Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir kaltinamojo A. S. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, motyvuojant tuo, kad buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui procesinio sprendimo priėmimui BPK 303 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

5. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad 2016 m. gruodžio 21 d. protokoline nutartimi Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Aido Venckaus prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kas trukdo nagrinėti šią bylą teisme. Šioje protokolinėje nutartyje kaip kaltinamojo akto trūkumas buvo įvardintas tik vienas kaltinime A. S. buvęs teiginys, kuriame nurodomi keli galimi svetimo turto (medienos) pasisavinimo būdai. Vykdydama 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo protokolinės nutarties nurodymus, prokurorė šalino nurodytą trūkumą ir 2016 m. gruodžio 30 d. prašymu prašė patikslinti kaltinimą A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Po šio teismo nurodymų įvykdymo jokių naujų esminių aplinkybių neatsirado. Taigi, visos aplinkybės, išdėstytos kaltinamajame akte, teismui buvo žinomos nuo nagrinėjimo teisme pradžios, jokių naujų aplinkybių, trukdančių bylą nagrinėti teisme, neatsirado ir niekas nenurodė.

9. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir kaltinamojo A. S. skundai tenkinami.

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

11. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

12. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą.

12.1. Kauno apygardos teismas savo sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, kad iš kaltinimo nėra aišku, kokiu būdu A. S. pasisavino svetimą UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą (1144,565 m³ dviejų pjovimų spygliuočių medieną), taip pat, kada baigta ši nusikalstama veika, kokį ryšį turi bendrovės medienos pasisavinimas su bendrovės piniginių lėšų pasisavinimu, t. y. neaiškiai aprašyta, kuo pasireiškė A. S. vieninga tyčia pasisavinti svetimą bendrovės turtą. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, iš A. S. pateikto kaltinimo turinio gali būti panašu, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) mediena buvo ne pasisavinta, o iššvaistyta. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad kaltinimai A. S. ir A. D. yra prieštaringi: kaltinimas A. S. epizode dėl UAB „L“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, be nuorodos į bendrininkavimą, t. y. nenurodyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas su padėjėju, taip pat kaltinime A. S. nėra aprašyta, kuo pasireiškė kaltinamojo A. D., kaip padėjėjo, veika. Be to, teismas pažymėjo, kad kaltinamasis A. S. kaltinamas suklastojęs ir panaudojęs žinomai suklastotus kasos dokumentus iki 2008 m. birželio 30 d., o kaltinamojo A. D. inkriminuojama veika aprašoma nuo 2008 m. liepos 1 d., todėl neaišku, kuo pasireiškė A. D. veika kaip padėjėjo, jei kaltinamasis A. S. buvo baigęs daryti nusikaltimą, t. y. prieštaringai aprašytas A. D. bendrininkavimas laiko prasme. Žemesniojo teismo vertinimu, taip pat būtina įvertinti, ar UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasininkė V. V. ir vyr. buhalterė V. S., kurios savo parašais patvirtino kaltinimuose įvardintų žinomai suklastotų tikrų kasos dokumentų teisingumą, o V. V. dar ir pati juos surašė, nepadarė nusikalstamų veikų, ar nebendrininkavo su kaltinamaisiais darant kaltinimuose aprašytas nusikalstamas veikas.

12.2. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies. Iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies dispoziciją, nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamojo veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte nurodyta, kokiu būdu A. S. pasisavino UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausančią medieną (paėmė ir neatvežė šios medienos į naujas bendrovės patalpas, jos negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių medienos panaudojimo įmonės veikloje), taip pat, kada ši nusikalstama veika buvo baigta (2006 m. balandžio – gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu), tiek, kiek šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Be to, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu A. S. ir A. D. inkriminuojamos veikos kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

12.3. Kita vertus, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog kaltinimai A. S. ir A. D. yra iš dalies prieštaringi, nes kaltinime A. S. dėl UAB „L“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nenurodyta, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas su padėjėju, taip pat kaltinime A. S. nėra aprašyta, kuo pasireiškė kaltinamojo A. D., kaip padėjėjo, veika, be to, prieštaringai aprašytas A. D. bendrininkavimas laiko prasme, t. y. A. S. kaltinamas suklastojęs ir panaudojęs žinomai suklastotus kasos dokumentus iki 2008 m. birželio 30 d., o kaltinamojo A. D. inkriminuojama veika aprašoma tik nuo 2008 m. liepos 1 d., todėl neaišku, kuo pasireiškė A. D. veika kaip padėjėjo, jei kaltinamasis A. S. buvo baigęs daryti nusikaltimą. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti atnaujinus įrodymų tyrimą teisme, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi, žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis formuluotėmis, kad aptarti kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, o kaltinamojo akto trūkumų ištaisyti teisme nėra galimybės, tačiau šių išvadų nepagrindė.

12.4. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad būtina įvertinti, ar UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasininkė V. V. ir vyr. buhalterė V. S. nepadarė nusikalstamų veikų, ar nebendrininkavo su kaltinamaisiais darant kaltinimuose aprašytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi, šiuo atveju apygardos teismas, manydamas, jog UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasininkė V. V. ir vyr. buhalterė V. S. gali būti padariusios nusikalstamas veikas, motyvuota nutartimi apie tai galėjo pranešti prokurorui.

13. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teisme buvo gauta 2016 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje nutartyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, nepastebėta. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. protokoline nutartimi iš dalies patenkino kaltinamojo A. S. gynėjo advokato A. Venckaus prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kas trukdo nagrinėti šią bylą teisme. Šioje protokolinėje nutartyje kaip kaltinamojo akto trūkumas buvo nurodytas kaltinime A. S. buvęs teiginys, kuriame nurodomi keli galimi svetimo turto (medienos) pasisavinimo būdai. Vykdydama 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo protokolinės nutarties nurodymus, prokurorė šalino nurodytą trūkumą ir 2016 m. gruodžio 30 d. prašymu prašė patikslinti kaltinimą A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Po šio teismo nurodymų įvykdymo apygardos teismas jokių pastabų dėl kaltinamojo akto trūkumų nesuformulavo, atliko įrodymų tyrimą, išklausė baigiamųjų kalbų, kaltinamųjų paskutinio žodžio ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo bei pranešė apie jo paskelbimo laiką ir vietą. Kaip pagrįstai nurodoma prokurorės skunde, teismas, išėjęs priimti procesinio sprendimo, neatnaujinęs įrodymų tyrimo, neturėjo teisės vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, nes to nenumato įstatymo normos, o privalėjo priimti vieną iš nuosprendžių rūšių.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nenurodyti kaltinamojo akto trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui. Todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.