Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui G. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad gimus dukrai G., atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o kai atsakovas grįžo, dukrai jau buvo daugiau nei vieneri metai. Laisvėje atsakovas pabuvo labai trumpą laiką, nes netrukus vėl padarė nusikaltimą ir vėlgi buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Tą trumpą laikotarpį, kol atsakovas buvo laisvėje, dukra rūpinosi, tačiau jį įkalintinus santykiai visiškai nutrūko. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas didesniąją gyvenimo dalį praleidžia įkalinimo įstaigose. Pažymėjo, jog nors dėl alkoholio vartojimo šeima šiuo metu yra apgyvendinta Telšių socialinių paslaugų centro laikinuosiuose šeimos namuose, tačiau tikina priklausomybės alkoholiui neturinti, o nustatytas atvejis atsitiktinis. Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. ji dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau atlyginimo dar nėra gavusi, todėl jo dydžio tiksliai nežino.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės nuomojamame gyvenamajame būste gyvenimo sąlygos pakankamai geros, namuose švaru, tvarkinga, vaikas turi savo lovą, rašomąjį stalą, reikiamas priemones ugdymui ir laisvalaikiui, sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui. Taip pat nurodyta jog ieškovės šeima Skyriui žinoma nuo 2021 m. sausio 30 d., kai dėl alkoholio vartojimo buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai šeimoje, pradėta taikyti atvejo vadyba. 2021 m. spalio 4 d. ieškovei buvo nustatytas girtumas ir dėl to ieškovė su vaikais apgyvendinta Telšių socialinių paslaugų centro laikinuosiuose šeimos namuose, kur jai teikiamos socialinės paslaugos. Įvertinus tai, kad atsakovas su vaiku nepalaiko jokio ryšio, vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, Skyrius ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palaiko.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, jog nuo 2021 m. spalio 5 d. ieškovė su vaikais apgyvendinta Telšių socialinių paslaugų centro laikinuosiuose šeimos namuose dėl ieškovės netinkamo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo, jai teikiamos socialinės paslaugos, kol situacija pasikeis. Kadangi ieškovė nurodė, jog prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur vaikui yra pakankama, Skyrius šį ieškovės reikalavimą palaiko. Skyrius prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas dukra nesirūpina, nesidomi, nepalaiko jokio ryšio. Prieštaravimų bei atsiliepimo dėl ieškovės pateikto ieškinio nereiškė, į teismo posėdį neatvyko, todėl jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui nėra žinoma. G. D. nuo gimimo gyvena su ieškove. Tarp ieškovės ir vaiko, neabejotinai, yra susiklostęs glaudus ir artimas emocinis ryšys. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas vaiko nuomonės išklausimo aktas. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pažymėtina, jog išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis), kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji ilgą laiką niekur nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, o įsidarbino visai neseniai. Šiai dienai ieškovė gauna 123,61 Eur socialinę pašalpą ir valstybės išmoką vaikams – 333,60 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 111,20 Eur per mėnesį. Atlyginimo darbovietėje dar nėra gavusi, nežino kokio jis dydžio. Be dukters G. D. ieškovė viena augina dar du nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų lavinimu ir išlaikymu. Ieškovė neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, su vaikais gyvena nuomojamame būste.

Vertinant atsakovo finansinę padėtį, teismas negali vienareikšmiškai spręsti ir objektyviai nustatyti jo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie turimą nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas nepateikė. Duomenų apie kitus išlaikomus asmenis ar jo sveikatos problema, byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus asmuo (byloje nesant priešingų duomenų) turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, juo labiau, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 642 Eur, neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 468,41 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti prašoma priteisti 150 Eur suma yra būtina. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgęs ir į vaiko amžių – nepilnametė, moksleivė, todėl turi lankyti mokymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytai išlaikymo sumai – 150 Eur, pagrįsti, nereikia papildomų įrodymų nei pateikta teismui. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Laikytina, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui suma po 150 Eur kas mėnesį, kuri yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, neabejotinai reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, todėl tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai G. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas valstybei 126 Eur žyminis mokestis (85 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteismo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 203 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 22 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 203 Eur (du šimtus tris eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.