Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams;

- pagal BK 253 straipsnį 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

T. P. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – pas T. P. kratos metu paimti 32,50 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), o 2018 m. gegužės 10 d. apie 10.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendroji masė apie 0,8 g, už 10 eurų pardavė L. K., 2018 m. gegužės 10 d. apie 10.40 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendroji masė 1,866 g, trijuose folijos lankstinukuose už 10 eurų neteisėtai pardavė E. B., 2018 m. gegužės 10 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje Audi A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,795 g, už 10 eurų neteisėtai pardavė L. N.; tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti savo kelnių kišenėje laikė tris folijos lankstinukus, kuriuose bendrai buvo 2,263 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki 2018 m. gegužės 10 d. apie 14.30 val., kol (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), rūsyje, iki 2018 m. gegužės 10 d. apie 15.20 val. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą - „C“ kategorijai priskiriamą pistoletą „E. T.“, Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. gegužės 10 d. apie 15.20 val. šį ginklą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad maždaug du mėnesius iki 2018 m. gegužės 10 d. apie 15.20 val. neteisėtai su savimi nešiojosi nešaunamąjį ginklą – kastetą, kol 2018 m. gegužės 10 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), rūsyje kratos metu šį nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5. BK 54 straipsnyje yra išdėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-59-697/2019).

6. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Išimtinės bylos aplinkybės turi rodyti daug mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, taip pat tai, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

7. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam T. P. skirtiną bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis T. P. padarė tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas: du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių, o kitas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinta nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga: jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirbo, turi mažametį vaiką.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo T. P. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jis susietas glaudžiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais su sugyventine K. V. V. ir mažamečiu sūnumi, kuris turi sveikatos problemų ir dėl to jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kad jis ir jo sugyventinė dirba, tačiau jų pajamos yra mažos, dėl to šeimoje yra sunki materialinė padėtis, kuri iš dalies sąlygojo ir jo nusikalstamus veiksmus, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

9. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo parduotos narkotinės medžiagos nebuvo suvartotos ir pas jį rasti ir paimti ginklai nebuvo panaudoti, priešingai nei teigia apeliantas, nemažina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio. Visų nuteistojo padarytų, BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, t. y. nereikalaujančios žalingų pasekmių (padarinių), o tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jog asmuo atliko minėtų straipsnių dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, neteisėtas T. P. narkotinių medžiagų pardavimas yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai E. B. ir L. N. įgijo iš nuteistojo narkotines medžiagas. Šaunamojo ginklo laikymas yra baigtas nusikaltimas nuo ginklo neteisėto laikymo pradžios momento, o nešaunamojo ginklo (kasteto) nešiojimas laikomas baigta nusikalstama veika nuo tokio ginklo nešiojimosi pradžios momento. Taigi visos šioje byloje nustatytos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos ir žala baudžiamojo įstatymo (BK 260, 253, 258 straipsniai) saugomoms vertybėms yra padaryta T. P. atliktais neteisėtais veiksmais, o ne žalingais padariniais.

10. Nuteistasis T. P. iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 127-140). Šis apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad T. P. nuteisimo dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas (baudžiamoji byla Nr. 1A-43-530/2019). Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio turinio matyti, kad T. P. prisipažino neteisėtai laikęs narkotines medžiagas – kanapes ir gailėjosi nusikaltęs. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis T. P. savo neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pakankamai kritiškai neįvertino ir teisingų išvadų nepadarė. Priešingai, iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad T. P. 2018 m. gegužės 10 d. padarė sunkesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. ne tik neteisėtai laikė narkotines medžiagas, bet jas dar ir išplatino kitiems asmenims. Tokie bylos duomenys T. P. charakterizuoja kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus.

11. Apeliaciniame skunde nurodomos nuteistojo šeiminės ir socialinės aplinkybės (sugyventinės ir mažamečio vaiko turėjimas, darbinė veikla, mažos šeimos pajamos ir sunki materialinė padėtis) taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad į nuteistojo nurodytas šeimines ir socialines aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, skirdamas bausmes bei nustatydamas jų rūšis ir dydžius. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo su apeliaciniu skundu pateiktus medicinos dokumentų išrašus apie jo mažamečio vaiko sveikatos būklę (t. 4, b. l. 5, 6), pažymi, kad šių dokumentų turinys nepatvirtina apelianto teiginių, kad jo mažamečiui vaikui yra reikalinga speciali nuolatinė slauga.

12. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam T. P. paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistajam T. P. parinko bausmę – laisvės atėmimą ir nustatė jos dydį vienerius metus, t. y. artimą minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, teismas nuteistajam parinko arešto bausmę ir nustatė jo dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo T. P. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

14. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. padarė tris nusikalstamas veikas ir visų nusikalstamų veikų padarymo laikas yra 2018 m. gegužės 10 d. Todėl nagrinėjamai bylai aktuali 2017-10-06 įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653).

16. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Skundžiamu teismo nuosprendžiu T. P. yra nuteistas už vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Sunkaus nusikaltimo padarymas yra aplinkybė eliminuojanti galimybę nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 5–18 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų pastebėjimų ir siūlymų

19. Prokuroras atsiliepime į nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį ir jas subendrinęs bei paskyręs galutinę bausmę, jos nesubendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 46 MGL dydžio bauda, kuri nėra sumokėta, todėl siūlo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti nuteistajam T. P. paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 46 MGL (1732, 36 Eur) dydžio baudą. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas T. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 1 dalį ir todėl teigia, kad teismas nepagrįstai T. P. išteisino pagal BK 261 straipsnį, bei siūlo šią pastraipą, kaip perteklinę, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad prokuroro pastebėjimai ir su jais susiję siūlymai keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį blogina nuteistojo T. P. padėtį. Nagrinėjamoje byloje prokuroras apeliacinio skundo nepadavė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, neturi teisinio pagrindo bloginti nuteistojo teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys). Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priimant skundžiamą teismo nuosprendį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo bendrinti prokuroro nurodomų bausmių. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendis ir šiuo metu neįsiteisėjęs (byla Nr. 1A-43-530/2019 neišnagrinėta). Prokuroro atsiliepime nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo T. P. nusikalstamą veiką iš BK 261 straipsnio į 260 straipsnio 1 dalį, todėl T. P. išteisinimas pagal BK 261 straipsnį yra perteklinis, prieštarauja skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.