- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1379-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- G. M., E. M.
- Atsakovas
- R. G., S. G., M. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M., E. M. ir atsakovų R. G., S. G. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovams S. G., R. G. ir M. Č. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų S. G. ir R. G. patikslintą priešieškinį ieškovams G. M., E. M. ir atsakovei M. Č. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. M. ir E. M. (toliau – ir ieškovai) patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti, kad 0,6953 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), šalys naudosis pagal matininkės T. G. 2022 m. sausio 2 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: E. M. ir G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 1209 m² ir 53 m² ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu „D“; M. Č. asmeninės nuosavybės teise naudosis 1522 m², 444 m² ir 11 m² ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu „E“; S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 573 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; R. G. naudosis 1876 m² ir 59 m² ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu „B“; visi bendraturčiai bendrai naudosis 837 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu), plane pažymėta indeksu „A“; bendraturčiai E. M., G. M. bei M. Č. naudosis 369 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „A-1“; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,6953 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1599/6953 dalis; atsakovai S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 651/6953 dalį; atsakovė R. G. nuosavybės teise valdo 2200/6953 dalis; atsakovė M. Č. asmeninės nuosavybės teise valdo 2503/6953 dalis nurodyto žemės sklypo. Šalys taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius minėtame žemės sklype. Šalims įsigijus nuosavybės teises į nurodytas žemės sklypo dalis nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Faktiškai nuo pat žemės sklypo įsigijimo atsakovai R. G. ir S. G. trukdo ieškovams naudotis jų valdoma žemės sklypo dalimi. Atsakovai neleidžia ieškovams prieiti (ar privažiuoti su žemės ūkio technika) prie savo ūkinių pastatų, trukdo naudotis šuliniu. Ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriam pateikė mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. liepos 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad R. ir S. G. jiems priklausančią žemės ūkio techniką stato bendro naudojimo dalyje, trukdydami ieškovams laisvai prieiti ar privažiuoti prie savo ūkinių pastatų. Vadovaudamiesi MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, ieškovai parengė sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir 2018 m. lapkričio 26 d. per (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biurą pateikė atsakovams. Atsakovai į derybas nesileido ir toliau kliudo ieškovams naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Anot ieškovų, pagal jų teikiamą matininkės 2022 m. sausio 2 d. planą kiekvienas bendraturtis nevaržomai galėtų patekti į savo nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, o prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka visiškai atitinka įstatymo normas ir teismų praktiką, nepažeidžia nei vieno iš atsakovų teisių bei teisėtų interesų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai S. G. ir R. G. prašė patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti: 1) nustatyti naudojimosi 6953 m² žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal V. G. projektą, nustatant, kad nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: R. G. naudojasi 2148 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „B“; S. G. ir R. G. naudojasi 599 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „C“; G. M. ir E. M. naudojasi 1547 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „D“; M. Č. naudojasi 2451 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „E“; G. M., E. M., M. Č., S. G. ir R. G. naudojasi 208 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „A“; 2) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį 0,6953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo: ieškovai (1599/6953 dalis), S. G. ir R. G. (651/6953 dalį), R. G. (2200/6953 dalis), M. Č. (2503/6953 dalis). Šalims įsigijus nuosavybės teises į nurodytas žemės sklypo dalis nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, todėl atsakovai prašė išspręsti ginčą dėl naudojimosi sklypu tvarkos ir pateikė V. G. paruoštą žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris geriau atitinka Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą praktiką nuosavybės teisėje ir išskirtinai asmenų privatumo srityje. Nurodė, kad šalių požiūriai į naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą iš esmės skiriasi tuo, kad atsakovai siekia nustatytinoje tvarkoje minimalizuoti sklypo bendrasavininkų kartu bendrai naudojamų sklypo dalių plotus, o ieškovai siekia daugiau bendrų bendrasavininkų naudojimosi plotų. Atsakovai nesutiko, kad bendrai būtų naudojama pagal ieškovų pasiūlytą planą „A“ dalis (837 m² ) ir siūlė prie ūkinių pastatų bendro naudojimo žemę, plane pažymėtą „A1“, „A2“, „A3“ – 208 m². Atsakovų teigimu, jų siūlomas variantas yra artimiausias faktiniams daiktų naudojimo santykiams.
