- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2-16435-191/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12265-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka, informuojant šalis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei G. A., J. K. dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja V. K. skundu skundžia antstolės G. A. veiksmus – atsisakymą atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad antstolė vykdymo procese atlieka procesinius veiksmus pagal V. K. pateiktus vykdomuosius raštus Nr. 2-200-451/2013 dėl 6300 Lt išieškojimo ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 7332,63 Lt išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra skolingas pagal du pateiktus vykdymui vykdomuosius raštus V. K. 3632,63 Lt, prievolė nevykdoma ar vykdoma vangiai, o V. K. turi J. K. iki 2015-05-08 sumokėti 18900 Lt, vadovaujantis CPK 624 str. 2 d. 9 p., prašė atlikti nurodytų priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą. Antstolės atsisakymas tenkinti tokį prašymą motyvuojamas tuo, kad CPK 687 str. nuostatos nenumato tokio procesinio veiksmo, nes skolininkas J. K. nėra pateikęs vykdomojo rašto, pagal kurį būtų galimas priverstinis išieškojimas. Mano, kad antstolės veiksmai neteisėti, nes jau įskaitymų vykdymą reglamentuoja CK 6.130 str., 6.131 str. 1 d., 6.132 str., 6.140 str., kuriuose nėra ribojama kreditoriaus teisė prašymu kreiptis dėl įskaitymo ir nesant kito kreditoriaus (šiuo atveju skolininko) vykdomojo dokumento, juolab, kad skolininkui J. K. reikalavimo teisės pradžia atsiranda tik 2015 m. gegužės 9 d. Dėl minėtų priežasčių kreditorės V. K. prašymas atmestas nepagrįstai. Šiuo atveju kreditorių piniginiai reikalavimai yra apylygiai ir kreditorius turi įstatymo numatytą teisę rinktis skolos išieškojimo būdą, terminus, ginti savo pažeistas teises įstatymo numatyta tvarka. Antstolė turėjo remtis CK 6.132 str. nuostatomis, nors skolininkui J. K. dar neatsiradęs terminas kreiptis dėl priverstinio išieškojimo, o V. K. nesuėjęs terminas prievolės vykdymui, tačiau V. K. turi teisę pasinaudoti įskaitymu. Juolab, kad reikalavimai yra vienarūšiai. Bet kuriuo atveju, antstolė galėjo taikyti ir dalinį įskaitymą, nes ši teisė numatyta įstatymo nuostatose – 6.134 str., o draudimas nenumatytas (t. 1, b.l. 3-4).
Antstolė G. A. 2014-06-27 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino V. K. skundo bei skundą kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0088/10/01509 ir Nr. 0088/14/00169 kopijoms persiuntė Kauno apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Antstolė G. A. atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolės kontoroje, vadovaujantis Kauno m. apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. 1-2240/2010-08-13, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0088/10/01509 dėl 7332,63 Lt skolos išieškojimo, bei vykdomoji byla Nr. 0088/14/00169 pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-200-41/2013-07-31 dėl 6300 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos V. K. naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01509 iš skolininko J. K. dalis skolos yra išieškota, skolos likutis šioje vykdomojoje byloje išieškotojos naudai yra 6118,60 Lt. Iš viso abejose bylose J. K. skolingas V. K. 13632,63 Lt. Antstolė, išnagrinėjusi išieškotojos, o vėliau ir jos atstovės prašymus atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą, 2014-04-01 raštu ir 2014-04-31 raštu atsisakė atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą, kadangi CPK 687 str. numato antstolio galimybę atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą tada, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių sumų, esančių toje pačioje eilėje. Patikrinus Centrinį vykdomųjų bylų sąvadą nustatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš V. K. J. K. naudai nėra pateiktas vykdymui. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis vykdymo procese gali veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. CPK 687 str. numatyta galimybė atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, kada antstolis atlieka įskaitymą: turi būti pateikti vykdomieji dokumentai vykdymui (sumos turi būti „išieškotinos“), išieškotojo ir skolininko sumos turi būti priešpriešinės, bei išieškojimas turi būti tos pačios eilės. CK 6.130 str. taip pat įtvirtina priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, įskaitymą. Pažymėtina, kad analizuojant šias teisės normas, akivaizdu, kad atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą galima tik tada, kai egzistuoja Įstatymo leidėjo numatyti imperatyvūs reikalavimai: šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, jie turi būti vienarūšiai, pagal reikalavimą yra suėjęs terminas jį vykdyti arba jo terminas nėra apibrėžtas, abu reikalavimai turi galioti ir būti vykdytini. Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendime Nr. 2-200-451/2013, kuriuo priteista 18900 Lt kompensacija iš V. K. J. K. naudai, nustatytas atidedamasis 24 mėn. terminas, per kurį V. K. turi išmokėti skolą J. K.. Reikalavimo teisė skolininkui J. K. atsiranda tik 2015 m. gegužės 9 d., ką pažymi ir V. K. atstovė skunde dėl antstolių veiksmų. Patikrinus Centrinį vykdomųjų bylų sąvadą nustatyta, kad antstolių kontorose nėra pateikta vykdomųjų dokumentų, kuriuose išieškotojas būtų J. K., o skolininkė V. K.. Vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01509 vykdomas 7332,63 Lt išieškojimas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2240/10 - turtinė ir neturtinė žala V. K., kurią Kauno apylinkės teismas priteisė už tyčinį apysunkį nusikaltimą. CK 6.134 str. 2 d. numatytas draudimas atlikti įskaitymą, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą, kadangi žalos atlyginimo instituto paskirtis - ne tik atlikti kompensavimo, bet ir auklėjamą funkciją, tad žalą padaręs asmuo privalo imtis visų priemonių ją padengti ir kompensuoti savo jėgomis. Dėl šių aplinkybių galimybė atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01509, yra ginčytina. Akivaizdu, kad vykdomosiose bylose esančios sąlygos neatitinka imperatyvių įstatymo normų, kurios privalomos atliekant priešpriešinių sumų įskaitymą, nes vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš V. K. J. K. naudai nėra pateiktas vykdymui, o skolininko reikalavimo teisė išieškotojai nėra atsiradusi ir vykdytina. Jeigu vienos šalies naudai nustatytas atidedamasis terminas, o kitai terminas nenustatytas, negalima įskaityti tol, kol nesueis atidedamasis terminas prievolei įvykdyti. Todėl pagal šiose vykdomosiose bylose esančias aplinkybes, priešpriešinių sumų įskaitymas tarp vykdomosios bylos šalių V. K. ir J. K. negalimas (t. 1, b.l. 5-7).
Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
2014-09-29, t.y. teismo posėdžio dieną, pateiktas J. K. prašymas padaryti užskaitymą. Nurodo, jog su antstolės sprendimu nesutinka (t. 2, b.l. 9).
Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2014-08-25 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.
Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0088/10/01509 ir Nr. 0088/14/00169 medžiaga, nustatyta, kad antstolės G. A. kontoroje 2010-11-10 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-13 vykdomasis raštas Nr. 1-2240/10 dėl 7332,63 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos V. K. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/10/01509 (t.1, b.l. 63-64, 70); 2014-03-12 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013-07-31 vykdomasis raštas Nr. 2-200-451/2013 dėl 6300 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos V. K. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/14/00169 (t.1, b.l. 8-9, 18). Antstolė nurodė, ir iš vykdomojoje byloje esančio išieškotojos prašymo (t. 1, b.l. 16) matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01509 iš skolininko J. K. dalis skolos yra išieškota, skolos likutis šioje vykdomojoje byloje išieškotojos naudai yra 6118,60 Lt, o iš viso abejose vykdomosiose bylose J. K. skolingas V. K. 12418,60 Lt (t. 1, b.l. 54).
