- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1-268-573/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59582-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- R. M., V. M.
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamąjame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir
V. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 10.05 val., Kaune, Linkuvos gatve vairuodama automobilį HYUNDAI LANTRA, valstybinis numeris (toliau – valst. Nr.) (duomenys neskelbtini) ir važiuodama link Varnių g., ties namu Nr. 31 pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš keisdama judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta priartėjusiam automobiliui BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jis buvo priverstas išvažiuoti iš Linkuvos g. važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į namo sieną, kurią apgadino, ir partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją S. Š., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad ji lėtai važiuodama Linkuvos gatve, pirma juosta, ketindama sukti į kairę, į Mažvydo gatvę, likus 30-40 metrų iki posūkio, pradėjo rodyti posūkio signalą. Važiavo su sergančiu vyru, todėl staigiai nieko negalėjo daryti. Posūkį rodė iki tos vietos, kur norėjo pasukti. Į antrą juostą nepersirikiavo todėl, kad antroje juostoje stovėjo automobiliai. Kai baigėsi automobiliai, prasidėjo ištisinė juosta. Kai baigėsi ištisinė juosta, tada ir suko. Į veidrodėlį prieš sukdama pažvelgė keletą kartų. Kada paskutinį kartą pažvelgė, negali pasakyti. Iš paskos važiuojantį automobilį matė už 70 metrų. Žinojo, kad saugu ir sukosi. Greitis buvo gal 10 km/h, gal dar mažiau. Mano, kad kliūties iš paskos važiuojantiems nesudarė. Mano, kad jeigu važiuoji iš paskos, visko gali tikėtis, turi stebėti, gali kažkas nutikti ir staiga. M. lenkimą atlikinėjo sankryžoje, ji tuo metu jau buvo užsisukusi. Ji važiavo tiesiai ir galvojo, kad tik nepakenktų vyrui, kad galėtų saugiai persirikiuoti. Kaip galėjo M. važiuoti antra juosta, negali pasakyti. Jis pro ją prašvilpė sankryžoje. Oras buvo normalus, kokia kelio danga buvo negali pasakyti. Kol dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai, ji nufotografavo Linkuvos gatvėje kairėje pusėje, antroje eismo juostoje stovėjusius automobilius, kurie jai trukdė anksčiau persirikiuoti ir visas nuotraukas pridėjo prie apklausos protokolo (1 t., b. l. 87, 88).
Iš kaltinamosios V. M. paaiškinimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui matyti, kad važiuodama Linkuvos gatve, įjungė posūkio signalą, pasibaigus ištisinei juostai, persirikiavo į antrą eismo juostą ir suko į M. Mažvydo gatvę. Važiavo 30-35 km/h greičiu. Besirikiuodama į antrą eismo juostą per veidrodėlį pastebėjo toliau važiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris yra saugiu atstumu, tačiau važiuoja dideliu greičiu. Tarp jos ir artėjančio automobilio persirikiavimo į kitą eismo juostą momentu atrodė, kad atstumas galėjo būti 7 metrai. Bebaigiant sukimo į M. Mažvydo gatvę manevrą, pastebėjo dideliu greičiu prašvilpiantį automobilį BMW, kuris šonu trenkėsi į kampinį Mažvydo ir Linkuvos gatvės namą ir kliudė prie namo stovinčią moterį (1 t., b. l. 24).
Apklausta liudytoja V. M. (neįspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus) parodė, kad su vyru važiavo automobiliu Hyundai, raudonos spalvos Linkuvos gatve pirma eismo juosta, rodė posūkį sukti į M. Mažvydo gatvę. Antroje juostoje stovėjo automobilių, todėl negalėjo persirikiuoti. Prieš sankryžą, kai baigėsi ištisinė linija, persirikiavo į antrą juostą ir suko. Persirikiuodama žiūrėjo į kairį ir į galinį veidrodėlius. Ties savo juosta matė toli automobilį. Iš paskos automobilis važiavo apie 70-50 metrų atstumu. Persirikiavusi lygiagrečiai antra juosta važiavo gal 5, gal 10 metrų. Pavažiavus antra juosta užsuko. Pamatė pralenkusį automobilį kai užsisuko ir tada jis prašvilpė. Paaiškinimą rašė pati. Dėl metrų galėjo suklysti, apie 70 metrų turėjo būti parašyta. Automobilio BMW veidrodėlyje nebuvo matyti kažkur arti. Truko persirikiavimas ir užsukimas gal kokias 2 minutes.