Šalies argumentai
5. Atsakovė M. Č. (atstovaujama įstatyminės atstovės O. Č.) su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, o su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovės teigimu, ieškovų planas atitinka bei nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui ir teismų praktikai. Pagal šį planą visi žemės sklypo bendraturčiai, įskaitant ir ją, galės nekliudomai naudotis savo turimais nekilnojamaisiais daiktais pagal jų paskirtį. Tuo tarpu pagal atsakovų pateiktą planą ji faktiškai negalėtų naudotis nei turimu ūkiniu pastatu, nei jai nustatyta naudotis žemės sklypo dalimi, kadangi į rytinėje ūkinio pastato pusėje esančią jai paskirtą naudotis žemės sklypo dalį ji negalėtų patekti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo atsakovams R. G. ir S. G. po 659,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš kiekvieno ieškovo valstybei po 23,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovų R. G. ir S. G. valstybei po 23,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad ieškovų teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas pagal matininkės T. G. 2022 m. sausio 2 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės, kadangi pagal jį: 1) ieškovams tenka iš viso 1725,5 m² žemės sklypo ploto: 1262 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „D“) + 184,5 m² bendro naudojimo su atsakove M. Č. (369 m² : 2) (plane pažymėta „A-1“) + 279 m² bendro naudojimo su visais atsakovais (837 m² : 3) (plane pažymėta „A“); 2) atsakovams S. ir R. G. tenka iš viso 852 m² žemės sklypo ploto: 573 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „C“) + 279 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakove M. Č. (837 m² : 3) (plane pažymėta „A“); 3) atsakovei R. G. tenka iš viso 1935 m² žemės sklypo ploto (plane pažymėta „B“); 4) atsakovei M. Č. tenka iš viso 2440,5 m² žemės sklypo ploto: 1977 m² jos asmeninio naudojimo (plane pažymėta „E“) + 184,5 m² bendro naudojimo su ieškovais (369 m² : 2) (plane pažymėta „A-1“) + 279 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakovais S. ir R. G. (837 m² : 3) (plane pažymėta „A“). Iš to nustatė, kad atsakovei M. Č. tenkanti naudotis realioji žemės sklypo dalis yra 62,5 m² mažesnė nei jos idealioji dalis, atsakovei R. G. – 265 m² mažesnė, atsakovams S. ir R. G. – 201 m² didesnė, ieškovams – 126,5 m² didesnė.
8. Teismas vertino, kad minėti idealiųjų ir realiųjų dalių neatitikimai, esantys matininkės T. G. 2022 m. sausio 2 d. sudarytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, yra pakankamai reikšmingi, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis jie nepateisinami, atsakovių M. Č. ir R. G. praradimai niekaip nekompensuojami. Taigi ieškovų teikiamo naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto teismas netvirtino.
9. Vertindamas atsakovų teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą pagal matininko V. G. 2022 m. sausio 3 d. žemės sklypo planą, žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schemą, teismas konstatavo, kad pagal jį taipogi yra idealiųjų ir realiųjų dalių neatitikimas: 1) ieškovams tenka iš viso 1616,33 m² žemės sklypo ploto: 1547 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „D1“, „D2“, „D3“, „D4“, „D5“) + 69,33 m² bendro naudojimo su atsakovais (208 m² : 3) (plane pažymėta „A1“, „A2“, „A3“); 2) atsakovams S. ir R. G. tenka iš viso 668,33 m² žemės sklypo ploto: 599 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „C1“, „C2“, „C3“, „C4“) + 69,33 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakove M. Č. (208 m² : 3) (plane pažymėta „A1“, „A2“, „A3“); 3) atsakovei R. G. tenka iš viso 2148 m² žemės sklypo ploto (plane pažymėta „B“); 4) atsakovei M. Č. tenka iš viso 2520,33 m² žemės sklypo ploto: 2451 m² jos asmeninio naudojimo (plane pažymėta „E1“, E2“, E3“, E4“, E5“, E6“, E7“) + 69,33 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakovais S. ir R. G. (208 m² : 3) (plane pažymėta „A“). Iš to nustatė, kad atsakovei M. Č. tenkanti naudotis realioji žemės sklypo dalis yra 17,33 m² didesnė nei jos idealioji dalis, atsakovei R. G. – 52 m² mažesnė, atsakovams S. ir R. G. – 17,33 m² didesnė, ieškovams – 17,33 m² didesnė.
