- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-1534-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04335-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7764-475/2013 pagal pareiškėjo V. V. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0106/12/02954 dėl antstolės R. S. veiksmų (suinteresuoti asmenys antstolė R. S., G. V., B. M.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. V. skundu vykdomojoje byloje Nr. 0106/12/02954 (b.l. 5-6). prašė sumažinti išieškotojos G. V. naudai iš V. V. išieškotiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0106/12/02954 49 793,57 Lt dydžiu nuo 186 070 Lt kompensacijos sumos iki 136 276,43 Lt kompensacijos sumos. Skunde nurodė, antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje išieškotoja G. V. yra pateikusi vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1753, išduotą pagal 2010-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2012-02-20 Kauno apygardos teismo nutartį, dėl 186 070 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. V. G. V. naudai. Pareiškėjas 2012-10-22 pranešimu atliko įskaitymą, kurio pagrindu įskaitė 49 793,57 Lt dydžio išieškotojos G. V. įsiskolinimą pareiškėjui, ir tokiu būdu sumažino G. V. reikalavimo teisę pareiškėjui pagal 2010-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2012-02-20 Kauno apygardos teismo nutartį ir jų pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Atliktą įskaitymą patvirtinantis 2012-10-22 pranešimas buvo pateiktas ir antstolei. Įskaitymas buvo atliktas CK 6.130-6.131 str. pagrindu. Jis teismo tvarka nėra nuginčytas, pagrindų, dėl kurių įskaitymas nebūtų galimas nėra (CK 6.134 str.), todėl jis yra teisėtas ir galiojantis. Pareiškėjas teigė, kad įvykdė dalį savo prievolės išieškotojai G. V. pagal vykdomąjį raštą šioje vykdomojoje byloje, todėl prašė sumažinti išieškotiną sumą 49 793,57 Lt dydžiu ir tęsti vykdymą tik dėl likusios dalies skolos pagal vykdomąjį raštą. Antstolė R. S. 2013-03-15 priėmė patvarkymą pareiškėjo skundo netenkinti ir perduoti jį Kauno apylinkės teismui (b.l. 4).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas pareikštas tuo pagrindu, kad pareiškėjas laiko tinkamai 2012-10-22 pranešimu atlikęs įskaitymą (vykdomosios b.l. 47), kurio pagrindu įskaitė 49 793,57 Lt dydžio G. V. įsiskolinimą pareiškėjui, ir tokiu būdu sumažino G. V. reikalavimo teisę pareiškėjui pagal 2012-02-22 Kauno miesto apylinkės teismo (civilinės bylos Nr. 2-1753-584/2010) išduotą vykdomąjį raštą. Įskaitymą pareiškėjas atliko pagal CK 6.130-6.131 str., remdamasis Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2012-09-24 raštu dėl paskolos įmokų, kuriame nurodyta, kokias įmokas nuo 2005-05-30 iki 2012-09-24 V. V. atliko pagal 2005-05-30 Kredito sutartį Nr. BP2025050400 (vykdomosios b.l. 46). Pareiškėjo teigimu G. V. būdama solidari skolininkė pagal minėtą kredito sutartį turi prievolę grąžinti pareiškėjui pusę jo sumokėtų įmokų bankui. Teismas pažymėjo, jog Danske Bank A/S Lietuvos filialo pažymoje rašoma tik apie pareiškėjo darytas įmokas, tačiau nėra nurodyta, ar G. V. darė įmokas. Be to, santuoka tarp pareiškėjo ir G. V. buvo nutraukta 2010-09-23 sprendimu, o banko rašte nurodomas laikotarpis nuo 2005-05-30 iki 2012-09-24. LITEKO sistemoje duomenų apie pareiškėjo ieškinį G. V. dėl įskaitymo sumos priteisimo nėra. Pareiškėjas dėl skolos priteisimo iš solidariai pagal prievolę grąžinti kreditą atsakingos G. V. vykdomojo rašto nei antstolei, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo ir G. V. solidarioji atsakomybė pagal 2005-05-30 Kredito sutartį Nr. BP2025050400 buvo nustatyta po santuokos nutraukimo sprendimo. Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2012-09-24 rašte nurodytos tik pareiškėjo įmokos pagal kredito sutartį, o kokias įmokas darė ar nedarė G. V. nėra nurodyta. CPK 687 str. nustatyta, kad vykdymo procese, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Kadangi pareiškėjas vykdomojoje byloje nepateikė vykdytino vykdomojo dokumento, kuriame būtų priešpriešinis reikalavimas G. V., pareiškėjo pranešimas apie įskaitymą ir prašymas sumažinti įsiskolinimo sumą vykdomojoje byloje Nr. 0106/12/02954 laikytinas nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir atskirąjį skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Įskaitymas buvo atliktas CK 6.130-6.131 straipsnių pagrindu. Jis teismo tvarka nėra nuginčytas, pagrindų, dėl kurių įskaitymas nebūtų galimas nėra (CK 6.134 straipsnis), todėl įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis;Teismas nepagrįstai nurodė, kad priešpriešiniai reikalavimai turi būti įskaitomi tik CPK 687 str. nustatyta tvarka. Minėtame straipsnyje numatytas įskaitymas atliekamas esant dviem priešpriešiniams vykdomiesiems raštams - tai išimtis iš bendrų įskaitymų taisyklių (CK 6.130-6.131 str.), kai įskaitymą atlieka ne prievolės šalis, o išieškojimą vykdymo procese vykdantis antstolis. Pareiškėjas neprašė antstolio atlikti įskaitymą CPK 687 str. nustatyta tvarka, o pats atliko įskaitymą CK 6.130-6.131 str. nustatyta tvarka. Tai, kad CPK 687 str. numato teisę antstoliui tam tikrais atvejais atlikti įskaitymą neesant prievolės šalių valios, nereiškia, kad prievolės šalys netenka teisės atlikti įskaitymą CK nustatyta tvarka;Teismo argumentas, jog nėra duomenų ar G. V. taip pat nemokėjo įmokų bankui negali būti pagrindas atmesti skundą, nes banko rašte nurodytos pareiškėjo darytos įmokos. G. V. nepateikė jokių įrodymų, kad banko pateiktas raštas neatitinka tikrovės, ar kad ji yra dariusi kokias nors įmokas bankui;Naujasis išieškotojas B. M. perėmė reikalavimo teisę iš G. V. 186 070 Lt sumai tik 2012 m. lapkričio 27 d. (vykdomosios b. l. 50-54), t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo išsiųstas pranešimas G. V. apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Dėl šios priežasties reikalavimo perleidimas B. M. neturi įtakos anksčiau atliktam įskaitymui. Priešingai, B. M. išieškoma suma yra per didelė ir mažintina iki 136 276,43 Lt.
Suinteresuoti asmenys G. V. ir B. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes atliktas pažeidžiant procesinės teisės normas. V. V. įskaitymą atliko pagal banko išduotą pažymą, todėl reikalavimas nėra aiškus, apibrėžtas, neaiškus jo dydis, galiojimas ir t. t. Įskaitymas, vadovaujantis LR CPK 587 str. gali būti atliekamas tik pagal vykdomuosius dokumentus. Skolininkas nepateikė antstolei vykdomojo dokumento, kurio pagrindu būtų galima atlikti įskaitymą. V. V. minėtos sumos iš G. V. nėra prisiteisęs, todėl jo prašymas sumažinti išieškotiną sumą vykdomojoje byloje yra neteisėtas. Įskaitymas buvo atliktas po to kai buvo pradėtas vykdymo procesas, todėl privaloma vadovautis LR CPK 687 str., o ne LR CK 6.130 str.; 6.131 str. nuostatomis;2012-11-27 tarp G. V. ir B. M. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria G. V. 186 070 Lt reikalavimą perleido B. M.. 2012-12-10 Kauno miesto apylinkės teismas vykdomojoje byloje Nr. 0106/12/02954 pakeitė išieškotoją G. V. ir vietoje jos išieškotoju pripažino B. M.. Tarp V. V. ir B. M. nėra priešpriešinių pinigų sumų, nes B. M. neskolingas V. V..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė nagrinėjamoje byloje negalėjo pripažinti V. V. atlikto skolos įskaitymo teisėtu ir sumažinti išieškotojos G. V. naudai išieškotiną iš skolininko V. V. sumą.