Iš fotonuotraukų, kurias kaltinamoji V. M. buvo pridėjusi prie apklausos protokolo matyti, jog dviejose fotonuotraukose atvaizduojama kelio danga yra šlapia, medžio lapai nukritę (1 t., b. l. 87, 90), o kitose dviejose fotonuotraukose – kelio danga sausa, medžiai žaliuojantys, su lapais (1 t., b. l. 88, 89), visose keturiose nuotraukose matyti kelkraštyje stovintys automobiliai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios V. M. kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iš nukentėjusios S. Š. parodymų matyti, kad 2016-08-26 apie 10 val. ji Mažvydo gatve ėjo į parduotuvę Linkuvos g. Išgirdo trenksmą, pasisuko šonu ir tuo metu šalia pamatė automobilį, norėjo bėgti, tačiau nespėjo, šis automobilis ją partrenkė, sąmonės praradusi nebuvo. Priėjęs vyras ją pakėlė nuo žemės, paskui priėjo dvi merginos su geltonomis liemenėmis, jos neprisistatė. Atvykus medikams buvo nuvežta į klinikas. Įvykio vietoje matė stovintį raudonos spalvos automobilį.
Iš liudytojo J. M. parodymų matyti, kad jis 2016-08-26 apie 10 val. važiavo Linkuvos gatve pirma eismo juosta automobiliu „Hyundai Lantra“ raudonos spalvos, kurį vairavo jo žmona V. M.. Greitis buvo apie 40 km/h. Artėdama prie M. Mažvydo g. žmona sulėtino greitį, tikriausiai įjungė posūkio į kairę signalą, nes ji visada rodo posūkį, ir, pravažiavusi ištisinę juostą, persirikiavo į antrą eismo juostą, dar kiek pavažiavusi pradėjo atlikinėti manevrą į kairę. Tuo metu greitis galėjo būti apie 35 km/h. Bebaigiant posūkio manevrą į M. Mažvydo g., išgirdo dideliu greičiu lekiančio automobilio garsą ir pamatė iš kairės pusės pralekiantį automobilį, kuris užsuko į Mažvydo gatvę ir trenkėsi į namo sieną, o atšokęs kliudė ėjusią moterį. Tuo metu žmona automobilį sustabdė, paskui nejudino. Matė, kaip dvi merginos vilkėjusios geltonomis liemenėmis, nuėjo prie nukentėjusios moters. Anksčiau nepersirikiavo į antrą juostą, nes antroje juostoje buvo pristatyta mašinų. Kiek jų buvo negali pasakyti, bet daugiau kaip viena. Buvo apsiniaukę, kelio danga buvo sausa. Kada žmona fotografavo negali pasakyti.
Iš liudytojo T. K. parodymų matyti, kad jis yra policijos pareigūnas, buvo atvažiavęs į įvykio vietą, įvykio aplinkybių detaliai neatsimena. Ar Linkuvos gatvės kairėje pusėje stovėjo automobiliai prieš sankryžą su Mažvydo gatve, neatsimena, įvykio vietoje švietė saulė.
Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis kaltinamojo R. M. nepažįsta. Tą dieną važiavo nuo Kauno pilies, pasivijo lėtai važiuojantį, po juostą klaidžiojantį raudonos spalvos automobilį Linkuvos gatvės pradžioje, automobilis važiavo pirma juosta apie 40 km/h greičiu, atrodė, kad automobilio vairuotojas nesiorientuoja. Nuo Ariogalos iki Radvilų dvaro gatvių antroje juostoje stovėjo viena ar dvi mašinos. Paskui antra juosta laisva buvo. Pravažiavęs Radvilų dvaro gatvę, norėjo lenkti raudoną automobilį, kai antra juosta buvo laisva, bet jį kita mašina, tamsios spalvos, jau ruošėsi lenkti. Raudonas automobilis sulėtino greitį iki 30 km/h, padarė manevrą į dešinę, atrodė, kad pasuks į dešinę, tačiau pasuko į kairę, užtvėrė kelią jį aplenkusiai tamsios spalvos mašinai, važiavusiai 50-55 km/h greičiu, o šios vairuotojas, siekdamas išvengti avarijos, suko į Mažvydo gatvę, atsitrenkė į namą ir moteriškę. Raudonas automobilis lygiagrečiai antra juosta nevažiavo. Sustabdęs savo automobilį, atėjo į įvykio vietą, moteriškę partrenkusiam vyrui paliko savo telefono numerį ir, pabuvęs iš viso apie 15 min., išvažiavo. Vairuotojas, partrenkęs moteriškę, bandė ją pakelti, moteris atsirėmė, dejavo, kad skauda nugarą.
