- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-789-863/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8316-488/2021 (toliau – Sprendimas) nutraukta ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. santuoka bendru šalių susitarimu; patvirtinta šalių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria taip pat išspręsti klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymu.
2. Telšių apylinkės teisme Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Šalies argumentai
3. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
3.1. Sustabdyti Sprendimu nustatytą D. V. bendravimo tvarką su sūnumi K. V.
3.2. Nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką:
1) tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą lyginių savaičių savaitgalio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val., dalyvaujant vaiko motinai, motinos gyvenamoje vietoje arba šalių iš anksto sutartoje viešojoje vietoje; apie bendravimo laiką patvirtinama tėvų tarpusavyje raštu trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ar „Messenger“ prieš tris dienas iki planuojamo bendravimo;
2) darbo dienomis tėvas bendrauja su sūnumi nuotoliu, atsižvelgiant į vaiko ugdymo režimą bei lankomus būrelius, t. y. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val. tėvas turi teisę skambinti telefonu ar kitų telekomunikacijos įrenginių pagalba sūnui į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini);
3) tėvui susirgus, nebūnant Lietuvoje ar dėl kitų nenumatytų aplinkybių negalint nustatytu laiku atvykti bendravimui, jis turi apie tai informuoti vaiko motiną raštu SMS žinute, per „Messenger“ programėlę, ar kitomis priemonėmis kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip likus trims valandoms iki sutarto bendravimo laiko, kad negalės atvykti;
4) sūnui susirgus, dėl kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvas negalėtų pasiimti sūnaus bendravimui betarpiškai, kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip likus trims valandoms iki sutarto bendravimo laiko, trumpąją žinute telefonu, „Messenger“ programėle ar kita šalių sutarta komunikacijos priemone, vaiko motina turi raštu apie tai informuoti vaiko tėvą;
5) tą dieną, kada buvo numatytas gyvo susitikimo bendravimo laikas, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįvyko, tėvas turi teisę paskambinti vaikui tarp 12 val. – 14 val., atsižvelgus į vaiko dienos rėžimą, motina turi užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu ne trumpiau nei 15 min.;
6) savaitgalio dienomis, kada buvo numatytas gyvo susitikimo bendravimo laikas, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįvyko, šis laikas gali būti kompensuojamas tokiu pačiu bendravimo laiku sekantį ateinantį savaitgalį, jei dėl objektyvių priežasčių toks bendravimas galimas, susitarus su ieškove raštu trumpąją žinute telefonu, per „Messenger“ programėlę, ar kita šalių sutarta komunikacijos priemone.
7) 2024 m. gruodžio 25 d. (2-ą Šv. Kalėdų dieną) turi teisę atvykti bendrauti su sūnumi nuo 12 val. iki 17 val., dalyvaujant vaiko motinai, motinos gyvenamoje vietoje arba šalių iš anksto sutartoje viešojoje vietoje; apie bendravimo laiką patvirtinama tėvų tarpusavyje raštu trumpąją žinute telefonu ar „Messenger“ programėle prieš tris dienas iki planuojamo bendravimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo Sprendimo priėmimo dienos su sūnumi nepalaikė ryšio apie 4 metus. 2024 m. rugsėjo 7 d. pirmą kartą sūnus susitiko su tėvu, viskas praėjo gerai, bet vėliau atsakovas pradėjo daryti spaudimą; kaltino vaiką ir ieškovę dėl vaiko nebendravimo su tėvu, tačiau atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos matytis ir bendrauti su vaiku, bet atsakovui viskas netiko. Atsakovas nesistengia atkurti ryšio su vaiku, tik nuolat šmeižia ieškovę. Pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką atsakovas turi teisę trečiadieniais ir šeštadieniais nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su sūnumi nuo 18 iki 19 val., tačiau atsakovas nesilaiko šios tvarkos, skambina kitu laiku, o kai nėra atsiliepiama, ieškovė kaltinama nebendradarbiavimu.
5. Ieškovės teigimu, atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val., nes tik tą dieną sūnus nelanko būrelių. Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas laikytųsi jau nustatytos tvarkos. Taip pat ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas bendrautų su sūnumi kaip yra numatyta – trečiadieniais ir šeštadieniais, tačiau koreguojant laiką nuo 19 val. iki 20 val., nes sūnus iki 19 val. būna būrelyje. Paaiškino, kad pagal teismo sprendimą atsakovas turi prieš 3 dienas informuoti dėl sūnaus pasiėmimo, sūnų gali pasiimti nuo 10 val. ryte ir grąžinti iki 21 val. vakaro. Pagal šią tvarką per paskutinius 2–3 mėn. atsakovas vieną kartą buvo pasiėmęs sūnų.
6. Pažymėjo, jog po incidento, kai sūnus neatsiliepė į atsakovo telefono skambutį ir atsakovas jį dėl to kaltino, sūnus ieškovei išsakė, kad nenori bendrauti su tėvu. Vaikui buvo skirtas psichologas, išrašyti vaistai, nes vaikas patiria spaudimą iš tėvo pusės. Ieškovės nuomone, šiai dienai nėra atkurtas tėvo ryšis su vaiku. Atkūrus ryšį bus galima organizuoti bendravimą toliau, atsakovas galės supažindinti sūnų su nauja savo drauge. Ieškovė sutiko, kad atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi kas antrą šeštadienį nuo 9–10 val. iki 17–18 val. bei neprieštaravo, kad atsakovas vežtųsi sūnų su savimi ar leistų laiką kieme, jei tuo metu dalyvautų kas nors iš sūnaus artimųjų, t. y. ji, vaiko močiutė, sesuo arba auklė. Patvirtino, kad galėtų užtikrinti, kad kiti artimi vaikui asmenys vyktų savarankiškai į vietą, kur atsakovas norėtų vykti su sūnumi, ir nedalyvautų tiesiogiai atsakovui bendraujant su sūnumi, jei tik vaikas to norėtų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas D. V. su prašymu dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo nesutiko.
8. Nurodė, kad jis nori bendrauti su sūnumi, o sūnus su atsakovu, bet to neleidžia ieškovė, vaikas yra nuteikinėjamas prieš jį. Paaiškino, kad apie 2,5 metų (nuo 2021 m.) nebendravo su sūnumi, tačiau vėliau norėjo bendrauti, ieškovė sudarė sąlygas, bet nuolat trukdydavo. Atsakovui žinoma Sprendimu nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau pripažino, kad jos nesilaiko, skambina sūnui bet kokiu laiku. Vieną kartą skambino ir nustatytu laiku, tačiau niekas neatsiliepė.
9. Pažymėjo, kad jam žinoma, jog sūnus lankosi pas psichologą, tačiau dėl ko vaikui reikalingas psichologas nežino. Mano, kad jo ryšys su sūnumi yra stiprus. Neprieštaravo, kad bendravimo su sūnumi laikas būtų pakeistas į ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val. arba būtų palikta ankstesnė tvarka (trečiadienis ir šeštadienis), keičiant valandas nuo 19 val. iki 20 val.
10. Dėl bendravimo su sūnumi kas antrą sekmadienį nuo 12–17 val. nesutiko, nes gyvena už 300 km ir liktų mažai laiko bendravimui, be to, norėtų vaiką pasiimti pas save, o per tokį trumpą laiką nebūtų galima ką nors nuveikti su vaiku. Patvirtino, kad šiuo metu normalus bendravimas nevyksta, atsakovas nori atstatyti ryšį su sūnumi. Jei su sūnumi galėtų bendrauti „be nakvynės“, sutiktų bendrauti kas antrą šeštadienį nuo 9 val. iki 17–18 val., nedalyvaujant kitiems asmenims, atsakovas pasiimtų vaiką ir parvežtų jį namo. Paaiškino, kad sūnaus sesuo yra jam svetimas vaikas, ir jis nenori, kad bendraujant su sūnumi dalyvautų ji ar kiti asmenys. Jei sūnus atsisakytų vienas važiuoti su atsakovu, tada pabūtų su juo bent kieme.