Byloje nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas (civilinės bylos Nr. 2-1753-584/2010) 2010-09-23 sprendimu priteisė G. V. iš V. V. 207 570 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 23-36). Kauno apygardos teismas (civilinės bylos Nr. 2A-21-436/2012) 2012-02-20 nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos sprendimą sumažindamas priteistą G. V. iš V. V. kompensaciją iki 186 070 Lt ir nustatydamas, kad pagal 2005-05-30 Kredito sutartį Nr. BP2025050400 abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo atsako solidariai (b.l. 37-54). 2012-02-22 Kauno miesto apylinkės teismas (civilinės bylos Nr. 2-1753-584/2010) išdavė vykdomąjį dėl 186 070,00 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V. G. V. (vykdomosios b.l. 74). Šio vykdomojo rašto pagrindu pradėtas išieškojimas yra vykdomas antstolės R. S. kontoroje (vykdomosios b.l. 2). Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė, kad šalys yra solidariai atsakingi bankui Danske Bank A/S pagal 2005-05-30 Kredito sutartį Nr. BP2025050400. Skolininkas pateikė antstolei Danske Bank A/S 2012-09-26 raštą, kuriame bankas patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2005-05-30 iki 2012-09-24 V. V. grąžino bankui 13 486,29 EUR paskolos (vykdomosios b. l. 46). Tuo pagrindu V. V. 2012-10-22 Pranešimu apie priešpriešinių reikalavimų įkaitymu pranešė G. V., kad įskaito 49 793,57 Lt sumą (vykdomosios b. l. 47-48). Kaip matyti iš pareiškėjo V. V. skundo antstolei turinio (b. l. 5-6) pareiškėjas prašė sumažinti išieškotojos G. V. naudai iš V. V. išieškotiną sumą 49 793,57 Lt suma nuo 186 000 Lt iki 136 276,43 Lt.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešpriešiniai reikalavimai vykdymo procese turi būti įskaitomi tik CPK 687 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog tai, kad CPK 687 straipsnis numato teisę antstoliui tam tikrais atvejais atlikti įskaitymą neesant prievolės šalių valios, nereiškia, kad prievolės šalys netenka teisės atlikti įskaitymą CK 6.130-6.131 straipsnių nustatyta tvarka. Šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos duomenų, įskaitymą skolininkas V. V. atliko tuo metu, kai buvo prasidėjęs vykdymo procesas dėl išieškotojai G. V. priteistų iš skolininko V. V. sumų. Vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią įskaitymas vykdymo procese galimas tik tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Tai reiškia, kad įskaitymas vykdymo procese galimas tik tuo atveju kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Šiuo atveju apeliantas tokio dokumento neturi, todėl antstolė negalėjo pripažinti teisėtu skolininko V. V. atlikto tarpusavio sumų užskaitymo. Antstolė skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju jeigu skolininkas V. V. turėtų vykdomąjį raštą arba išieškotoja G. V. būtų sutikusi su skolininko atliktu įskaitymu, tačiau byloje duomenų apie G. V. ar B. M. duotą tokį sutikimą nėra. Teismas taip pat pažymi, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilus ginčui dėl įskaitymo teisėtumo, antstolė neturėjo pagrindo sumažinti iš V. V. išieškotiną sumą jo bankui sumokėtomis sumomis, kadangi V. V. nėra pateikęs antstolei priešpriešinio vykdytino dokumento.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įskaitymo santykius reglamentuojančias teisės normas. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ar skolininkas V. V. turėjo teisę atlikti įskaitymą pagal CK 6.130 ir 6.131 straipsnius, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama tik tai, ar yra pagrindai antstolei R. S. sumažinti iš skolininko V. V. priteistas išieškotinas sumas pagal jo atliktą įskaitymą. Įskaitymo teisėtumo patikrinimas yra kitos civilinės bylos dalykas, kuris nenagrinėtinas vertinant antstolės atliktų veiksmų teisėtumą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.