Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokato padėjėjai J. Ramoškienei, nedalyvaujant atsakovui J. K., trečiųjų asmenų AB Citadele banko, Valstybinės ligonių kasos, UAB „General finansing“ ir UAB „Skolų rizikos sprendimai“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys: AB Citadele bankas, Valstybinė ligonių kasa, UAB „General finansing“ ir UAB „Skolų rizikos sprendimai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- Priteisti natūra 11/25 (0,44 dalys) pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)- bendros 75 680 Lt. vertės;

- Priteisti iš ieškovės 18 900 Lt. piniginę kompensaciją atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išmokant per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje pateiktas 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2240-651/2010, patvirtina, kad J. K. 2010-03-20 panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę V. K., sukėlusį jai nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 18-19). Šis nustatytas smurto faktas, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo neblaivumo, o taip pat byloje esantys įrodymai dėl atsakovo nubaudimo Švedijoje vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, raštas dėl susidariusių skolų nepadengimo, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, pažeisdamas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 nustatytas lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, mažino turto vertę, skolinosi, švaistė pinigus, išvykęs į užsienį turėdavo skolų, kas lėmė santuokos iširimą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. T., R. P., J. G., nurodydamos, kad atsakovas vartojo alkoholį, buvo agresyvus, negerbė nei ieškovės, nei kaimynų, švaistė pinigus, ieškovė viena rūpinosi buitimi ir namais, finansinės pagalbos neteikė. Atsakovas šių aplinkybių neneigė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas nustato, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčui, paliktina santuokinė pavardė K. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m., dalintinas tik tas bendras sutuoktinių turtas, kuris įgytas iki 2005 m.

Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios – LR CK 3.117 str. 1 d. Dalijant sutuoktinių turtą, nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo leidžiama tik nustačius LR CK 3.123 straipsnyje nurodytus pagrindus, t.y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 11/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-12-30 buvo įsigytos pardavus butą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 28, 29), kurį ieškovė savo vardu įsigijo 1992-02-20 privatizuodama butą, už kurį atsiskaitė asmeninėmis lėšomis - investiciniais čekiais (b.l. 21, 22, 23, 24, 25, 26-27). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovės sveikatos būklė nėra gera, jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio stiprumo depresijos epizodas (b.l.70), išduotas neįgalumo pažymėjimas, patvirtinantis vidutinių specialiųjų poreikių lygį (b.l.52). Kauno miesto apylinkės teismas 2010-07-23 nuosprendžiu pripažino, kad dėl J. K. veiksmų (smurto, panaudoto prieš ieškovę) ieškovė patiria neigiamus ilgalaikius išgyvenimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas - 11/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), - buvo įgytas didesniu ieškovės indėliu negu atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis Nr. 3K-3-49/2009), į tai, kad ieškovės sveikatos būklė yra blogesnė negu atsakovo (priešingų duomenų atsakovas nepateikė), į tai, kad ieškovės sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (atsakovas visų šių aplinkybių neginčijo), teismas daro išvadą, kad yra realus poreikis ir teisinis pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti didesniąją turto dalį ieškovei.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu viename bute negalės gyventi dėl atsakovo smurtavimo, konfliktų, kambariai yra pereinami, todėl prašo priteisti jai turtą natūra, o atsakovui išmokėti kompensaciją. Iš byloje pateikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad šalims priklausančios gyvenamosios patalpos (kambariai) yra pereinamos (b.l. 35, 29). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nuteistas už smurto prieš ieškovę naudojimą, ieškovė dėl patirtų išgyvenimą yra sunkios sveikatos būklės, darytina išvada, kad šalims gyventi viename bute (toje pačioje dalyje namo), kai šalims priklausančios gyvenamosios patalpos yra pereinamos, nesukeliant nuolatinės įtampos ir nekenkiant vienas kitam, būtų neįmanoma. Be to, teismo vertinimu, šioje situacijoje, kuomet ieškovė yra nukentėjusi nuo smurto šeimoje dėl atsakovo veiksmų, būtina apsaugoti sutuoktinės (ieškovės) interesus. Todėl 11/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas ieškovei, kartu ją įpareigojant kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais.

- ieškovei natūra priteistinas nekilnojamasis turtas - 11/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 75 680 Lt. vertės, t.y. priteisiant ieškovei 72,62 % viso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančio turto.

