Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-73-1183/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-23
Bylos Nr.
II-73-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00022-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Pažeidėjas
M. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-73-1183/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00022-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.3; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, vedusio skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. sausio 8 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. M. V. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini)gatvėse, 2023 m. gruodžio 23 d., 8.43 val., vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,85 prom. neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas M. V. skundas dėl 2024 m. sausio 8 d. Nutarimo pakeitimo, prašant Nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatytą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

Skunde pažeidėjas nurodo, kad alkoholį vartojo iš vakaro, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui kitos dienos ryte vairavo automobilį, vairuojant eismo įvykio nesukėlė, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą baudą sumokėjo, buvo nustatytas lengvas 0,85 prom. neblaivumas. Teigiama, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, prieš nusprendžiant vairuoti nesijautė neblaivus, kitu atveju nebūtų vairavęs. Pažymima, kad pareigūnų nebuvo sustabdytas selektyviai dėl KET pažeidimų, o vykusio reido metu, pareigūnai jam neblaivumo požymių nenustatė, neblaivumas buvo nustatytas tik alkoholio matuokliu, nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos būtų galėję pastebėti aplinkiniai ir jį sustabdyti nuo vairavimo. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Be kita ko, skunde teigiama, kad pažeidėjas patyrė nepakeliamą gėdos jausmą, psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo įvykdymo. Iki šio įvykio nebuvo padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 20 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti niekada nebuvo atimta, nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Teigia, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtą gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, rūpinasi šeima, mažametėmis dukromis, darbe, namų bendrijos, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pažymima, kad jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo išraiška.

Šalies argumentai

Skunde argumentuojant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pažeidėjas nurodo, kad dirba baldų gamybos vadovu, darbo funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti, taipogi ši teisė reikalinga užtikrinti saugų dukrų patekimą į mokymo, medicinos įstaigas, treniruotes. Nurodo, kad geranoriškai padeda įvairiuose paramos projektuose, neatlygintinai savanoriauja. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažametėmis dukromis, artimaisiais, šeima, suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbą ir daugiau nebenusižengs. Teigiama, kad netekęs teisė vairuoti, netektų vykdomos veiklos, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Gyvena sodų bendrijoje, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Pažymi, kad augina dvi mažametes dukras, kurias turi nuvežti į mokymų įstaigas, treniruotes. Teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti pensinio amžiaus tėvais, kurie serga įvairiomis ligomis, jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus, tėvai nevairuoja automobilio, todėl juos turi vežioti į įvairias gydymo įstaigas, be to, juos turi dažnai lankyti, rūpinasi tėvų vaistais ir finansine padėtimi. Nurodoma, kad ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik pažeidėjui, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems, o paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, bei dėl to nebūtų pažeistas viešasis interesas ir teisingumo principas. Pažeidėjas nurodo, kad siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, jų padarymo pasekmes, apie narkotikų ir alkoholio žalą žmogaus