11. Nurodė, kad sūnus atsakovui yra rašęs, kad nenori bendrauti, tačiau jo įsitikinimu šias žinutes rašo suaugęs žmogus. Mano, kad sūnus yra nustatinėjamas prieš jį, jis vaiko nespaudžia. Paskutinį kartą skambino prieš Kalėdas, sūnus atrašė, kad nenori, jog jis skambintų. Pažymėjo, kad norėtų su sūnumi važiuoti į Panevėžį ir leisti bendrai laiką, jei artimas sūnui asmuo važiuotų iš paskos, neprieštarautų. Neprieštarautų, kad tarp dalyvaujančių asmenų, kada jis leidžia laiką su sūnumi, galėtų būtų vaiko auklė arba sesuo, nesutiko, kad dalyvautų ieškovė ar jos mama.
12. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, jog šiuo atveju nėra duomenų, kad D. V. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi K. V. pakenktų vaiko interesams, todėl yra pagrindas nustatyti D. V. ir nepilnamečio sūnaus K. V. bendravimo tvarką pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiant ateityje išvengti pasikartojančių konfliktinių situacijų tarp šalių ir apsaugoti nepilnamečio K. V. interesą matytis ir bendrauti su abiem tėvais. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio K. V. teisių ir atitinka jo geriausius interesus. Taip pat nurodė, jog buvo išklausytas ir nepilnametis vaikas, kuris nurodė, kad norėtų susitikti su tėčiu jei kartu būtų mama, sesuo arba močiutė, kadangi būti su tėčiu dviese jam nejauku ir nedrąsu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2025 m. sausio 7 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, kad:
1) atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir kas antrą nelyginių savaičių šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., skambindamas telefonu ar kitų telekomunikacijos įrenginių pagalba sūnui į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini);
2) ieškovė J. V. užtikrina, kad 1 punkte numatytu laiku nepilnametis K. V. būtų pasiekiamas bendravimui telefonu ar kitų telekomunikacijų įrenginių pagalba su atsakovu ir užtikrina netrukdomą atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tuo laiku;
3) atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. kas antrą lyginių savaičių šeštadienį, pirmus keturis susitikimus pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą nuo 15 val. iki 16 val., kartu dalyvaujant nepilnamečio K. V. seseriai arba auklei;
4) atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. kas antrą lyginių savaičių šeštadienį, nuo penkto susitikimo pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 18 val., nedalyvaujant 3 punkte nurodytiems asmenims;
5) atsakovas D. V. apie numatomą bendravimo laiką informuoja ieškovę J. V. raštu trumpąją žinute tel. (duomenys neskelbtini) ar „Messenger“ žinute prieš tris dienas iki planuojamo bendravimo;
6) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą savaitgalį, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią savaitgalį;
7) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą savaitgalį, suinteresuota šalis (ieškovė arba atsakovas) per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus trims valandoms iki sutarto bendravimo laiko, praneša apie tai kitai šaliai trumpąja žinute mobiliuoju telefonu ar „Messenger“ programėle, ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;
8) tą dieną, kada buvo numatytas atsakovo ir nepilnamečio sūnaus susitikimo laikas, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįvyko, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi skambindamas telefonu ar kitų telekomunikacijos įrenginių pagalba sūnui į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) nuo 12 val. iki 14 val., o ieškovė J. V. užtikrina vaiko bendravimą su tėvu ne trumpiau 15 min.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas apie 3 metus nuo Sprendimo priėmimo su sūnumi nebendravo, o šiuo metu nori bendrauti, tačiau abi šalys nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai, kurie neigiamai veikia nepilnametį vaiką. Teismo teigimu, šalys negeba bendradarbiaudamos susitarti dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, kiekvienas savaip interpretuoja susiklosčiusią situaciją ir kaltina vienas kitą, tuo tarpu šalių nepilnametis sūnus ne vieną kartą yra išreiškęs poziciją, jog nori bendrauti su tėčiu, tačiau šiuo metu dėl ilgo nebendravimo su tėčiu vaikas nesijaučia saugiai, būdamas su atsakovu vienas pats, nenori pas jį vykti ir būti su nakvyne keletui dienų, išreiškia norą, kad bendraujant su tėčiu dalyvautų jam artimas asmuo.
15. Pažymėjo, jog teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pakankamai detali, numatanti artimą maksimaliai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau šios tvarkos nebuvo laikomasi 3 metus ir dėl to nepilnamečio vaiko emocinis ryšys su tėvu yra nutolęs. Teismas sprendė, jog priverstinis teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos vykdymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus bei užtikrinti nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšio atkūrimą ir tęstinumą būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
16. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vertino šalių teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas, atstumą tarp šalių gyvenamųjų vietų, tarp šalių nuolat kylančius konfliktus, kurie neigiamai veikia nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgė į nepilnamečio vaiko nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Atsakovė atskiruoju skundu prašo iš dalies pakeisti skundžiamą nutartį, t. y. pakeisti nutarties 3 ir 4 punktų turinį ir juos išdėstyti sekančiai: i) 3 punktą išdėstyti taip: atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. kas antrą lyginių savaičių šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą nuo 15 val. iki 16 val., kartu dalyvaujant sūnaus motinai arba auklei. Susitikimai vyksta K. gyvenamoje vietoje arba šalių iš anksto sutartoje viešojoje vietoje Panevėžio miesto ir rajono ribose, be pašalinių asmenų, nebent šalys bus raštu iš anksto tai suderinę kitaip. Apie bendravimo laiką patvirtinama tėvų tarpusavyje raštu trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ar „Messenger“ programėle prieš tris dienas iki planuojamo bendravimo; ii) 4 punktą išdėstyti taip: 3 punkte numatyta nepilnamečio sūnaus su tėvu D. V. laikinoji bendravimo tvarka galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad:
17.1. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji bendravimo tvarka buvo kitokia, nei pirmosios instancijos teismas nustatė. Ieškovė nesutinka su tuo, kad bendravime pereinamuoju laikotarpiu ji neturi teisės dalyvauti ir/ar stebėti susitikimų. Taip pat iš esmės nesutinka su tuo, kad po keturių susitikimų, atsakovas turės teisę vienas pasiimti sūnų visai dienai.
17.2. Skundžiama nutartis priimta iš esmės neištyrus ir neįsigilinus į visus byloje esančius faktinius duomenis. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, per didelę reikšmę suteikė atsakovo paaiškinimams, netinkamai perteikė vaiko nuomonę.
17.3. Numatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, nes 3–4 punktuose numatytas pereinamasis laikotarpis yra ryškiai per trumpas – tik keturi susitikimai su lydinčiu asmeniu. O toliau šalių vaikas turės vykti susitikti vienas su tėvu, nepaisant to, kad iki šiol jis visada nurodė, kad likti vienam su tėvu jam nedrąsu. Numatyta bendravimo tvarka gali sukelti negrįžtamų padarinių vaiko psichinei ir fizinei būklei, emociniam stabilumui.
17.4. Teismas nepagrįstai ir pernelyg nuolaidžiai vertino atsakovo nedalyvavimą vaiko gyvenime pastaruosius tris metus.
17.5. Ieškovė nesutinka su teismo motyvuose nurodytomis aplinkybėmis, kad abi šalys nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai, kurie neigiamai veikia nepilnametį vaiką. Pažymi, kad ieškovė niekada nesiekia konfliktuoti, tačiau nori užtikrinti sūnaus gerovę bei stabilumą.
