- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-1611-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00402-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. K., J. K.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1956-301/2018 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. ieškiniu prašė nustatyti sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad civilinė byla yra teisminga Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje esančiam teismui. Ieškovė, kaip pati nurodė ieškinyje, gyvena Jungtinėje Karalystėje su sūnumi, nors to nėra deklaravusi, todėl byla susijusi su šeimos santykiais ir turi tarptautinį elementą, abi proceso šalys jau daugiau nei vieneri metai gyvena Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu atsakovas jau kreipėsi į Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje esantį Pildo Šeimos bylų teismą su prašymu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į Jungtinės Karalystės teismą pagal gyvenamąją vietą.
4. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės nepilnametis sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su motina (ieškove) Jungtinėje Karalystėje, tai yra, kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kas leido daryti išvadą, kad vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe, o jo motina šioje šalyje nuolatinį darbą ir gyvenamąją vietą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės su nepilnamečiu sūnumi nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
5. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, 8 straipsnį šios bylos, kaip susijusios su tėvų pareigomis vaikams, jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kurioje yra ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl ši civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu I. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė J. K., teikdama ieškinį Marijampolės apylinkės teismui, nurodė, jog šiuo metu kartu su savo nepilnamečiu sūnumi D. B. gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau ši gyvenamoji vieta yra laikina, kadangi Lietuvoje, Marijampolės mieste ji turi savo asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, kuriame abu su sūnumi yra deklaruoti ir, prieš sūnui pradedant lankyti mokyklą, ketina grįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą. Marijampolės apylinkės teismas, sutikdamas su ieškovės nurodytu teismingumu, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškinį priėmė. Ieškovė ketina grįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, t. y. savo ir nepilnamečio sūnaus ateities nesieja su Jungtine Karalyste. Ieškovė yra Lietuvos pilietė ir turi teisę, jog jos reikalavimas būtų išnagrinėtas Lietuvos teisme.
Atsiliepimas
6.2. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė iš karto po to, kai gavo atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo išreikštas prieštaravimas dėl bylos teismingumo. Atsakovas savo atsiliepimą į ieškinį ir nesutikimą dėl teismingumo pateikė tik po to, kai pats kreipėsi į Jungtinės Karalystės Pildo šeimos bylų teismą, nežiūrint į tai, kad apie teisminį procesą Marijampolės apylinkės teisme jam buvo žinoma iš karto po bylos iškėlimo 2018 m. vasario 15 d. ir atsiliepimą į ieškinį jis turėjo pareigą pateikti per 14 dienų.
6.3. Pagal teismų praktiką, jeigu šeimos byla tarp tų pačių šalių yra iškelta dvejose valstybėse narėse, byla turėtų būti nagrinėjama toje valstybėje, kurioje buvo iškelta anksčiau. Civilinė byla Nr. e2-1956-301/2018 Marijampolės apylinkės teisme buvo iškelta 2018 m. vasario 15 d., o atsakovas V. B. su ieškiniu į Jungtinės Karalystės Pildo teismą kreipėsi 2018 m. birželio mėnesį. Civilinė byla Nr. e2-1956-301/2018 yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o pagal ieškovės gyvenamąją vietą Marijampolės apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo paliktas nenagrinėtu kaip neteismingas Lietuvos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu prašydama nustatyti sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu kartu su savo nepilnamečiu sūnumi D. B. gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau ši gyvenamoji vieta yra laikina, kadangi Lietuvoje, Marijampolės mieste ji turi savo asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, kuriame abu su sūnumi yra deklaruoti ir, prieš sūnui pradedant lankyti mokyklą, ketina grįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, t. y. savo ir nepilnamečio sūnaus ateities nesieja su Jungtine Karalyste. Ieškovė yra Lietuvos pilietė ir turi teisę, jog jos reikalavimas būtų išnagrinėtas Lietuvos teisme. Marijampolės apylinkės teismas, sutikdamas su ieškovės nurodytu teismingumu, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškinį priėmė. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad civilinė byla yra teisminga Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje esančiam teismui, kadangi ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, nors to nėra deklaravusi, todėl byla susijusi su šeimos santykiais ir turi tarptautinį elementą, abi proceso šalys jau daugiau nei vieneri metai gyvena Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu atsakovas jau kreipėsi į Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje esantį Pildo Šeimos bylų teismą su prašymu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
5. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir vaiko šiuo metu nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje (ieškovė nuomojasi būstą, dirba ir gauna pajamas, gauna pašalpą, skirtą sūnui). Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Jungtine Karalyste), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles. Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas ,,Briuselis II bis“) nustatytomis taisyklėmis; dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis.
Dėl reglamento „Briuselis II bis“ normų, reglamentuojančių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumą, aiškinimo ir taikymo
7. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio pateikimo metu šalių nepilnamečio vaiko pagrindinių interesų buvimo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl pagal bendrąją taisyklę šios valstybės teismas būtų kompetentingas nagrinėti ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje ieškovė su sūnumi nuomojasi būstą, dirba ir gauna pajamas, gauna pašalpą, skirtą sūnui. Ta aplinkybė, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto ir su sūnumi yra deklaravusi gyvenamąją vietą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nereiškia, jog ieškovės ir sūnaus pagrindinių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Reali gyvenamoji vieta, būsto nuoma, pajamų gavimas, socialinių išmokų gavimas rodo tikrąją socialinių interesų vietą.
8. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinama viena iš trijų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jam neteismingas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl šio reikalavimo teismingumo pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, konkrečiai – ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu nepritarė visos bylos šalys ir ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.
10. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad civilinė byla yra teisminga Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje esančiam teismui, abi proceso šalys jau daugiau nei vieneri metai gyvena Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu atsakovas jau kreipėsi į Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje esantį Pildo Šeimos bylų teismą su prašymu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui aiškiai pareiškus nesutikimą su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nagrinėti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, akivaizdu, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, o šiai aplinkybei paaiškėjus po civilinės bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtus CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų dėl vaiko išlaikymo teismingumą, aiškinimo ir taikymo
11. Šios nutarties 11 punkte nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimų dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis Išlaikymo reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis.
12. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas: Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktu, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje; Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl asmens statuso (pvz., bylos dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo); Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes, remiantis teismo valstybėje (Lietuvos Respublikoje) galiojančiomis teismingumo taisyklėmis (nagrinėjamu atveju – taikytinu reglamentu „Briuselis II bis“), Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų.
14. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovo įprastine nuolatine gyvenamąja vieta, reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą teismingas Jungtinės Karalystės teismui, kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.
15. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, jeigu šeimos byla tarp tų pačių šalių yra iškelta dvejose valstybėse narėse, byla turėtų būti nagrinėjama toje valstybėje, kurioje buvo iškelta anksčiau. Teismingumo klausimas sprendžiamas, ne pagal tai, kurioje valstybėje narėje pirmiau buvo užvesta (iškelta) byla, o pagal „Briuselis II bis“ ir Išlaikymo reglamentuose nustatytas teismingumo taisykles. Lis pendens taisyklė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei abiejų valstybių, kuriose iškeltos bylos, teismams byla yra teisminga.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.