2014-03-04 išieškotoja V. K. (t. 1, b.l. 16, 52) ir 2014-04-15 išieškotojos atstovė advokato padėjėja J. R. (t. 1, b.l. 52) pateikė antstolei G. A. prašymus atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą, kadangi Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-451/2013 iš V. K. J. K. naudai priteista 18900 Lt piniginė kompensacija, išmokant ją per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2015-05-08 (t. 1, b.l. 10-13).
2014-04-01 ir 2014-04-31 raštais antstolė atsisakė atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą, nurodydama, jog CPK 687 str. numato antstolio galimybę atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą tada, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių sumų, esančių toje pačioje eilėje, o patikrinus Centrinį vykdomųjų bylų sąvadą nustatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš V. K. J. K. naudai nėra pateiktas vykdymui; CPK 687 str. nustatytos sąlygos, kada antstolis atlieka įskaitymą: turi būti pateikti vykdomieji dokumentai vykdymui (sumos turi būti „išieškotinos“), išieškotojo ir skolininko sumos turi būti priešpriešinės, bei išieškojimas turi būti tos pačios eilės; akivaizdu, kad atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą galima tik tada, kai egzistuoja Įstatymo leidėjo numatyti imperatyvūs reikalavimai: šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, jie turi būti vienarūšiai, pagal reikalavimą yra suėjęs terminas jį vykdyti arba jo terminas nėra apibrėžtas, abu reikalavimai turi galioti ir būti vykdytini; Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendime Nr. 2-200-451/2013, kuriuo priteista 18900 Lt kompensacija iš V. K. J. K. naudai, nustatytas atidedamasis 24 mėn. terminas, per kurį V. K. turi išmokėti skolą J. K., t.y. reikalavimo teisė skolininkui J. K. atsiranda tik 2015 m. gegužės 9 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01509 vykdomas 7332,63 Lt išieškojimas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2240/10 - turtinė ir neturtinė žala V. K., kurią Kauno apylinkės teismas priteisė už tyčinį apysunkį nusikaltimą, o CK 6.134 str. 2 d. numatytas draudimas atlikti įskaitymą, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą; vykdomosiose bylose esančios sąlygos neatitinka imperatyvių įstatymo normų, kurios privalomos atliekant priešpriešinių sumų įskaitymą, nes vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš V. K. J. K. naudai nėra pateiktas vykdymui, o skolininko reikalavimo teisė išieškotojai nėra atsiradusi ir vykdytina (t. 1, b.l. 22, 54).
Vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 str. įtvirtinta norma, pagal kurią įskaitymas vykdymo procese galimas tik tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Tai reiškia, kad įskaitymas vykdymo procese galimas tik tuo atveju kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas (Kauno apygardos teismo 2013-08-19 nutartis Civilinė byla Nr. 2S-1534-259/2013). Šiuo atveju vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, nėra pateikti vykdyti abu, todėl antstolė skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju jeigu skolininkas J. K. turėtų vykdomąjį raštą, kuris būtų pateiktas vykdyti. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Sigitas O. G. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-72/2011).
Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju antstolė savo patvarkymu negalėjo atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, kadangi J. K. nėra pateikęs antstolei priešpriešinio vykdytino dokumento, o tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese.
Lietuvos Respublikos CK 6.131 str. numatyta įskaitymo tvarka netaikytina atliekant įskaitymą vykdymo procese. Įskaitymo atlikimu vykdymo procese suinteresuotas asmuo privalėjo pateikti antstoliui įrodymus, pagrindžiančius įskaitymo pagrindą, t.y. patvirtinančius, kad yra pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl reikalaujamos įskaityti sumos išieškojimo. Tokių įrodymų nei antstoliui, nei teismui nepateikta, todėl teismas konstatuoja, kad antstolės G. A. veiksmai yra teisėti (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-756-619/2014; Vilniaus apygardos teismo 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-160-590/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1349-253/2013).
Vykdymo proceso metu antstolės padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str. str., 510 str., 611 str.
nutaria:
Pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.