17.6. Ieškovė negalėjo visus 3 metus, kuomet tėvo nebuvo šalia sūnaus, ruošti vaiko susitikimams ir bendravimui su atsakovu pagal Sprendimą. Vaiko gyvenime, auklėjime betarpiškai ilgą laiką buvo tik mama. Objektyviai yra ir kitų vaikui artimesnių už tėvą žmonių, t. y. močiutė iš mamos pusės, sesuo, auklė. Todėl šiandieninėje situacijoje negalima abiejų vaiko tėvų lyginti vienodais aspektais ir vienoda apimtimi spręsti dėl jų norų, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu.
17.7. Tėvas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas pasikeitė jo gyvenime nuo 2020–2021 m., kad vaiko mama juo pasitikėtų, kas parodytų, kad tėvas jaučia ir geba įvertinti vaiko amžių, nuotaikas, kad gali suvokti vaiko norus, poreikius, bendravimo intensyvumą.
17.8. Atsakovo principingumas, sąlygų kėlimas ir kategoriškumas vaiko motinos atžvilgiu, demonstruojama nepagarba vaiko motinai rodo atsakovo konfliktinę asmenybę, nenorą tartis.
17.9. Po priimtos skundžiamos nutarties, pagal šalių susitarimą, 2025 m. sausio 11 d. atsakovas atvyko susitikimui į Panevėžį. Sūnų į susitikimą palydėjo sesuo E. Visi susitiko sutartoje vietoje prekybos centre (toliau – PC) (duomenys neskelbtini). Į susitikimą su sūnumi atsakovas atvyko su nepažįstamu vyru ir kitu nepilnamečiu vaiku (nepažįstamu nei sūnui, nei jo seseriai, nei ieškovei). Atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, kad susitikimo metu skirto tėvo ir sūnaus bendravimui, bus svetimi žmonės. Sūnus apie 13.40 val. tėčiui pasakė, kad pavargo ir nori namo. Sūnaus namo atsakovas neparvežė. Vaikai paskambino ieškovei, ši iškvietė vairuotoją, kad jie parvažiuotų namo (ieškovė pati nevairuojanti). Taigi atsakovas liko su kitu vaiku, bet pats sūnaus į jo gyvenamąją vietą neparvežė ir nepalydėjo, kaip turėjo padaryti pagal skundžiamą nutartį.
17.10. Atsakovas negeba užtikrinti teismo nutarties sklandaus vykdymo, todėl ieškovė abejoja, kad toliau atsakovas elgsis atsakingiau. Matyti, kad atsakingu asmeniu pirmojo susitikimo metu situacijoje liko kitas nepilnametis vaikas – K. sesuo. Be to, ieškovė kategoriškai nesutinka, kad jos vaikai, jai nežinant, būtų su svetimais žmonėmis. Sūnui būnant vienam, ateityje, ji net nežinotų su kuo ir kur važinėja vaikas po visą Lietuvą.
17.11. Ieškovė niekada nepasakojo sūnui apie neigiamą tėvo praeitį (teistumą, ne kartą prarastas vairavimo teises, patirtą fizinį smurtą). Ieškovė nori tikėti, kad atsakovas pakeitė gyvenimo būdą, turi naują šeimą, ir todėl sutinka, ruošia sūnų susitikimams. Atsakovas turi pats nesugriauti vaiko pasitikėjimo juo. Ieškovė neprieštarautų, kad vyktų bendros tėvo ir sūnaus psichologo konsultacijos dėl jų bendravimo ateityje.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
18.1. Ieškovės ir atsakovo santykiai šiuo metu yra labai konfliktiški, nes ieškovė visais įmanomais būdais siekia riboti atsakovo ir sūnaus bendravimą. Jau vien dėl tos priežasties yra netikslinga ir neteisinga numatyti, kad tėvas su sūnumi tas kelias valandas kas antrą šeštadienį bendrautų dalyvaujant vaiko mamai ar auklei, su kuria iš viso šis klausimas nėra derintas. Vaikas negalės būti savimi ir atsipalaiduoti, jausdamas tarp tėvų vyraujančią įtampą.
18.2. Pagal laikinąją bendravimo tvarką yra numatyta, kad atsakovas gali paskambinti savo sūnui, tačiau numatytu laiku sūnus yra nepasiekiamas, jis tiesiog neatsiliepia į atsakovo skambučius. Tokiu būdu, yra nesilaikoma skundžiamos nutarties ir grubiai pažeidžiama tėvo teisė bendrauti su savo vaiku.
18.3. Kad vaikui kartojasi vėmimai ir kad paskutinį kartą jis buvo gydytas stacionare 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., atsakovui yra gerai žinoma, nes pasikartojantys vėmimai yra nuo kūdikystės, ir jokių ypatingų priemonių imtis nereikia ir tai yra išaugama. Vaiko būklė yra pastoviai stebima, ji neblogėja. Vaikas serga tik įprastomis sezoninėmis ligomis.
18.4. Atsakovo iniciatyva ieškovė dabar gyvena dviejų kambarių bute. Tam prireikė ne vieno pareiškimo, adresuoto Panevėžio vaikų teisių institucijai. Tik atsakovo rūpesčiu sūnus pagaliau nebėra paliekamas su nepilnamete seserimi. Pastebėjęs, jog sūnus dar 2024 m. rugsėjo mėn. nebuvo praėjęs priešmokyklinio sveikatos patikrinimo, pranešė apie tai Vaiko teisių specialistams ir sūnaus sveikata 2024 m. spalio 10 dieną buvo patikrinta. Atsakovui pranešus Vaiko teisių specialistams apie tai, kad ugdymo įstaigos socialiniuose tinkluose (Tėvelių grupėje) 2 metus sūnų atstovauja nepilnametė sesuo, situacija pasikeitė. Nurodo, kad atsakovas, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo metu lanko pozityvios tėvystės mokymus.
Šalies argumentai
19. Atsakovas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį pakeisti iš dalies: i) 3 punktą nurodant taip: atsakovas bendrauja su sūnumi K. V. kas antrą lyginių savaičių šeštadienį, pirmus keturis susitikimus pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą nuo 15 iki 16 val.; ii) 4 punktą – išbraukiant žodžius „nedalyvaujant 3 punkte nurodytiems asmenims“. Nurodo, kad:
19.1. Atsakovas turi teisę su sūnumi, kurį augino ir auklėjo nuo gimimo, tas kelias valandas kas antrą mėnesio šeštadienį bendrauti betarpiškai, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, tuo labiau, jog sūnus pageidauja bendrauti, nors pastoviai ieškovės yra nuteikinėjamas prieš savo tėvą, tokiu būdu, rodant principus ir pažeidžiant vaiko teisę nevaržomai bendrauti su tėvu.
19.2. Sūnaus džiugesys erzina ieškovę ir ji visais įmanomais būdais stengiasi trukdyti bendravimui, šmeiždama atsakovą vaikui girdint, liepdama vaikui tėvą vadinti D., sakydama jam apie tėvą vien negatyvą, skatindama bijoti ir vengti tėvo.
19.3. 2024 m. spalio 23 d. atsakovas lankė savo sūnų mokykloje dalyvaujant vaiko auklėtojai. Pokalbis su sūnumi vyko sklandžiai, sūnus prašė, kad atsakovas jam skambintų, buvo linksmas, sakė, jog labai norįs bendrauti su savo tėčiu. Vaiko elgesys pasikeičia, kai šalia jo yra mama arba nepilnametė sesuo E. Sūnus tampa liūdnas, susimąstęs, labai atsargiai renka žodžius, tarsi būtų iš anksto juos išmokęs.