10. Nustatė, kad pagal atsakovų teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą aplink ūkinius pastatus yra 52 m² ploto bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu „A3“, t. y., apytiksliai 1 m pločio takas aplink ūkinius pastatus. Atsižvelgęs į žemės ūkio technikos gabaritus pripažino, kad tokio pločio takas aplink ūkinius pastatus yra nepakankamas, nepagrįstai suvaržantis ieškovų ir atsakovės M. Č. teisę savo nuožiūra pagal paskirtį naudotis ūkiniais pastatais. Konstatavo, kad atsakovų teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nesudaro prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti, todėl jo netvirtino.
11. Konstatavo, kad pagal ieškovų teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą aplink ūkinius pastatus yra 837 m² ploto bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu „A“. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais nurodė, kad bendram naudojimuisi turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis – tik tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams. Teismas vertino, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas šio reikalavimo neatitinka, nes bendram naudojimui paskirta nepagrįstai didelė teritorija. Pasisakydamas dėl žemės sklypo pietrytinėje dalyje esančios pelkės nurodė, kad tai nepateisina 837 m² ploto teritorijos paskyrimo bendram naudojimui.
12. Darė išvadą, kad šalių teikiami naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinkantys teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, todėl patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė. Kartu pažymėjo, kad šis teismo atsisakymas neužkerta kelio šalims iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje dėl jų patikslinto ieškinio atmetimo ir patikslintą ieškinį tenkinti, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tarp visų bylos šalių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, vertindamas ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, klaidingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnį bei racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių statinių išsidėstymo, taip pat to, kad pietrytinę žemės sklypo dalį užima pelkė, kuria realiai negalėtų naudotis nei vienas iš bendraturčių.
13.2. Nors teismas nurodė, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka naudojimosi tvarka, kai visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (LAT 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015), tačiau šią kasacinio teismo praktiką taikė netinkamai.
13.3. Teismas nepagrįstai sprendime teigia, kad idealinių ir realiųjų dalių neatitikimai, esantys matininkės T. G. 2022 m. sausio 2 d. sudarytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, yra pakankamai reikšmingi. Ieškovų teigimu, teismas nevertino aplinkybės dėl ginčo sklype esančios pelkės, kuria realiai nei viena iš šalių negali naudotis. Taipogi teismas nevertino aplinkybės sprendime pažymėdamas, jog 837 m² ploto bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu ,,A“, yra nepagrįstai didelė.
13.4. Teismas nepagrįstai atsakovę M. Č. eliminavo iš šalių, tarp kurių turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, sąrašo. Taipogi paskirstant bylinėjimosi išlaidas būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovai S. G. ir R. G. kategoriškai atsisakė sudaryti byloje taikos sutartį.
14. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančiomis teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nesutinka su teismo vertinimu dėl jų pateikto plano. Teigia, kad atsakovai, palikdami 1 m pločio taką apie pastatus, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1114-601/2019, kur tokia jų siūloma tvarka apeliacinio teismo buvo patvirtinta. Pažymi, kad šis 1 m pločio apėjimas apie pastatus yra skirtas ne priėjimui (privažiavimui) prie pastatų, bet šių pastatų tinkamai priežiūrai. Nors dėl privažiavimo prie ūkinių pastatų kyla ginčas, tačiau byloje nėra duomenų, su kokia žemės ūkio technika ieškovai negali privažiuoti prie ginčo ūkinio pastato. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.
14.2. Nesutinka su teismo sprendimo išvadomis dėl idealiųjų ir realiųjų dalių neatitikimo. Atsakovai įsitikinę, kad nėra pažeidžiamas idealiųjų ir realiųjų dalių atitikimo principas, nes naudojimo nustatymo tvarkoje dalyvauja ne trys, bet keturi dalijamo sklypo savininkai ar jų grupės, todėl bendras plotas turėtų būti dalijamas iš keturių. Tokiu atveju ieškovams tenka iš viso 1599 m² žemės sklypo ploto, atsakovams S. ir R. G. tenka iš viso 651 m² žemės sklypo ploto, atsakovei R. G. tenka iš viso 2200 m² žemės sklypo ploto, atsakovei M. Č. tenka iš viso 2503 m² žemės sklypo ploto.
14.3. Teismas nenurodė materialinės ir procesinės teisės normų nei konkrečios teismų praktikos, kurią atsakovų teikiamas planas pažeidė. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovų pateiktame plane nurodyto privažiavimo prie ūkinio pastato. Atsakovų teigimu, jų pateiktas planas yra proporcingas, nepažeidžia taikytinos teisės normų ir atitinka Lietuvos Konstitucinio Teismo bei LAT doktriną, teismų suformuotą praktiką nuosavybės teisėje ir išskirtinai asmenų privatumo srityje.