sveikatai. Taipogi skunde išdėstyta gausi teismų praktiką, kuri šioje byloje aktuali dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Skunde akcentuojama, kad skunde nurodytų aplinkybių kompleksas, atsižvelgiant į formuojamų teismų praktiką, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pažeidėjui sušvelninti pritaikytą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės, teisės vairuoti kelių transporto priemones, atėmimo terminą, jį nustatant mažesnį, nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. pateikė atsiliepimą į M. V. skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime dėstoma, kad M. V. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, pats pažeidėjas turi daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, todėl pagal savo patirtį turėjo suprasti ir numatyti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Nurodoma, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad M. V. vairavo automobilį esant nustatytam 0,85 prom. girtumui ir toks neblaivumo laipsnis laikytinas žymiai viršijantis leistiną ribą, nuo kurios asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn. Teigiama, kad tai, jog M. V. sėdo už vairo, neįsitikinęs savo esama būsena, rodo kad buvo pasielgta itin neatsakingai. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo funkcijoms atlikti ir asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų nulemti šios teisės praradimą. Institucijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. V. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta visiškai, gailisi. Poelgį vertina labai blogai, nes pats skeptiškai žiūrėdavo į tokius žmones. Neturi poreikio alkoholiui. Ryte atsikėlęs, dar pakalbėjo su žmona, kad gerai jaučiasi, negėrė kavos ir vairavo. Alkoholį vartojo iš vakaro, nes buvo paskutinė kolektyvo diena, norėjo pavakaroti, prisijungė vėliau apie dvyliktą, buvo vartojamas alus, viskis. Namo grįžo apie pusę trijų nakties, vairavo ryte devintą. Naktį grįžęs jautėsi pakankamai gerai, su žmona pakalbėjo, nusiprausė, jautėsi normaliai. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Mano, kad buvo pasitikėjimas savimi, jog jaučiasi gerai, nes jaučiantis gerai, nereiškia, kad iš tikrųjų yra gerai. Iš vakaro buvo sutarę, kad jis nuveš dukrą į treniruotę, nes žmona ruošėsi šventėms. Žmona ir sakė, kad nesijautė jokio kvapo, nes būtų neišleidusi. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jis taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Jis yra įmonės vadovas, pavaldinių yra. Dabar kažkas paveža, į darbą žmona nuveža, iš darbo ir pasiima, o į objektus stengiasi taip sudėlioti darbus, kad vyktų kolegos. Baisiausia padėtis dėl vaikų, nes dukroms būna treniruotės, vienai, kitai. Žmona dirba nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val., tenka prašyti giminaičio, kuris šiuo metu yra pensijoje, kad dukras nuvežtų. Mamai nustatytas odos vėžys, reikia važinėti į (duomenys neskelbtini) klinikas. Baisiausia, kad per savo klaidą negali vežioti vaikų ir tėvais pasirūpinti. Alkotesterį turi darbe. Labai gailisi, neturiu niekam priekaištų nei policijai, nei teismui, kad ir koks sprendimas bus priimtas. Yra žmogus ir daro klaidas.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė M. V. skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir M. V. kaltės nėra, bylos duomenys (paties M. V. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina M. V. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei yra numatytas minimalus šios teisės atėmimo terminas straipsnio sankcijoje, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su M. V. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju M. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliam terminui.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundo argumentų bei M. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad M. V. sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., sutinka ir neginčija jam nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau teigė, jog šis nusižengimas buvo įvykdytas veikiant neatsargiai, nepakankami atidžiai įvertinus savo buvusią būklę prieš sėdant už vairo.

Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su M. V. argumentais, kad jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė veikdamas neatsargiai. Pastebėtina, jog pats M. V. pripažino, kad iš vakaro vartojo tiek stiprius, tiek silpnus alkoholinius gėrimus, namo grįžo tik apie pusę trejų nakties, o transporto priemonę nusprendė vairuoti ir ją vairavo dar prieš 9 val. ryto (pagal bylos duomenis 8.43 val.), tai yra praėjus itin trumpam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, sprendimą vairuoti ryte priėmė tik pats subjektyviai įvertinęs savo buvusią būklę, nepasikliaudamas jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąjį būtų galėjusios suklaidinti dėl jo neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviam, taip pat nėra. Be kita ko, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs M. V. neblaivumo laipsnis, tai yra 0,85 promilės (po paklaidos 0,83 prom.) taipogi neleidžia daryti išvados, kad M. V. galėjo nesuvokti esantis neblaivus. Taigi, teismas atmeta M. V. skunde dėstomus argumentus dėl jo veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina M. V. tyčinės kaltės vairavus neblaiviam.

Nors M. V. skunde dėsto, kad pastarasis nebuvo policijos pareigūnų sustabdytas selektyviai dėl kokių nors KET pažeidimų, o policijai vykdant reidą dėl neblaivumo patikrinimo ir tai, neva yra jo teisinę padėtį švelninanti aplinkybė, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pastebėtina, kad asmenims atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas kyla nepriklausomai nuo to, ar jie buvo sustabdyti policijos reido metu ar sustabdyti selektyviai ir dėl kitų KET pažeidimų ir tai savaime nėra nei teisinę padėtį lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė ir kartu tai nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be kita ko, nors M. V. ir nebuvo nustatyti bendrieji neblaivumo požymiai, tai neturi jokios įtakos pastarojo atsakomybei. Vien už bendrųjų neblaivumo požymių nustatymą asmenims jokia teisinė atsakomybė nėra taikoma, pareigūnai taipogi nėra ekspertai ir specialistai, kurie nepasitelkdami tokių specialių priemonių, kaip alkotesteriai, negali objektyviai nustatyti asmens (vairuotojo) būsenos (blaivus ar ne), todėl tai taip pat niekaip nešvelnina pažeidėjo teisinės padėties.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir M. V. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog M. V. buvo nustatytas net 0,85 prom. (po paklaidos 0,83 prom.) neblaivumo laipsnis, kuris daugiau nei dvigubai viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Be kita ko, veika padaryta šventiniu laikotarpiu, kai eismas yra intensyvesnis, be to, M. V. nurodė, kad įvykio metu vežė dukrą į treniruotę. Taigi, šios aplinkybės tik didina M. V. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek jo keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne paties M. V. veiksmais, kadangi pastarasis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia M. V. dėmesį, kad tuo atveju, jei jo veiksmais būtų buvę padaryti kiti KET pažeidimai, ir (ar) būtų kam nors padaryta žala, M. V. būtų traukiamas atsakomybėn pagal griežtesnius ANK ar kitos teisės šakos straipsnius ir atitinkamai būtų sprendžiamas griežtesnės atsakomybės klausimas, nei yra šiuo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, M. V. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog transporto priemonės vairavimas yra susijęs su jo pragyvenimo šaltiniu, jo darbas susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu, būtinumu nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, treniruotes, prastu susisiekimu su miesto centrine dalimi, poreikiu pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, finansiniais įsipareigojimais - tai patvirtina prie skundo pateikti duomenys. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad M. V. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, vaikus vežti į atitinkamas ugdymo įstaigas, rūpintis senyvo amžiaus tėvais, vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Be to, tai, kad M. V. aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei minimali poveikio priemonė, numatyta straipsnio sankcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad M. V. šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu, dėl to darbo neprarado, be to, jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl pastarąjį nuveža į darbovietę, vaikus į ugdymo įstaigas nuveža giminaitis, ir nors susisiekimas gyvenant sodų bendrijoje nėra itin išplėtotas, yra nepatogus, tačiau jis nėra neįmanomas, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad nors M. V. ir jo šeima patiria sunkumų dėl pastarojo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos M. V. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir patį M. V. ir jo artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad M. V. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas M. V. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad M. V. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus (naudojimasis telefonu vairuojant, greičio viršijimas). Akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės apie M. V. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius M. V. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo M. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti trumpesniam nei 6 mėnesių terminui. Kartu teismas pažymi, kad baudos sumokėjimas už padarytą administracinį nusižengimą rodo, kad pažeidėjas linkęs vykdyti jam paskirtą nuobaudą, tačiau tai nėra pagrindas švelninti M. V. teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi baudos mokėjimas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, o savanoriškas baudos sumokėjimas tik leidžia pažeidėjui išvengti didesnių finansinių nuostolių dėl priverstinio baudos išieškojimo. Taipogi, papildomas vairuotojų mokymus yra įstatyme numatyta pareiga vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl vairavimo būnant neblaiviems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4, 5 dalys), norint atgauti teisę vairuoti, todėl vien faktas, kad M. V. turės minėtus mokymus išklausyti, norėdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, niekaip nešvelnina pastarojo teisinės atsakomybės.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes M. V. ir jo šeimos nariams, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju M. V. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams arba ją sutrumpinus, tikėtina, kad M. V. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Atsakant į skundo argumentus dėl vienodos teismų praktikos, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei labai panašios toms, kurios buvo nustatytos M. V. skunde nurodomose bylose (skiriasi neblaivumo laipsniai, paskirtų nuobaudų dydžiui, situacijos, kurioms esant buvo vairuota, dalyje bylų net nebuvo sprendžiamas KET pažeidimo klausimas arba sprendžiami kiti klausimai, nesusiję su vairavimu būnant neblaiviu), todėl nėra teisinio pagrindo šiais teismų sprendimais vadovautis priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad M. V. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos (analogiškas prašymas buvo teiktas ir Institucijai), bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl M. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

M. V. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Donatas Dauginis