Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas T. V. nutrauktas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. birželio 17 d. apie 19.50 val. futbolo aikštelėje prie „Paparčio“ pradinės mokyklos, esančios Kaune, Pakraščio g. 34, pavogė be priežiūros paliktą K. J. priklausantį nedidelės vertės – 144 eurų – svetimą turtą: 30 eurų vertės kuprinę, kurioje buvo 35 eurų vertės žalios spalvos bliuzonas su „Žalgiris“ atributika, 25 eurų vertės violetinės spalvos kepurė su snapeliu su raidėmis LA, 30 eurų vertės telefonas „Samsung“ atlenkiamu ekranu, bendros 20 eurų vertės penki raktai nuo buto ir sandėliuko durų su 4 eurų vertės Sabonio krepšinio centro pakabuku. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamasis procesas T. V. buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad pasikeitus 1 MGL dydžiui, jo pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus 1 MGL dydžiui (50 eurų), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 2 dalimi, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.Atkreipiamas dėmesys, kad T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko – nukentėjusiajai K. J. priklausančio pagrobto turto vertė – 144 eurai ir atitinka veikos padarymo metu (2017 m. birželio 17 d.) galiojusio nedidelės vertės turto apibrėžimą, kadangi yra didesne nei 3 MGL (veikos padarymo metu galiojusio 1 MGL dydis buvo 37,66 eurų). Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-519/2006 nurodyta, jog pagal teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiamas MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis, o šie dydžiai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių–socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos, o MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos yra laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011). Atsiliepimų į prokurorės skundą negauta.Skundas paliekamas nenagrinėtas ir jis grąžinamas pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXI skyriuje numatyta supaprastinta bylų nagrinėjimo tvarka, kurio Pirmajame skirsnyje reglamentuojamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti teismo, gavusio prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, priimami sprendimai. Trečiajame punkte numatyta galimybė nutraukti baudžiamąjį procesą šio kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 424 straipsnyje numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Taip pat šiame straipsnyje numatyta specialioji tokių nutarčių apskundimo tvarka, suteikiant teisę ją apskųsti prokurorui ir nukentėjusiajam per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo. Tuo tarpu aukštesniajam teismui išnagrinėjus skundą ir panaikinus nutartį nutraukti procesą, kitas to paties teismo, kurio priimta nutartis panaikinta, teisėjas privalo priimti vieną iš šio kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sprendimų. BPK X dalies 439 straipsnyje numatytas žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniems teismams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.Tuo tarpu pagal bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nuostatas, įtvirtintas BPK VI dalyje, pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą skundžiamos apeliacine tvarka (BPK 318 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 318 straipsnio 1 dalies ir BPK 439 straipsnio nuostatų reguliavimo sritys tarpusavyje konkuruoja. Šių normų reguliavimo sferos konkurencija spręstina, atsižvelgiant į tai, ar žemesnės instancijos teismas priėmė baigiamąjį aktą, kuriuo byla išspręsta iš esmės (nutraukti bylą), ar žemesnė instancija priėmė sprendimą, kuriuo galimai pažeistos nagrinėjimo teisme dalyvių teisės (dėl neviešo bylos nagrinėjimo, dėl nušalinimo, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir kt.) ir dėl jo pateiktas skundas. Nagrinėjamu atveju, nors BPK 424 straipsnyje numatytas 7 dienų apskundimo terminas, kas suponuotų pagrindą manyti, jog žemesnės instancijos teismo procesinis sprendimas, priimtas šiuo pagrindu, galėtų būti skundžiamas X dalyje numatyta tvarka, tačiau nutraukiant baudžiamąjį procesą visais atvejais priimamas baigiamasis procesinis sprendimas. Kadangi nutartimi nutraukti bylą ji išsprendžiama iš esmės, todėl įvertinant tokios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą gali būti reikalinga ištirti ir įvertinti įrodymus, o tai galima padaryti tik apeliacinio proceso metu. Be to, tam tikrais įstatyme numatytais atvejais teismas bylą nutraukia nuosprendžiu (baudžiamasis įsakymas pagal savo teisinę galią taip pat prilyginamas teismo nuosprendžiui), o nuosprendis visais atvejais skundžiamas apeliacine tvarka, todėl procesinio sprendimo priėmimo forma negali nulemti tokio sprendimo nagrinėjimo tvarkos. Tokio manymo nešalina ir tai, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota supaprastinto proceso tvarka, kas jokiu būdu negali sudaryti prielaidų netinkamam baudžiamojo proceso įstatymo taikymui, tokiu būdu suvaržant ir atsakomybėn traukiamo asmens ar kitų proceso dalyvių teises į išsamų ir objektyvų bylos išnagrinėjimą (pagal BPK 320 straipsnio 2 dalį bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija). Remiantis išdėstytais argumentais, sprendimas nutraukti bylą, nepriklausomai nuo akto formos, nagrinėtinas apeliacine tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-697/2017.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, gavęs prokuroro skundą dėl nutarties nutraukti baudžiamąjį procesą, vadovaudamasis BPK 440 straipsniu (X dalyje numatyta tvarka), baudžiamąją bylą kartu su skundu išsiuntė Kauno apygardos teismui, nors, kaip minėta, BPK 318 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai numato nutarčių dėl baudžiamosios bylos nutraukimo apskundimą būtent apeliacine tvarka, todėl skundo nagrinėjimui ir šiuo atveju turi būti taikomos bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Taigi prokuroro skundą apeliacine tvarka turi nagrinėti apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Dėl šios priežasties prokurorės skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties paliktinas nenagrinėtas ir jis grąžinamas pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsniu, 319 straipsniu, 424 straipsniu, teismas

nutaria:

Prokurorės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties palikti nenagrinėtą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.