- atsakovui priteistinos transporto priemonės FORD SCORPIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 500 Lt. vertės, bei SUBARU LEGACY valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 1000 Lt. vertės, o taip pat iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 18 900 Lt. piniginė kompensacija, išmokant ją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. priteisiant atsakovui 26,43 % bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančio turto.

Dėl sutuoktinių prievolių

Atsakovo skola 1330,83 Lt. Valstybinei ligonių kasai buvo priteista 2010-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole (LR CK 3.115 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 10000 Lt. (dešimt tūkstančių litų) moralinei žalai atlyginti.

Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008 ).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, minėta, nei žalos fakto, nei jos dydžio niekaip neargumentavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę, atsakovo netinkamas elgesys dėl alkoholio vartojimo, skolų šeimai sudarymo, pinigų švaistymo, kas, akivaizdu, lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. T., R. P., J. G.. Tai, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovė patyrė neigiamų moralinių išgyvenimų įrodo byloje surinkta medžiaga: 2010-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl ieškovės patiriamų ilgalaikių išgyvenimų dėl atsakovo panaudoto smurto, išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog ieškovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, o taip pat ieškovės paaiškinimai dėl nuolatinės baimės pojūčio, įtampos jutimo, ir dėl to paūmėjusių įvairių ligų, ko atsakovas neneigė. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas šių aplinkybių neginčijo, teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė savo išgyvenimus dėl patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė netinkamas sutuoktinio elgesys ir dėl ko faktiškai iširo šalių santuoka. Tuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas (CK 3.70 str. 2 d.). Tačiau teismas mažina priteistinos žalos dydį iki 5 000 Lt., atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovo netinkamas elgesys tęsėsi ilgą laiką, atsižvelgiant į santuokos trukmę, į tai, kad iš atsakovo neturtinė žala už nustatytą 2010-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu fizinio smurto atvejį ieškovei jau buvo priteista, į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba ir neturi pajamų. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis ieškovės buvo pareikštas nežinant, ar tikrai tokios atsakovo prievolės yra, į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo, nepaaiškino, ar turi asmeninių prievolių, nepasisakė ir dėl neturtinės žalos dydžio, į tai, kad reikalavimai dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis bei dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies buvo patenkinti, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: t.y. 300 Lt. sumokėtas žyminis mokestis (b.l.40) (LR CPK 79 str.) bei 1000 Lt. už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (b.l.142) (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos valstybei paskirstomos, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės, į tai, kad procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami daugiausia atsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie yra atsakovo kreditoriai, į tai, kad atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nors ieškinys jam buvo įteiktas du kartus, ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patekinti, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (55,41 Lt.) priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 str. 1 d. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 268, 270, 385 str.

nusprendž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti V. K., a/k (duomenys neskelbtini), ir J. K., a/k (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1983 m. birželio 16 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1831, dėl atsakovo J. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei V. K. santuokinę pavardę – K., atsakovui J. K. palikti jo prigimtinę pavardę – K..

200/973 dalis (0,0200 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės V. K. nuosavybe.

Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalių įgytą turtą taip:

- ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra 11/25 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

- atsakovui J. K., a/k (duomenys neskelbtini), priteisti natūra automobilį FORD SCORPIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei

priteisti iš ieškovės V. K., a/k (duomenys neskelbtini), 18 900 Lt. (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus litų 00 ct.) piniginę kompensaciją atsakovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išmokant ją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti 205,54 Lt. (du šimtai penki litai 54 ct.) finansinę prievolę UAB „Skolų rizikos sprendimai", kilusią iš atsakovo pasirašytos mobiliojo telefono ryšio (interneto) paslaugų sutarties su UAB „Bitė Lietuva“, bei finansinę prievolę 1330,83 Lt. (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt litų 83 ct.) Valstybinei ligonių kasai pagal 2010-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį asmeninėmis atsakovo J. K., a/k (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti ieškovės V. K., a/k (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt. (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. K., a/k (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovės V. K., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1300,00 Lt. (vieną tūkstantį tris šimtus litų 00 ct.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K., a/k (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 55,41 Lt. (penkiasdešimt penkis litus 41 ct.) teismo turėtų išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.