19.4. Pagal skundžiama nutartimi priimtą laikinąją bendravimo su sūnumi tvarką 2025 m. sausio 11 dieną (šeštadienis) atsakovas susitiko su sūnumi PC (duomenys neskelbtini). Buvo (duomenys neskelbtini). Į susitikimą sūnų atlydėjo jo netikra sesuo E., kuri sugebėjo išbūti susitikime tik nuo 10 val. iki 13:30 val. ir visą laiką nesitraukė nuo brolio, laikė brolį už rankos ir neleido atsakovui prieiti arčiau savo vaiko. Atsakovo ir jo sūnaus susitikimas turėjo tęstis iki 16:00 val., tačiau ieškovė trukdė tam, nes skambino kas 10 minučių, siuntinėjo žinutes, priekaištavo, kodėl sūnus nekelia telefono, kai tuo tarpu jis buvo batutų zonoje ir žaidė kartu su kitu nepilnamečiu vaiku N. Sesei E., po eilinio ieškovės skambučio, nusivedus brolį į moterų tualetą, nors, manytina, jog tokio amžiaus vaikas neturėtų būtų vedamas į moterų tualetą, sūnus netikėtai pareiškė, jog yra labai pavargęs, nebenori daugiau žaisti, ir buvo staiga sesers išvestas iš pramogų centro. Viso susitikimo metu sūnus ir jo sesuo E. kažką šnabždėjosi tarpusavyje, E. nepaleido brolio rankos, abu vaikai buvo įsitempę. Tokiomis sąlygomis atsakovas negali savo sūnui užtikrinti kokybiško bendravimo. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini), jam jau (duomenys neskelbtini), manytina, jog tokio amžiaus vaiko nebereikia vedžioti už rankytės.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu ieškovė nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
20.1. Atsakovas savo pasakojime praleido itin svarbias aplinkybes apie tai, jog į susitikimą jis atvažiavo ne vienas. Susikimo metu šalia buvo sūnui svetimas kitas vyras ir kitas svetimas vaikas. Nežinomų asmenų sutikimų (būti lydinčiais asmenims bendravimuose su sūnumi) byloje taip pat nėra. Netikra sesuo boulingo žaisti kartu negalėjo, o kiti atsakovą lydintys asmenys – galėjo.
20.2. Atsakovas šiuo atveju taiko dvigubus standartus. Atsakovas turi teisę susitikimų metu bendrauti su sūnumi nedalyvaujant pašaliniams asmenims (atsakovas K. seserį, auklę, mamą laiko pašaliniais asmenimis), bet kai jis atsivežė savo motiną (kurios vaikas nematė taip pat daug metų, ir vaikui ji yra kaip svetimas žmogus), atsakovas savo mamos jau nelaiko pašaline. Kai atsakovas norėjo atsivežti į susitikimą kartu ir savo naująją draugę, ieškovė, pasitarusi su psichologu, tam paprieštaravo, jog tam dar ne laikas, tai atsakovas supyko ir iš viso neatvažiavo Kalėdų proga pasimatyti su vaiku.
20.3. Ieškovė visą laiką tėvą skatino domėtis vaiku, žinoti kuo jis gyvena, siuntė vaiko nuotraukas. 2021 metų vasarą atsakovas buvo trumpam grįžęs iš užsienio, tuomet ir pasimatė su sūnumi. Todėl jo argumentai kaip jis augino ir auklėjo vaiką nuo gimimo, be nuorodos iki kada jis tai darė, yra klaidinantys. Paskutinieji metai būtent vaiko atmintyje (vertinant jo amžių, brandą), yra žymiai svarbesni nei tie pirmieji (duomenys neskelbtini), iš kurių vaikas objektyviai beveik nieko neprisimena.
20.4. Normalu, jei vaikas jaučiasi nesaugus, paima šalia jo esančio artimo žmogaus ranką. Normalu ir tai, jei vyresnė sesuo globodama mažesnį brolį laiko jį už rankos einant kartu, ypatingai tada, kai susitikime dalyvauja du visai nepažįstami žmonės.
20.5. Jei ieškovė stengtųsi trukdyti bendravimui, nebūtų sutikusi susitikti jau pirmąjį kartą. Atsakovo grubus, kategoriškas, tiesmukas elgesys, demonstruojama nepagarba sūnaus artimiausiems žmonėms, yra priežastis vaiko lėtam prisitaikymui. Atsakovas negeba priimti kitokios vaiko pasaulėžiūros, bendravimo stiliaus, nes jo nejaučia, nežino aktualių gyvenimo detalių, aplinkybių, kitų smulkmenų.
20.6. Ieškovė neabejotinai tinkamai visą laiką rūpinosi abiejų vaikų mokslu ir ugdymu, auklėjimu. Sūnus mokosi labai gerai ir puikiai, nėra jokių nusiskundimų dėl jo elgesio, vaikas lanko papildomus užsiėmimus. Ieškovė rūpinasi jo sveikata, kartu būna su juo ligoninėje, veža pas gydytojus vizitams, konsultuojasi su specialistais.
20.7. (duomenys neskelbtini) ieškovės dukra turi daugiau atsakomybės ir empatijos, nei suaugęs vyras. Taip, ji yra klasės tėvų grupėje, buvo atsakinga už klasės fondo lėšas, renginių organizavimą, nes ja pasitiki ir klasės tėvai, ir mokytoja. Bet jis raštu reiškia mokyklai priekaištus, kad jam tai nepatinka. Atsakovui, galimai nėra žinoma, kad dabartiniai mokiniai privalo rinkti socialines valandas, dirbdami, padėdami įvairiuose srityse pagal galimybes ir pasirinkimą. Tai normalu ir sveikintina.
20.8. 2025 m. sausio 25 d. įvyko antrasis po nutarties susitikimas. Vaikas sirgo, blogai jautėsi, mama apie tai iš anksto informavo tėvą, kad būtų tikslinga jų susitikimą perkelti į kitą šeštadienį, kai vaikas jausis geriau ir galės eiti į viešas erdves. Tėvas atvažiavo į susitikimą su sūnumi pas ieškovę į namus. Atsakovas pasielgė savaip. Pirmadienį oficialioms institucijoms atsakovas pateikė skundą. Pasak atvejo vadybos specialistės, jis nurodė, kad buvo išvarytas.
20.9. Ieškovė sutinka, kad būtų atlikta vaiko ir/ar šeimos kompleksinė psichologinė ekspertizė, kad būtų nustatyta dėl vaiko baimių ir nerimo vienam likti bendravimui su tėvu, kad tokiems norams ieškovė nedaro įtakos, kad būtų atsakyta (jei atsakovui tai reikia) į klausimą, ar vaiko nuomonė yra įtakota, suformuota, ar manipuliuojama vaiku.
20.10. Jau įvyko du susitikimai pagal skundžiamą nutartį. Tėvo ryšys su vaiku nei kiek nepagerėjo. Todėl galiojanti teismo nutartis yra nepagrįsta, nes akivaizdu, kad numatyti 4 kartai bendravimo su lydinčiu asmeniu yra ryškiai per mažai. Susitikimai ir bendravimas su tėvu paskutiniu metu traumuoja vaiką psichologiškai, nes tėvo bendravimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų.
20.11. Psichologas, pas kurį lankėsi šalių sūnus, žodžiu rekomendavo neversti vaiko daryti tai, ko jis nenori, neversti kabėti telefonu, jei jis tuo metu nenori. Ir šių (bei kitų) nurodytų aplinkybių atsakovui nereikia „apversti“, kad psichologas taip nenurodė.
Šalies argumentai
20.12. Ieškovė neprieštarauja atsakovo prašymui iš dalies pakeisti teismo nutarties 3 ir 4 punktą ta apimtimi, kad susitikimuose nedalyvautų pašaliniai asmenys. Sutinka, kad ieškovės nepilnametė dukra neturėtų būti lydintis asmuo. Sutinka, kad būtų papildyta nutarties sąlyga, kad nustatant laikinąsias apsaugos priemones bendravime tarp tėvo ir sūnaus nebūtų pašalinių asmenų, apart vaiko tėvų.
