Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, gavusi pareiškėjų A. P. ir V. P. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ bankroto byloje, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas pagal administracijos vadovės R. M. pareiškimą 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB „Kauno tiekimas“, bankroto administratore paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, įmonės akcininkai (pareiškėjai) nebuvo informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl jie negalėjo tinkamai ir teisėtai ginti savo teises ir teisėtus interesus bei dalyvauti šios bylos procese. Akcininkai yra suinteresuoti ne tik dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar atsisakymo ją kelti fakto, tačiau taip pat ir dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, nes tik nuo šio asmens tinkamų pareigų atlikimo, jo nešališkumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi, jo paskyrimo teisėtumo priklauso turtinių akcininkų teisių užtikrinimas. Įmonės nemokumą ir neketinimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė įmonės vadovės veikla ir sudaryti įvairaus pobūdžio sandoriai, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sprendžiant bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo klausimą, nes būtent jis privalės tikrinti visus įmonės sudarytus sandorius, vertinti, ar vadovų veiksmai nesukėlė įmonei žalos, inicijuoti teisminius procesus, esant pagrindui – ir ikiteisminius tyrimus. Skiriant AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratorių, buvo pažeistos imperatyvios Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl buvo pažeistas ir viešasis interesas, kuris šios kategorijos bylose turi būti prioritetiškai ginamas. Šioje byloje buvo pažeistas ir CPK 263 straipsnyje numatytas reikalavimas dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovės AB „Kauno tiekimas“ kreditorių ir debitorių sąraše yra UAB „VAKOIL“, kuriai Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013 buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Situacija, kai kreditorių ir skolininką administruoja tas pats bankroto administratorius, yra netoleruotina. Kai buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir bankroto administratoriaus skyrimo, teismui galėjo nebūti žinoma aplinkybė apie tai, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytas draudimas (įmonės bankroto administratoriumi negali būti paskirtas įmonės. kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius).

Motyvuojamoji dalis

Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti.

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Kauno apygardos teismas pagal AB „Kauno tiekimas“ administracijos vadovės R. M. pareiškimą 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB „Kauno tiekimas“.

Formuodamas teismų praktiką dėl prašymų atnaujinti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 pagal atsakovų V. M. ir S. M.o prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį procesas gali būti atnaujinamas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti. Įstatyminė sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo bankroto byla iškeliama, konstatavus įstatyme nustatytų kriterijų jai iškelti egzistavimą, o ne užbaigiama. Įstatyme nesuteikiama pagrindo bankroto bylos iškėlimo stadijos užbaigimą pagal pasekmes prilyginti bylos užbaigimui. Nurodomoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. Specifiniai bankroto proceso tikslai apsaugoti įmonę skolininkę ir jos kreditorius nuo didesnių nuostolių pasiekiami tik nuosekliai ir operatyviai vykdant bankroto procedūras, o atsiradus būtinybei ginti bankrutuojančios įmonės savininko, dalyvio ar kito asmens teises, pažeistas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, jos turi būti ginamos siekiant bankroto bylos nutraukimo Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas atsisako priimti AB „Kauno tiekimas“ akcininkų prašymą atnaujinti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 367 straipsniu ir 370 straipsnio 1 dalimi, atsisako jį priimti kaip pateiktą dėl ginčo, jau nagrinėjamo teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarIa:

atsisakyti priimti pareiškėjų A. P. ir V. P. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ bankroto byloje.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.