14.4. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Atsakovai nepagrįstai remiasi apygardos teismo sprendimu, kadangi vienodą teismų praktiką formuoja LAT. Be to, nurodytame sprendime ir šioje byloje aplinkybės nėra analogiškos.
15.2. Nors apeliaciniame skunde atsakovai pripažįsta, kad dėl privažiavimo su technika prie ūkinių pastatų tarp šalių yra kilęs pagrindinis ginčas, tačiau nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų, su kokia žemės ūkio technika ieškovai negali prie jų privažiuoti. Nagrinėjant bylą teisme dėl šių aplinkybių buvo detaliai aiškinamasi, ieškovai yra nurodę su kokia ir kokio bendro pločio žemės ūkio technika jiems reikalinga privažiuoti prie ūkinio pastato rytinės pusės. Šiuo atveju buvo visiškai netikslinga palikti 1 m pločio priėjimą apie visus ūkinius pastatus, kadangi šis bendro naudojimo plotas reikalingas ne tik tinkamai ūkinių pastatų priežiūrai, bet ir tinkamam bendraturčių naudojimuisi savo turimais ūkiniais pastatais pagal jų paskirtį.
15.3. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas padarė teisingą ir pagristą išvadą, jog atsakovai neįrodė savo patikslinto priešieškinio, jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės pažeidžia įstatymo normas, teismų praktiką, ieškovų bei atsakovės M. Č. teisėtus interesus ir lūkesčius.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ieškovų skundžiamoje dalyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nors ieškovai nurodė, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį, tačiau skunde to nepagrindė jokiais teisiniais argumentais.
16.2. Skundžiamame sprendime, dalyje dėl ieškovų ieškinio atmetimo, teismas nepažeidė materialiosios teisės normų, procesinį sprendimą priėmė nepažeidęs įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi LAT doktrina analogiškose bylose.
17. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė M. Č. prašo ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas buvo parengtas atsižvelgiant į visų bendraturčių interesus bei nepažeidžiant nei vieno iš jų teisių.
17.2. Sutinka su ieškovų nuomone, kad teismas, vertindamas ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, klaidingai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį bei racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių statinių išsidėstymo, taipogi to, kad pietrytinę žemės sklypo dalį užima pelkė, kuria realiai negalėtų naudotis nei vienas iš bendraturčių.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Atsakovai nepagrįstai remiasi apygardos teismo sprendimu, kadangi vienodą teismų praktiką formuoja LAT. Be to, nurodytame sprendime ir šioje byloje aplinkybės nėra analogiškos.
17.4. Nors apeliaciniame skunde atsakovai pripažįsta, kad dėl privažiavimo su technika prie ūkinių pastatų tarp šalių yra kilęs pagrindinis ginčas, tačiau nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų, su kokia žemės ūkio technika ieškovai negali prie jų privažiuoti. Nagrinėjant bylą teisme dėl šių aplinkybių buvo detaliai aiškinamasi, ieškovai yra nurodę su kokia ir kokio bendro pločio žemės ūkio technika jiems reikalinga privažiuoti prie ūkinio pastato rytinės pusės.
17.5. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingą ir pagristą išvadą, jog atsakovai neįrodė savo patikslinto priešieškinio, jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės pažeidžia įstatymo normas, teismų praktiką, ieškovų bei jos teisėtus interesus ir lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė juos nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti patikslinti ieškinys ir priešieškinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Teisėjų kolegija vadovaudamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad 0,6953 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems asmenims: 1) ieškovams priklauso 1599/6953 ha dalis; atsakovams R. G. ir S. G.– 651/6953 ha dalis; 3) atsakovei R. G. – 2200/6953 ha dalis; 4) atsakovei M. Č. – 2503/6953 ha dalis. Tarp bylos šalių, kurie yra minėto žemės sklypo bendraturčiai, kilo ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pagrindiniai nesutarimai yra susiję su žemės sklypo pietrytinėje dalyje esančia teritorija aplink šulinį ir ūkinius pastatus. Šalys parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, pagal kuriuos teismo prašė nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu abiejų šalių teikiamus projektus atmetė, konstatuodamas, kad jie yra netinkami, ydingi, neatitinkantys teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatytų reikalavimų. Šalys, nesutikdamos su apylinkės teismo sprendimo motyvais, dėl jo pateikė apeliacinius skundus. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo motyvų.
22. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovų pateiktą planą naudojimosi žemės sklypu tvarkos netvirtino, kadangi planas, apylinkės teismo vertinimu, neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės. Taip pat nurodė, kad ieškovų plane išskirta 837 m² ploto bendro naudojimo teritorija aplink ūkinius pastatus yra nepagrįstai didelė. Ieškovai su apylinkės teismo vertinimu dėl jų pateikto plano nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas klaidingai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių statinių išsidėstymo, taip pat to, kad pietrytinę žemės sklypo dalį užima pelkė, kuria realiai negalėtų naudotis nei vienas iš bendraturčių. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jų teikiamas projektas neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės, skaičiuodamas, jog plane nustatytas bendro naudojimo plotas 837 kv. m dalinamas į tris lygias dalis. Taipogi teismas nevertino aplinkybės dėl pelkės sprendime pažymėdamas, jog 837 m² ploto bendro naudojimo teritorija yra nepagrįstai didelė. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų nurodyta argumentacija.
23. Visų pirma, apylinkės teismas įvertinęs ieškovų pateiktą planą skundžiamame teismo sprendime teisingai sprendė, kad planas neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės. Nors teisėjų kolegija pritaria ieškovams, kad bendro naudojimo plotas (837 kv. m) turėjo būti padalintas ne į tris lygias dalis, o į keturias, kadangi 0,6953 ha žemės sklypą atskirai valdo keturios asmenų grupės – ieškovai, atsakovai, atsakovė R. G. ir atsakovė M. Č., tačiau net ir padalinus šį bendro naudojimo plotą į keturias lygias dalis, idealiosios ir realiosios dalys pagal ieškovų teikiamą planą nesutaptų: ieškovams priklausytų 1655,75 m², nors nuosavybės teise priklauso 1599 m²; atsakovams S. G. ir R. G. priklausytų 782,25 m² , nors nuosavybės teise priklauso 651 m²; atsakovei R. G. priklausytų 1935 m², nors nuosavybės teise priklauso 2200 m²; atsakovei M. Č. priklausytų 2370,75 m², nors nuosavybės teise priklauso 2503 m². Taigi vieniems asmenims turimos žemės sklypo dalys padidėtų, kitiems – sumažėtų. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingas plano trūkumas.
24. Antra, priešingai nei teigia ieškovai apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl jų minimos pietrytinėje žemės sklypo pusėje esančios pelkės. Apylinkės teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo pietrytinėje dalyje yra pelkė (dėl to ta žemės sklypo dalis yra netinkama niekam naudoti), nepateisina 837 m² ploto teritorijos paskyrimo bendram naudojimui. Tai, kad sprendime pirmosios instancijos teismas dėl žemės sklype esančios pelkės nepasisakė plačiau ar nenurodė tokių argumentų, kuriuos norėjo išgirsti ieškovai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
25. Trečia, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovų plane išskirtos 837 m² ploto bendro naudojimo teritorijos, vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad bendram naudojimuisi turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, t. y., tik tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams. Šiuo atveju, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pozicija, kad ieškovų išskirta 837 m² ploto bendro naudojimo teritorijos dalis yra per didelė. Ieškovai nenurodė, kodėl būtent tokio dydžio teritoriją jie siekia išskirti bendram naudojimui.
26. Ieškovai apeliaciniame skunde be jau aptartų skundo argumentų taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Jų teigimu, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ir iš atsakovės M. Č., kadangi ji palaikė patikslintą ieškinį, o patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Ieškovų teigimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas taip pat turėjo būti atsižvelgta ir į aplinkybę, kad atsakovai S. G. ir R. G. atsisakė byloje sudaryti taikos sutartį.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šioje dalyje pritaria ieškovams, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne tik iš jų, bet ir iš atsakovės M. Č., kadangi kaip teisingai nurodė ieškovai, ji palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, o su atsakovų patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovams iš ieškovų priteisė 1 319,48 Eur (iš kiekvieno po 659,74 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Konstatavus, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ir iš atsakovės M. Č., atsakovų turėtos 1 319,48 Eur bylinėjimosi išlaidos dalintinos į tris lygias dalis, iš kiekvieno priteisiant po 439,82 Eur (1 319,48 Eur / 3 = 439,82 Eur). Taipogi keistinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybei. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 95,22 Eur sumą. Ši suma dalintina į penkias dalis, iš kiekvieno priteisinat po 19,04 Eur.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šią dalį, konstatuoja, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su jų teikiamo plano vertinimu pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįsti, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Kita apeliacinio skundo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tenkintina.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo motyvų.