20.13. Kategoriškai nesutinka, kad bendravimas tarp sūnaus ir tėvo po skundžiama nutartimi nustatytojo 4-ojo susitikimo, toliau vyktų be sūnų lydinčių jo artimų asmenų, jos ar nešališko specialisto (psichologo). Nutarties 4 punktas gali būt šalintinas, arba nurodyta, kad 3 punkte numatytas bendravimas nustatomas bylos nagrinėjimo proceso metu visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo periode arba tol kol, būtų pateikta psichologo išvada, kad sūnus pasirengęs bendrauti be lydinčio asmens ar tarpininko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
23. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė į bylą papildomus įrodymus: 1) susirašinėjimo tarp šalių ekrano nuotraukas; 2) 2024 m. gruodžio 12 d. stacionaro epikrizės kopiją; 3) 2025 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) psichologo pažymą; 4) 2025 m. sausio 24 d. pozityvios tėvystės kursų pažymą, išduotą (duomenys neskelbtini); 5) 2025 m. sausio 22 d. medicinos išrašą; 6) 2020 m. – 2021 m. susirašinėjimo tarp šalių kopijas; 7) susirašinėjimų tarp šalių dėl sūnaus ligos ir susitikimo atšaukimo kopijas.
24. Ieškovė taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš dalies papildė atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis. Nurodė, kad po skundžiamos nutarties ir atskirųjų skundų pateikimo įvyko dar du susitikimai tarp sūnaus ir tėvo. Vieno susitikimo metu sūnus sirgo, kito susitikimo metu vaikas atsisakė vykti kartu su tėvu, todėl abiejų susitikimų metu tėvas atvyko į ieškovės namus ir ten leido laiką su vaiku. Pažymėjo, kad po kiekvieno susitikimo atsakovas pateikė raštus-elektroninius laiškus Skyriui, kad ieškovė trukdo bendrauti atsakovui su sūnumi. Po kiekvieno laiško Skyrius reaguodavo; atvykdavo į namus, klausinėdavo sūnų. Pažymėjo, kad atsakovas yra linkęs į konfliktus, balso kėlimą, psichologinį spaudimą ir smurtą. Ieškovei gyvenant Anglijoje (2015–2018 m.) atsakovas vykdė nusikalstamas veikas, vartodavo alkoholį, fiziškai smurtavo prieš ieškovę. Atsakovas, nutraukęs santuoką su ieškove, (duomenys neskelbtini) susituokė su kita moterimi J. V. (K.), ši santuoka nėra nutraukta. Santuokoje bendrai jie gyveno apie metus laiko, legaliai atsakovas nedirbo, vėliau pradėjo smurtauti prieš naują sutuoktinę. 2024 m. sutuoktinės iniciatyva vyko mediacija; 2024 m. spalio 6 d. atsakovui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (ROIK-(duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, 2021 m. birželio 2 d. tiriant atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, atsakovas grasino, kad išsiveš vaiką į Norvegiją (buvo įspėtas dėl priešingo neleistino visuomenės narių interesams elgesio (ROIK-(duomenys neskelbtini). Paaiškinimuose taip pat nurodo, kad 2025 m. vasario 22 d. atvykus atsakovui, vaikas atsisakė su tėvu susitikti, atsakovas pradėjo rėkti ir kelti balsą. Iškvietus pareigūnus, atsakovui buvo skirtas 15 parų smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Prie 2025 m. vasario 28 d. papildomų paaiškinimų ieškovė taip pat pateikė papildomus įrodymus: 1) 2021 m. birželio mėn. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atsakymą į užklausą, kurioje nurodyta, kad atsakovas buvo įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės narių interesams elgesio; 2) 2024 m. spalio mėn. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atsakymą į užklausą, kurioje nurodyta, kad atsakovas buvo įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės narių interesams elgesio; 3) susirašinėjimo kopiją, kurioje užfiksuota, kad atsakovui buvo skirtas apsaugos nuo smurto aplinkoje orderis; 4) 2025 m. vasario 22 d. pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį; 5) susirašinėjimo kopijas dėl 2025 m. vasario 22 d. atsakovo susitikimo su sūnumi.
26. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus: 1) susirašinėjimą tarp šalių; 2) 2025 m. sausio 10 d. pažymą apie šeimos sudėtį; 3) nuotraukas su skambučių išklotinėmis; 4) 2025 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pažymą dėl atsakovo individualios veiklos paslaugų teikimo; 5) 2025 m. sausio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašytą atsakovo charakteristiką; 6) el. laiškų kopijas; 7) „Tamo“ dienyno nuotraukas; 7) 2025 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) atsakymą į atsakovo užklausimą; 8) 2025 m. sausio 17 d. medicinos išrašą; 9) susirašinėjimų nuotraukos; 10) 2025 m. sausio 18 d. garso įrašą.
27. 2025 m. kovo 24 d. atsakovas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog ieškovė nesilaiko skundžiamos teismo nutarties, todėl atsakovas kreipėsi į antstolius. Ieškovė ne tik, kad neleidžia sūnui bendrauti su tėvu, bet dar ir pastoviai kviečia policijos pareigūnus, nurodydama jiems tikrovės neatitinkančius faktus, esą atsakovas yra smurtautojas ir alkoholikas. Nurodo, kad jau šešis kartus pagal teismo priimtą laikinąją bendravimo tvarką atsakovas iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) (300 km) susitikti su savo vaiku, tačiau nesėkmingai. Likus dienai iki pasimatymo su sūnumi, ieškovė parašo atsakovui žinutę, jog šis gali atvykti pasimatyti su vaiku, tačiau pastarajam atvykus, ieškovė nurodo, kad sūnus atsisako bendrauti su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
28. Prie papildomų paaiškinimų atsakovas pridėjo papildomus įrodymus: 1) 2025 m. vasario 26 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą; 2) antstolio Mariaus Alšausko 2025 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. S-25-89-4949; 3) 2025 m. vasario 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį; 4) 2025 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) atsakymą dėl informacijos pateikimo; 5) 2025 m. kovo 20 d. Skyriaus atsakymą į atsakovo užklausą dėl patvarkymo Nr. S-25-89-4944.; 6) el. laiškų kopijas (2025 m. kovo 14 d.; 2025 m. kovo 19 d.; 2025 m. kovo 23 d.).
29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
31. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 51 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo pateikta vaizdinė medžiaga, papildomi įrodymai bei paaiškinimai yra informacinio pobūdžio – jie patvirtina, kad sūnus atsisako vykti su tėvu, atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo su sūnumi tvarka nėra efektyvi. Taip pat pažymėtina, jog pateiktais papildomais paaiškinimais šalys savo atskiruosius skundus papildo naujomis aplinkybėmis, kurių įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui nors ir nėra esminė, tačiau patvirtina esamą konfliktinę ir nepasitikėjimo situaciją, susiklosčiusią tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas prideda šiuos įrodymus prie bylos ir vertina juos visų įrodymų kontekste bei pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo apimtyje.
33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Žemesnės instancijos teismas
34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8316-488/2021 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių, pagal kurią šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.
35. Telšių apylinkės teisme Mažeikių rūmuose (bylos Nr. e2-422-1081/2025) šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo.
36. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nurodydama, jog teismo Sprendimu nustatyta tvarka, dėl ilgos vaiko nesimatymo su atsakovu pertraukos, šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų, vaikas iš naujo turi atsakovą pažinti ir prie jo priprasti.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:
1) atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir kas antrą nelyginių savaičių šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., skambindamas telefonu ar kitų telekomunikacijos įrenginių pagalba sūnui į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini);
2) ieškovė J. V. užtikrina, kad 1 punkte numatytu laiku nepilnametis K. V. būtų pasiekiamas bendravimui telefonu ar kitų telekomunikacijų įrenginių pagalba su atsakovu ir užtikrina netrukdomą atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tuo laiku;
3) atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. kas antrą lyginių savaičių šeštadienį, pirmus keturis susitikimus pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą nuo 15 val. iki 16 val., kartu dalyvaujant nepilnamečio K. V. seseriai arba auklei;
4) atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. kas antrą lyginių savaičių šeštadienį, nuo penkto susitikimo pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 18 val., nedalyvaujant 3 punkte nurodytiems asmenims;
5) atsakovas D. V. apie numatomą bendravimo laiką informuoja ieškovę J. V. raštu trumpąją žinute tel. (duomenys neskelbtini) ar „Messenger“ žinute prieš tris dienas iki planuojamo bendravimo;
6) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą savaitgalį, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią savaitgalį;
7) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą savaitgalį, suinteresuota šalis (ieškovė arba atsakovas) per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus trims valandoms iki sutarto bendravimo laiko, praneša apie tai kitai šaliai SMS ar „Messenger“ žinute, ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;
8) tą dieną, kada buvo numatytas atsakovo ir nepilnamečio sūnaus susitikimo laikas, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįvyko, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi skambindamas telefonu ar kitų telekomunikacijos įrenginių pagalba sūnui į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) nuo 12 val. iki 14 val., o ieškovė J. V. užtikrina vaiko bendravimą su tėvu ne trumpiau 15 min.
38. Nagrinėjamu atveju abi šalys iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktais. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas pereinamojo laikotarpio pirmasis etapas yra per trumpas, be kita ko teigdama, kad vaiko susitikimuose su atsakovu turi dalyvauti ieškovė arba auklė. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, nurodydamas, kad tėvo santykis su vaiku yra geras, todėl nėra pagrindo, kad susitikimuose su vaiku dalyvautų kiti asmenys.
39. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
40. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
41. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Spręsdamas dėl jų taikymo, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, neanalizuoja ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės – jis tik vertina laikinųjų priemonių būtinumą konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principą.
42. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas apie 4 metus nuo Sprendimo priėmimo su sūnumi nebendravo, t. y. nesilaikė Sprendimu nustatytos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos (taip pat vaiku nesirūpino; neteikė išlaikymo). Atsakovas 2024 m. rugsėjo 6 d. susisiekė su ieškove ir nurodė, kad nori bendrauti su sūnumi, tačiau abi šalys toliau nesilaikė Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir dėl to tarp šalių kilo ir iki šiol kyla konfliktai. Iš Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketų (Nr. 7P-VSV-1534; 2024 m. spalio 27 d. Nr. 7P-VSV), Vaiko situacijos vertinimo sprendimų (Nr. 7VSV-3585; 7VSV-3828) ir kitų pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad šalys negeba bendradarbiaudamos susitarti dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, kiekvienas savaip interpretuoja susiklosčiusią situaciją ir kaltina vienas kitą, tuo tarpu šalių nepilnametis sūnus ne vieną kartą yra išreiškęs poziciją, jog nori bendrauti su tėčiu, tačiau šiuo metu dėl ilgo nebendravimo su tėčiu vaikas nesijaučia saugiai, būdamas su atsakovu vienas pats, nenori pas jį vykti ir būti su nakvyne keletui dienų, išreiškia norą, kad bendraujant su tėčiu dalyvautų jam artimas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims skirtingai interpretuojant susiklosčiusią situaciją, tarpusavyje konfliktuojant ir dėl konfliktų kėlimo kaltinant viena kitą, savo pozicijai pagrįsti teikiant prieštaringus duomenis, grindžiamus subjektyviais asmeniniais išgyvenimais ir nuoskaudomis, siekdamas tinkamai įvertinti nepilnamečio šalių sūnaus poreikius ir juos kuo labiau užtikrinti iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, teismas visų pirma remiasi 2025 m. sausio 2 d. Skyriaus pateikta išvada (toliau – Išvada). Išvadoje pažymėta, kad ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui žinoma nuo 2020 m. rugsėjo 29 d., kuomet šalys dar nebuvo nutraukę santuokos, tačiau tarp šalių jau vyko konfliktas dėl atsakovo bendravimo su vaiku (ieškovė neleido atsakovui bendrauti su vaiku, bijodama, kad atsakovas netinkamai kalbės apie ieškovę bei vartos alkoholį). Atsižvelgiant į tai, nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. vasario 26 d. buvo taikomas atvejo procesas, socialinių paslaugų teikimas. Išvadoje taip pat užfiksuota, kad tėvui po ilgo laiko tarpo parodžius norą bendrauti su sūnumi, tarp šalių vėl prasidėjo konfliktai (pranešimų registracijos Nr. 7VTP-2696; 7VTP-963). Išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog 2024 m. spalio 28 d. Skyriuje iš atsakovo gautas el. laiškas, kuris registruotas kaip dar vienas galimas vaiko teisių pažeidimas (registracijos Nr. 7VTP-2980). Nagrinėjant pranešimą, pokalbio metu su Skyriaus socialine darbuotoja, nepilnametis vaikas nurodė, jog atsakovą (tėvą) jau truputį pamiršęs. Vaikas nurodė, jog pirmojo susitikimo metu tėvas jam nelabai patiko, nes daug metų jo nematė, atsakovo jis bijo. Vaiko teigimu, jis daugiau su tėvu nenorėjo susitikti, apie tai pasakė ir ieškovei, tačiau atsakovui bijojo pasakyti. Vaikas nurodė, kad atsakovas dažnai jam skambina pamokų metu arba kai būna būrelis, tačiau vaikas negali atsiliepti, o atsakovas pyksta, kad vaikas neatsiliepia į skambučius. Sūnus taip pat pažymėjo ir tai, kad atsakovu nepasitiki. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad sūnus akivaizdžiai išreiškė savo nepasitikėjimą bei baimę pasilikti su tėvu vienas, į tai, kad šalys nuolat konfliktuoja, bei situacija yra iš esmės pasikeitus nuo priimto Sprendimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
44. Vertindamas skundžiama nutartimi nustatytos atsakovo laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos 3 ir 4 punktus, dėl kurių abi šalys pateikė atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad, šalims tinkamai bendradarbiaujant, dviejų etapų laikinoji bendravimo tvarka, kuomet iš pradžių susitikimai vyktų su vaikui artimu lydinčiu asmeniu, o vaikui užmezgus su tėvu artimesnį ryšį ir prie jo pripratus – tokios palydos atsisakoma, galėtų padėti atkurti atsakovo bei sūnaus ryšį ir laipsniškai patenkinti vaiko poreikį į bendravimą su abiem tėvais. Visgi šiuo atveju, įvertinus į bylą patektų rašytinių įrodymų apie šalių nesugebėjimą bendradarbiauti ir įgyvendinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, siekiant nepilnamečio šalių sūnaus geriausių interesų, turėtų būti keistina.