Iš liudytojo K. L. parodymų matyti, kad jis nepažinojo R. M., įvykio dieną Linkuvos gatve važiavo paskui per dvi mašinas nuo automobilio ,,Hyundai Lantra“, raudonos spalvos, kurią moteris vairavo, ji važiavo lėčiau nei įprastinis automobilių srautas, 40-45 km/h greičiu. Automobilis BMW, juodos spalvos, universalas, važiavo antra juosta, artėjo link „Hyundai Lantra“ automobilio ir netikėtai ,,Hyundai Lantra“ automobilis iš pirmos juostos pasuko į kairę ir BMW automobilis metėsi į šoną, o tada atsitrenkė į namo sieną, atšokęs nuo sienos, numušė žmogų. Kad ,,Hyundai Lantra“ posūkį rodytų, nepastebėjo. Tvirtina, kad ,,Hyundai Lantra“ persirikiavimo į antrą juostą neatliko, antroje juostoje nebuvo. BMW greitis lenkimo metu buvo normalus, šiek tiek didesnis nei 55 km/h. Linkuvos gatvėje kairėje pusėje automobiliai stovėjo tik gatvės pradžioje ir už sankryžos, kurioje įvyko autoįvykis. Per visą laiką iš automobilio „Hyundai Lantra“, kuri užkišo, prie nukentėjusios nebuvo priėję niekas.
Iš liudytojos G. G. parodymų matyti, kad ji paties įvykio nematė, tik matė, kad tą dieną prieš pat įvykį mikroautobusiuku važiuojant Linkuvos gatve, ją pralenkė tamsus automobilis, modelio ir markės nežino, jis važiavo greičiau nei ji. Prieš sankryžą kairiame kelkraštyje mašinų nebuvo, iš pradžių ji važiavo antra juosta, vėliau persirikiavo į pirmą. Pravažiavus toliau kolegė E. Š. riktelėjo ,,stok, žmogų nuskynė“. Sustojus ji griebė vaistinėlę ir nubėgo. Priėjusi arčiau matė, kad R. M. nervavosi ir vaikščiojo aplink BMW galą, nukentėjusioji buvo įsikabinusi jai į rankas, nukentėjusioji rėkė, kad skauda. Įvykio vietoje buvo tol, kol moteriškę įkėlė į greitąją, 15-20 minučių. Kai priėjo, klausė, kas įvyko. M. sakė, kas jam užkišo, linktelėjo galva į raudoną automobilį, daugiau nieko jo neklausė.
Iš liudytojo K. M. parodymų matyti, kad jis yra policijos pareigūnas, su kolega T. K. buvo atvykęs į šio eismo įvykio, įvykusio Linkuvos - Mažvydo gatvių sankryžoje, vietą. Automobilius rado kaip pavaizduota nuotraukose. Eismo įvykio dalyviai paaiškino, kad kaltininkas, važiuodamas Linkuvos gatve, suko į kairę iš pirmos eismo juostos, kai pagal kelių eismo taisykles jis turėjo sukti iš antros eismo juostos, tačiau pažeisdamas kelių eismo taisykles pradėjo daryti manevrą iš pirmos eismo juostos. Kuomet, iš paskos dideliu greičiu važiavęs BMW automobilis, pastebėjo priekyje sukantį automobilį, kuris užtvėrė kelią pirmoje juostoje, tuomet BMW metėsi į kairę pusę, ko pasėkoje apgadino namą ir partrenkė pėsčiąjį. Šitą pasakojo abidvi eismo įvykio dalyvių pusės. Hundai automobilyje buvo moteris ir vyras su gipsu, kuris minėjo, kad buvo policijos pareigūnas. BMW automobilyje buvo tik vyras.
