Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Žibutės Budžienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei G. V., ieškovės atstovei advokatei Žydruolei Glebavičiūtei, atsakovui V. V., atsakovo atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. V., jo atstovei advokatei G. U., trečiajam asmeniui B. V. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. ir trečiojo asmens A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V., tretieji asmenys AB „Danske Bank“, R. V., A. V., B. V. ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei G. V. dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kreditorinių prievolių, padalijimo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. V. ieškinį ieškovei G. V., atsakovui V. V. dėl paskolos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

2. Dėl turto padalinimo. Teismas teisingai padalino santuokoje įgytą turtą. Butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalindamas turtą abiems sutuoktiniams padalino po gyvenamąją paskirtį turintį nekilnojamąjį turtą kuriame tiek V. V., tiek G. V. galėtų gyventi. Tokiu būdu V. V. buvo priteistas namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) rajonas, o G. V., butas esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi vienam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis, kitas sutuoktinis turi teisę į piniginę kompensaciją. Todėl teismas šioje dalyje įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, priteisė 207570 Lt. piniginę kompensaciją kurią V. V. privalo sumokėti, G. V..

Ieškovė G. V. atsiliepimu į trečiojo asmens A. V. apeliacinį skundą (6t.b.l. 7-10) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priteisė kreditoriui, A. V., skolą 375000 Lt iš V. V.. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad prievolės pagal Paskolos sutartis yra bendros. LAT yra pasisakęs, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Teismas teisingai vertino A. V. pateiktą vienkartinę turto 2005-11-25 deklaraciją, kurioje jis paskolintų pinigų V. V. atžvilgiu nedeklaravo. Į deklaraciją įrašyti tik suteiktos paskolos B. V. 45000 Lt ir UAB „Lanuva“ 80000 Lt. Todėl laikytina, kad paskolų sutartys tarp artimų giminaičių, tėvo ir sūnaus, buvo sudarytos po to kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, t. y. po 2006 metų vasario mėnesio. Apie minėtas paskolas ieškovė nieko niekada nežinojo, apie jas sužinojo tik po to, kai kreipėsi į teismą. Aplinkybė, kad pinigai buvo paskolinti namo statybai, neatitinka tikrovės, namas buvo statomas iš šeimos pinigų, bei pinigų namo statybai dovanojo ieškovės tėvai bei E. J.. 2006-12-03 dieną buvo surašytas Ekspertizės aktas, dėl turto vartės 07/15, pagal šį aktą nustatyta Namų valda - Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 337,47 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklausinys - Kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3067, rinkos vertė 1997 metų lapkričio mėnesiui yra 267300 Lt. Todėl tiek šeimos pinigų, tiek dovanotų pinigų, visiškai užteko namo įrengimui. Teismas rašytinius įrodymus byloje analizavo ir vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl priėmė teisingą sprendimą. Pagal ekspertizės aktą namo statybai reikėjo 267300 Lt ir jie buvo panaudoti iš šeimos lėšų ir dovanotų pinigų. Dokumentų rinkinys yra sudarytas iš sąskaitų, kvitų ir kitų dokumentų, kurie panaudoti namo statybai.

Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad apie 1996-10-15 dienos Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp E. J. ir G. V., jam tapo žinoma tik po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, nes minėta Dovanojimo sutartis Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateikta kartu su dokumentų rinkiniu ir pateikta tiek egzempliorių kiek yra šalių byloje, kaip ir numato CPK. Minėta Dovanojimo sutartis, taip pat buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, priduodant namo statybą. V. V. yra A. V. sūnus ir būtent V. V. tvarkė namo teisinės registracijos klausimus ir jau 1996-10-15 dieną žinojo, kad pagal Dovanojimo sutartį E. J. dovanojo pinigus, todėl laikytina, kad pinigų dovanojimo faktas buvo žinomas nuo 1996-10-15 dienos. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais turėjo domėtis bylos medžiaga ir būti aktyvus, todėl motyvas, kad sužinojo tik po teismo sprendimo priėmimo vertintinas kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo V.V. apeliacinis skundas iš esmės atmestinas, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe ir prievolės Danske Bank A/S Lietuvos filialui teisinio kvalifikavimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas V. V. nesutinka su nustatytu bendru sutuoktinių turto balansu ir prašo jam pripažinti asmeninės nuosavybės teise į 65/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106,03 kv. m. ploto, vidutinė rinkos vertė -190000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nustatytu bendru sutuoktinių turto balansu (5 t. b.l. 72).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta c.b. Nr.3K-3-430/2011).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 65/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106,03 kv. m. ploto, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1990 m. lapkričio 23 d. (1 t. b.l. 25). 2005 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta ginčo buto Pirkimo-pardavimo sutartis (2 t. b.l. 11-14). Iš šios sutarties 2 dalies nustatyta, kad už ginčo butą turėjo būti sumokėta paimant iš AB Sampo banko kreditą. Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir atsakovas V. V. 2005 m. gegužės mėn. 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. BP2025050400 , o 2005-08-10 kredito sutarties pakeitimą, kurių pagrindu bankas suteikė V. V. 63716 EUR kreditą patalpų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui (4 t. b.l. 75-81). 2005 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-BP2025050400 ieškovė G. V. sutarė, kad solidariai atsakys bankui, jeigu V. V., už kurį laiduoja, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2005 m. gegužės 30 d. Kredito sutartį Nr. BP2025050400 (2 t. b.l. 78-80).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-186/2010). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgus į šias nuostatas, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nutraukus santuoką, už paskolos, gautos iš Danske Bank pagal 2005 m. gegužės mėn. 30 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BP2025050400 grąžinimą, solidariai atsakingi yra abu buvę sutuoktiniai (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių pasyvų solidarumą prievolėje, bet neteisingai jį motyvavo ir kvalifikavo, nes ieškovės solidarumą prievolėje per laidavimo teisinius santykius, kurių nagrinėjamo ginčo atveju nėra.

Vertinant atsakovo – skolininko pagal kreditavimo sutartį – bei ieškovės ketinimus sudarant kreditavimo ir laidavimo sutartis matyti, kad iš esmės sutuoktinių valia buvo tokia pat, t. y. bendra – gauti kreditą, už kurį jie galėtų kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamąją patalpą ir ją susitvarkyti taip, kad galėtų tinkamai joje gyventi, t. y. ją pagerinti. Taigi, pasirašydami sutartinius dokumentus (tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis) šalys išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo ir laidavimo sutartis ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad ieškovės pasirašyta sutartis pavadinta laidavimo sutartimi, nes ji iš esmės atitinka kreditavimo sutartims būdingus elementus - ieškovė išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti jo prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su atsakovu (kitu pagrindiniu skolininku), bet ne kaip šalutinė, papildoma skolininkė pagal aksesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-229/2009).

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis tikslintina ir nurodytina, kad tiek kredito sutartį sudaręs atsakovas V. V., tiek ieškovė G. V. už paskolos, gautos iš Danske Bank pagal 2005 m. gegužės mėn. 30 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BP2025050400 grąžinimą, atsako solidariai pagal CK 3.109, 6.6 straipsnius.

Atsakovui išaiškintina, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

Ieškovė dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2006 m. vasario 20 d. (1 t. b.l. 2), t.y. ginčo butas buvo įsigytas šalims gyvenant santuokoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad apelianto V. V. aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn nebuvo išreikšta. Priešingai, visos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sutuoktiniai ginčo butą įsigijo šeimos poreikiams tenkinti.

Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta c.b. Nr.3K-3-430/2011).

Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad ginčo butas nekilnojamojo turto registro įstaigoje įregistruotas V. V. vardu (1 t. b.l. 16-17). 2012 m. vasario 14 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nėra įrašo, kad ginčo butas būtų įrašytas kaip apelianto V. V. asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgus į ankščiau nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo 65/100 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106,03 kv. m. ploto, pripažinti V. V. asmenine nuosavybe, todėl šie apelianto atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto argumentai dėl pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe motociklo HONDA, SHADOW v./n. (duomenys neskelbtini), atmestini tais pačiais aukščiau paminėtais motyvais. Motociklas VĮ registrų centre atsakovo V. V. vardu įregistruotas 2000 m. gegužės 20 d. , t,y. gyvenant su ieškove santuokoje. Kaip jau buvo minėta, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Įrodymų, kad motociklas HONDA, SHADOW v./n. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, teismui nepateikta.

