nesutikdama su prašymo turiniu, atleidimo pagrindu ar atleidimo data, ji galėjo prašymo nepasirašyti arba keisti jo turinį, ranka atlikdama pakeitimus atspausdintame dokumente. Tokių veiksmų apeliantė neatliko, tai vertinant kartu su kitais įrodymais, pagrindžia buvusią apeliantės valią nutraukti darbo santykius su atsakove, o teiginiai apie vertimą išeiti iš darbo nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės buvimas darbe ir darbo funkcijų vykdymas 2019 m. balandžio 2 d. nepaneigia išreikštos valios nutraukti darbo santykius. Atsižvelgiant į tai, kaip minėta anksčiau, kad apeliantė užėmė vadovaujamas pareigas, jos žinioje buvo vadovaujamos parduotuvės materialinės vertybės, dokumentacija, todėl jų perdavimui reikėjo pasirengti. Liudytojos parodymai patvirtina aplinkybes, kad piniginių lėšų kasoje, seife perdavimas ir įvyko 2019 m. balandžio 2 d. dalyvaujant su apskaitos programa „Rivilė“ mokančiai dirbti atsakovės darbuotojai I. B. (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 02.47.56–02.48.05).

25. Nors apeliantė nurodo, kad personalo vadovė I. B., kuri ir paruošė visus su atleidimu susijusius dokumentus, yra atsakinga už darbuotojų asmens bylų vedimą bei jų administravimą, tačiau ji neturi teisės priimti sprendimo dėl atleidimo iš darbo, teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais teiginiais, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

26. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 2 d. Įsakymą dėl apeliantės atleidimo ir darbo sutarties nutraukimą įforminantį priedą pasirašė atsakovės personalo vadovė I. B.. Atsakovės patvirtintų personalo vadovo pareiginių nuostatų 7.1. punktas įtvirtina personalo vadovo funkciją rengti įsakymus bei tvarkos aprašus, susijusius su personalo administravimu ir valdymu, o 7.6. punktas – rengti bei administruoti dokumentus, susijusius su darbuotojų priėmimu, atleidimu, darbo sąlygų keitimu, darbo drausme ir kt., tvarkyti asmens bylas, užtikrinti jų saugumą ir formuoti ataskaitas. 2018 m. spalio 20 d. įgaliojimu I. B. buvo suteikta teisė pasirašyti dokumentus, susijusius su įmonės (t. y. atsakovės) personalu. Nors apeliantė savo skunde ir kelia abejones dėl minėto įgaliojimo teisėtumo, tačiau šis dokumentas nėra pripažintas negaliojančiu, apeliantė nesinaudojo LR CPK 184 straipsnyje nustatyta teise pareikšti apie dokumento suklastojimą, todėl skunde pateikiamas 2018 m. spalio 20 d. įgaliojimo apeliantės subjektyvus vertinimas, teisėjų kolegijos laikytinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

27. Nors apeliantė nurodo, kad teisę ją atleisti turėjo tik regiono pardavimų vadovė L. R., tačiau 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu tiek atsakovės personalo vadovė I. B. (posėdžio garso įrašas 03.12.59–03.13.26), tiek generalinė direktorė I. G. (posėdžio garso įrašas nuo 02.08.16) nurodė, kad parduotuvės vadovą atleidžia, dokumentus parengia atsakovės darbuotojai, turėdami regiono pardavimų vadovės L. R. pritarimą. I. B. pažymėjo, kad toks pritarimas yra išreiškiamas žodžiu ir tai nėra kur nors fiksuojama (posėdžio garso įrašas nuo 03.03.10). Byloje taip pat yra pateiktas L. R. raštas, kuriame ji patvirtina dalyvavusi 2019 m. balandžio 2 d. apeliantės atleidime ir nurodo, kad buvo rastas sprendimas, kuris leido apeliantei nutraukti darbo sutartį skubos tvarka. Kadangi nėra ginčo dėl to, kad L. R. 2019 m. balandžio 2 d. dalyvavo apeliantės atleidimo procedūroje, nėra pagrindo teigti, kad ji apie tai nežinojo ir / ar nebuvo informuota. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės personalo vadovė I. B. ginčo laikotarpiu atlikdama ieškovės ginčijamus veiksmus veikė kaip neįgaliotas atsakovės asmuo.

28. Apeliantė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog ieškovei nebuvo sudaryta galimybė atšaukti savo pareiškimą net ir tuo atveju, jei ji būtų prašymą parašiusi savo noru, o ne priversta.

29. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. balandžio 4 d. prašymą, vadovaudamasi DK 55 straipsnio 2 dalimi, anuliuoti jos pateiktą 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti ją iš darbo. Byloje nustatyta, jog atsakovė darbo santykius su ieškove nutraukė ieškovės nurodytą datą, t. y. 2019 m. balandžio 2 d., atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė jos atleidimo iš darbo momentui, t. y. šalių darbo teisiniai santykiai nustatyta tvarka visiškai pasibaigė 2019 m. balandžio 2 d. Byloje nėra patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kad ieškovė savo pareiškimą dėl 2019 m. balandžio 2 d. prašymo atleisti iš darbo savo noru atšaukimo būtų įteikusi darbdaviui iki ieškovės nurodytos atleidimo iš darbo dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 2 d. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė tokį atšaukimo pareiškimą būtų išsiuntusi elektroniniu ar paprastu paštu, įteikusi atsakovės administracijai, kur toks pareiškimas būtų registruotas ir pan., nėra. Ieškovės veiksmai, t. y. 2019 m. balandžio 4 d. prašymo pateikimas atsakovei prašant atsakovę anuliuoti ieškovės pateiktą 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti iš darbo jau po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. balandžio 2 d. ir atsakovei visiškai atsiskaičius su atleidžiama darbuotoja, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė iki 2019 m. balandžio 2 d. atšaukė prašymą atleisti ją iš darbo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog atšaukė 2019 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti ją iš darbo.

30. Kadangi darbdaviui pateiktame prašyme apeliantė nurodė konkrečią atleidimo iš darbo datą, tuo pati apribojo savo teisę naudotis atšaukimo galimybe. Darbuotojo nurodytą 2019 m. balandžio 2 d. tarp šalių darbo santykiai buvo nutraukti, todėl tokiais savo veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei teisėtai nutraukė su apeliante darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

31. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, tačiau visiškai nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovės reikalavimus, maža to, nesant tam jokio teisinio pagrindo priteisė ir atlyginimą už atsakovės atstovo kelionės laiką į teismo posėdį ir atgal.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, negali sutikti su apeliantės teiginiais dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimo, susijusio su atsakovės atstovo kelionės laiku į teismo posėdį ir atgal.

33. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Advokatų kontora G., B., M., K. ALTE LEGAL, veikianti adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei teisines paslaugas pradėjo teikti 2018 m. liepos 30 d., t. y. dar iki ginčo įvykių ir civilinės bylos inicijavimo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei inicijavus ginčą Darbo ginčų komisijoje, o vėliau ir civilinę bylą teisme, pagrįstai atsakovės interesų atstovavimą tęsė advokatų kontora G., B., M., K. ALTE LEGAL. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė turėjo sudaryti teisinių paslaugų sutartį su kokia nors kita, Klaipėdos mieste veikiančia advokatų kontora, kad būtų išvengta Vilniuje veikiančio advokato kelionės į Klaipėdoje vykstantį bylos nagrinėjimą, vertintini kaip nepagrįsti. Įpareigojimas proceso šaliai rinktis tame pačiame mieste kaip ir teismas veikiantį advokatą būtų akivaizdžiai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti interesams atstovausiantį advokatą ir todėl netoleruotinas.

35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos) 2.4 punktas nustato, kad vienas iš kriterijų, sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų advokato / advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydžio, yra būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Toks reglamentavimas yra pagrįstas tuo, kad kelionės į teismo posėdį gali trukti net kelias valandas. Kelionės metu advokatas neteikia teisinių paslaugų, tačiau kelyje sugaištas laikas yra būtinas tiesioginio pavedimo – atstovauti teisme – įvykdymui. Nagrinėjamu atveju už vieną advokato kelionės valandą atsakovei buvo skaičiuojama 1/2 teisinių paslaugų sutartyje numatyto (ir Rekomendacijų maksimalaus dydžio neviršijančio – pagal Rekomendacijų 8.19 p., maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme (ar kitoje institucijoje) valandą sudaro 128,90 Eur (0,1 x 1 289 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje)) valandinio tarifo — 45 Eur (90 Eur x 1/2).

36. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR CPK 93 straipsnio 4 dalimi turėjo sumažinti iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji yra silpnesnioji proceso šalis, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir kt. Su tokiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi LR CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šios straipsnio dalies taikymo prasme yra vertinamas šalies procesinis elgesys, jo įtaka bylinėjimosi išlaidų atsiradimui, o ne ginčo pobūdis (darbo byla, silpnesnioji šalis ar pan.). Be to, įvertinus pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo eigą, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl apeliantės atstovo atostogų, o 2019 m. spalio 17 d. – dėl apeliantės prašymo apklausti liudytojus, jis nebuvo įgyvendintas dėl apeliantės atsisakymo sumokėti užstatą liudytojų kelionės išlaidoms atlyginti. Taigi darytina išvada, kad ir pati apeliantė savo elgesiu prisidėjo prie ilgesnės proceso trukmės ir didesnių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

37. Ginčijamu sprendimu priteistos tik tos išlaidos už teisinę pagalbą, kurios buvo pagrįstos sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais. Įvertinusi priteistų 2 745 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidos advokato pagalbai yra realios, protingos ir pagrįstos bei neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie per didelį atsakovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai dydį yra visiškai nepagrįsti objektyviomis bylos aplinkybėmis ir atmestini.

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

41. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

42. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. kovo 17 d. sąskaita Nr. RKS01686 ir 2020 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas.

43. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1 712,88 Eur (Rekomendacijų 8.11 p., 1,3 x 1 317,60 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje)). Taigi atsakovės išlaidos už 2020 m. kovo 17 d. atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistina atsakovei 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LPP Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 530,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAlmantas Padvelskis