Iš eksperto L. A., pateikusio dvi specialisto išvadas šioje byloje, paaiškinimų matyti, kad iš visų gautų duomenų, nubraižė schemą ir sumodeliavo „Hyundai Lantra“ manevrą, gavosi, kad „Hyundai Lantra“ negali persirikiuoti iš pirmos juostos į antrą, nekirsdama ištisinės linijos. 30-40 km/h greitis nėra tas, kuriuo nebūtų galima įsukti į sankryžą. Pagal konfigūraciją turėtų įsukti 30 km/val. greičiu, automobilis nepradėtų slysti šonu. Važiuojant 30 km/val. greičiu į tokią padėtį, kokioje yra užfiksuota, automobilis gali patekti. Važiuojant 30 km/val. greičiu juostos pakeitimui nurodytas 9,3 metro ilgio gatvės atkarpos neužtenka, važiuojant lėčiau jos užtektų. Taisyklės reikalauja, kad prieš sukdamas ar keisdamas savo kryptį, turi netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Turėjo duoti kelią keičiantysis, o ne ta juosta važiavęs automobilis. Ta juosta važiavęs automobilis jeigu pamato, kad priekyje važiuojantis automobilis keičia juostą, tai jeigu jam sudaro kliūtį, privalo sulėtinti greitį arba sustoti. Jeigu lieka per mažas atstumas, kai yra aplink daug namų ir kitų eismo dalyvių, techniniu požiūriu, turėjo stabdyti savo eismo juostoje, nenusukinėjant į kairę. Kadangi automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, tai dėl kliūties sudarymo ekspertai vengia pasisakymų. Jeigu susidaro tokia situacija, kad sustatyti automobiliai trukdo saugiai važiuoti antra eismo juosta, tokiu atveju, „Hyundai Lantra“ vairuotoja turėjo važiuoti lėtai ištisine linija, kol ji baigsis ir tuo metu atlikti kairį posūkį. Prieš keičiant kryptį ar atliekant kitą manevrą, reikia įsitikinti, kad tai yra saugu ir jeigu pastebi, kad yra eismo dalyvis kairiau jos, kuris važiuoja tiesiai, tai be abejo, turėjo jį praleisti.
Iš eismo įvykio vietos plano ir prie jo esančios fotolentelės matyti, kad užfiksuotas autoįvykis, įvykęs 2015 m. rugpjūčio 26 d., pažeistos automobilio BMW 530D detalės, automobilis „Hyundai Lantra“ išoriškai neapgadintas, fiksuoti automobilio BMW ratų slydimo pėdsakai, automobilių padėtis po eismo įvykio – automobilis „Hyundai Lantra“ stovi pilnai neišvažiavęs iš Linkuvos ir M. Mažvydo gatvių sankirtos priekiu link dešiniojo M. Mažvydo važiuojamosios dalies krašto, automobilis BMW stovi M. Mažvydo gatvėje (1 t., b. l. 9-11).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-06-22 specialisto išvados Nr. 11-867 (16) matyti, kad automobilio BMW 530 vairuotojo R. M. veiksmai – nusukęs į kairę išvažiavo iš Linkuvos gatvės važiuojamosios dalies ir partrenkė pėsčiąją – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertiniais tyrimo metodais negalima nustatyti, ar automobilio „Hyundai Lantra“ vairuotojos N. M. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, nes nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, iš kurios eismo juostos vairuotoja pradėjo posūkio į kairę manevrą; automobilis BMW 530, vairuojamas R. M., prieš pat slydimo pėdsakus važiavo ne mažesniu kaip 35 km/h greičiu. Automobilio BMW 530 stabdymo kelias, važiuojant 50 km/h greičiu, buvusiomis kelio eismo sąlygomis yra 29 m ilgio (1 t., b. l. 123-127).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-24 specialisto išvados Nr. 11-2734 (16) konstatuota, kad jeigu automobilio „Hyundai Lantra“ vairuotoja negalėjo saugiai pasukti į kairę iš kraštinės padėties, ji galėjo sukti ir ne nuo kairiojo krašto, tačiau prieš keisdama važiavimo kryptį privalėjo įsitikinti ar tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo įvykio vietoje buvusiomis kelio sąlygomis prieš sukant į kairę automobilis „Hyundai Lantra“ važiuodamas vairuotojos nurodomu 30 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nekirsdamas ištisinės linijos. Jeigu automobilio „Hyundai Lantra“ vairuotoja keisdama judėjimo kryptį sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta priartėjusiam automobiliui „BMW 530“, tai tokie jos veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 tomas, b. l. 49-52).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-09-24 – 2015-10-03 specialisto išvada Nr. G2711/2015(02) konstatuota, kad S. Š. nustatytas XII krūtininio slankstelio lūžis, šis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43).