29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą pagal matininko V. G. 2022 m. sausio 3 d. žemės sklypo planą, žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schemą, konstatavo, kad pagal jį taipogi yra idealiųjų ir realiųjų dalių neatitikimas. Vertino, kad atsakovų teikiamame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte nustatytas apytiksliai 1 m pločio takas aplink ūkinius pastatus yra nepakankamas, nepagrįstai suvaržantis ieškovų ir atsakovės M. Č. teisę savo nuožiūra pagal paskirtį naudotis ūkiniais pastatais.
30. Atsakovai apeliaciniame skunde laikosi priešingos pozicijos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: pirma, atsakovai, palikdami 1 m pločio taką apie pastatus, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1114-601/2019, kur tokia jų siūloma tvarka apeliacinio teismo buvo patvirtinta; antra, jų teikiamu planu nėra pažeidžiamas idealiųjų ir realiųjų dalių atitikimo principas, nes naudojimo nustatymo tvarkoje dalyvauja ne trys, bet keturi dalijamo sklypo savininkai ar jų grupės; trečia, apylinkės teismas nenurodė materialinės ir procesinės teisės normų nei konkrečios teismų praktikos, kurią atsakovų teikiamas planas pažeidė.
31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, susijusiu su idealiųjų ir realiųjų dalių atitikimu, kadangi kaip buvo minėta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas bendrą žemės sklypo plotą turėjo dalinti ne į tris, bet į keturias dalis, todėl pagal atsakovų teikiamą planą idealiosios ir realiosios dalys pagal šalių turimą nuosavybę sutampa: ieškovams tektų 1599 m²; atsakovams S. G. ir R. G. tektų 651 m²; atsakovei R. G. tektų 2200 m²; atsakovei M. Č. tektų 2503 m². Tačiau nepaisant šios aplinkybės, kiti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovų plane nustatytas apytiksliai 1 m pločio takas aplink ūkinius pastatus yra nepakankamas, nepagrįstai suvaržantis ieškovų ir atsakovės M. Č. teisę savo nuožiūra pagal paskirtį naudotis ūkiniais pastatais. Akivaizdu, kad esant tik apytiksliai apie 1 m pločio takui, yra apsunkintos galimybės laisvai privažiuoti prie statinių, o tai pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Kadangi šioje byloje pagrindinis ginčas ir kilo dėl privažiavimo su technika prie ūkinių pastatų, apylinkės teismas teisingai pasielgė netvirtinęs atsakovų teikiamo plano, kadangi pagal jį šalių ginčas nebūtų eliminuotas.
32. Apibendrindama šią dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylos procesinės baigties.
33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pasitvirtina apylinkės teismo konstatuota aplinkybė – šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai yra ydingi, pažeidžiantys vieni kitų teises ir teisėtus interesus, todėl netvirtintini. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad iš jų įstatymas neatima teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo parengiant kitą projektą.
34. Tuo tarpu sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, keistina, nurodant, kad atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos į tris dalis ir priteistinos iš ieškovų ir atsakovės M. Č. po 439,82 Eur. Taipogi keistinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybei, 95,22 Eur sumą dalinant į penkias dalis ir iš ieškovų, atsakovų ir atsakovės M. Č. priteisiant po 19,04 Eur. Kadangi atsakovė M. Č. yra nepilnametis asmuo, byloje ją atstovauja jos įstatyminė atstovė O. Č., bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš O. Č. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
36. Atmetus atsakovų S. G. ir R. G. apeliacinį skundą jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
37. Ieškovai taip pat suformulavo prašymą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovų apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies – pakeista spendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nustatyta, kad ieškovų teikiamus procesinius dokumentus – apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė ir sąskaitas už teisines paslaugas išrašė advokato padėjėja R. Z.. Taipogi nustatyta, kad nors minėtus procesinius dokumentus parengė advokato padėjėja, tačiau tiek apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į jį, savo parašais patvirtino ieškovai. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, ieškovams negali būti atlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 daliai. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovės M. Č., kuri atsiliepime į apeliacinius skundus palaikė ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:
„Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 439,82 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 439,82 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės M. Č. įstatyminės atstovės O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 439,82 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,04 Eur (devyniolikos eurų 4 ct ) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,04 Eur (devyniolikos eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,04 Eur (devyniolikos eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,04 Eur (devyniolikos eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Priteisti iš atsakovės M. Č. įstatyminės atstovės O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,04 Eur (devyniolikos eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.