45. Visų pirma, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keturi tėvo ir sūnaus susitikimai su lydinčiais asmenimis yra nepakankami, siekiant atkurti nutrūkusį tėvo ir vaiko ryšį, atsižvelgiant į tai, kad vaikas su tėvu nebendravo 4 metus. Atsakovo teiginiai, jog jis rūpinosi vaiku iki išsiskyrimo su ieškove, šiame kontekste vertintini kritiškai, nes tuo metu vaikas buvo labai mažas ir objektyviai negalėjo susidaryti aiškaus supratimo apie tėvo vaidmenį jo gyvenime, tačiau sutiktina ir su atsakovo nuomone, kad tėvas vaikui nėra visiškai svetimas. Tą patvirtino ir vaiką ne kartą apklausęs Skyrius į bylą pateiktoje išvadoje. Pažymėtina, jog šiuo metu vaikas jau yra pakankamai subrendęs, kad galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl santykių su atsakovu. Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintas kartu su kitomis bylos svarbiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų (2025 m. sausio 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 7VAIK-1), šalių sūnus yra išreiškęs savo nuomonę dėl susitikimų su tėvu: vaikas nurodė, kad nepamena, kada su tėčiu matėsi paskutinį kartą, tačiau pats skambinti tėčiui nenori; susitikimuose su tėčiu norėtų, kad dalyvautų ieškovė, sesuo arba močiutė, nes tėčio senai nematė, vieniems būtų nejauku ir nedrąsu; tėčiu nepasitiki, nes yra melavęs, kad atvyks į šokių konkursą, tačiau jame nedalyvavo.
46. Be to, abiejų šalių pateiktas neigiamas pirmų susitikimų pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką vertinimas (nors šalys ir pateikia skirtingas nesėkmingo bendravimo priežastis), visgi atskleidžia, jog situacija nustačius laikinąją bendravimo tvarką iš esmės nepasikeitė, priešingai, net pablogėjo, nes po susitikimo, kuris vyko PC (duomenys neskelbtini) vaikas atsisakė bendravimo su atsakovu. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtame susitikime dalyvavo atsakovas, jo nepilnametis sūnus su seserimi E. bei nepažįstamas vyras su vaiku. Šalys dėl nepažįstamų asmenų dalyvavimo susitikimuose nebuvo susitarę, atsakovas ieškovei atskirai apie tai irgi nepranešė. Įvertinus šias faktines aplinkybes, atsakovo teiginiai, kad jis nori bendrauti su sūnumi be pašalinių asmenų, vertinti kritiškai ir neatitinkantys atsakovo reiškiamos pozicijos. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką atsakovas pasiima sūnų ir grąžina jį į gyvenamą vietą, tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes (atsakovas to ir neginčija), po pirmojo susitikimo atsakovas sūnaus negrąžino į gyvenamąją vietą, t. y. ieškovė vaikams iškvietė vairuotoją, kad jie grįžtų savarankiškai, o atsakovas liko prekybos centre su kitais asmenimis. Atsakovo byloje pateiktas antstolio Mariaus Alšausko 2025 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. S-25-89-4949 taip pat patvirtina, kad ir ieškovė nesilaiko skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimai policijai, pranešimai Skyriui) rodo, kad net nustačius laikinąją bendravimo tvarką, šalys vis tiek konfliktuoja ir negeba racionaliai susitarti tarpusavyje ir tinkamai vykdyti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas pereinamasis laikotarpis akivaizdžiai yra per trumpas, kad nepažeidžiant vaiko interesų būtų įmanoma atstatyti vaiko ryšį su atsakovu, taip pat apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nepilnamečio ir atsakovo susitikimuose dalyvaujančių vaikui artimų asmenų – nepilnamečio sesers ir auklės, apie ką pasisakys toliau.
47. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmus keturis susitikimus vaiką į susitikimus lydi sesuo arba auklė. Ieškovė ir atsakovas atskiruose skunduose nesutinka su skundžiama nutartimi įpareigotais lydėti vaiką asmenimis. Ieškovė prašo teismo, kad sūnų į susitikimus su tėvu lydėtų arba motina (ieškovė), arba auklė, o atsakovas prašo, kad sūnaus į susitikimus apskritai nelydėtų pašaliniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais šalių prašymais.
48. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad, kol bus atkurtas ryšys tarp atsakovo ir sūnaus yra svarbus papildomų asmenų tarpininkavimas, todėl atsakovo teiginiai, kad jo ryšys su sūnumi yra geras ir susitikimų metu lydintys asmenys nereikalingi atmetami kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje nustatytiems duomenims apie vaiko nenorą ir netgi baimę likti su atsakovu be jam artimo asmens. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas lydinčiais asmenimis nepilnametę seserį ir auklę, neįvertino, ar toks sprendimas pakankamai užtikrina pačios nepilnametės mergaitės, kuriai atsakovas yra svetimas asmuo, teisėtus interesus, tuo labiau, jog kaip nustatyta byloje, susitikimo PC (duomenys neskelbtini) metu nepilnametė, lydėdama savo brolį, laiką privalėjo leisti dviejų jai nepažįstamų suaugusių vyrų draugijoje; taip pat neatsižvelgė į tai, kad auklė, būdama pašalinis asmuo, negali atlikti tarpininko vaidmens sprendžiant galimai kylančius konfliktus tarp šalių.
49. Šiuo atveju nepilnametės sesers paskyrimas lydėti brolį į susitikimus su atsakovu negali būti laikomas tinkamu sprendimu, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas situaciją ir skirdamas lydinčius asmenis, privalėjo užtikrinti ne tik šalių sūnaus, bet ir kito nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne kartą buvo išsakęs savo poziciją, jog lydinčių asmenų į susitikimo vietą pats neveš, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė papildomai turėjo pasirūpinti nepilnametės mergaitės savarankišku nuvykimu į susitikimo vietą bei grįžimu namo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad būdama su broliu PC (duomenys neskelbtini) mergaitė nebuvo tinkamai prižiūrima, nedalyvavo užsiėmimuose, nežaidė, o tai rodo atsakovo abejingumą mergaitės gerovei bei emociniam stabilumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys atskleidžia priešiškumą kitam nepilnamečiui vaikui, o tai kelia papildomą pavojų tiek mergaitės emocinei būsenai, tiek ir brolio gerovei, nes matydamas sesers ignoravimą, jis taip pat patiria nesaugumo jausmą ir netikrumą dėl tėvo ketinimų. Be to, faktas, kad atsakovas aiškiai nurodė nesirūpinsiantis kitais asmenimis, iš dalies parodo jo nenorą bendradarbiauti ir ribotą pastangų indėlį siekiant atkurti santykį su sūnumi. Pažymėtina, kad vaiko interesų apsauga yra esminis prioritetas, o tinkamas emocinės aplinkos sukūrimas, įskaitant pagarbaus požiūrio demonstravimą visiems vaikams, yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sveiką ryšio su tėvu vystymąsi. Atsakovo pasyvumas ir aiškus atsiribojimas nuo atsakomybės pasirūpinti ir lydinčiais asmenimis, rodo nepakankamą jo įsitraukimą į sūnaus gerovės užtikrinimą, kas šiuo atveju neatitinka geriausių vaiko interesų principo.
50. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, auklės paskyrimas lydėti nepilnametį sūnų į susitikimus taip pat nėra geras spendimas atsižvelgiant į tai, kad ji nėra artimas ar emociškai reikšmingas asmuo vaikui, galintis užtikrinti jo emocinį saugumą tokiose jautriose situacijose. Kaip matyti iš vaiko apklausų, bendravimas po ilgos pertraukos su tėvu gali kelti vaikui įvairias emocijas – nerimą, stresą ar net baimę, todėl lydintis asmuo turėtų būti tas, kuris geba užtikrinti jo psichologinį komfortą ir suteikti tinkamą emocinę paramą. Papildomai pažymėtina, jog auklės dalyvavimas susitikimuose negali būti niekaip užtikrintas, t. y. auklė, kaip samdomas asmuo, gali susirgti, atostogauti arba tiesiog atsisakyti atlikti lydinčio asmens funkcijas ir tokiu atveju atsakovas prarastų galimybę susitikti su sūnumi, o tai neatitiktų vaiko interesų ir galėtų dar labiau apsunkinti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio atkūrimą.