Išnagrinėjęs bylą teismas pripažįsta, jog pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo V. M. veiksmai, nes ji, vairuodama automobilį, atliko pavojingą manevrą - prieš keisdama judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta priartėjusiam automobiliui BMW, kurį vairavo R. M.. Išvadą, kad V. M. sudarė kliūtį automobiliui BMW, vairuojamam R. M., teismas daro įvertinęs ne tik paties R. M., bet ir patį įvykį mačiusių liudytojų A. K. ir K. L. parodymus, iš kurių matyti, jog V. M. vairuojamas automobilis suko iš pirmos juostos į kairę prieš pat antra eismo juosta važiuojantį R. M. vairuojamą automobilį. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nenustatyta jokia kita priežastis, privertusi R. M. staiga išsukti iš Linkuvos gatvės važiuojamosios dalies į M. Mažvydo gatvę, kaip tik kliūtis, kurią sudarė V. M. vairuojamas automobilis. Tokiu netikėtu manevru ji užkirto kelią ta pačia kryptimi važiavusiam R. M., taip pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Teismas pripažįsta, kad šioje situacijoje R. M. neturėjo galimybės išvengti autoįvykio, t. y. efektyviai sulėtinti greitį ir apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ar efektyviai stabdyti automobilį savo krypties važiuojamosios dalies pusėje, nes atstumas iki kliūties (apie 7 metrai) buvo pernelyg mažas (specialisto išvadoje Nr. 11-867(16) nurodyta, jog automobilio BMW 530 stabdymo kelias, važiuojant 50 km/h greičiu, buvusiomis kelio eismo sąlygomis yra 29 m ilgio (1 t., b. l. 123-127)), kad išvengtų susidūrimo su V. M. vairuojamu automobiliu. Iš eismo įvykio vietos plano ir prie jo esančių fotonuotraukų matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis nėra pilnai išvažiavęs iš antros eismo juostos, pasisukęs priekiu į M. Mažvydo gatvės važiuojamą dalį, todėl visiškai tikėtina nuosekliai kaltinamojo R. M. parodymais, kad stabdymo atveju jis galimai būtų atsitrenkęs į V. M. vairuojamo automobilio vairuotojo pusės duris ir įvykis būtų sukėlęs sunkias pasekmes. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju R. M. pasirinktas elgesys – nusukimas į M. Mažvydo gatvės važiuojamą kelio dalį, siekiant išvengti V. M. ir galimai kitų asmenų sužalojimo, buvo teisėtas ir pagrįstas. Kad V. M. sudarė kliūtį R. M. iki jo vairuojamo automobilio likus apie 7 metrus, nurodė ir pati V. M. paaiškinime (1 t., b. l. 24), kuris buvo surašytas iš karto po įvykio. Nors vėliau V. M. savo žodžius paneigė, nurodydama, jog prieš sukdama į kairę galimai R. M. vairuojamą automobilį matė likus ne prieš 7, o prieš 70 metrų iki sankryžos, tačiau šie jos parodymai vertinami kaip melagingi, kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes prieštarauja ne tik objektyviai įvykio eigai, bet ir jos pačios parodymams, jog prieš sukdama į kairę žiūrėdama į kairės pusės galinio vaizdo bei į salone esantį galinio vaizdo veidrodėlį nematė antroje eismo juostoje atvažiuojančių automobilių, nes dėl ten stovinčių automobilių ten jie negalėjo važiuoti (1 t., b. l. 83).
Kaltinamoji V. M. nurodė, jog persirikiuodama į antrą eismo juostą ištisinės linijos nekirto, tačiau specialisto išvada Nr. 11-2734(16) patvirtino, jog eismo įvykio vietoje buvusiomis kelio sąlygomis prieš sukant į kairę automobilis „Hyundai Lantra“ važiuodamas vairuotojos nurodomu 30 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nekirsdamas ištisinės linijos. Pasiūlius V. M. atlikti tyrimo eksperimentą tikslu patvirtinti savo parodymus apie tai, kad prieš sukdama į M. Mažvydo gatvę ji persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, ji atsisakė tai padaryti (2 t., b. l. 148).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios V. M. padarytas KET 101 punkto reikalavimų pažeidimas buvo būtinoji padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. Š., kilimo sąlyga, nes jei V. M. prieš sukdama į M. Mažvydo gatvę būtų įsitikinusi, kad tai daryti saugu, kad nesudarys kliūties iš paskos antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui BMW 530D, automobilis BMW 530D būtų toliau saugiai judėjęs savo važiavimo kryptimi ir eismo įvykis nebūtų įvykęs, o nukentėjusioji nebūtų sužalota.