Dėl bendros prievolės trečiajam asmeniui A. V.

Trečiasis asmuo A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria priteista 300 000 Lt skolos bei 75 000 palūkanų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (375000Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2006-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo V. V.. Apeliantų manymu, ši skola turi būti priteista solidariai iš ieškovės G. V. ir atsakovo V. V.. Apeliantų pagrindiniai argumentai, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone statybai, t.y. šeimos interesų tenkinimui.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad 1992 m. kovo 20 d. paskolos sutartimi, kuria A. V. paskolino 25000 JAV dolerių V. V. namo statybai (2 t. b.l.21), 1993 m. gegužės 15 d. paskolos sutartimi, kuria V. V. pasiskolino iš A. V. dar 25000 JAV dolerių trūkstamoms statybinėms medžiagoms jo šeimos namo statybai įsigyti (2 t. b.l.19), 1994 m. vasario 5 d. paskolos sutartimi, kuria V. V. pasiskolino iš A. V. dar 25000 JAV dolerių namo įrengimui (2 t. bl.20 ) prisiimtos prievolės turi būti pripažintos bendra sutuoktinių prievole ir vykdytina iš bendro turto.

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės doktrinoje sutinkama nuomonė, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiasis asmuo A. V. neįrodė, jog jo paskolintos lėšos atsakovui V. V. buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Teismas rėmėsi 2005-11-25 vienkartinės šeimos iki 2003-12-31 turėto turto deklaracija, iš kurios matyti, kad trečiasis asmuo buvo deklaravęs tik 125000 Lt suteiktų paskolų, iš kurių 80000 Lt UAB „Lanuva“ ir 45000 Lt B. V. (2 t. b.l.115-118), nors pagal LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktus, asmuo iki 2005-05-01 privalėjo deklaruoti pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad į šią deklaraciją įtraukta paskolinta suma dukrai, tačiau sūnui paskolintos sumos neįtrauktos. Taip pat teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad ji apie pateiktas sutartis bei paskolintas pinigines lėšas sužinojusi tik paskolos sutartis pateikus į bylą. Teismas kritiškai vertino paskolos sutartis, nes atsakovas sandorius sudarė su artimuoju giminaičiu.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo V. V. ir trečiojo asmens A. V. paskolos sutartys galėtų būti priskirtos prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais. Tokiu atveju apeliantas V. V., siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Būtent šią aplinkybę tyrė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, netaikydamas CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir nepriskirdamas pagal atsakovo V. V. su trečiuoju asmeniu sudarytų paskolos sutartimis prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Dėl turto padalijimo natūra

Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dalijant santuokinį turtą prioritetas turi būti teikiamas savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui, jei tai yra įmanoma, nes tokiu būdu yra išvengiama bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų. Teismas, sudaręs turto balansą ir nustatęs turto vertę, dalydamas turtą turi atsižvelgti į galimybę kiekvienam sutuoktiniui paskirti po savarankišką objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-456/2009).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atmetė apelianto V. V. argumentus ir pripažino, kad 65/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106,03 kv. m. ploto, yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sudarė bendrą sutuoktinių turto balansą ir siekdamas, kad būtų išvengta bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų, kiekvienam sutuoktiniui paskyrė po savarankišką nekilnojamojo turto objektą.

Dėl kompensacijos už didesnės vertės turtą iš kito sutuoktinio, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, priteisimo

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bendro sutuoktinių turto balansą įtraukė transporto priemones, kurios buvo parduotos bylos teisme nagrinėjimo metu. Spręsdamas klausimą dėl padalinamų transporto priemonių vidutinių rinkos verčių nustatymo, teismas vadovavosi Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2010-09-07 pateiktomis pažymomis ir jose nurodomomis kainomis (5 t b. l. 32). Apeliantas V. V. apeliaciniu skundu nesutinka su automobilio CADILLAC ELDORADO, v. n. (duomenys neskelbtini) įtraukto į bendro turto balansą, verte ir pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą (5 t. b. l.101-118).

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2010).