51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su ieškovės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju sūnų lydėti į susitikimus turi motina. Nepilnamečio vaiko susitikimai su atsakovu turi vykti taip, kad būtų užtikrintas vaiko emocinis stabilumas ir geriausi jo interesai. Atsižvelgiant į šalių santykių ypač konfliktišką pobūdį, kas patvirtina tiek nuolatiniuose skunduose po kiekvieno susitikimo užfiksuoti duomenys, tiek susirašinėjimai tarp šalių, akivaizdu, kad bendravimas tarp tėvų nepilnamečiui vaikui kelia didelę įtampą. Šalys negeba konstruktyviai ir ramiai spręsti tarpusavio nesutarimų, nuolat kaltina vienas kitą, o tai sukuria itin nepalankią aplinką vaikui. Vaiko susitikimas su tėvu, kuriame dalyvautų ir motina, tik dar labiau padidintų konfliktinę situaciją, nes vaikas atsidurtų tarp dviejų priešiškai nusiteikusių pusių, jaustųsi įpareigotas palaikyti vieną iš tėvų ir patirtų didelį emocinį stresą. Nors vaikas išreiškia norą bendrauti su tėvu, tačiau tuo pačiu jo bijo, todėl natūraliai ieškotų palaikymo iš motinos. Tai galėtų dar labiau paaštrinti šalių nesutarimus ir išprovokuoti naujus konfliktus, kurių akivaizdoje atsidurtų pats vaikas. Toks emocinis nestabilumas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko psichologinei būsenai bei socialinei raidai. Atsižvelgiant į tai, siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus, užtikrinti jo emocinę gerovę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl jos dalyvavimo vaiko ir tėvo susitikimuose.
52. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Nors pirmiausia atsakomybė už vaikus tenka tėvams, valstybėje svarbiausias funkcijas atlieka nacionalinio lygmens institucijos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – VVTAĮT), įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; CK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 14, 15, 17 punktai). VVTAĮT ir jos teritoriniai skyriai (vaiko teisių apsaugos skyriai) yra pagrindinė vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose įgyvendinanti institucija, pagal teisės aktais įtvirtintą kompetenciją – esanti arčiausiai vaiko, kad laiku ir tinkamai būtų ginamos ir užtikrinamos vaiko teisės ir atstovaujama vaiko teisėms bei teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras bendru įsakymu patvirtino Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijas (VTAPĮ 34 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės, organizuodamos ir koordinuodamos bendrą darbą su šeimomis, telkia socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, teisėsaugos institucijas, seniūnijas, bendruomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas su šeimomis dirbančias įstaigas bei organizacijas, šeimų organizacijas, skatina vietos bendruomenių tarybų, savivaldybių šeimų tarybų veiklą, neformalius šeimų judėjimus, planuodamos ir teikdamos pagalbą šeimoms (Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. bendru įsakymu Nr. A1-428/V-894/V-691/V-579, 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-207-378/2021 ir joje nurodyta teismų praktika).
53. Atsižvelgus į nurodytą bei į tai, kad santykio atkūrimui tarp sūnaus ir atsakovo yra būtinas tarpininkavimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju geriausiai vaiko interesus užtikrintų, jei atsakovo susitikimuose su sūnumi dalyvautų socialinis darbuotojas, esant galimybei, ir psichologas, pasirenkant neutralią aplinką, t. y. (duomenys neskelbtini), kur vaikas jaustųsi saugus ir užtikrintas. (duomenys neskelbtini) yra suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą, siekiant šeimas įgalinti savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę, palaikyti glaudesnį santykį su socialine aplinka, stiprinti šeimos narių gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti vaikų raidai palankią aplinką ir išvengti socialinės atskirties. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios institucijos tarpininkavimas atkuriant sūnaus ir atsakovo nutrūkusį ryšį padės užtikrinti sklandų ir vaiko interesus atitinkantį bendravimo procesą, sudarys sąlygas palaipsniui atkurti tarpusavio pasitikėjimą bei emocinį ryšį tarp sūnaus ir atsakovo.
54. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturėtų siekti nustatyti bendravimo tvarkos, patogios tik jam. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad neprieštarautų jei sūnaus susitikimuose su atsakovu dalyvautų psichologas ar socialinis darbuotojas, todėl šiuo atveju atsakovas taip pat turi siekti bendradarbiauti bei maksimaliai dėti pastangas ryšio su sūnumi atkūrimui.
55. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi bendradarbiauti ir užtikrinti teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą, įskaitant visas reikalingas priemones, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaiko ir atsakovo bendravimui. Tai apima vaiko paruošimą susitikimams, jo nuvežimą į nustatytą vietą, o bendravimo nuotoliniu būdu atveju – techninių priemonių suteikimą, skambučio inicijavimą bei vaizdo ryšio užtikrinimą saugioje aplinkoje. Tačiau ieškovė, skirtingai negu teigia atsakovas, neturi teisinės pareigos prievarta versti vaiką bendrauti su atsakovu. Vaiko noras bendrauti priklauso nuo jo paties emocinės būsenos, santykių su atsakovu ir susiformavusio pasitikėjimo. Todėl būtent atsakovas turi dėti nuoseklias pastangas, siekdamas užsitarnauti sūnaus pasitikėjimą, rodyti kantrybę bei bendradarbiauti su specialistais, kad vaikas natūraliai jaustų norą su tėvu atkurti bei palaikyti ryšį.
56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju teismas nustato atsakovo laikiną bendravimo tvarką su sūnumi pereinamuoju laikotarpiu, pirmuoju etapu, antrą etapą panaikinant. Išaiškinama, kad praėjus pereinamajam laikotarpiui, specialistams pateikus išvadą, kad yra galimas perėjimas prie tėvo ir sūnaus bendravimo be specialisto pagalbos, šalys gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinosios bendravimo tvarkos antruoju etapu nustatymo dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkami įvertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau nepakankamai atsižvelgė į tarp šalių susidariusios situacijos konfliktiškumo apimtį, neatsižvelgė ne tik į sūnaus, bet ir į kito ieškovės šeimoje augančio nepilnamečio interesų užtikrinimą, neįvertino, kad atsakovas sūnumi nesirūpino pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeičiama – nustatytos atsakovo laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos 3 punktą pakeičiant, kad „atsakovas D. V. su sūnumi K. V., bendrauja tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui ar psichologui kas antrą lyginių savaičių šeštadienį pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, iki tol, kol, specialistai pateiks išvadą, kada būtų galimas perėjimas prie tėvo ir sūnaus bendravimo be specialisto pagalbos. Ieškovė J. V. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su atsakovu“, bei panaikinant laikinosios bendravimo tvarkos 4–8 punktus, kaip šiuo metu neaktualius. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
iš dalies tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartį iš dalies pakeisti, pakeičiant atsakovo D. V. laikinosios bendravimo su sūnumi K. V. tvarkos 3 punktą, o 4–8 punktus panaikinant, ir visą nutartį išdėstyti taip:
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo D. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:
1. Atsakovas D. V. bendrauja su sūnumi K. V. nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir kas antrą nelyginių savaičių šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., skambindamas telefonu ar kitų telekomunikacijos įrenginių pagalba sūnui į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė J. V. užtikrina, kad 1 punkte numatytu laiku nepilnametis K. V. būtų pasiekiamas bendravimui telefonu ar kitų telekomunikacijų įrenginių pagalba su atsakovu ir užtikrina netrukdomą atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tuo laiku.
3. Atsakovas D. V. su sūnumi K. V., bendrauja tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui ir (ar) psichologui kas antrą lyginių savaičių šeštadienį pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, iki tol, kol, specialistai pateiks išvadą, kada būtų galimas perėjimas prie tėvo ir sūnaus bendravimo be specialisto pagalbos. Ieškovė J. V. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su atsakovu.
Šis teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.