Kaltinamoji V. M. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.
Dėl kaltinimo R. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį
R. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 26 dieną apie 10.05 val., Kaune, Linkuvos gatve vairuodamas automobilį BMW 530D, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link Varnių g., ties namu Nr. 31 pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128 punkto reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko išvažiavo iš Linkuvos gatvės važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į namo sieną, kurią apgadino, pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją S. Š., kuriai padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymu.
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėn. ryte apie 10 val. automobiliu BMW 530D važiavo Linkuvos gatve, antra eismo juosta link Varnių g., greitis buvo apie 55-60 km/h. Į antrą juostą persirikiavo esant punktyrinei linijai, prieš sankryžą su Mažvydo gatve. Eismo sąlygos buvo geros. Pirma kelio juosta priekyje važiavo automobiliai, tame tarpe raudonos spalvos automobilis „Hyundai Lantra“. Likus iki šio automobilio 5 metrams, staiga šis automobilis pradėjo atlikinėti posūkio manevrą į kairę, t. y. sukti į Mažvydo gatvę. Ar vairuotoja rodė posūkį, nematė. Vengdamas susidūrimo su šiuo automobiliu, vengdamas sužaloti juo važiavusius žmones, savo automobilio nestabdė, vairą pasuko į kairę, įvažiavo į Mažvydo g., užvažiavo ant šaligatvio ir priekiniu dešiniu kampu atsitrenkė į gyvenamojo namo sieną, o nuo jos atšokęs atgal parbloškė senyvo amžiaus moterį. Matė, kad iš automobilio „Hyundai“ vairuotojo vietos išlipo išsigandusi moteris, kuri pasakė „atsiprašau“, šalia jos keleivio vietoje sėdėjo vyras.
R. M. inkriminuoti KET 127, 128 punktų pažeidimai, t. y. kad jis pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko išvažiavo iš Linkuvos gatvės važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į namo sieną, kurią apgadino, pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją S. Š., nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes, R. M. buvo sudaryta kliūtis kaltinamosios V. M. prieštaraujančiu KET, neteisingu bei eismo dalyviams pavojingu veiksmu, todėl, atsiradus netikėtai kliūčiai, kurią sudarė N. M. vairuojamas automobilis, jis pagrįstai vairuojamą automobilį BMW pasuko į kairėje esančios Mažvydo gatvės važiuojamą dalį, kadangi automobilio stabdymas savo krypties važiuojamosios dalies pusėje iki kliūties likus 5-7 metrams, o stabdymo keliui esant 29 metrams, nenusukant į Mažvydo gatvę, būtų akivaizdžiai nesaugus, lėmęs susidūrimą su R. M. vairuojamu automobiliu ir pagrįsta rizika dėl vieno ar kelių asmenų sužalojimo ar žūties. Todėl R. M. nuvažiavimas į kairėje pusėje esančios M. Mažvydo gatvės važiuojamą dalį šioje avarinėje situacijoje buvo priimtinas ir esamomis sąlygomis nebuvo pagrindo reikalauti iš jo kitokio elgesio. Atsižvelgiant į tai, į palankias meteorologines ir kitas važiavimo sąlygas, į tai, kad kliūties atsiradimas negalėjo būti iš anksto numatomas, į tai, kad jis išvažiavo Linkuvos gatvės važiuojamosios dalies ribų į M. Mažvydo gatvės važiuojamą dalį ir automobilį stabdė, tačiau jo nesuvaldė, nesant jo veikoje priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, R. M. išteisintinas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo. R. M. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę V. M. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkė nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą V. M. neteista (2 t., b. l. 71), duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, nėra (2 t., b. l. 70), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (2 t., b. l. 69), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruota (2 t., b. l. 67), dirbanti.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Kaltinamoji V. M. teisiama pirmą kartą, yra dirbanti, jai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamoji V. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati V. M. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką ji padarė būdama blaivi, nukentėjusioji buvo sužalota nesunkiai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau nėra bausta už KET pažeidimus, nėra padariusi administracinių nusižengimų, pagrindo daryti išvadai, kad V. M. yra nedrausminga vairuotoja, neatsakingai vairuoja transporto priemones, nėra, todėl jai netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiai teise.
V. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė neskirtina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą.
Išaiškinti V. M., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą kaltinamosios pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., R. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomosios priemonės V. M. neskirti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.