Kaip jau minėta, teismas vadovavosi Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2010-09-07 pateikta pažyma, kurioje automobilio CADILLAC ELDORADO, v. n. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvos rinkoje priklauso nuo išskirtinio potencialaus pirkėjo, pastarojo išprusimo, finansinės galios, poreikių, transporto priemonės būklės, komplektacijos, restauracijos autentiškumo ir kitų faktorių. 1976 metų gamybos vidutinę rinkos kainą nurodė apie 50000 Lt, tačiau tikslesnę automobilio rinkos vertę galėtų nustatyti tik apžiūrėję pastarąjį automobilį. Apeliantas V. V., nesutikdamas su parduoto automobilio CADILLAC ELDORADO, v. n. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, 2010 m. spalio mėnesį kreipėsi į tą patį Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą su prašymu realiai įvertinti ginčo automobilio rinkos kainą. Iš pateiktos išvados nustatyta, kad transporto priemonė rinkoje yra bevertė, jos atkūrimas iki tvarkingos techninės būklės sukuria neigiamus pinigų srautus (5 t. b.l. 105). Tačiau pažymėtina, kad atsakovas 2010-08-26 automobilį CADILLAC ELDORADO, v. n. (duomenys neskelbtini) pardavė už 7000 Lt (5 t. b.l. 38-39). Pagal CK 3.123 straipsnio 3 dalį atsakovas be kito sutuoktinio sutikimo sumažino bendro dalintino turto kiekį ir vertę, tačiau atsižvelgiant į nepriklausomų autoekspertų išvadą, kad automobilis yra bevertis, tokiu būdu sutuoktinio V. V. turto dalis mažintina ne 50000 Lt rinkos verte, o realia prarasto bendro turto verte 7000 Lt.

Atsižvelgus į tai, kad bendro sutuoktinių turto balanso vertė mažintina iki 786.180,00 Lt, viso atsakovui tenkančio turto vertė mažintina iki 579.160,00 Lt. Iš bendro turto 786.180,00 Lt atėmus neįvykdytą solidarią prievolę 190.743,06 Lt Danske Bankui, laikytina, kad sutuoktiniams turėtų tekti turto po 393.090,00 Lt, bei prievolė bankui. Atsakovui tenka turto už 579.160,00 Lt ir kuris mažintinas prievolės bankui suma, ieškovei tenka turto už 207.020,00 Lt, kuris yra mažintinas prievolės bankui suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui natūra tenka didesnės vertės turtas, ieškovei iš atsakovo pirmos instancijos teismo priteista 207.570,00 Lt kompensacija atitinkamai mažintina iki 186.070,00 Lt (CK 3.118 str. 3 d.).

Apelianto V. V. argumentai, kad teismo priteista 207.570,00 Lt dydžio kompensacija neproporcingai pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrą ir atsakovas nepajėgus sumokėti šią kompensaciją ieškovei, atmestini. Kaip jau minėta, iš atsakovo priteista kompensacija mažintina iki 186.070,00 Lt sumos. Be to iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad apeliantas V. V. 2003-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn yra įgijęs butą ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat 2008 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo kitą butą ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo vardu be kitų transporto priemonių, nuo 2008 m. gegužės 9 d. yra registruotas automobilis Mercedes Benz E220, v.n. (duomenys neskelbtini) Nors atsakovas nurodo, kad aukščiau paminėti nekilnojamojo turto objektai įgyti iš skolintų iš banko lėšų, tačiau apeliantas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajams asmuo ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra nepajėgus išmokėti piniginę kompensaciją ieškovei. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas gali pasinaudoti CPK 284 straipsnyje įtvirtinta galimybe prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliantų apeliacinius skundus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tačiau iš apeliantų priteistinas žyminis mokestis valstybei, kurio mokėjimas apeliantas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 96 straipsnis), o taip pat ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą ieškovei G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 207.570,00 Lt (dviejų šimtų septynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties litų 00 ct) dydžio kompensaciją sumažinti iki 186.070,00 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių tūkstančių septyniasdešimties litų 00 ct).

Nustatyti, kad V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) lieka solidariai atsakingi už paskolos, gautos iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo pagal 2005 m. gegužės 30 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BP2025050400, grąžinimą.

Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7816 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7450 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.